Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-01 · Byla Nr. ATP-1025-195/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-01
Bylos Nr.
ATP-1025-195/2015
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01846-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Šumskas
Kategorijos
  • 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Nuorašas Administracinė byla Nr. ATP-1025-195/2015 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01846-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija:

2.7.4.2.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – PK) Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimas, kuriuo K. M., a.k (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d., 124¹ str. 3 d. ir nubaustas 650 Lt (188 eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. birželio 18 d. 14.10 val. Varėnos r., vairuodamas automobilį ,,BMW 530XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas 2014 m. galiojančio Kelių eismo taisyklių 145.3 p. (toliau - KET) reikalavimus, kai matomumas kelio posūkyje blogas, dėl ko privertė priešinga kryptimi važiuojančio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti greitį ir kryptį, t.y. padarė ATPK 124 ² str. 1 d. ir 124 ¹ str. 3 d. numatytus pažeidimus.

Apeliaciniu skundu K. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir priimti naują. Alternatyviai, jeigu būtų nuspręsta palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą, nubaustasis prašo, sušvelninti jam paskirtą nuobaudą iki minimalios sankcijoje numatytos.

K. M. savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį rėmėsi tik subjektyvia policijos pareigūnų nuomone, neva kelio ruože, kuriame buvo atliktas lenkimas yra blogas matomumas. Nubaustojo teigimu, kelyje Vilnius – Varėna – Gardinas, atkarpoje tarp Valkininkų miestelio ir Dargužių kaimo, maždaug 52-54 km, nėra jokių ženklų draudžiančių lenkti. Nurodo, kad lenkimo vietoje kelių žymėjimo linija buvo punktyrinė, todėl lenkimas toje vietoje yra leistinas, pažeidimas užfiksuotas šviesiu paros metu, esant geram orui ir geram matomumui. Atkreipia teismo dėmesį, jog ankščiau paminėtas kelio posūkis nedidelis ir matomumui netrukdė. Pažymi, jog teisme buvo gautas VĮ „Alytaus regiono keliai“ atsakymas, kad įvykio metu greitis ribojamas nebuvo.

Policijos pareigūnų nurodyta aplinkybė, kad jis atlikdamas lenkimą neva sukėlė situaciją kai dėl jo veiksmų priešpriešiais atvažiuojančio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, o už jo važiuojanti automobilių kolona turėjo keisti važiavimo greitį, nebuvo patvirtina bylos duomenimis. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė ir į tai, kad tarp jo ir priešpriešiais važiuojančio automobilio buvo didelis 100-150 metrų atstumas. Apelianto teigimu, jis tik išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir pastebėjęs, kad lenkimo manevro atlikti nespės, nedelsiant grįžo į savo eismo juostą. Nurodo, kad tokie jo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Apelianto nuomone, kadangi jis lenkė sunkiasvorę transporto priemonę, todėl tam, kad įsitikinti ar lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir

nėra priešpriešiais atvažiuojančių automobilių jis galėjo tik pradėjęs lenkimo manevrą, t.y. išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Pažymi, kad pastebėjęs, jog lenkimui reikalinga eismo juostos dalis yra užimta jis grįžo į savo eismo juostą.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas paskirdamas didesnę nei vidutinę baudą ir specialiosios teisės atėmimą 4 mėnesiams, neatsižvelgė į tai, kad transporto priemonė jam būtinai reikalinga nuvykti į darbą (jis gyvena Vilniaus rajone, o dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“) Vilniuje, be to nurodo, jog vykdo ūkinę veiklą, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio atsiliepimu prašoma palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d., o apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas.

