- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-37-116-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00171-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Kaltinamasis
- R. A., E. J.
- Nukentėjusysis
- Ž. V.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. išteisinta nenustačius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, E. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. A. buvo kaltinama tuo, kad 2009 m. birželio 9 d. apie 22.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, pagrobė D. V. priklausančius: rankinę 20,00 Lt vertės, kurioje buvo piniginė 20,00 Lt vertės, pinigus 40,00 Lt, nukentėjusiojo Ž. V. vardu išduoti beverčiai LR Asmens tapatybės kortelė, moksleivio pažymėjimas, SEB banko mokėjimo kortelė, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7310“ 500,00 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Siemens ME75“ 100,00 Lt vertės, du raktai bendroje sumoje už 120,00 Lt, viso pagrobė turto bendroje sumoje už 800,00 Lt.
E. J. buvo kaltinama tuo, kad 2009 m. rugsėjo 29 d. nuo 11.00 val. iki 11.30 val., ikiteisminio tyrimo metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, būdama liudytoja ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, apklausos metu davė melagingus parodymus, kad 2009 m. birželio 9 d. apie 22.00 val., skverelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nepažįstamas vaikinas nuo R. A. peties atvirai pagrobė D. V. rankinę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, jog nepažįstamas vaikinas atviro pagrobimo neįvykdė.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. išteisino nenustačius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, E. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisino jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 20101 m. spalio 29 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:
Žemesnės instancijos teismas
pripažinti R. A. kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir paskirti jai laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., mokytis, uždraudžiant lankytis vietose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais;
pripažinti E. J. kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., ir paskirti jai laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., mokytis, uždraudžiant lankytis vietose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais;
R. A. ir E. J. nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių apie R. A. ir E. J. padarytus nusikaltimus (BPK 329 str. 2 p.).
Prokuroro manymu, teismas nepagrįstai atmetė liudytojo E. K. parodymus kaip nepatikimus dėl galimo sveikatos sutrikimo, nes E. K. apklausiamas 2009-12-23 kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, po to kaip liudytojas pas tyrėją, po ko 2010-04-22 kaip liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui, nei prokurorui, nei įtariamosios R. A. gynėjai abejonių dėl sveikatos būklės nesukėlė. Nors Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymoje nurodyta, kad liudytojui E. K. 2009-10-21 diagnozuoti sveikatos sutrikimai, t. y. potrauminis sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, bet duomenų, jog liudytojui E. K. tiek Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tiek bausmės atlikimo įstaigoje – pataisos namuose būtų buvęs paskirtas gydymas pagal diagnozę, nėra, be to, E. K. apklaustas įtariamuoju praėjus dviem mėnesiams, paskutinį kartą apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją praėjus šešiems mėnesiams po paskutinės diagnozės. Nors liudytojas E. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė neatsimenąs įvykio aplinkybių, tačiau prokuroro manymu, tai yra natūralu dėl praėjusio ilgesnio laiko tarpo nuo įvykio, po ko teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. 2 p., perskaitė liudytojo E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi, mano, jog tai rodo, kad E. K., turėdamas teisę atsisakyti duoti parodymus taip pat ir dėl sveikatos būklės, to nepadarė, sveikata prieš apklausas nesiskundė ir kiekvieną kartą apklausiamas nuosekliai nurodė, kad jam 2009-06-09 su A. S. vėlai vakare sėdint jo automobilyje (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 7, Šiauliuose apie 23 val. atėjo R. A., kuri atrodė pasimetusi, ji buvo su drauge, jos kartu įsėdo į automobilį. R. A. turėjo juodą rankinę, kaip ji sakė, paimtą iš draugo. Kas buvo toje rankinėje, jis nežino. R. A. iš šios rankinės jam padavė telefoną „Siemens E75“, kurį jis paėmė nesuprasdamas, kodėl ji jam tą telefoną duoda. R. A. iš tos draugo rankinės paėmė pinigus ir juos pasidalino su drauge per pusę. Tą patį vakarą jis savo SIM kortelę įsidėjo į telefoną „Siemens E75“, ką patvirtina IMEI kontrolės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad E. K. priklausanti SIM kortelė į mobiliojo ryšio telefoną „Siemens ME75“ buvo įdėta 2009-06-09 23.17 val., ir tai tiesiogiai patvirtina liudytojo E. K. parodymus bei visiškai paneigia išteisintųjų R. A. bei E. J. parodymus.
