- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-30
- Bylos Nr.
- e2YT-7699-802/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, VĮ Registrų centras, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.2.6.5Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, VĮ Registrų centras, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėja), yra įgijusi nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į patalpą – garažą (boksą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 39,37 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini). sav. (toliau – Garažas), ir prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (2022-10-13 Nr. CBP – 18642; 2022-11-07 Nr. 44861).
Pareiškėja nurodė, kad 1985 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 3 Žiežmarių gyvenvietės vykdomasis komitetas nusprendė skirti garažų statybos kooperatyvui “Strėva” 0,22 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje kooperatyvinių garažų statybai. 1985 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 68 K. L. deputatų vykdomasis komitetas nusprendė patvirtinti (duomenys neskelbtini) gyvenvietės individualių garažų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) narių sąrašą ir pareiškėjos sutuoktinis R. K. M. buvo vienas iš šio sąrašo narių (Nr. 40). 1986 m. birželio 24 d. Kaišiadorių rajono LDT vykdomasis komitetas išdavė leidimą (duomenys neskelbtini) statyti garažus. Visi garažai buvo statomi ūkio būdu, pačių narių. Pareiškėjos garažas pradėtas statyti 1986 metais ir baigtas statyti tais pačiais 1986 metais. Garažas statytas savo lėšomis ir darbu valstybinėje žemėje. Pareiškėja ir jos sutuoktinis minėtu garažu naudojosi nuo pat jo pastatymo dienos, t. y., nuo 1986 m. Autogaražų bendrija buvo panaikinta, išlikusių šio garažų kooperatyvo dokumentų nėra, Kauno regioninio valstybės archyvo 2022-06-17 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad individualių garažų kooperatyvo (duomenys neskelbtini0 dokumentai Kauno regioniniame valstybės archyve nesaugomi.
Pareiškėja nurodė, kad, pasikeitus teisiniam kooperatyvų statusui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-07-26 nutarimu Nr. 650 „D. G. statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, kuris pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-20 nutarimu Nr. 1433, kooperatyvai turėjo persiregistruoti kooperatyvų įstatus į bendrijas iki 1995-01-01. Kooperatyvo (duomenys neskelbtini) pirmininkas neperregistravo kooperatyvo įstatų, garažai liko registruoti kooperatyvo (duomenys neskelbtini) vardu, o nebeegzistuojant juridiniam asmeniui, nėra galimas ir jo teisių perėmimas.
Pareiškėjos teigimu, nuo pat nuo 1986 metų su sutuoktiniu minėtu Garažu rūpinosi kartu, o nuo (duomenys neskelbtini), pareiškėjos sutuoktiniui R. K. M. mirus, viena toliau rūpinosi likusiu Garažu, tvarko jį, prižiūri, nuolat naudoja, jame laiko automobilį, taigi valdo jį atvirai, nepertraukiamai kaip savą, sąžiningai ir teisėtai, niekas nėra pareiškęs pretenzijų dėl minimos patalpos valdymo. Pareiškėja nurodo, kad ši patalpa - Garažas nėra įregistruota kitų asmenų vardu ir pažymi, kad garažas (boksas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 39,37 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini) sav., suformuotas, jam atlikti kadastriniai matavimai, tačiau negali būti įregistruotas viešame registre, nes pareiškėja jo kitu būdu įregistruoti galimybės neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime (Marijampolės apylinkės M. M. rūmuose gautas 2022 m. spalio 31 d., dokumento registracijos Nr. DOK-43975) nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pastatas, kuriame yra garažas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra registruotas, kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad garažas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra suformuotas - atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus numeris, Valstybės įmonės Registrų centro duomenys patvirtina, kad garažas nėra įregistruotas nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinta savavališka statyba. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai. Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Garažų bendrijos išduota pažyma patvirtina, kad pareiškėja valdo pareiškime nurodomą garažą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pagal byloje esančius dokumentus, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo garažą, todėl prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime (Marijampolės apylinkės M. M. rūmuose gautas 2022 m. spalio 26 d., dokumento registracijos Nr. DOK-43352) nurodė, jog pareiškėja ne kartą kreipėsi į suinteresuotą asmenį, prašydama įregistruoti garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau prašymai dėl tam tikrų priežasčių sprendimais atmesti (sprendimų kopijos kartu su atsiliepimu pateikiamos teismui). Suinteresuotas asmuo atsiliepime teigė, kad neturi įgaliojimų vertinti, ar garažo (bokso) valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, ar jis buvo valdomas kaip savas teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į garažą nebuvo įgytos anksčiau, ir tvirtino, pareiškėjai teismui įrodžius savo reikalavimų pagrįstumą, neprieštaraujantis pareiškimo patenkinimui, teismo sprendimas atmesti ar patenkinti pareiškėjos pareiškimą nesukels jo teisinės padėties pablogėjimo ir prašė sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra bei bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime (Marijampolės apylinkės M. M. rūmuose gautas 2022 m. lapkričio 7 d., dokumento registracijos Nr. DOK-44652) nurodė, kad Savivaldybės administracijoje nėra jokių duomenų apie nekilnojamąjį daiktą – patalpą – garažą (boksą), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), plotas 39,37 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini) sav., jis nėra įtrauktas į Kaišiadorių rajono savivaldybės turto balansą, Nekilnojamojo turto registre Savivaldybei nėra registruota nuosavybės ar kita daiktinė teisė į jį, taip pat nėra išlikusių dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjos nurodytus faktus, pažymėjo, kad neturi jokio teisinio intereso šios bylos baigtimi, teismo sprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms bei pareigoms, prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra, o bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi, byloje nesant ginčo, šalių reikalavimams esant aiškiems, nesant prašymų išreikalauti rašytinius įrodymus, byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviesti ir jame nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK4.68–4.71straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.
