- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- eAS-413-822/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00402-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Romanas Klišauskas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB ,,BALTISCHES HAUS“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB ,,BALTISCHES HAUS“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,BALTISCHES HAUS“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „BALTISCHES HAUS“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A-42 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo rengimo“, kuriuo nuspręsta pradėti rengti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-1 patvirtinto Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo procedūrą, keičiant jo sprendinius atskirose anksčiau suplanuotose teritorijos dalyse.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu sprendimu numatoma iš esmės keisti bendrojo plano sprendinius, kurie susiję su viešuoju interesu, todėl numatytų bendrojo plano sprendinių keitimas gali būti atliekamas organizuojant bendrojo plano keitimo procedūrą (bet ne koregavimo procedūrą), o nesilaikant šios procedūros reikalavimų, būtų pažeidžiami pareiškėjo interesai (kartu pažeidžiant ir viešąjį interesą, be kita ko, nepagrįstai apribotos fizinių ir juridinių asmenų bei suinteresuotos visuomenės galimybės dalyvauti bendrojo plano keitimo dokumentų viešinimo procedūrose); skundžiamas sprendimas pareiškėjo atžvilgiu pažeidžia lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, sąžiningos konkurencijos laisvę, pareiškėjo teisėtus lūkesčius – skundžiamu sprendimu siekiama įteisinti Administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, suteikiančius teisę greta pareiškėjui priklausančio prekybos centro statyti naują prekybos centrą; dėl šių statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2368-650/2015 pagal pareiškėjo ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir kitiems atsakovams; pareiškėjas yra nekilnojamojo turto plėtotojas bei valdytojas, kurio veikla dėl pasirinkto verslo modelio bei investicijų objekto specifikos (investuojama į didelių investicijų reikalaujantį nekilnojamąjį turtą, esantį konkrečiame žemės sklype, kurį išvysčius pareiškėjas planuoja teikti patalpų nuomos paslaugas ilgiau kaip 10 metų) yra grindžiama ilgalaikiais sprendimais, susijusiais su ilgalaike finansine rizika, kurie yra priimami tik išsamiai įvertinus visas esamas bei prognozuojamas veiklos sąlygas bei jos apribojimus konkrečioje teritorijoje.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjo UAB ,,BALTISCHES HAUS“ skundą priimti atsisakė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamas aktas – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. A-42 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo rengimo“, nėra skirtas konkretiems subjektams ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, juo taip pat nėra įtvirtintos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams. Ginčijamame akte įtvirtintas teisinis reguliavimas, akivaizdu, nėra vienkartinio pobūdžio, o nukreiptas į atitinkamų teisinių santykių reguliavimą ateityje, turi visuotinio privalomumo pobūdį, juo nuspręsta pradėti rengti bendrojo plano koregavimo procedūrą, nustatant planavimo tikslus.
Įvertinęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. A-42 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo rengimo“ turinį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, teismas sprendė, kad skundžiamas aktas yra norminio pobūdžio, kurio teisėtumas negali būti tikrinamas pagal bendrąsias administracinių bylų teisenos taisykles – tokio teisės akto teisėtumo patikra galima tik pagal specialiąsias, norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimui taikytinas, procesines taisykles, Administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnyje nustatyta tvarka.
Pažymėtina tai, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas (ABTĮ 110 straipsnis). Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. ABTĮ 111 straipsnis numato, jog prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, jog pareiškėjo prašomas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. A-42 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo rengimo“ yra norminis administracinis aktas, o pareiškėjas neturi teisės prašyti jį panaikinti, kadangi nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą (ABTĮ 110 straipsnis). ABTĮ 111 straipsnyje reglamentuotos nuostatos šioje situacijoje taip pat negali būti taikomos, kadangi Šiaulių apygardos administraciniame teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo. Kadangi pareiškėjas neturi teisės teikti reikalavimų, susijusių su skundžiamo akto panaikinimu, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
III.
Pareiškėjas UAB „BALTISCHES HAUS“ su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, įsigaliojusi 2014 m. sausio 1 d., yra speciali norma, numatanti galimybę skųsti administracinį sprendimą teritorijų planavimo proceso metu visiems subjektams, kurių teisės ir teisėti interesai administraciniu sprendimu yra pažeidžiami, neatsižvelgiant į tai, kokio konkretaus teritorijų planavimo dokumento (bendrojo plano, detaliojo plano, specialiojo plano) pagrindu yra priimtas administracinis sprendimas. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2014 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-802/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1025/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-625-858/2015).
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 110 ir 111 straipsnių nuostatas bei nepagrįstai nesivadovavo Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsniu, todėl priėmė neteisėtą nutartį, be kita ko, nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.
Atsiliepimas
Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-295 pripažintas netekusiu galios pareiškėjo skundžiamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. A-42 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo rengimo“, todėl nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, motyvuojant tuo, kad jis neturi teisės teikti reikalavimų, susijusių su skundžiamo akto panaikinimu.
Pareiškėjas UAB „BALTISCHES HAUS“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A-42 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo rengimo“, kuriuo nuspręsta pradėti rengti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-1 patvirtinto Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo procedūrą, keičiant jo sprendinius atskirose anksčiau suplanuotose teritorijos dalyse.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo prašomas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. A-42 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo rengimo“ yra norminis administracinis aktas, o pareiškėjas neturi teisės prašyti jį panaikinti, kadangi nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą (ABTĮ 110 straipsnis). ABTĮ 111 straipsnyje reglamentuotos nuostatos šioje situacijoje taip pat negali būti taikomos, kadangi Šiaulių apygardos administraciniame teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata yra speciali norma, numatanti galimybę skųsti administracinį sprendimą teritorijų planavimo proceso metu visiems subjektams, kurių teisės ir teisėti interesai administraciniu sprendimu yra pažeidžiami, neatsižvelgiant į tai, kokio konkretaus teritorijų planavimo dokumento pagrindu jis yra priimtas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnis (įstatymo Nr. XII-407 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustato administracinių sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, panaikinimo tvarką, pagal kurią kreiptis į teismą panaikinti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo turi teisę teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir kiti pagal kompetenciją viešojo administravimo subjektai, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti (49 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo turi ir suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu jie dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises (49 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Taigi Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d., yra speciali norma, numatanti galimybę skųsti administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo ir kitiems asmenims, nepaisant to, koks konkretus teritorijų planavimo dokumentas buvo patvirtintas tokiu administraciniu sprendimu, su sąlygomis, kad: 1) šie asmenys dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo; 2) viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises. Be to, jeigu dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, tokie subjektai negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 49 str. 4 d. 2 p.). Jei nėra šių sąlygų, kreipimuisi į teismą dėl teritorijų planavimo dokumento panaikinimo (jei tas dokumentas yra norminis administracinis aktas), jo teisėtumo ištyrimo taikoma bendra ABTĮ nustatyta tvarka (110, 111 straipsniai). (žr. mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-802/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1025/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-625-858/2015).
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, atsižvelgusi į aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjui nepagrįstai atimta teisė ginčyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A-42 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo rengimo“. Toks vertinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2014 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje AS261-802/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1025/2014).
Tačiau konkrečiu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo skundžiamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. A-42 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo rengimo“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-295 pripažintas netekusiu galios. Todėl konstatuotina, kad administracinėje byloje pareiškėjo UAB ,,BALTISHES HAUS“ siekto tikslo – panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A-42 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano koregavimo rengimo“ – įgyvendinimas objektyviai nėra įmanomas įsakymui netekus galios. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad iš esmės neliko ginčo dalyko, darytina išvada, jog byla negali būti nagrinėjama teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB ,,BALTISCHES HAUS“ atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.