Apelianto manymu, išteisintųjų R. A. ir E. J. parodymus teismas turėjo vertinti kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją, nes 2009-06-09 apie 22.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, po tariamo D. V. ir Ž. V. priklausančių daiktų pagrobimo, išteisintosios R. A. ir E. J. apie tariamą vagystę nepranešė nei policijai, nei savo tėvams, nei nukentėjusiajam Ž. V., tačiau nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. 7, Šiauliuose, stovėjusį automobilį, kuriame buvo liudytojai E. K. bei A. S. ir įsėdo šį automobilį. Šių aplinkybių išteisintosios R. A. ir E. J. neneigia, minėtas aplinkybes patvirtina ir liudytojas E. K..
Skiriant R. A. ir E. J. bausmes prokuroras prašo vadovautis BK 41, 48, 54, 61 straipsniais, atsižvelgti į tai, kad pastarosios padarė nesunkius nusikaltimus, jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl paskirtinos bausmės – laisvės apribojimas – turėtų būti artimas šios bausmės vidurkiui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti, išteisintosios, jų gynėjai ir atstovai pagal įstatymą prašė skundą atmesti.
Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. A. nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o E. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl R. A. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą
Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. atsako asmuo, pagrobęs svetimą turtą. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas įgyja galimybę laikinai pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti, naudotis ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (pasaugoti, panešti ir pan.) ir neteisėtai jį užvaldo.
Nors R. A. neprisipažino pagrobusi svetimą turtą, jos kaltė padarius minėtą nusikaltimą įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo Ž. V. parodymų matyti, kad visų apklausų metu jis nuosekliai nurodė jam ir jo motinai D. V. priklausančių daiktų pagrobimo aplinkybes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis Ž. V. nurodė, kad 2009 m. birželio 9 d. apie 22 val., jam kartu su draugais E. S., D. J. ir draugėmis R. bei E. einant (duomenys neskelbtini) gatve ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pasidarė bloga, todėl jis savo rankinę, kurioje buvo įvairūs daiktai bei dokumentai, padavė palaikyti R., o pats nuėjo prie krūmų. Netoli jo klūpėjo E., nes pastarajam spaudė širdį, o D. jų laukė ant šaligatvio. Merginos tuo metu ėjo į priekį link bažnyčios. Jiems su D. pradėjus vytis merginas, juos sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į policijos komisariatą nustatyti girtumui. E. buvo likęs klūpėti, jis žadėjo juos po kurio laiko pasivyti. Kitą dieną, t. y. 2009 m. birželio 10 d., centrinėje miesto dalyje susitikęs su R., jis paprašė pastarosios atiduoti jo rankinę su daiktais. Rankinėje buvo 2 telefonai – „Siemens“ ir „Nokia 7310“, raktai nuo buto, dokumentai – jo moksleivio pažymėjimas, ir jo tapatybės kortelė, SEB banko mokėjimo kortelė, išduota jo vardu, taip pat buvo 20 Lt vertės piniginė ir pinigai 40 Lt. Paaiškino, kad visų daiktų vertę nurodė jo mama D. V., nes viskas buvo pirkta už jos pinigus. Nurodė netikintis R. versija, kad jo rankinę iš jos pavogė vaikinai, kadangi žino, jog ji „turi kitų bylų dėl panašių atvejų“ (1t. 52-53 b. l.).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. V. parodė, kad 2009 m. birželio 9 d. apie 23 d. jai paskambinęs policijos komisariato pareigūnas pranešė, kad ji turinti atvykti pasiimti savo nepilnamečio sūnaus Ž. V., kuris buvo sulaikytas dėl girtumo. Policijos nuovadoje ji rado savo sūnų ir D., pamatė, kad jos sūnus neturi striukės ir rankinės. Jai sūnaus paklausus, kur yra daiktai, jis atsakė, kad striukė ir rankinė yra pas jo draugę. Sūnus jai aiškino, kad rankinę padavė palaikyti merginai vardu R., tačiau pastaroji rankinės jam taip ir negrąžino. Jos sūnus rankinėje turėjo du mobiliojo ryšio telefonus, kurių vienas buvo beveik naujas, raktus, piniginę su pinigais, asmens tapatybės kortelę, moksleivio pažymėjimą, banko kortelę. Tą dieną ji ir močiutė Ž. mokyklos baigimo proga buvo davusios pinigų. Jai vienas telefonas yra grąžintas, o kitas – „Nokia 7310“ – negrąžintas. Jos sūnus R. pasakojimu nepatikėjo, nes žinojo, kad ji taip pat buvo pasielgusi ir su kitu vaikinu. Šiuo metu sūnus mokosi Londone, R. prašė jo nereikšti ieškinio dėl patirtos žalos (2 t. 51 b. l. 51).
