Kauno apygardos teismo nutartis

2011-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-314-436/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-17
Bylos Nr.
2A-314-436/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas (pran.), Raimondas Buzelis
Ieškovas
I. E.
Atsakovas
A. N.
Trečiasis asmuo
V. E.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr.2A-314-436/2011Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1
Pirmosios instancijos teismo teisėjaIrena PoderienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovei I. E., atsakovui A. N., trečiajam asmeniui V. E., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. E. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. E. ieškinį atsakovui A. N. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretysis asmuo byloje V. E., institucija, teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. E. prašė teismo priteisti iš atsakovo A. N. nepilnametės dukters V. E. išlaikymui po 500,- litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės ir nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko ieškovė. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo priteisti 17000,- Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2007 m. kovo 8 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos 2010 m. sausio 18 d. (3-4 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. N. nepilnametės dukros V. E. išlaikymui po 130,- Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą 4420,- Lt. Ieškovę paskyrė nepilnametės dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (102-104 b.l.). Teismas sprendime nurodė, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, privalu nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ieškinyje nurodė, jog nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį reikia 1000,- Lt, tačiau teismo posėdyje pripažino, kad gali pakakti ir 600-700 Lt sumos. Vertindamas abiejų tėvų galimybes teikti nepilnametei dukrai išlaikymą, teismas konstatavo, jog atsakovas yra senyvo amžiaus, ligotas žmogus, todėl neturi jokių galimybių padidinti savo gaunamas pajamas, kurias šiuo metu sudaro 1150,- Lt senatvės pensija, iš kurios beveik 50 procentų atsakovas neabejotinai turi skirti vaistams. Nurodytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, jog atsakovas negali teikti dukrai ieškovės prašomo 500,- Lt per mėnesį išlaikymo. Spręsdamas prašomo priteisti išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą, teismas taip pat rėmėsi atsakovo aiškinimu, kad jis gyvendamas su ieškove, nors ir nebūdamas oficialiai įteisintoje santuokoje, ieškovės vardu buvo nupirkęs 4 butus. Pasak atsakovo, pašlijus jų santykiams ieškovė ėmė piktnaudžiauti tuo, kad turtas įgytas jos vardu ir 2 butus fiktyviai pardavė. Atsakovas buvo pateikęs ieškinį teismui dėl turto pasidalinimo, tačiau po kelerių bylinėjimosi metų jis nuo ieškinio atsisakė, kadangi su ieškove buvo sutarta, jog jai tenkanti nekilnojamojo turto dalis bus užskaityta kaip jų vaikų: sūnaus Gedimino, kuris jau tapo pilnamečiu, bei nepilnametės Viktorijos išlaikymui iki jų pilnametystės. Teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad iš tiesų šalys nuo 2003 m. bylinėjosi dėl nekilnojamojo turto, bet 2007 m. ieškovas nuo ieškinio atsisakė (38-40 b.l.). Nors atsakovas pats pripažino, jog teismo nutartyje, kuria buvo įformintas atsisakymas nuo ieškinio, sąlyga dėl vaikų išlaikymo turtu nebuvo fiksuojama, tačiau tokio susitarimo egzistavimą patvirtino pati ieškovė šios bylos nagrinėjimo metu teigdama: „dėl butų mes tarėmės, kad būtų vaikams išlaikyta, kad jie turėtų kur gyventi, o ne tam kad parduoti ir pravalgyti..... Susitarimu buvo reikalavimas, jis atsiėmė ieškinį su sąlyga, kad išlaikyti vaikams nekilnojamąjį turtą, kadangi sūnus buvo jau pilnametis, tai sūnaus vardu buvo perrašyta. Buvo toks reikalavimas. Aš jį įvykdžiau“ (CPK 186 str.). Teismas sprendė, kad tokiais savo aiškinimais ieškovė pripažino, jog jai atiteko pakankamai didelės vertės nekilnojamasis turtas, įvertintas 259064,- Lt, atsakovui sutikus nuo šio turto atsisakyti ir nutraukti bylą su sąlyga, jog tokiu būdu bus užskaitomas išlaikymas vaikams iki jų pilnametystės (CPK 185 str.). Vertindamas ieškovės galimybes teikti išlaikymą dukrai, teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų iš kokių pajamų ji teikia išlaikymą savo nepilnametei dukrai; pagal Kauno apskrities VMI pateiktas deklaracijas, ieškovės turima individuali įmonė nėra pelninga; nėra jokių duomenų apie ieškovės santaupas; jos darbovietę; ieškovė savo vardu neturi nekilnojamojo turto (b.l. 89). Tai leido teismui daryti prielaidą, kad atsakovo teiginiai, jog lėšų pragyvenimui ieškovė gauna iš vaikams paliktų butų nuomos, nors turtas ir nėra įformintas jos vardu, yra pagrįsti. Įvertinęs šią aplinkybę, atsakovo amžių, jo turtinę padėtį, gaunamos pensijos dydį, neturėjimą galimybių padidinti gaunamas pajamas bei dalinį sutikimą su ieškiniu dėl 130,- Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir 4420,- Lt įsiskolinimo (34 mėn. x 130,- Lt), teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė dukters Viktorijos išlaikymui po 130,- Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės bei 4420,- Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti, ieškinį patenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (108-111 b.l.).

