- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-16
- Bylos Nr.
- Iv-850-554/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00329-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- UADB „ERGO Lietuva"
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- R. V., A. V.
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UADB „ERGO Lietuva" skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2012-04-06 skundu (įteiktas pašto įstaigai – 2012-04-04) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo – Kauno miesto savivaldybės 5213,49 Lt turinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) nurodė, taip pat pareiškėjo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2010-12-20 UADB "ERGO Lietuva" sudarė su trečiuoju suinteresuotu asmeniu R. V. transporto priemonių draudimo sutartį (Draudimo liudijimo Nr. 851-0352121). Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis BMW 525 v/n (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2010-12-20 iki 2011-12-19. 2011-02-05 Kauno mieste įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje A. V., vairuodamas paminėtą automobilį, įvažiavo į nepažymėtą ir vandeniu užlietą duobę, esančią Ateities plento gatvės važiuojamojoje dalyje (važiuojant link Taikos prospekto). Eismo įvykio pasėkoje automobilis BMW 525 buvo apgadintas. Kauno AVPK Kelių policijos valdyba nustatė, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, o gatvėje esanti duobė nebuvo tinkamai pažymėta. Kadangi automobilis BMW 525 įvykio dieną buvo apdraustas UADB „ERGO Lietuva“ Transporto priemonių kasko draudimu, transporto priemonės draudėjo atstovas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimą bei remonto darbus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio eismo įvykio metu apgadinto automobilio BMW 525 padaryti nuostoliai sudarė 5213,49 Lt, todėl UADB "ERGO Lietuva“, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo transporto priemonės savininkui 5213,49 Lt draudimo išmoką. Po to, CK 6.263 str., 6.266 str., 6.1015 str. pagrindu dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p. Kauno miesto savivaldybė privalo užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą bei saugaus eismo sąlygas. Iš draudžiamojo įvykio administravimo byloje esančios Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2011-02-05 nutarimo ir jo priedų galima spręsti, kad pagal CK 6.266 str., nustatantį kelių (gatvių) savininkų atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos gatvių dangos, tinkamas atsakomybės subjektas yra Kauno miesto savivaldybė. Tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė nurodė, jog atsakovas įvykdyti prievolę geruoju (ne teismo keliu) atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 32-35) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad iš skundo ir jo priedų neaišku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi su duobe kelio važiuojamojoje dalyje. Taip pat neaišku, kodėl būtent tokio dydžio turtinė žala buvo padaryta. ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p. imperatyviai nurodyta, kad skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinantys įrodymai. Vadovaujantis CK 6.271 str. savivaldybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti atlyginama tik nustačius visas šias viešosios civilinės atsakomybei sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarytai faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei (atitinkamai ir savivaldybei) pagal CK 6.271 str. nekyla turtini prievolė atlyginti žalą (LVAT 2011-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2745/2011, 2011-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2618/2011). Kaltu dėl pažeidimo padarymo asmuo turėtų būti pripažįstamas tik surinkus pakankama pagrindą neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o visi neaiškumai turėtų būti traktuojami atsakomybei patraukto asmens naudai (LVAT 2011-10-07 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1998/2011). Taigi, turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės) - t. y. ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų (LVAT 2011-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2618/2011). Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą turtinę žalą. Duobės buvimas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto transporto priemonei, o užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, jog automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę Ateities plento gatvėje. Tokių duomenų pateikta nebuvo. Pats pareiškėjas nurodė, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdyba atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Iš to galima daryti išvadą, kad ištyrus tariamo įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, neįžvelgus nei vienos šalies atsakomybės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Prie skundo pateiktame Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai - abu dešinės pusės ratai ir padangos, tačiau iš žalos sąmatos Nr. 1406 duomenų matyti, kad buvo atlikta daug daugiau automobilio remonto darbų, nesusijusių su