Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – M. D. –gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

neviešame teismo posėdyje spręsdamas klausimą dėl M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, Užimtumo tarnyboje neregistruotam, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pripažintam nepakaltinamu, (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nutrauktas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas, priverčiamųjų pobūdžio medicinos priemonių skyrimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. 2023-03-17, apie 17:05 val., (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė maišelį, kuriame buvo nukentėjusiajai J. P. priklausantys rūbai: vaikiškas sportinis kostiumas rožinės spalvos už 30 eurų, vaikiški „(duomenys neskelbtini) batai rožinės spalvos už 25 eurus, vaikiškos žalsvos spalvos basutės už 25 eurus, vaikiškas rožinės spalvos kombinezonas už 50 eurų, moteriški tamsiai mėlynos spalvos džinsai už 15 eurų, 7 vnt. įvairių spalvų pėdkelnių už 35 eurus, 5 komplektai apatinio trikotažo už 40 eurų, viso pagrobė svetimo turto, priklausančio J. P., už 220 eurų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. P. parodė, kad M. D. gyvena (duomenys neskelbtini) kaip ir ji. Kol gyveno su mama, M. D. nekėlė rūpesčių. Mirus mamai, su juo buvo nebeįmanoma gyventi, buvo agresyvus, jie nerasdavo bendros kalbos. M. D. nuo rugpjūčio nebesirodo pas juos, nors turi paveldėtą butą. Kur jis gyvena, nežino. Po mamos mirties, tapo agresyvus. Pradėjo vartoti alkoholio, apsvaigęs buvo ir nuo geriamų vaistų. Kol gerdavo sąmoningai vaistus, buvo tvarkingas. Skambino į (duomenys neskelbtini) prašydavo, kad mažesnėmis dozėmis išrašinėtų vaisus. Nuo didelių dozių vaistų, tapdavo agresyvus. Išlaužydavo (duomenys neskelbtini). M. D. išeidavo į (duomenys neskelbtini). Nenorėjo tvarkytis savo buto. Butas apėjęs parazitais. Įvykio dieną, išsiplovė rūbus, įdėjo (duomenys neskelbtini) Vyras gyvena (duomenys neskelbtini) todėl pasidėjo rūbus (duomenys neskelbtini) Tuo momentu vaikščiojo M. D.. Neradusi rūbų, suprato, kad čia M. D. paėmė. Viską užfiksavo taip pat kameros. M. D. sakė, kad galvojo jog čia šiukšlės. Nesakė, kur padėjo paimtus daiktus. Rūbai buvo šlapi. Reiškia ieškinį dėl 220 eurų. Turėjo kvitus už kombinezoną, batus.

Motyvuojamoji dalis

Be teisme apklaustos nukentėjusiosios, M. D. padarytą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

2023-03-17 J. P. protokolas-pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad 2023-03-17 apie 17:05 val., (duomenys neskelbtini) M. D. pavogė jai priklausantį maišelį su įvairiais rūbais. Jai padaryta turtinė žala 220 eurų (1 t., b. l. 10-17).

2023-03-17 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros atlikimo eiga: „Atvykus nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Priėję (duomenys neskelbtini) matomos šarvuotos, rudos spalvos durys, pro kurias įmanoma patekti tik panaudojus „(duomenys neskelbtini) Patekus į (duomenys neskelbtini) praeinama pro dar vienas šarvuotas duris (duomenys neskelbtini)Pasukus į dešinę pusę, einama iki (duomenys neskelbtini) kur matoma stovinti medinė kėdė ant kurios buvo maišelis su moters bei vaiko rūbais (1 t., b. l. 20-27).

2023-03-20 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo, pateikto nukentėjusiosios J. P. prie protokolo-pareiškimo, kuriame užfiksuotas vagystę įvykdęs vyriškis, apžiūra. Apžiūros atlikimo eigoje nustatyta, kad vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) Rodomas spalvotas vaizdas, garsas yra. Rodoma (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje yra rudos spalvos metalinės durys, (duomenys neskelbtini). Kamera pakabinta už durų. Antrą įrašo minutę atsidaro (duomenys neskelbtini) ir pro jas išeina lieso sudėjimo tamsių plaukų vyriškis, vilkintis juodos spalvos megztinį, ant kurio nugaros pavaizduoti du vienas priešais kitą rudos spalvos paukščiai - galimai ereliai, po jais rudos spalvos užrašas, o megztinio rankovės raudonos spalvos su balta juosta einančia išilgai nuo pečių link rankogalių. Vyriškis vilki mėlynos spalvos džinsus, tamsios spalvos batus, yra tamsių trumpų plaukų. Vyriškis kairėje rankoje nešasi baltos spalvos maišelį-tašę. Maišelis yra su raudonos spalvos rankenomis, pusė maišelio yra balta, kita - pusė su išilgai einančiomis juodos, raudonos ir geltonos spalvos juostomis. Maišelis gan lengvas, nepilnas, todėl kas jame yra įdėta nesimato. Vyriškis nulipa (duomenys neskelbtini) durys. Daugiau (duomenys neskelbtini) nėra. Įrašo trukmė 20 sekundžių (1 t., b. l. 33-35),