1. Teismas sprendime neteisingai interpretavo ieškovės paaiškinimą, pasakytą teismo posėdyje, kad „ ... dukros išlaikymui per mėnesį gali užtekti ir mažesnės sumos – 700,- arba 600,- litų.“. Ši ieškovės frazė turi būti aiškinama atsižvelgiant į visą jos paaiškinimo kontekstą. Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje, trumpai aprašydamas ieškovės paaiškinimus nurodė, kad ieškovė paaiškino, jog „...nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį reikia 600-700 litų, neskaitant rūbų, jei nėra koncertų“. Taigi, ieškovė aiškiai išreiškė poziciją, jog 600-700 litų per mėnesį reikalingi vien minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, nustatant vaiko poreikius, neturi būti apsiribojama vien tik minimaliais vaiko poreikiais, tačiau turi būti užtikrinami ir kiti vaiko poreikiai. Teismas nustatė, kad mergaitė gabi muzikai, yra gavusi eilę diplomų. Mokslas muzikos mokykloje yra mokamas. Tačiau nustatydamas vaiko poreikių patenkinimo piniginę vertę, teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Be to, teismas visiškai nevertino ieškinio pareiškime nurodomų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, jog pasirengimas konkursams, išvykos į užsienyje vykstančius konkursus, reikalauja papildomų lėšų. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog dukros sveikatos priežiūrai reikia papildomų išlaidų, tačiau pats nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įrodymams dėl dukters sveikatos būklės surinkti, nors tai teismą įpareigoja padaryti CPK 376 straipsnis. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog dukros poreikiams patenkinti per mėnesį užtenka 600-700,- Lt sumos.

2. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį bei vertindamas atsakovo galimybes teikti nepilnametei dukrai išlaikymą, pažymėjo, jog atsakovas yra senyvo amžiaus, ligotas žmogus, todėl neturi jokių galimybių padidinti savo gaunamas pajamas, kurias šiuo metu sudaro 1150,- Lt senatvės pensija, iš kurios beveik 50 procentų atsakovas neabejotinai turi skirti vaistams. Teismo išvados, kad atsakovas apie pusę gaunamų mėnesinių pajamų turi skirti vaistams yra paremtos tik prielaidomis.

Be to, teismas, tik iš dalies tenkindamas ieškinį, rėmėsi nieko nepagrįstais atsakovo teiginiais, kad jis gyvendamas su ieškove, nors ir nebūdamas oficialiai įteisintoje santuokoje, ieškovės vardu buvo nupirkęs 4 butus, ir prielaidomis, kad kitoje civilinėje byloje šalys buvo susitarę, jog atsakovas atsisako ieškinio, o butai, dėl kurių vyko ginčas, bus perrašyti vaikams kaip atsakovo išlaikymas jiems.