užfiksuotu autoįvykiu. Visiškai neaišku, kuo remiantis apskaičiuota būtent tokio dydžio turtinė žala, kodėl jos suma pervesta į A. V. sąskaitą, o ne į draudėjos R. V.. Taip pat neaišku, kodėl ji pervesta dalimis (pridėti 2 mokėjimo nurodymai - 4 813,49 Lt ir 400 Lt sumai). Pareiškėjas nurodė, kad automobilio gedimų padaryti nuostoliai sudarė 5213 Lt, o transporto priemonės savininkui išmokėjo 5213,49 Lt draudimo išmoką, tačiau prie skundo nėra pridėta jokie dokumentai kurie pagrįstų, kad automobilio savininkas yra A. V., o ne automobilio draudėja R. V.. Be to, nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir nustatant jai tariamai padarytą žalą, buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo Tvarkos, patvirtintos 2000-04-17 Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-14 Finansų ministro įsakymu Nr. 101, 2 p. numatyta, kad vykdant transporto priemonių vertinimą, tame tarpe ir siekiant nustatyti autoavarijoje padarytą žalą (Tvarkos 14.1 p.), yra privaloma (visiems, nieko neišskiriant, tame tarpe ir draudimo bendrovėms) ja vadovautis. Tvarkos 3 p., 28 p. imperatyviai numatyta, kad vertinti transporto priemones (tame tarpe ir dėl transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštų nustatymo turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę verstis transporto priemoniv vertinimo veikla, o transporto priemonės vertinimo dokumentai (Tvarkos 29.1, 29.2, 29.3, 30, 32. 33 p.) privalo būti pateikiami raštu. Taigi, siekiant tariamos žalos atlyginimo, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tariamo eismo įvykio metu padarytus sugadinimus (būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę), su tariamu įvykiu susijusias konkrečias detales ir pan.. Taip pat turėtų būti pateikta ir atlikto transporto priemonės vertinimo ataskaita. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų nepriekaištingą automobilio būklę iki tariamo eismo įvykio. Minėtame policijos nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai - tik abu dešinės pusės ratai ir padangos. Kiti automobilio gedimai nėra nurodyti. Atsakovas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą Ateities plento gatvės būklę 2011-02-05, neturi, tačiau iš pareiškėjo argumentų neaišku kada, kur, nuo ko, per kiek laiko ir pan. atsirado nurodomi automobilio sugadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti. Kelių eismo taisyklės numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 p.); draudžia vairuotojui važiuoti viršijant leistiną greitį, įpareigoja vairuotoją atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 p.); jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 p.). Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. CK 6.253 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų ar nukentėjusio asmens veiksmų. Vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse gali būti duobių. Apie tai vairuotojai yra informuojami per įvairias medios priemones, prašoma jų būti atidesniais. Taigi, net ir nusprendus, kad eismo įvykis buvo, vadovaujantis CK 6.253 str. 1 d., atsakovas nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleistas dėl pačio vairuotojo neatidumo. Be to, CK 6.282 str. 1 d. numatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. To pačio straipsnio 3 d. numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. LRV 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 38 p. numatyta, jog draudiminės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudiminio įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, dydį, taip pat į paskirtų ekspertų ir (ar) turto vertintojų išvadas. Tų pačių Taisyklių 40 p. įtvirtinta nuostata, kad atsakingas draudikas moka tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio draudimo išmoką ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Prie skundo pridėtame Transporto priemonių draudimo liudijime (Nr. 851-0352121) yra nurodyta 400 Lt besąlyginė išskaita, tačiau pareiškėjas nenurodo ar ji buvo išskaityta. Atsakovas ir jo atstovė taip pat nurodė, jog nesutinka ir su pareiškėjo skundo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio palūkanas. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju netaikytinos. Teisines pasekmes dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje nustato viešosios teisės normos. VSĮ 6 str. 32 p. numato, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Pareiškėjas subrogacijos (subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje) pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 str. nuostatomis (jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens), reikalauja, kad padarytą turtinę žalą – 5213,49 Lt, įkurią neįskaičiuotas PVM, atlygintų Kauno miesto savivaldybė.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad 2010-12-20 UADB "ERGO Lietuva" sudarė su trečiuoju suinteresuotu asmeniu R. V. transporto priemonių draudimo sutartį (Draudimo liudijimo Nr. 851-0352121). Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis BMW 525 v/n (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2010-12-20 iki 2011-12-19 (b.l. 8, prijungtos Administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų duomenys). 