- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2YT-8384-1051/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02418-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- B. V.
- Suinteresuotas asmuo
- E. V.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. V., valstybinės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas B. V. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. V. yra priėmusi J. V. palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog 2016 m. balandžio 26 d. testamentu pareiškėjo senelis J. V. jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir turtines teises, kur nebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, lygiomis dalimis paliko vaikaičiams, t. y. pareiškėjui B. V. ir suinteresuotam asmeniui E. V.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis J. V., tačiau po pareiškėjo senelio mirties jokie jo įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir jo palikimo tokiu būdu nepriėmė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė, J. V. sutuoktinė T. V.. Po močiutės T. V. mirties kaip jos įpėdinis per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių miesto antrojo notarų biuro notarą, kuris nurodė, kad po pareiškėjo senelio J. V. mirties jokie jo įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir jo palikimo tokiu būdu nepriėmė.
3. Pareiškėjas nurodė, kad močiutė ir senelis (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančius 2/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalis kitų inžinerinių statinių – tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Mirus J. V. minėtame gyvenamajame name liko gyventi velionio sutuoktinė, pareiškėjo močiutė T. V., ir jame gyveno iki pat savo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Iki pats savo mirties T. V. rūpinosi gyvenamuoju namu, jį išlaikė, mokėjo mokesčius, t. y. ji priėmė po J. V. mirties likusį palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. V. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad T. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškėjo prašymo patenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, nors jai tinkamai buvo įteikti procesiniai dokumentai ir pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Byloje nustatyta, kad T. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo susituokusi su J. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog santuokos metu buvo įgytas ir J. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantys 2/5 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalys kitų inžinerinių statinių – tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). J. V. palikimas priimtas nebuvo.
7. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
8. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas dėl J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjo močiutė ir J. V. sutuoktinė T. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.
9. T. V. po palikėjo J. V. mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes ji ir toliau pasiliko gyventi bendrame judviejų būste, kuris įgytas jų santuokos metu, toliau rūpinosi turėtų bendru nekilnojamuoju turtu, mokėjo komunalinius mokesčius ir pan., t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
10. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo močiutė T. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinio J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.