Kitoje civilinėje byloje atsakovas, kuris toje byloje buvo ieškovas, atsisakė ieškinio, ne dėl to, jog šalys susitarė, jog butai, dėl kurių vyko ginčas, būtų perrašyti vaikams kaip atsakovo išlaikymo vaikams iki pilnametystės forma. Nurodytoje byloje ieškinio buvo atsisakyta, nes byloje dalyvavę asmenys sutarė, jog keli butai, kurie nors niekada nebuvo A. N. nuosavybė, būtų perrašyti vaikų vardu. Toks susitarimas jokiu būdu nereiškia, kad tėvas tokia forma teikė išlaikymą vaikams, nes, kaip minėta, ginčo butai niekada nebuvo jo nuosavybė. Atsakovai, nurodytoje byloje siekę baigti beprasmius teisinius ginčus su ieškovu, sutiko su ieškovo noru perregistruoti kelis butus jo vaikų vardu, nes tai neprieštaravo ir atsakovų interesams bei siekiams.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu bei dabartinė atsakovo turtinė padėtis ir sveikatos būklė yra tokią, kad jis dukrai gali teikti tik 130,- Lt per mėnesį išlaikymą.

Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio nuo 2007 m. kovo 8 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, dydžio teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas tuo metu gavo ne tik senatvės pensiją, bet ir ėjo privataus juridinio asmens UAB „Vijukai“ direktoriaus pareigas. Iš užimamų pareigų atsakovas pasitraukė tik 2010 m. liepos 16 d., t.y. jau prasidėjus teisminiam ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo. Be to, kaip matyti iš UAB „Vijukai“ 2010 m. rugpjūčio 31 d. rašto, esančio byloje, atsakovas 2009 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartimi, t.y. neatlygintiniu sandoriu, perleido trečiajam asmeniui visas turimas juridinio asmens akcijas. Tokie atsakovo veiksmai neatlygintinai perleidžiant turtą leidžia daryti išvadą, kad jis finansinių nepriteklių neturi, todėl galėjo ir gali teikti dukrai žymiai didesnį išlaikymą nei 130,- Lt per mėnesį.

Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas, kuris nuosavybės teise Kauno mieste turi butą, garažą, kelis automobilius, gauna 1150,- Lt senatvės pensiją, gali nepilnametei dukrai teikti tik 130,- Lt dydžio išlaikymą per mėnesį. Atsakovo turimo turto vertė ir pastoviai gaunama senatvės pensija, kuri beveik pusantro karto viršija Lietuvoje nustatytą minimalų darbo užmokestį, sudaro sąlygas dukrai teikti 500,- Lt per mėnesį išlaikymą.

4. Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškinyje ieškovė aiškiai nurodė už kurį laikotarpį prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, t.y. nuo 2007 m. kovo 8 d. iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismui sprendimu įsiskolinimą priteisus, tačiau nenurodžius už kurį laikotarpį, sprendimas yra neaiškus. Todėl ateityje gali iškilti jo išaiškinimo būtinybė. Siekiant to išvengti, apeliacinės instancijos teismui tikslinga jį patikslinti, konkrečiai nurodant už kurį laikotarpį yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas.

Taip pat neaišku kokiu teisiniu pagrindu teismas išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisė ne nuo ieškinio pateikimo dienos, o nuo sprendimo įsiteisėjimo. Taip nurodytas išlaikymo priteisimo momentas sudaro sąlygas atsakovui laikotarpiu nuo ieškinio pareiškimo iki sprendimo įsiteisėjimo nepilnametei dukrai visai neteikti išlaikymo. Todėl akivaizdu, kad ir šioje dalyje teismo sprendimas turi būti tikslinamas nurodant, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (115-117 b.l.).

Šalies argumentai

1. Apeliantės I. E. nurodytos nepilnametės dukters išlaikymo sumos neatitinka realybės ir yra žymiai padidintos bei nepagrįstos konkrečiais įrodymais. Jei apeliantė mano, kad nepilnametės dukters ypatingų gabumų ugdymui reikalingos papildomos išlaidos, ji pagal savo turtinę padėtį gali ir privalo tai suteikti (CK 3.190 str. 1 d.).

2. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad nėra pateikta duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Prie atsiliepimo į ieškinį yra pateikti duomenys apie atsakovo 2007 m. kovo 1 d. – 2010 m. kovo 1 d. gautą darbi užmokestį ir kitas pajamas. Šiuo metu vienintelis atsakovo pajamų šaltinis 1150,- Lt senatvės pensija. Apeliantė klaidina teismą nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaidomis darydamas išvadą, jog atsakovas vaistams išleidžia apie pusę mėnesio pajamų. Vaistų reikalingumą patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų.

3. UAB „Vijukai“ akcijos 2009 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartimi buvo perleistos trečiajam asmeniui ne dėl geros atsakovo finansinės padėties, o dėl to, jog atsakovas turėjo keletą sunkių medicininių operacijų ir dėl silpnos sveikatos nebegalėjo vykdyti aktyvios darbinės veiklos. Be to, šios akcijos neduoda jokių dividendų, nes įmonė veiklos nevykdo, tik vyksta rekonstrukcijos darbai.

4. Vien praėjusiais metais atsakovui buvo atliktos keturios sunkios operacijos, pašlijusi sveikata reikalauja naudoti daug vaistų, kuriems reikia skirti nemažą dalį gaunamų pajamų, atskirą išlaidų sąrašą sudaro komunaliniai mokesčiai už gyvenamąjį būstą bei pragyvenimas.

5. Pati ieškovė pripažino, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, jai atiteko pakankamai didelės vertės turtas (259064,- Lt) nekilnojamasis turtas, kurio atsakovas atsisakė su sąlyga, kad tokiu būdu bus užskaitomas išlaikymas vaikams iki pilnametystės. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, iš kokių pajamų ji teikia išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Tai, netiesiogiai patvirtina, kad ieškovė vaiko ir savęs išlaikymui gauna iš atsakovo palikto didelės vertės nekilnojamojo turto.

6. Jokia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl įsiskolinimo priteisimo išaiškinimo būtinybė ateityje neiškils, nes atsakovas pripažįsta, jog nuo 2007 m. birželio 28 d. yra susidaręs 4420,- Lt įsiskolinimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir trečiasis asmuo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti. Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 500,- litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o atsakovas, neginčydamas, kad turi teikti išlaikymą dukrai, nurodo, kad pagal savo turtinę padėtį bei ieškovei palikto turto vertę, gali dukrai teikti išlaikymą tik po 130,- Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurias ir priteisė pirmosios instancijos teismas.

Pasisakydama dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Gausioje šio straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikoje kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, nustatant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, visų pirma, turi būti nustatyti vaiko poreikiai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių nepilnametės dukros poreikiams per mėnesį reikia apie 600-700 Lt. Apeliantė nurodo, kad tokios sumos per mėnesį reikia patenkinti tik minimalius dukros poreikius, tačiau siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, nustatant vaiko poreikius, neturi būti apsiribojama vien tik minimaliais vaiko poreikiais, tačiau turi būti užtikrinami ir kiti vaiko poreikiai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Šalių dukra šiuo metu yra penkiolikos metų amžiaus, t.y. paauglė (5 b.l.). Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaiko poreikiai mitybai sudaro apie 300,- Lt mėnesiui (10,- Lt dienai); išlaidos rūbams, higienos, mokslo reikmėms, ypatingai tuo metu laikotarpiu, kai yra lankoma mokykla, o tai apima bent 9 mėnesius per metus, siekia apie 200,- Lt (apranga, mokymosi priemonės ir pan.); kitos įvairios išlaidos gali sudaryti dar apie 100,- Lt. Vadinasi, apie 600,- Lt sumos per mėnesį reikia vien minimaliems paauglio poreikiams patenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra duomenų, jog šalių dukra yra gabi muzikai, šį savo gabumą lavina, mokosi Kauno A. K. muzikos mokyklos fortepijono specialybės 8 klasėje ir estradinio dainavimo 7 klasėje. Mokslas muzikos mokykloje yra mokamas ir kas mėnesį kainuoja 90,- Lt (9 b.l.). Šalių dukra yra dalyvavusi ne viename tarptautiniame konkurse, vykusiame užsienyje ir Lietuvoje (16-26 b.l.). pasirengimas konkursams ir dalyvavimas juose taip pat kainuoja. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad šalių nepilnametės dukros ne tik minimalių, bet ir kitų būtinų poreikių, kurie užtikrintų jos kaip pilnavertės asmenybės vystymąsi, patenkinimui reikia ne mažiau kaip 800,- Lt išlaikymo per mėnesį.