2011-02-05 Kauno mieste įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje tretysis suinteresuotas asmuo A. V., vairuodamas paminėtą automobilį, įvažiavo į nepažymėtą ir vandeniu užlietą duobę, esančią Ateities plento gatvės važiuojamojoje dalyje (važiuojant link Taikos prospekto). Eismo įvykio pasėkoje automobilis BMW 525 buvo apgadintas (b.l. 21-29). Automobilio apgadinimus bei jų tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykiu taip pat patvirtina ir Ekspertinės pažymos, kuri pasirašyta reikiamą kvalifikaciją turinčio eksperto, duomenys (b.l. 43, 44). Kauno AVPK Kelių policijos valdyba nustatė, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, o gatvėje esanti duobė nebuvo tinkamai pažymėta (b.l. 9, 10, taip pat prijungtos Administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų duomenys). Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – eismo įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas. Automobilis BMW 525 įvykio metu buvo apdraustas UADB „ERGO Lietuva“ Transporto priemonių kasko draudimu, todėl transporto priemonės draudėjo atstovas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą (b.l. 17, 19, 27). Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimą bei remonto darbus buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio eismo įvykio metu apgadinto automobilio BMW 525 padaryti nuostoliai sudarė 5213,49 Lt (b.l. 21-29), todėl UADB "ERGO Lietuva“, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo transporto priemonės savininkui 5213,49 Lt draudimo išmoką (b.l. 18, 20).
ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Valstybės (šiuo atveju savivaldybės) pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų (savivaldybės) neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės (savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų (savivaldybės) neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė (savivaldybė) iš valstybės (savivaldybės) biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešajai (valstybės ir, tuo pačiu, savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Teismas taip pat pabrėžia, kad Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 str. yra numatytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos. VSĮ 6 str. 32 p., kaip viena iš savivaldybių priskirtųjų savarankiškųjų funkcijų, yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo užtikrinimas. Savivaldybių funkcijos – tai Konstitucijos nustatytos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. (VSĮ 3 str. 8 d.). Ši savivaldybės funkcija įtvirtinta ir specialiame įstatyme - Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., kuriame konstatuota, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. LRV 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. numatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Šios Tvarkos 12 p. numato, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą. Neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, o medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Tvarkos 42 p.). Šiame LRV nutarime taip pat konstatuota, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nurodo, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 str. apibrėžta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Teismas konstatuoja, kad sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, atsiranda pagrindas išvadai, jog prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kilęs iš atsakovo veiklos viešojo administravimo srityje (ABTĮ 57 str.).
Teismas taip pat konstatuoja, kad administracinėje byloje nėra pakankamo pagrindo objektyvių duomenų išvadai, kad pats tretysis suinteresuotas asmuo, vairavęs transporto priemonę, pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklų nuostatas (ABTĮ 57 str.). Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nutarime (prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų duomenys), kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, automobilio vairuotojo (trečiojo suinteresuoto asmens) veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Byloje taip pat nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė (arba kelio atkarpa) Ateities plento gatvės dalyje, kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta. Tai duoda pagrindą išvadai, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerūpestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimą ginčo situacijoje. Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos išmatavimus, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Šių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina patį eismo įvykio faktą. Proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str., 57 str.). Atsakovo ir jo atstovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl išvadai, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, nėra pagrindo (ABTĮ 57 str.). Pažymėtina, kad eismo įvykio metu duobė buvo pilna vandens, todėl galimybė pastebėti kliūtį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta.
