Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bygma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje bylo pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bygma“ skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė N. Š., išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Kauko turtai”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Bygma“ 2016 m. liepos 15 d. skundu prašė pripažinti antstolės N. Š. veiksmus priverstinai išieškant vykdymo išlaidas neteisėtais, panaikinti 2016 m. liepos 8 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 2-5061-779/2015 ir 2016 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0033/16/00920, grąžinti iš pareiškėjos neteisėtai paskaičiuotas bei išieškotas 355, 98 Eur vykdymo išlaidas (b.l. 3-6).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi tenkino pareiškėjos UAB „Bygma“ skundą dėl antstolės veiksmų - panaikino antstolės N. Š. 2016 m. liepos 8 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 2-5061-779/2015 ir 2016 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0033/16/00920, bei grąžino pareiškėjai iš jos išieškotą vykdymo išlaidų sumą, viršijančią 75, 67 Eur (b.l.20-24). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b.l.49-51). Apeliacinės instancijos teismas sutiko su antstolės nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, ar pranešimas buvo tinkamai įteiktas. Nurodė, jog teismas turėjo siekti pašalinti prieštaravimus tarp įmonės paaiškinimų ir kurjerio nurodytų aplinkybių, jog įmonė atsisakė priimti procesinius dokumentus. Pažymėjo, kad byloje yra daugiau kitokių įrodymų, t.y. kad įėjimas į UAB „Bygma“ yra atskiras, ant pastato yra didelė iškaba su įmonės pavadinimu. Atkreipė dėmesį, kad antstolė yra nurodžiusi, kad po skundo, ji nuvyko minėtu adresu ir ten rado biurą, kuriame dirbo vienas darbuotojas ir jis prisistatė įmonės direktoriumi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien iš tos aplinkybės, kad ant pranešimo nėra nurodyta įmonės vadovo pavardė, nenurodyta atsisakymo priimti pranešimo priežastis, nėra pakankamas įrodymas, kad pranešimas nebuvo įteiktas tinkamai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Bygma“ skundą dėl antstolės veiksmų atmetė (b.l.58-61).Nustatė, kad remiantis nagrinėjamos bylos, vykdomosios bylos Nr. 0033/16/00920 medžiaga, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Juridinių asmenų registro duomenimis nėra pagrindo abejoti, jog kurjerė galėjo supainioti įmones, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Bygma“ buveinės adresas (duomenys neskelbtini)registruotas nuo 1995 m. gruodžio 28 d. ir iki šiol nesikeitė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-5061-779/2015 skolininkės UAB „Bygma“ adresas nurodytas būtent (duomenys neskelbtini). Šis adresas buvo nurodomas ir rekvizitai.lt, bei kitose su atsakove susijusiose bylose teismuose. Taigi, pats pareiškėjas savo adresą nurodo būtent tokį, kuriuo būtų galima jį rasti ir kaip matyti, pareiškėjas buvo/yra pasiekiamas jo paties nurodytu adresu. Iš antstolės N. Š. pateiktų įrodymų matyti, jog įėjimas į UAB „Bygma“ yra atskiras, ant pastato yra didelė iškaba su įmonės pavadinimu. Be to, antstolė pati nuvyko minėtu adresu ir ten rado biurą, kuriame dirbo vienas darbuotojas ir jis prisistatė įmonės direktoriumi. Be to, raginimas UAB „Bygma“ buvo siunčiamas du kartus ir abu kartus kurjerė nurodė, jog darbuotojai atsisako priimti korespondenciją. Taigi, antstolė dėjo pastangas, kad įteikų raginimą skolininkei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė pagrįstai laikė, jog raginimas skolininkei įteiktas 2016 m. liepos 8 d. Skolininkei neįvykdžius vykdomojo dokumento per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, antstolė pagrįstai ir teisėtai taikė priverstinio vykdymo priemones. Kadangi už visų priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio pareiškėja neįvykdė gera valia, antstolei turi būti atlyginta, antstolė pagrįstai paskaičiavo ir išieškojo iš pareiškėjos vykdymo išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė UAB „Bygma“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį (b.l.68-71).Nurodė, kad apie antstolės vykdomą vykdomąją bylą pareiškėjos atžvilgiu sužinojo tik 2016 m. liepos 8 d., pamačiusi banko sąskaitose uždėtus antstolės apribojimus. Pareiškėjos atstovas 2016 m. liepos 13 d. nuvykęs į antstolės kontorą sužinojo, kad antstolė registruotąja pašto siunta, naudodamasi kurjerio UAB „Megatomas“ paslaugomis, siuntė raginimą įvykdyti sprendimą tik pareiškėjos UAB „Bygma“ buveinės adresu: (duomenys neskelbtini). Registruotos siuntos pašto įteikimo pranešime nurodyta, kad: „UAB direktorius priimti laišką atsisakė 2016-06-27“. Tačiau minėtoje siuntoje nėra nurodyta UAB „Bygma“ direktoriaus vardo, pavardės, atsisakymo priežasties ar parašo. Pažymima, kad pareiškėjo direktoriaus K. Č. nebuvo įmonės patalpose, kuomet kurjeris galimai teikė registruotą laišką, adresuotą UAB „Bygma“. Taipogi, pareiškėjo pašto dėžutėje nebuvo paliktas pranešimas apie korespondencijos atsiėmimą.Pažymėtina, jog pareiškėjos atstovas 2016 m. liepos 13. nuvykęs į antstolės kontorą, pateikęs prašymą dėl registruotos pašto siuntos išdavimo, iš antstolės gavo tik vieną registruotos pašto siuntos pranešimą. Tad akivaizdu, jog antstolė piktybiškai, pagal pareiškėjos atstovo prašymą, neteikdama antros registruotos pašto siuntos pranešimo, siekė nuslėpti vykdomosios bylos medžiagą nuo pareiškėjos bei netinkamai atliko savo pareigas, kaip valstybės įgaliojimus turinčio asmens, kuriam taikomi padidinto rūpestingumo, atidumo reikalavimai, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai.Teismas rėmėsi antstolės tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad atsakovės įmonėje dirba 1 asmuo. Pareiškėja turi 5 darbuotojus, todėl antstolės dokumentų siuntimo metu dirbo 6 darbuotojai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad adresu Savanorių pr. 191, Vilnius, veiklą vykdo net kelios įmonės, todėl iš įteikimo pranešimo nėra aišku, kuri įmonė ar jos direktorius atsisakė priimti antstolės siųstą raginimą įvykdyti sprendimą. Įteikdamas dokumentus ar fiksuodamas procesinių dokumentų atsisakymo priimti faktą, kurjeris privalėjo nurodyti įmonę, kuriai teikiama siunta, įmonės darbuotojo, atsisakiusiojo priimti siuntą vardą, pavardę bei pareigas, ar ryšį su adresatu. Pažymima, kad antstolė šiuo atveju privalėjo siųsti procesinius dokumentus pareiškėjos vadovo K. Č. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), persiųsti procesinius dokumentus pareiškėjos buveinės adresu: (duomenys neskelbtini) (LR CPK 123 str. 4 d.) bei vadovautis paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Pareiškėja mano, kad netinkamas registruotos siuntos pašto įteikimo pranešimas gali būti vertinamas kaip objektyvi priežastis, dėl kurios negalima įteikti raginimo įvykdyti sprendimą, todėl antstolė privalėjo, pasirinkti dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Akcentuotina, kad antstolė, nesudariusi pareiškėjui galimybės įvykdyti teismo sprendimą ne priverstinio vykdymo tvarką, neteisėtai atliko priverstinius vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu bei už juos apskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios įtvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Atsižvelgiant į tai, antstolės N. Š. 2016-07-08 patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 2-5061-779/2015 (pareiškėjo skundo priedas Nr. 2) ir 2016-07-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. 0033/16/00920 (pareiškėjo skundo priedas Nr. 3) yra neteisėti ir turi būti panaikinti, o Antstolės išieškotos vykdymo išlaidos pagal aukščiau minėtus dokumentus turi būti grąžintos pareiškėjui, nes šiuo atveju nebuvo laikomasi įstatyme įtvirtintos vykdymo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas UAB „Bygma“ pareiškimas dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.Iš vykdomosios bylos Nr. 0033/16/00920 matyti, kad antstolei N. Š. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. vykdomasis raštas Nr. 2-5061-779/2015 dėl 843,37 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (843,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 297,26 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 560,71 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės UAB „Kauko turtai“ naudai. 