2023-03-31 tarnybinis pranešimas dėl vaizdo medžiagos prijungimo, kuriame užfiksuota, kad ikiteisminiam tyrimui reikalinga prijungti vaizdo įrašą iš administracinės medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys - įtariamasis M. D. vilki tuo pačiu megztiniu kaip ir tyrimui nukentėjusiosios pateiktame vaizdo įraše, kur jis pasišalina iš įvykio vietos nešinas maišeliu su pavogtais rūbais (1 t., b. l. 74-76).

BK 178 straipsnio 5 dalyje, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama nuspręsti, jog M. D. padarė kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, t. y. iš nukentėjusiosios J. P. pagrobė svetimus daiktus, nurodytus kaltinamajame akte. Tai patvirtina teismo nustatytos ir ištirtos aplinkybės: teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, rašytinėje bylos medžiagoje: nukentėjusiosios protokole-pareiškime, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokoluose, ir kituose dokumentuose nurodytos ir užfiksuotos bylai svarbios aplinkybės ir duomenys.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto pagrobimu. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Kvalifikuojantis požymis – nedidelė vertė. M. D. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Tačiau M. D. padarytoje veikoje nėra subjektyvinės pusės požymių, t. y. kaltės, nes M. D. dėl esamo psichikos sutrikimo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Dėl esamo psichikos sutrikimo šiuo metu M. D. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi M. D. paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (2 t., b. l. 15-16).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose, nurodyta jog M. D. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos metu ir ekspertizės atlikimo metu yra nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas(duomenys neskelbtini). M. D. dėl lėtinio psichikos sutrikimo, (duomenys neskelbtini), negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. D. (duomenys neskelbtini) sirgo iki baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. M. D. negeba teisingai įvertinti reikšmingas bylai aplinkybes, negali duoti parodymus, negali dalyvauti su juo atliekant kitus proceso veiksmus, negali dalyvauti teismo procese. M. D., atsižvelgiant į jo psichinę būklę, savo elgesiu ir veiksmais gali kelti pavojų visuomenei. M. D. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro rėžimo sąlygomis (2 t., b. l. 23-27).

Teisiamajame posėdyje ekspertas Gintaras Butkus paaiškino, kad M. D. serga nuo 2015 m. Teismo sprendimu gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Po stacionarinio gydymo buvo pagerėję, todėl gydėsi toliau ambulatoriškai. Gydymosi metu, į gydymo įstaigą kreipdavosi dėl vaistų išrašymo, jiems pasibaigus. Kol mama buvo, ji buvo, kaip apsauginis veiksnys. Tvirtina išvadą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, M. D. pripažįstamas nepakaltinamu.

Pagal BK 17 straipsnį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytas išvadas, jog M. D. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, (duomenys neskelbtini). Dėl šio lėtinio psichikos sveikatos sutrikimo, (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o šiuo metu M. D. yra nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas, (duomenys neskelbtini), , teisiamojo posėdžio metu eksperto duotus paaiškinimus, sprendžia, kad M. D. negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką, nes yra pripažintinas nepakaltinamu. Jam skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini)bendro rėžimo sąlygomis (BPK 403 str. 2 d. 1 p., BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 2 p.).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Nukentėjusioji J. P. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 220 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako, tačiau jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu; antrojoje šio straipsnio dalyje nustatyta, jeigu žala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, gali priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens; šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad asmens, pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje dėl psichikos sutrikimo, padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais; ketvirtojoje straipsnio dalyje nustatyta, jog jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Kadangi M. D. įstatymo uždraustą pavojingą veiką padarė būdamas veiksnus, tačiau dėl psichikos sutrikimo nesuprasdamas savo veiksmų esmės ir negalėdamas jų valdyti, tai yra, nepakaltinamumo būsenoje, jis už savo veiksmais padarytą žalą neatsako. Todėl atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosios pateiktas civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, paliktinas nenagrinėtas.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (1 t., b. l. 150-153) – paliktina iki teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Dokumentai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus: vaizdo įrašai – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 318, 401 straipsniais, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,-

nutaria:

pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, M. D. padarė būdamas nepakaltinamas.

M. D. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais – M. D. taikyti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios J. P. pateiktą civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą.

Dokumentus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus: vaizdo įrašus – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.