Įvertinęs pareiškėjo pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad turtinės žalos dydis įrodytas. Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nebuvo pateikta. Ekspertinės pažymos, defektavimo dokumentų duomenys, taip pat iš dalies ir liudytojo parodymai neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Be to, Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, patvirtintų UADB ,,ERGO Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymu, 14.1.10 p. numato, kad jei draudžiamasis įvykis atsitiko ne dėl draudėjo kaltės ir draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į draudžiamojo įvykio kaltininką, kurio duomenys draudikui yra žinomi, tai draudimo išmoka mokama, netaikant išskaitos (išskyrus išskaitą, numatytą vagystės atveju). Teismui pateiktų įrodymų visetas duoda pagrindą išvadai, kad duotoje situacijoje nėra jokios tiek draudėjo, tiek ir transporto priemonės valdytojo kaltės dėl kilusių pasekmių (atsiradusių apgadinimų). Dėl šių aplinkybių draudėjo atstovui pagrįstai buvo išmokėta draudimo išmoka netaikant išskaitos. Aritmetinė žalos išraiška paskaičiuota tiksliai, o argumentai dėl asmens, kuriam buvo išmokėta draudimo išmoka, yra teisiškai nereikšmingi. Kaip jau buvo paminėta, turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovo neveikimo - t. y. nevykdymo teisės aktuose aiškiai apibrėžtos imperatyvios pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tokiu būdu užtikrinant saugų eismą. Kauno miesto savivaldybė, aukščiau paminėtų teisės aktų pagrindais būdama atsakinga už gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo užtikrinimą, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi - t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi, teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, tuo pažeisdamas ir CK 6.246 str. 1 d. numatytą bendro pobūdžio pareigą - elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovo ir jo atstovės argumentai, jog riziką už automobilio sugadinimus turi prisiimti tik pats vairuotojas, sudarytų dar didesnes prielaidas atsakovui ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiūros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant ją patiems eismo dalyviams (ABTĮ 57 str.).
Įvertinės aukščiau aptartų įrodymų visumą, bei atsižvelgdamas į teisės aktų normų analizę, teismas konstatuoja, kad atsakovas neužtikrino Ateities plento gatvės atitinkamos dalies tinkamos priežiūros (taip pat jos remonto ir, to pasėkoje, saugaus eismo), todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė. Pareiškėjas, remdamasis draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kompensavo materialines išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Pabrėžtina, kad sprendžiant iškilusį ginčą, teismui nekilo jokių abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, esant visoms būtinosioms viešosios atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas visiškai (ABTĮ 57 str., 88 str. 5 p.).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2012-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Palūkanų priteisimas kyla iš įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovo argumentai dėl palūkanų nepriteisimo yra nepagrįsti bei atmestini (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195-10, 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1578/2012 ir kt.).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai 135,38 Lt išlaidų, susijusių su pareiškėjo atstovės atvykimu į teismo posėdį, kadangi pareiškėjo būstinė randasi Vilniaus mieste. Pareiškėjas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius atvykimo išlaidas (b.l. 45-48, 59), kurių duomenys patvirtina 135,38 Lt atvykimo į teismo posėdį išlaidų sumą. ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 str. 2 d., tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, taip pat transporto išlaidas, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pareiškėjas turėtas teismo išlaidas pagrindė aukščiau paminėtų dokumentų duomenimis, todėl šios realiai patirtos kelionės išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo pareiškėjo naudai (ABTĮ 44 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo UADB ,,ERGO Lietuva“ naudai 5213,49 Lt (penkis tūkstančius du šimtus trylika litų 49 cnt.) turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo UADB ,,ERGO Lietuva“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme (2012-04-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo UADB ,,ERGO Lietuva“ naudai 135,38 Lt (šimtą trisdešimt penkis litus 38 cnt.) išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimui.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.