Iš esmės analogiškas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad jos sūnus Ž. V. rankinę su daiktais padavė palaikyti savo pažįstamai R., o ji nuėjo ir jam jų negrąžino, D. V. nurodė ir savo protokole – pareiškime (1 t. 50 b. l.).
Liudytojas E. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2009 m. birželio 9 d. jam kartu su draugu A. S. sėdint automobilyje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 23 val. atėjo R. A. su drauge ir taip pat įsėdo į automobilį. R. A. turėjo juodą rankinę 15x15 cm dydžio, sakė, kad ją paėmė iš draugo. R. A. iš minėtos rankinės išėmė ir jam padavė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens E75“. Nors jis nesuprato, kodėl jam R. A. tą telefoną duoda, jį paėmė, nes vertingą daiktą visada paima. Kiek pamena, R. A. iš rankinės išėmė ir dar vieną telefoną, iš rankinės taip pat paėmė ir piniginę, pinigus pasidalino su drauge. R. A. duotą telefoną jis maždaug po dviejų savaičių išsikeitė į geresnį (1t. 146-147 b. l.). Nors liudytojas E. K. teisiamajame posėdyje ir apygardos teismo posėdyje nurodė, kad jis 7 metus vartoja vaistus ir narkotines medžiagas, nuo kurių jam dingsta atmintis, tuo pačiu jis paaiškino, kad suimtas jis yra nuo 2009 m. rugpjūčio 23 d. ir tardymo izoliatoriuje bei pataisos namuose jokių medikamentų nevartojo, vartoti narkotines medžiagas jis taip pat neturėjo galimybės ir jų nevartojo (2t. 51,91 b. l.). Atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimą, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui davė būtent tokius parodymus, kokie yra užrašyti (1t. 146-147 b. l.), o dabar jokių parodymų nebeduoda (2 t. 91 b. l.). Tai, kad E. K. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2010 m. spalio 13 d. nebuvo skiriami medikamentai, turintys poveikį bei įtaką atminčiai, patvirtina ir Šiaulių tardymo izoliatorius administracijos pateikta pažyma (2t. 43 b. l.). Taigi, akivaizdu, kad E. K. 2010 m. balandžio 22 d. apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, medikamentų ar narkotinių medžiagų vartojimas jo atminties ir parodymų teisingumo įtakoti negalėjo, nes jis vaistų ar kitų medžiagų, galinčių paveikti atmintį, vartoti neturėjo jokios galimybės ir jų nevartojo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytą išvadą, kad E. K. parodymai negali būti pripažįstami patikimais, nes jam 2009 m. spalio 21 d. diagnozuoti sveikatos sutrikimai, t. y. potrauminis sindromas bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, laiko nepagrįsta. Teismo išvadą, kad liudytojo E. K. parodymai atmestini ir dėl to, kad „kitoje baudžiamojoje byloje buvo persipynę kaltinamosios R. A. ir liudytojo E. K. interesai“ kolegija laiko deklaratyvia, nes ją patvirtinančių duomenų byloje nėra. Byloje surinkti duomenys, t. y. ir R. A., ir E. K. parodymai liudija, kad jie susipykę nebuvo (2t. 50-51 b. l.), todėl teigti, kad E. K. apkalbėjo R. A. nėra pagrindo. Netikėti liudytojo E. K. parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Aplinkybę, kad 2009 m. birželio mėnesį jam būnant pas A. S., tuo metu gyvenusį adresu, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pas pastarąjį atėjusi R. A. su savimi turėjo juodą per petį pakabinamą rankinę, kurioje buvo du mobiliojo ryšio telefonai, vieną kurių – „Siemens ME75“ R. A. atidavė jam, o kitas telefonas buvo „Nokia“, E. K. patvirtino ir akistatos su R. A. metu. Taip pat nurodė, jog R. A. minėjo, kad rankinę ji paėmė iš kažkokio savo draugo (1t. 108-109 b. l.). Analogiškas aplinkybes E. K. nurodė ir akistatų su E. J. bei A. S. metu (1t. 106-107,110-111 b. l.). A. S. per akistatą su E. K. patvirtino E. K. parodymus ir nurodė, kad 2009 m. birželio mėnesį jam būnant kartu su E. K. automobilyje, pas jį tikrai buvo atėjusi draugė R. A. (1t. 110-111 b. l.). Akistatų su R. A. ir E. J. metu liudytojas A. S. parodė, kad 2009 m. birželio mėnesį apie 23 val. jam kartu su E. K. sėdint jo (A. S.) automobilyje, stovėjusiame prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pas jį atėjo draugė R. kartu su savo drauge E., jos taip pat atsisėdo į jo automobilį (1t. 112-113,115-116 b. l.).