Šalies argumentai

Apeliantas savo skunde prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį rėmėsi tik subjektyvia policijos pareigūnų nuomone. Pažymi, kad kelyje, kuriame buvo atliktas lenkimas nėra blogas matomumas, kad jame nėra jokių ženklų draudžiančių lenkti. Nurodo, kad lenkimo vietoje kelių žymėjimo linija buvo punktyrinė, todėl lenkimas toje vietoje yra leistinas, pažeidimas užfiksuotas šviesiu paros metu, esant geram orui ir geram matomumui.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis liudytojas A. B. savo 2014 m. birželio18 d. tarnybiniu pranešimu bei parodymais duotais bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad jis važiavo automobilių kolonoje, kur dar važiavo keli automobiliai. Nurodė, jog K. M. vairuojamas automobilis lenkdamas transporto priemonę, nepastebėjo, kad iš priekio važiuoja automobilis, todėl pastarajam automobiliui teko keisti važiavimo greitį bei kryptį. Analogiški parodymai užfiksuoti ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyresniojo patrulio E. D. 2014 m. birželio18 d. tarnybiniame pranešime. Kaip pagrįstai nurodė Vilniaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigūnų parodymais, byloje nėra duomenų, kad pastarieji būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų nepagrįstai apkalbėti nubaustąjį.

Pastarųjų liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantis paties nubaustojo K. M. prisipažinimas, kad jis lenkė krovininį automobilį kelio vingyje, tačiau jo manymu, toks lenkimas nebuvo pavojingas (b.l.19-21).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nubaustajam K. M. protokolas buvo surašytas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes jo vairuojamas automobilis lenkė kitą transporto priemonę, kelio vietoje, kur KET 145.3 punktas draudžia lenkti ir toks lenkimas sukėlė pavojingą situaciją, kadangi važiuojantis automobilis iš priešpriešinės kelio važiavimo juostos sumažino greitį ir įvažiavo į kelkraštį. KET 145.3 punktas draudžia lenkti kelio atkarpoje ne dėl to, kad kelio atkarpoje vairuotojas nesilaikė KET ženklo draudžiančio transporto priemonės lenkimą ar viršijo leistiną greitį, o dėl to, kad matomumas kelio posūkyje yra ribotas dėl kelio reljefo, todėl laikytinas blogu. Įvertinus byloje esančių aplinkybių visumą konstatuotina, kad tokiais savo veiksmais K. M. padarė administracinius teisės pažeidimu numatytus ATPK 124² str. 1 d., 124¹ str. 3 d. Patikrinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad K. M. pradėjo lenkti krovininį automobilį kai matomumas kelio posūkyje buvo blogas, šį faktą patvirtina policijos pareigūnų

parodymai bei byloje esanti foto nuotrauka ir dėl to jokių abejonių nekyla (b.l.50). Todėl visi apelianto nurodyti argumentai, kad kelyje, kuriame buvo atliktas lenkimas nėra blogas matomumas, kad jame nėra jokių ženklų draudžiančių lenkti, kad lenkimo vietoje kelių žymėjimo linija buvo punktyrinė, todėl lenkimas toje vietoje yra leistinas, pažeidimas užfiksuotas šviesiu paros metu, esant geram orui ir geram matomumui, atmestini kaip nepagrįsti.

Šalies argumentai

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad jis tik išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir pastebėjęs, kad lenkimo manevro atlikti nespės, nedelsiant grįžo į savo eismo juostą, kad tokie jo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, tačiau šie apelianto teiginiai prieštarauja liudytojų parodymams, todėl vertintini kritiškai kaip galimas siekis išvengti administracinės atsakomybės. Be to, negalima sutikti su nubaustojo teiginiais, kad šiuo konkrečiu atveju nekilo jokios pasekmės, kadangi priešingoje kelio juostoje važiuojantis automobilio vairuotojui teko keisti greitį bei važiavimo kryptį, kas sukėlė pavojingą situaciją kelyje.

Savo apeliaciniame skunde nubaustasis taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, teigdamas, kad piniginė bauda jam paskirta didesnė nei vidutinė, o teisė vairuoti transporto priemones jam atimta neatsižvelgus į jo darbinę veiklą bei gyvenamąją vietą.

Įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuotina, kad K. M. veika pagal ATPK 124² str. 1 d., 124¹ str. 3 d. numatytus pažeidimus kvalifikuota pagrįstai, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

K. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras ŠumskasNuorašas tikras: Artūras ŠumskasTeisėjas