Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui A. R. (A. R.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel“ padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.) 199,78 Eur skolą, 126,31 Eur netesybas, 17,98 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovui ieškinys bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. birželio 19 d. viešo paskelbimo būdu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. gegužės 14 d., 2008 m. spalio 15 d., 2009 m. vasario 7 d. pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovas sudarė viešojo judriojo ryšio abonentines sutartis Nr. GSCT/11922/2008; GSCD/66530/2008; GSPR/5759/2009; GSPR/5761/2009, pagal kurias UAB „Bitė Lietuva“ įsipareigojo teikti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas abonentui (atsakovui), o atsakovas įsipareigojo naudotis paslaugomis ir už jas atsiskaityti šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (toliau – ir Sutartys). Atsakovas įsipareigojo naudotis pradinės kreditorės paslaugomis visą sutartyje nurodytą laikotarpį (Sutarčių 2.2 punktas). Pradinė kreditorė įsipareigojo pateikti atsakovui sąskaitą už praėjusį mėnesį (Sutarčių 10.1 punktas). Atsakovas įsipareigojo sumokėti už per praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas per vieną mėnesį nuo atsiskaitomojo laikotarpio pabaigos, jeigu sąskaitoje nenurodytas kitas mokėjimo terminas (Sutarčių 10.3 punktas). Praleidęs mokėjimo terminą, pareikalavus kreditorei, abonentas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną (Sutarčių 10.8 punktas). Sutarčių 16.2 punkte buvo numatyta, kad paslaugų tiekėja turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjusi apie tai abonentą raštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, jei abonentas padaro bet kurį esminį sutarties pažeidimą. Nutraukus sutartį anksčiau nurodyto sutarties termino pabaigos dėl abonento kaltės, abonentas privalo sumokėti baudą, kurios dydis lygus nuo pažeidimo dienos iki sutartyje nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesinių mokesčių sumai (Sutarčių 16.3 punktas).

Ieškovės rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. pradinė kreditorė nutraukė Sutartis (numeriui 65266605 ir 65266613) su atsakovu dėl šio kaltės, nuo sutarties pažeidimo iki sutartyje nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos buvo likę 17 mėnesių pagal kiekvieną sutartį. 2011 m. kovo 1 d. UAB „Bitė Lietuva“ išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą Nr. 0013573684 dėl 1225,92 Lt (355,05 Eur) sumos, iš kurios 423,50 Lt (122,65 Eur) yra bauda už sutarties pažeidimą (numeriams 65266605 ir 65266613). 2012 m. balandžio 1 d. pradinė kreditorė išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą dėl 1125,92 Lt (326,09 Eur) sumos sumokėjimo. 2018 m. spalio 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė perdavė reikalavimo teisę į atsakovo 199,78 Eur skolą ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas ieškovės 2018 m. lapkričio 13 d. pranešimu. Ieškovė pranešime nustatė atsakovui terminą iki 2018 m. lapkričio 20 d. sumokėti 421,21 Eur skolą. Atsakovas nesumokėjo nurodytos skolos nei ieškovei, nei pradinei kreditorei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnyje, 6.720 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klientas turi prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. liepos 14 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d.) nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d.) nustatyta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas, jei tai nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatyta teisė reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius pagal paslaugų teikimo sutartį. Galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymo nenumatyta. Paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. Paslaugų sutartyje negali būti nustatytos sąlygos, ribojančios paslaugų gavėjo teises, įtvirtintas įstatyme (tarp jų – teisę vienašališkai nutraukti sutartį), ar sunkinančios šių teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013).

Atsakovas su ieškove ar pradine kreditore neatsiskaitė už UAB „Bitė Lietuva“ suteiktas paslaugas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 199,78 Eur skolos.

Pradinei kreditorei nutraukus vienašališkai Sutartis (numeriui 65266605 ir 65266613) dėl netinkamo jų vykdymo, atsirado Sutarties 16.3 punkte nustatytas pagrindas dėl netesybų (baudos) reikalavimo iš atsakovo. Įvertinus kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, konstatuojama, kad Sutarčių 16.3 punkto sąlyga dėl baudos skaičiavimo abonentui nutraukus sutartį prieš terminą pripažintina nesąžininga. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Bitė Lietuva“ yra verslininkė, o atsakovas (abonentas) – fizinis asmuo-vartotojas, naudojęsis pradinės kreditorės teiktomis paslaugomis asmeniniams poreikiams. UAB „Bitė Lietuva“ vienašališkai Sutartyse įtvirtinta sąlyga dėl vartotojo pareigos sumokėti Sutarties nutraukimo atveju baudą, kuri skaičiuojama kaip negautos pajamos dėl Sutarties nutraukimo, pažeidžiama imperatyvi įstatymo nuostata, pagal kurią vartotojas turi sumokėti mokesčius tik už faktiškai gautas paslaugas (CK 6.721 straipsnis). Todėl teismas, vadovaudamasis Sutarčių sudarymo metu galiojusio CK 6.188 straipsnio 1 dalimi, ex officio (savo iniciatyva) pripažįsta Sutarčių 16.3 punktą nesąžiningu. Teismui savo iniciatyva pripažinus Sutarčių 16.3 punkto sąlygą nesąžininga, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ir 126,31 Eur baudą pagal Sutarčių 16.3 punktą atmetamas.

Sutarčių šalims susitarus, kad atsakovui praleidus mokėjimo terminą, jis turi mokėti nustatyto dydžio delspinigius (Sutarčių 10.8 punktas), ieškovės prašymas dėl 17,98 Eur dydžio delspinigių priteisimo iš atsakovo tenkinamas (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 217,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. gegužės 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (63,29 proc.) ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 9,64 Eur (15 Eur žyminio mokesčio ir 0,23 Eur už komisinį mokestį (15,23 Eur x 0,6329) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovo valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, juridinio asmens kodas 125026242, 199,78 Eur skolą, 17,98 Eur delspinigius, iš viso – 217,76 Eur (du šimtus septyniolika Eur 76 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (217,76 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,64 Eur (devynių Eur 64 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.