Byloje esančiuose Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pagal atliktą pagrobto telefono IMEI kontrolę matyti, jog į mobiliojo ryšio telefoną „Siemens ME75“ E. K. priklausanti SIM kortelė buvo įdėta 2009 m. birželio 9 d. 23.17 val., t. y. iš karto po įvykio, kai laikotarpiu nuo 22 val. iki 22.20 val. buvo pagrobta rankinė (1t. 13 b. l.). Atlikus pagrobtų telefonų aparatų IMEI kontrolę nustatyta, kad pagrobtuoju „Siemens ME75“ telefonu naudojosi asmenys, kurių telefonų numeriai (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad SIM kortelės abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir minėtu numeriu naudojasi D. O., kuris apklausos metu paaiškino, kad minėtą telefoną rado žvejodamas prie Talkšos ežero. Bitė GSM „Labas“ SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso jam. Paskambinus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) atsiliepęs jaunuolis prisistatė R. S. ir apklaustas liudytoju paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefoną išsikeitė iš asmens pravarde „T.“, o vėliau iškeitė asmeniui pravarde „M.“ (1t. 14 b. l.). IMEI kontrolės duomenys pateikti byloje. Iš minėtų duomenų akivaizdu, kad E. K. priklausanti SIM kortelė į mobiliojo ryšio telefoną „Siemens ME75“ buvo įdėta 2009 m. birželio 9 d. 23.17 val. (1t. 18-20 b. l.).
Daiktų pateikimo protokolas liudija, kad D. O. pateikė mobiliojo ryšio telefono aparatą „Siemens ME75“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22). Minėtas telefono aparatas buvo apžiūrėtas (t. 1, b. l. 23-29) ir grąžintas D. V. (1t. 30-32 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. S. atpažino asmenį pravarde „T.“ (E. K.), su kuriuo jis apsikeitė mobiliojo ryšio telefonais (t. 1, b. l. 74-76).
Aplinkybę, kad 2009 m. birželio 9 d. Ž. V. jai davė palaikyti su savimi turėtą rankinę, tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino išteisintoji R. A.. Ji taip pat parodė mačiusi, kaip D. ir Ž. sulaikė policijos pareigūnai. Patvirtino, kad tą patį vakarą ji su savo drauge E. nuėjo pas A. S. adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo įsėdusios į jo automobilį (2t. 50,102 b. l.). Analogiškai nurodė ir E. J. (2t. 50,103 b. l.).
Taigi, nors R. A. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvirtino, kad jai su E. J. sėdint skverelyje, kur yra fontanas „(duomenys neskelbtini)“, vienas iš dviejų prie jų priėjusių ir jų telefonų numerių paklaususių vaikinų griebė R. A. ant peties kalbėjusią Ž. V. rankinę ir pabėgo, šiuos jos parodymus patvirtinančių duomenų, išskyrus E. J. parodymus, byloje nėra. Byloje surinkti įrodymai patvirtina ne R. A., o liudytojo E. K. parodymus. Kaip jau minėta, nei E. K., nei R. A. nenurodė, kad jie būtų buvę susipykę ir E. K. dėl kokių nors priežasčių būtų turėjęs pagrindą R. A. apkalbėti. Byloje nenustatyta, kad E. K. Ž. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną gavo ne iš R. A., o kokiomis nors kitomis aplinkybėmis. Pastebėtina, kad ir R. A. ir E. J. akistatų su E. K. metu patvirtino, kad svetimą, t. y. R. A. draugo, rankinę pagrobė tikrai ne E. K. (1t. 106-109 b. l. ). R. A. parodymus, kad dėl rankinės vagystės ji į policiją nesikreipė ir apie nusikaltimą nepranešė todėl, kad nenorėjo turėti problemų su policija (2t. 50 b. l.), kolegija vertina kaip pastarosios siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinusi visus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad R. A. 2009 m. birželio 9 d. apie 22 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pagrobė D. V. priklausančius daiktus: 20 Lt vertės rankinę, kurioje buvo piniginė 20 Lt vertės, pinigai – 40 Lt, nukentėjusiojo Ž. V. vardu išduoti dokumentai – LR Asmens tapatybės kortelė, moksleivio pažymėjimas, SEB banko mokėjimo kortelė, taip pat mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7310“ 500 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Siemens ME75“ 100 Lt vertės, du raktai bendros 120 Lt vertės, viso pagrobė turto už 800 Lt. R. A. veika visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., sudėtį.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. R. A. priimtas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir R. A. priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant R. A. kalta pagal Lietuvos Respublikos 178 str. 1 d. (BPK 329 str. 2 p.).
