Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1137-1184/2024, kurioje buvo nagrinėtas atsakovės T. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki priešieškinio pateikimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra priimtas ieškovo N. B. ieškinys atsakovei T. B. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. gruodžio 22 d. gautas atsakovės T. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki priešieškinio pateikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06). CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

10. CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį bei pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą.

11. Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir MĮ) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. MĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Kreipiantis į teismą dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turi būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (MĮ 4 straipsnio 1 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki priešieškinio pateikimo trūkumą – reikalavimą atsakovei pateikti pažymą apie privalomosios ikiteisminės mediacijos atlikimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas N. B. kartu su ieškiniu pateikė mediatorės I. B. 2023 m. lapkričio 14 d. pažymą dėl mediacijos pabaigos, kurioje nurodyta, jog šiuo dokumentu yra patvirtinama, kad mediacija ginče dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo tarp N. B. ir T. B. pasibaigė vienai iš šalių pasitraukus iš mediacijos, požymių, kad šalys naudojosi mediacija nesąžiningai, nenustatyta.

13. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog šalys įgyvendino MĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sąlygą, buvo inicijuota privalomoji šeimos bylose mediacija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti duomenis, ar atsakovė kreipėsi dėl privalomosios mediacijos ir/ar ja pasinaudojo, yra perteklinis, nes šie duomenys jau buvo pateikti civilinėje byloje.

14. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog atsakovė neturi pareigos sumokėti pusės žyminio mokesčio už būsimus priešieškinio turtinius ir neturtinius reikalavimus dydžio užstatą, kadangi civilinė byla jau yra pradėta. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šioje straipsnio dalyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Kaip jau minėta, CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pareiškėjas, be kita ko, turi sumokėti pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylose reiškiami neturtinio pobūdžio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir turtinio pobūdžio reikalavimai dėl santuokinio turto padalijimo, kurie yra apmokestinti žyminiu mokesčiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog visi neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.59 straipsnyje nustatytų privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatęs, kad nėra sumokėtas pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatas (CPK 147 straipsnio 3 dalis) už būsimus priešieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei nustatė terminą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki priešieškinio pateikimo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis). Taigi, atsakovei per teismo nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki priešieškinio pateikimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.