Lietuvos A. T., apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2,3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami, atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai, jie formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Jei statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus
Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., buvo pastatytas 1986 m. (1985 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 3, 1986 m. birželio 24 d. Kaišiadorių rajono LDT vykdomasis komiteto išdavė leidimą Nr. 40), todėl tuo metu galiojo 1964 m. redakcijos Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, patvirtintas 1964 m. liepos 7 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo“, kurio 102 straipsnyje (redakcija nuo 1986 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo sutinkamai su savo įstatais (nuostatais), o teisė disponuoti turtu, kuris yra kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams. 131 straipsnyje akcentuota, jog sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrą jų turtą reguliuoja Lietuvos TSR santuokos ir šeimos įstatymai.
Lietuvos tarybų socialistinės respublikos santuokos ir šeimos kodekso, patvirtinto 1969 m. liepos 16 d. Lietuvos TSR A. T. prezidiumas įsaku Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos T. S. Respublikos santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo“ (bylai aktuali akto redakcija nuo 1984 m. kovo 1 d., nes pareiškėjos santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, o šio straipsnio 3 dalyje tvirtinama, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
Lietuvos A. T. yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (LAT 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).
Pagal 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-715 “Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų 1 straipsnį nuo 1990 m. spalio 25 d. nustatyta, kad baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys (šiuo atveju – R. K. M.) įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą. T. R. K. M. nuo 1986 m. įgijo garažą faktiškai tais pačiais pagrindais kaip įgyjama ir nuosavybės teisė, tačiau vėliau nevykdė kitų įstatymų reikalavimų ir laiku neįregistravo viešajame registre savo nuosavybės teisės.
Pareiškėjos ir jos atstovės patikslintame pareiškime ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 39,37 kv. m., esančiam adresu (duomenys neskelbtini). sav., suformuota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurios registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios bylos akivaizdu, kad Garažui atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus numeris, tai yra, Garažas yra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas. Į bylą pateiktas VĮ Registrų centras 2022-10-11 raštas Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“ patvirtina faktą, kad Garažas ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registro duomenimis neįregistruoti.
Suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime patvirtina, kad Garažas nėra įtrauktas į Kaišiadorių rajono savivaldybės turto balansą, duomenų apie Garažo priklausymą valstybei byloje taip pat nėra ((duomenys neskelbtini) išrašas iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, suinteresuoto asmens LR valstybės atstovo VĮ turto banko atsiliepimas), kaip ir informacijos apie savavališką Garažo statybą (faktą, kad Garažas, kaip statinys, sukurtas teisėtai patvirtina byloje esantis (duomenys neskelbtini) d. Kaišiadorių rajono L. D. T. V. komiteto išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (leidimas išduotas 42 boksų kooperatinių garažų statybai Garažų kooperatyvui (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodo, kad Garažą valdo kaip savą, sąžiningai ir teisėtai, nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų, nemanydama, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai), atvirai, moka reikiamus mokesčius, juo naudojasi ir prižiūri, t. y., byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys turi daugiau už pareiškėją teisių į valdomą daiktą, ar pareiškėja slėptų daikto valdymo faktą (CK 4.68, 4.70 straipsniai). Tiek pareiškėja, tiek ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina (Kaišiadorių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kad garažas (boksas) buvo suteiktas jos mirusiam sutuoktiniui R. K. M. ((duomenys neskelbtini) d. mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 1990 m. spalio 25 d. valdęs Garažą nuosavybės teise, tačiau Garažas įgytas pareiškėjos santuokos metu (1986 m. kai santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).), todėl taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto teisinis režimas, o pareiškėja šiuo atveju yra teisėta dalies Garažo valdytoja. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis R. K. M. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini0), į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono 2-ro notaro biuro notarės V. B. išduotas liudijimas, nurodantis, kad mirusiojo R.K. M. palikimą priėmė jo sutuoktinė pareiškėja D. M..
Bylos duomenimis nustatyta, kad nekilnojamojo daikto (Garažo) valdymo fakto tiek pareiškėja, tiek ir pareiškėjos sutuoktinis R. K. M. nebuvo įregistravusi viešame registre, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad registracijos viešame registre nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims LR Vyriausybei ir Klaipėdos miesto savivaldybei, bylos Nr. 3K-7-67/2011). Antra vertus, viešame registre nesant įregistruoto paties nekilnojamojo daikto, nėra galimybės įregistruoti ir su juo susijusių turtinių teisių.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, akivaizdu, jog byloje esti visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl pareiškimas tenkinamas ir nustatytina, kad pareiškėjai D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį priklauso patalpos – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 39,37 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini)., pareiškėjai nuosavybės teisės registruotinos konstatavus įgyjamosios senaties faktą (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).
Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė (procesiniai dokumentai siųsti elektroninio ryšio priemonėmis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka), todėl jos nepriteistinos valstybei iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 str., 268-270 str., 524-533 str. ir remdamasis CK 4.68 str.,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą ir patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti faktą, kad pareiškėja D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo patalpą - garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 39,37 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui M. M. apylinkės M. M. rūmus.