Dėl E. J. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką
Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai inter alia pasireiškia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Vadinasi, kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Pažymėtina, kad melagingų parodymų teikimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Todėl bet kurios alternatyvios veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje padarymas lemia baigtą nusikaltimą. Baigtumo momentą lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai, išvados, paaiškinimai. Taigi ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2010). Nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis.
Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų – 2009 m. rugsėjo 29 d. liudytojos E. J. apklausos protokolo (1t.66-67 b. l.) matyti, kad ji šios apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta laikantis BPK 183 straipsnyje nustatytos liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos; jai buvo išaiškintos BPK 81, 83 straipsniuose nustatytos liudytojo teisės bei pareigos, kartu ir pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jai žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Taigi, E. J., būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja 2009 m. rugsėjo 29 d. davė parodymus apie tai, kad 2009 m. birželio 9 d. apie 22 val., skverelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nepažįstamas vaikinas nuo R. A. peties atvirai pagrobė Ž. V. jai duotą palaikyti D. V. rankinę ir nubėgo link bažnyčios. Ji bandė vaikiną vytis, tačiau nepavijo. Po to ji išvažiavo į namus, prie R. sugrįžusi nebebuvo.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. J. parodė, kad 2009 m. birželio mėnesį, vakare, jos su R. A. susitiko su D., Ž. ir E., visi kartu išgėrė 2 litrus alaus. Einant gatve Ž. susimušė su D. ir savo rankinę padavė palaikyti R. A.. Ž. ir E. už tai, kad jie buvo neblaivūs, sulaikė policijos pareigūnai, o jos su R. nuėjo į skverelį ir paskambino E., norėdamos pasakyti, kad Ž. ir D. sulaikė policijos pareigūnai. Tuo metu prie jų priėjo du nepažįstami vaikinai, kurie paprašė jų telefonų numerių. Joms pasakius savo telefonų numerius, vaikinai griebė už Ž. rankinės ir nubėgo. Taip pat nurodė, kad po šio įvykio ji su R. nuėjo pas E. ir įsėdo į jo automobilį. Kartu su E. buvo dar kažkoks nepažįstamas vaikinas. Paaiškino į policiją nesikreipusi todėl, kad tai buvo ne jos draugai (2t. 50 b. l.). Apygardos teismo posėdyje E. J. patvirtino, kad ji tą vakarą visą laiką buvo kartu su R.
Nukentėjusysis Ž. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2009 m. birželio 9 d. jam su draugais E. S. ir D. J. bei draugėmis R. ir E. einant gatve pasidarė bloga, tada jis savo rankinę, kurioje buvo įvairūs jo daiktai bei dokumentai, padavė palaikyti R., o pats nuėjo prie krūmų, nes jį nuo išgerto alkoholio pykino. Merginos tuo metu ėjo link bažnyčios. Jam ir D. pradėjus vytis merginas, juos sulaikė policijos pareigūnai. Kur nuėjo R. ir E., jis nežino. Kitą dieną, t. y. 2009 m. birželio 10 d., jis susitikęs su R. paprašė atiduoti rankinę su jo daiktais, tačiau pastaroji pasakė, kad rankinę parkelyje prie fontano „(duomenys neskelbtini)“, iš jos pavogė nepažįstami vaikinai. R. versija jis nepatikėjo, nes žinojo, kad jos atžvilgiu dėl panašių atvejų yra atliekami tyrimai kitose bylose (1t. 52-53 b. l.).
