- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-633-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00183-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- V. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Albino Antanaičio, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi nuteistojo V. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą dėl V. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. nuteistas 2013-11-07 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² str. 1 d., 201 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., 9 d. – laisvės atėmimu 2 metams 30 dienų. 2013-12-30 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 199(2) str. 1 d.- 3 metams laisvės atėmimo. 2014-05-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos apygardos tesimo 2013-12-30 ir 2013-11-07 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2013-09-03, bausmės pabaiga – 2018-03-02.
Žemesnės instancijos teismas
2016-03-14 Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. L..
Šalies argumentai
Nuteistasis prašo tenkinti jo skundą ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodo kad teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodęs, kad nutarimas nepakankami pagrįstas, tačiau nedetalizavo ir nepateikė jokių faktų, kuo nutarimas yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl tokia teismo nutartis turi būti panaikinta. Nurodo, kad jis nebaustas, skatintas, dirba, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotino nusikalstamumo rizika žema, todėl jis pilnai atitinka visas BVK 157 str. numatytas sąlygas. Skunde teigia, kad ankstesnių teistumų vertinimas yra nepagrįstas išplėstinis įstatymo turinio taikymas ir neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų. Nuteistasis skunde nurodo eilę aukštesniojo teismo nutarčių ir teigia, kad analogiškose situacijoje teismas darė išvadą, kad tokie veiksniai, kokie nustatyti ir jam, rodo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jo įsitikinimu, apylinkės teismas, vertindamas padaryto nusikaltimo sunkumą, šiurkščiai pažeidė įstatymus, nes nuosprendžiu teismas šią aplinkybę jau įvertino ir ji neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo taikymu, šios aplinkybės nekintančios ir jų pagrindu negali būti netaikomas lygtinis paleidimas, nes kitaip jis praras savo paskirtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. L. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 39 balai. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai (juolab, kad rizika šiuo atveju artima vidutinei), taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu režimo reikalavimų nepažeidė, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dengė civilinį ieškinį. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo atžvilgiu nustatyta pakankamai daug kriminogeninių veiksnių, galinčių sąlygoti jo pakartotinį nusikalstamumą. Su nuteistojo rizika nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu yra susijusi informacija apie ankstesnius nusikalstamus veiksmus, netinkamo gyvenimo stiliaus ir draugų pasirinkimas, mąstymas ir elgesys. Pataisos namuose nuteistasis išreiškė norą dirbti, buvo įdarbintas, iki bausmės atlikimo taip pat dirbo, ir po išėjimo į laisvę jis ruošiasi dirbti ten pat. Tačiau kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, ir turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį, nuteistais dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, kuriose nusikalsdavo, nusikalstama veika susijusi su finansinės naudos siekimu, jis neteisėtais būdais siekė materialinės naudos. Nors nebuvo įtakojamas kitų asmenų, tačiau periodiškai užsiimdavo veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu.
Skunde nuteistais nurodo, kad teismas neteisėtai vertino jo ankstesnius teistumus ir nusikaltimą, už kuriuos atlieka bausmę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje dėl šių aplinkybių paminėjimo jokių įstatymo pažeidimų nepadaryta. Aplinkybė dėl jo ankstesnio teistumo yra vertinama tik jo asmenybės vertinimo aspektu, ir nelaikoma kaip esminė, kurios pagrindu priimtas sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo, o vertinama kitų jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumoje. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Paminėta aplinkybė dėl V. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, būtent parodo, kad jis, jau būdamas teistas už analogiškas nusikalstamas veikas ir nubaustas švelnesne, su laisvės atėmimu nesusijusia bausme, nesugebėjo tinkamai įvertinti savo poelgio, apgalvoti savo veiksmų pasekmių ir vėl padarė tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir sunkų, kas apibūdina jį kaip asmenį, nesugebantį įvertinti ankstesnį patyrimą, nepagalvojantį savo veiksmų pasekmių.
Gyvenamosios vietos turėjimas, trumpalaikių išvykų metu nustatytų sąlygų laikymasis taip pat nesudaro pagrindo manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. L. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Konstatuotina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.