Pasakydama dėl tėvų turtinių galimybių teikti nepilnametei dukrai išlaikymą, teisėjų kolegija pažymi, jog laikotarpiu, už kurį prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą dukrai, ir šiuo metu ieškovė I. E. viena teikė ir teikia išlaikymą dukrai, todėl akivaizdu, kad ieškovė turi pajamų dukrai išlaikyti ir to neginčija.

Vertindamas tėvo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas pajėgus nepilnametei dukrai mokėti tik 130,- Lt išlaikymą per mėnesį, kuris sudaro mažiau nei 1/6 dalį dukrai reikalingo išlaikymo. Atsakovo pastovias pajamas per mėnesį sudaro 1150,- Lt senatvės pensija (75 b.l.). Be to, ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis Partizanų g. 216-71, Kaune (90 b.l.), garažas, esantis Vienybės g. 10-62, Kaune (91 b.l.), taip pat du automobiliai (72 b.l). Sulyginus pastovias atsakovo pajamas (1150,- Lt) su nepilnametei iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžiu (130,- Lt) matyti, kad jis sudaro tik apie 10 procentų atsakovo mėnesio pajamų. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto ir automobilių. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iš jo priteisto išlaikymo dukrai dydis nėra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

Teisėjų kolegijai kelia abejonių pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsakovas, kuriam 2009 m. atliktos 4 sunkios operacijos, vaistams turi skirti apie pusę savo pajamų. Visų pirma, atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų kokių ir kiek vaistų jam reikia per mėnesį. Antra, vien tas faktas, kad ieškovui yra atliktos kelios operacijos, neleidžia preziumuoti, kad jis apie pusę savo pajamų išleidžia vaistams, nes operaciniam gydymui reikalingi vaistai sveikatos draudimu draustiems asmenis yra nemokami. Kaip atsakovas pats pripažįsta, tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, atsakovas iki 2010 m. liepos 16 d. ėjo UAB „Vijūkai“ direktoriaus pareigas (92 b.l.). Taigi, operacijų atlikimo metu jis dirbo, o tai reiškia buvo draustas sveikatos draudimu. Be to, atsakovas yra senatvės pensininkas, todėl ir dėl šios priežasties turi teisę į įvairias lengvatas, kompensuojamuosius vaistus ir sveikatos draudmą. Teisėjų kolegijai taip pat kelia abejonių atsakovo teiginiai, kad jis UAB „Vijukai“ akcijas 2009 m. balandžio 1 d. padovanojo trečiajam asmeniui dėl to, jog atsakovas turėjo keletą sunkių medicininių operacijų ir dėl silpnos sveikatos nebegalėjo vykdyti aktyvios darbinės veiklos. Kaip jau minėta, atsakovas ėjo UAB „Vijukai“ direktoriaus pareigas iki 2010 m. liepos 16 d., t.y. dar daugiau nei metus nuo akcijų dovanojimo 2009 m. balandžio 1 d., todėl atsakovo nurodoma akcijų dovanojimo priežastis abejotina. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kaip matyti iš paties atsakovo procesinių dokumentų, jo faktinė gyvenamoji vieta yra Akacijų g. 2A, Giraitės km., t.y. ten pat kur ir UAB „Vijukai“ buveinė. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas neįrodė, kad jis UAB „Vijukai“ akcijas 2009 m. balandžio 1 d. neatlygintinai perleido trečiajam asmeniui dėl savo sunkios sveikatos būklės, o ne dėl kitų priežasčių, nesusijusių su jo sveikatos būkle.

Pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalys kitoje civilinėje byloje, kurioje atsakovas atsiėmė ieškinį, susitarė, jog du butai, registruoti ieškovės vardu, bus perrašyti vaikų vardu, yra atsakovo išlaikymo vaikams forma tam tikru turtu, nėra pagrįstos įrodymais. Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartimi, kuria patenkintas A. N. atsisakymas nuo ieškinio, nėra jokių duomenų, kad šalys būtų sprendusios vaikų išlaikymo klausimus (40 b.l.). Tai, jog byloje dalyvaujantys asmenys susitarė, jog dalis nekilnojamojo turto, dėl kurio vyko ginčas, bus perrašytas šalių vaikų vardu, reiškia tik tai, jog tokių būdu buvo pasiektas taikus teisminio ginčo sprendimas, tenkinęs visus byloje dalyvavusius asmenis, bet ne įrodymą, kad tokių būdu atsakovas teikė vaikams išlaikymą. Taip pat pažymėtina, jog dabar nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčijo, kad turi pareigą teikti dukrai išlaikymą ir yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, tačiau dėl savo turtinės padėties ir sveikatos būklės prašė jį mažinti, todėl akivaizdu, jog jis pats pripažįsta, kad išlaikymo pareigos nėra įvykdęs.

Įvertinusi aukščiau pateiktus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad abiejų nepilnametės dukros, kuriai reikalingas apie 800,- Lt išlaikymas per mėnesį, tėvų turtinė padėtis leidžia teikti dukrai išlaikymą. Tačiau įvertinus tai, jog tėvas yra senatvės pensininkas, turėjęs kelias operacijas, be to, ir ieškovė apeliacinės instancijos teisme sutiko, kad atsakovas teiktų 300,- Lt per mėnesį išlaikymą, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistina mažiau nei pusė jai reikalingo išlaikymo, t.y. 300,- Lt per mėnesį išlaikymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal atsakovo gaunamas 1150,- Lt gaunamas pastovias senatvės pensijos pajamas ir turimą turtą, atsakovas gali savo nepilnametės dukros išlaikymui skirti apie ¼ dalį savo kas mėnesinių pajamų. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistiną išlaikymą iki 300,- Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Pasisakydama dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo dydžio teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neginčija, jog neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo nuo 2007 m. kovo 8 d. iki ieškinio pareiškimo dienos 2010 m. vasario 17 d. Šiuo laikotarpiu atsakovo turinė padėtis iš esmės buvo tokia, kokia yra ir šiuo metu, todėl už nurodytą laikotarpį iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui taip pat priteistina po 300,- Lt per mėnesį. Įvertinus tai, jog išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už 35 mėnesius ir 9 dienas, bendra įsiskolinimo suma sudaro 10587,10 Lt (300 Lt x 35 mėn. + 300 Lt x 9 d./31d. = 10587,10 Lt).

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistina, išlaikymo įsiskolinimą padidinant iki 10587,10 Lt.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje nėra nurodyta už kurį laikotarpį priteistas įsiskolinimas, o tai gali kelti neaiškumus jį vykdant, todėl apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, nurodant įsiskolinimo priteisimo laikotarpį.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog išlaikymas iš atsakovo nepagrįstai priteistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisus išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio pareiškimo dienos, o išlaikymą tik nuo teismo sprendimo dienos, susidaro situacijai, kai atsakovas yra atleidžiamas nuo nepilnametės dukros išlaikymo prievolės už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl išlaikymas dukrai priteistinas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2010 m. vasario 17 d.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Patenkintų reikalavimų dalyje iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis už ieškinį (425,61 Lt) ir apeliacinį skundą (246,21 Lt) bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (60,- Lt) (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Iš dalies patenkinti ieškovės I. E. apeliacinį skundą.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo A. N. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) dukters V. E. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini ) išlaikymui po 300,- Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2010 m. vasario 17 d.) iki dukters pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. N. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) dukters V. E. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv.) duomenys neskelbtini išlaikymo įsiskolinimą 10587,10 Lt (dešimt tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 10 ct) už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 8 d. iki 2010 m. vasario 17 d.

Ieškovę I. E. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) paskirti dukters V. E. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) išlaikymo valdytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. N. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) 671,82 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt vieną litą 82 ct) žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą bei 60,- Lt (šešiasdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasTeisėjai Izolda NėnienėR. B.