Aplinkybę, kad 2009 m. vasarą ji su E. J., Ž. V. ir jo draugais gėrė alų, o po to Ž. susimušė su D. ir jai padavė palaikyti su savimi turėtą rankinę, nurodė ir R. A.. Ji taip pat parodė, kad Ž. ir D. sulaikius policijos pareigūnams, o E. kažkur dingus, jos su E. J. nuėjo į skverelį, kur yra fontanas „(duomenys neskelbtini)“ ir paskambino E. Joms sėdint skverelyje ant suoliuko, priėjo nepažįstami vaikinai, kurie paprašė jos telefono numerio. Jai diktuojant telefono numerį, vienas vaikinas čiupo jai ant peties kabėjusią Ž. rankinę ir nubėgo. E. bandė juos vytis, tačiau nepavijo. Tada jos abi nuėjo pas A. S., kuris tuo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Dėl vagystės į policiją nesikreipė nenorėdama turėti problemų su policija (2 t. 50 b. l.).
Tai, kad 2009 m. birželio 9 d. jam kartu su draugu A. S. sėdint automobilyje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 23 val. atėjo R. A. su drauge ir taip pat įsėdo į automobilį, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtino ir liudytojas E. K. (1t.146-147 b. l.). Jis taip pat parodė, kad tąkart R. A. turėjo 15x15 cm dydžio juodą rankinę, sakė, kad ją paėmė iš draugo. R. A. iš minėtos rankinės išėmė ir jam padavė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens E75“, iš rankinės išėmė ir dar vieną telefoną bei piniginę, pinigus pasidalino su drauge. R. A. duotą telefoną jis maždaug po dviejų savaičių išsikeitė į geresnį.
Aplinkybę, kad 2009 m. birželio mėnesį apie 23 val. jam kartu su E. K. sėdint jo (A. S.) automobilyje, stovėjusiame prie namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pas jį atėjo draugė R. kartu su savo drauge E. ir jos taip pat atsisėdo į jo automobilį, akistatų su R. A. bei E. J. metu taipogi patvirtino liudytojas A. S. (1t. 112-113,115-116 b. l.).
Byloje esantys IMEI kontrolės duomenys liudija, kad E. K. priklausanti SIM kortelė į mobiliojo ryšio telefoną „Siemens ME75“ buvo įdėta 2009 m. birželio 9 d. 23.17 val. (1t. 18-20 b. l.).
Taigi, iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad 2009 m. birželio 9 d. vakarą E. J. visą laiką buvo kartu su R. A. ir matė visas įvykio, t. y. Ž. V. rankinės su joje buvusiais daiktais užvaldymo aplinkybes. Be to, šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad R. A. pagrobė svetimą – R. V. priklausančią rankinę su daiktais, t. y. padarė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, E. J. 2009 m. rugsėjo 29 d. parodymus, kad 2009 m. birželio 9 d. apie 22.00 val., skverelyje, prie fontano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Ž. V. rankinę, kurią jis buvo davęs palaikyti R. A., iš pastarosios pagrobė nepažįstamas vaikinas, teisėjų kolegija vertina kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, duotus siekiant padėti R. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad E. J. 2009 m. rugsėjo 29 d. nuo 11.00 val. iki 11.30 val., ikiteisminio tyrimo metu, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, būdama liudytoja ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, apklausos metu davė melagingus parodymus, kad 2009 m. birželio 9 d. apie 22.00 val., skverelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nepažįstamas vaikinas nuo R. A. peties atvirai pagrobė D. V. rankinę, nors ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, jog nepažįstamas vaikinas atviro pagrobimo neįvykdė.
Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių visetą, sprendžia, kad dėl aukščiau išdėstytos E. J. veikos turi būti priimtas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant E. J. kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.
Dėl bausmių skyrimo
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. A. ir E. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdama R. A. ir E. J. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Kadangi R. A. ir E. J. nusikalto būdamos nepilnametėmis, teisėjų kolegija vadovaujasi ne tik minėtomis bausmės skyrimo nuostatomis, bet ir atsižvelgia į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, išdėstytus Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje.
Kolegija atsižvelgia į tai, kad R. A. ir E. J. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, jos nusikalto būdamos jauno amžiaus atitinkamai – 15 metų ir 16 metų, yra neteistos (1t.155,182 b. l.), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (1t.171,192 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus postinės ir Centro PN nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistės bei (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pavaduotojos charakterizuojamos patenkinamai (1t. 164,171,187,192 b. l.).
Kolegija, skirdama bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis – atsižvelgia į tai, kad R. A. ir E. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija mano, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. A. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir E. J. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., bausmes – laisvės apribojimus, savo dydžiais artimus šios bausmės vidurkiams. R. A. ir E. J. taip pat įpareigotinos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str.,
n usprendž i a:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
R. A. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir jai paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis.
E. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis.
Išaiškinti R. A. ir E. J., kad jos privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.