2016 m. birželio 15 d. antstolė patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2016 m. birželio 16 d. antstolė priėmė raginimą UAB ‚Bygma“ per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą – sumokėti skolą, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir vykdymo išlaidas. Raginime buvo pažymėta, kad to nepadarius, bus taikomos CPK 624 straipsnyje numatytos priverstinio vykdymo priemonės. 2016 m. birželio 17 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl kelių transporto priemonės FIAT DUCATO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arešto 1855,60 Eur reikalavimui užtikrini - apribojo disponavimo transporto priemone teisę. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. birželio 30 d. antstolių N. Š. ir D. S. kontoroje buvo gautas registruotos siuntos įteikimo pranešimas, kuriame nurodoma, kad UAB „Bygma“ direktorius atsisakė priimti raginimą įvykdyti teismo sprendimą. 2016 m. liepos 8 d. antstolė pareikalavo sumokėti 2212,69 Eur skolą (skola ir vykdymo išlaidos), nurodyti turtą, priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 2-5061-779/2015, vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 0033/16/00920, nurodymus dėl priverstinio lėšų nurašymo. Pareiškėja UAB „Bygma“ pareiškime su priverstiniu lėšų išieškojimu nesutiko ir nurodė, kad antstolė nepagrįstai pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus, nes nesilaikė įstatymo reikalavimų ir neįteikė raginimo įvykdyti skolą gera valia. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė ir nustatė, kad raginimas buvo tinkamai siųstas skolininkei UAB „Bygma“.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato pats teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, ir tuo pagrindu sprendžia apie byloje įrodinėjamų faktų buvimą ar nebuvimą.Nagrinėjamu atveju, apeliantė atskirajame skunde teigė, kad apie vykdomąją bylą sužinojo tik, kai antstolė vykdomosios bylos pagrindu areštavo sąskaitas. Paaiškino, kad negavo jokių antstolės raginimų įvykdyti skolą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja yra juridinis asmuo, o tai lemia, tai, kad jai taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Kaip atidus, atsargus ir rūpestingas juridinis asmuo, pareiškėja, pirmiausia turėjo pareigą vykdyti teismo sprendimą, o priešingu atveju, domėtis tolesniu skolos išieškojimo procesu. Antra, iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad raginimas UAB „Bygma“ buvo siųstas bendrovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), naudojantis UAB „Megatomas“ kurjerių paslaugomis. Iš siuntos pranešimo, matyti, kad siuntą buvo siųsta UAB „Bygma“, tačiau UAB vadovas atsisakė ją priimti. Atsisakymas priimti antstolio raginimą įvykdyti skolą yra prilyginamas tinkamam dokumentų įteikimui. Tokiu atveju už siuntą nėra pasirašoma, pašto dėžutėje nėra paliekamas pranešimas, nėra siunčiamas papildomas raginimas. Taigi, nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad labiau tikėtina, kad antstolės siųstas raginimas UAB „Bygma“ sumokėti skolą, buvo tinkamai įteiktas (pristatytas) įmonės direktoriui, todėl antstolė teisėtai ir pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.Pažymėtina, kad šiuo atveju, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog (duomenys neskelbtini), yra įsteigta ne viena įmonė, ir kad iš kurjerio pranešimo nėra aišku kuriai iš jų konkrečiai buvo bandoma įteikti pranešimą. Kaip jau minėta, pranešime buvo konkrečiai nurodyta, kad dokumentai įteikinėjami UAB „Bygma“. Taip pat, virš UAB „Bygma“ patalpų yra bendrovės iškaba ir atskiras įėjimas į jai priklausančias patalpas.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įstatymus reglamentuojančius vykdymo procesą ir priėmė teisėtą, bei pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 d. 1 p.

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bygma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.