Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-31-482/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-10
Bylos Nr.
1-31-482/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Nukentėjusysis
V. D., G. D.
Kaltinamasis
E. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1 –31-482/2021proceso Nr. 1-20-9-00086-2013-2

procesinio dokumento kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1;2.1.14.

(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 10 d.,Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Sigitai Šatienei, Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorams K. J., A. F., S. S., nukentėjusiems V. D. ir G. D., kaltinamajam E. L., jo gynėjams advokatams A. R., G. D., E. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą - V. D. bei G. D. nuosavybės teise priklausantį didelės 250000 litų (72294 eurų) vertės turtą: dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir negyvenamą patalpą-kavinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau nekilnojamąjį turtą), 2011 m. kovo 8 d. IĮ ,,BVK agentūra" patalpose, esančiose Kauno g. 15, Marijampolės m., pasiūlė V. D. ir G. D. parduoti jam brolio K. L. vardu nekilnojamąjį turtą, melagingai žadėdamas jiems sumokėti 250000 litų bei siekdamas sudaryti jiems įspūdį, demonstruodamas savo ketinimų rimtumą, kad nekilnojamojo turto pirkimas bus realus, sakydamas, kad minėtose patalpose nori atidaryti savo kavinę, davė V. D. ir G. D. dalį perkamo nekilnojamojo turto įmokos - 10 000 litų, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje paruošė ir pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 240000 litų sumai, nutylint apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu iki 2011 m. liepos 8 d., dėl ko V. D. ir G. D., paveikti melagingų pažadų, 2011 m. kovo 8 d. Marijampolės 6-ajame notarų biure, esančiame Kauno g. 4, Marijampolės m., sudarė K. L. vardu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu V. D. bei G. D. 2011 m. kovo 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pardavė K. L. nekilnojamąjį turtą, už kuriuos likusią suma - 240000 litų E. L. įsipareigojo sumokėti iki 2011 m. liepos 8 d., V. D. ir G. D. neįvykdžius susitarimo ir notarei pranešus, kad visi pinigai už nekilnojamąjį turtą nesumokėti, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas pilnai disponuoti per brolį K. L. perkamu V. D. ir G. D. nekilnojamuoju turtu, 2011 m. kovo 9 d., V. D. ir G. D. gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , įkalbėjo V. D. ir G. D., kad jie notarei melagingai patvirtintų, jog už minėtą nekilnojamąjį turtą jiems pilnai atsiskaityta, kad jis savo nuožiūra pilnai galėtų naudotis, valdyti bei disponuoti nekilnojamuoju turtu, sudarydamas V. D. ir G. D. įspūdį, kad 240000 litų bus sumokėti, jis 2011 m. kovo 14 d. IĮ ,,BVK agentūra" patalpose, esančiose Kauno g. 15, Marijampolės m., paruošė ir pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 240000 litų sumai, nutylėdamas apie realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu iki 2011 m. rugsėjo 16 d., taip apgaule suklaidinti V. D. ir G. D. 2011 m. kovo 14 d. Marijampolės 6-ame notarų biure notarei patvirtino, kad pinigus už nekilnojamąjį turtą gavo, taip suklaidino notarą, per V. D. ir G. D. suklastojo tikrą dokumentą - 2011 m. kovo 14 d. pareiškimą, tačiau E. L. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. 240000 litų negrąžino, o negyvenamąją patalpą – kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) bei 233/466 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2011-04-29 per brolį K. L. įkeitė, sudarydamas su A. M. bei M. M. 129800 litų paskolos sutartį, tokiu būdu E. L. įgijo svetimą - V. D. ir G. D. didelės vertės nekilnojamąjį turtą, padarydamas jiems 69508 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis E. L. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, parodymus davė, atlikus įrodymų tyrimą, perskaitė savo parodymus, kurie prijungti prie bylos, parodymų esmė : Objektas, esantis Vilkaviškyje, jį sudomino tuo, jog šalimais buvo suprojektuotas ir patvirtintas prekybos centro maxima statybų planas. Šį faktą jan patvirtino pono D. pateikti pastato ir sklypo planai bei NT agento V. B. pasakojimai. Pagal NT agento V. B. prognozes buvo tikimasi objekto vertės iškilimo po prekybos centro statybų pabaigos bei, neatmestina galimybė, tikėtis pačių M?ximos savininkų interesų į objektą dėl besiribojančios teritorijos. Dėl šio fakto jis įžvelgė neabejotiną potencialą šiame projekte neblogai uždirbti perparduodant pastatą.Tam, kad nereikėtų laikyti pastato tuščio, jis nusprendė jog jo mama galėtų ten vykdyti šeimos verslą- maitininmo paslaugų verslą. Pats asmeniškai su NT brokeriu V. B. nuvyko į vietą apžiūrėti objekto. Apžiūros metu, matėsi jog buvo reikalingas remontas, tačiau nebuvo renovacijų specialistas bei jį labiausiai domino objekto strateginė vieta bei žavėjo užslėpta potenciali pastato vertė. Po atlikto jo užsakyto turto vertinimo, kavinės vertė buvo lygi 220 000 litų, tad jam preliminariai paskaičiavus pamanė, jog šiek tiek renovavus bei sulaukus prekybos centro pastatymo, galima ženkliai užsidirbti. Tuo momentu objekto įsigijimui visos sumos neturėjo, tačiau turėjo pastovias pajamas bei tikėjosi laiku atgauti paskolintus pinigus iš D. D.. Likusią sumos dalį, reikalingą pastatui renovuoti, įrengti bei atsiskaityti su pardavėjų ketino gauti įkeisdamas įsigytą pastatą ir gaudamas paskolą.Nenorėdamas praleisti unikalios progos įsigyti pastatą su didžiuliu vertės potencialu, nusprendė ponui V. D. pasiūlyti pastato pardavimą su mokėjiimo atidėjimo galimybe, planuodamas su ponu D. atsiskaityti iškart po to, kai turės pilną sumą.Nuo pat pradžių ponui V. D. aiškiai išdėstė savo ketinimus bei jo siūlomas sandorio sąlygas. Būdamas Lietuvos kariuomenės karininkas ir nenorėdamas jog komercinės veikla pakenktų tarnybai, pasiūlė V. D. notariniu būdu įforminti pirkimo-pardavimo sandorį jo brolio, K. L., vardu bei savo vardu pateikti mokėjimo garantiją- išrašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Prašė atidėti mokėjimo terminą 4 mėn laikotarpiui (iki 2011 m. liepos mėn), atsižvelgdamas į D. D. skolos atidavimo terminus (2011 m. birželio mėn.). Aiškiai išdėstė savo ketinimus įkeisti pastatą ir gauti paskolą iškart po sandorio sudarymo tam, jog turėtų pakankamas lėšas pastato renovacijai bei galutiniam atsiskaitymui. Šiuo tikslu, jo sąlyga buvo pilnos disponavimo teisės suteikimas. Sutiko už pastatą mokėti visą V. D. prašomą 250 000 litų sumą. Ponas V. D. paprašė laiko apsvarstyti pasiūlymą. Po kurio laiko jis pasakė priimantis pasiūlymą, tačiau reikalavo bent kažkokios pradinės įmokos. Buvo sutarta suma - 10 000 litų.2011 m. kovo 8 d. buvo organizuojamas susitikimas Marijampolės Notarų 6-ajame biure pas notarę L. R.. Prieš pat susitikimą, visi (V. D., G. D., K. L., V. B.) dar susitiko V. B. kontoroje, esančioje tame pačiame pastate kaip notaro biuras, dar kartą aptarė sąlygas, paruošė 10 000 litų grynaisiais bei paprastą neprotestuotiną vekselį 240 000 litų sumai, kurį parodė kartu su savo asmens tapatybės dokumentu ponui ir poniai D., tačiau sutarė jog įteiks vekselį ir sumokės pinigus tik po pasirašytos sutarties. Pas notarą vyko tik ponas ir ponia D. bei jo brolis K. L..Šalims sugrįžus iš notaro biuro atgal į V. B. kontorą, prieš įteikiant vekselį D., pradėjo tikrinti sutartį ir pastebėjo jog sutartis nebeatitinka prieš tai sutartų sutarties sąlygų- sutarties sąlygose buvo numatyta disponavimo teisė tik po visiško atsiskaitymo.Jam paklausus, kodėl vizito pas notarą metu buvo pakeistos prieš tai aptartos ir abiems pusėms priimtinos sutarties sąlygas, jam V. D. atsakė, jog jam taip patarė notarė (jo brolis negalėjo paprieštarauti tokiam keitimui pasirašymo metu, kadangi sandorio derybas ir sąlygas jis aptarinėjo tiesiogiai su V. D. ir jam sandorio detalės nebuvo žinomos). Tuomet iškart pareiškė, jog toks sutarties sąlygų pakeitimas jam visiškai nepriimtinas ir sutinka tęsti sandorį tik pagal prieš tai sutartas sąlygas, t.y. suteikti pilną disponavimo teisę tam, jog galėtų įkeisti pastatą ir gauti paskolą. Paliko laiko jiems dar kartą apmąstyti ir pranešti apie savo sprendimą. Nepamena, tą pačią ar kitą dieną, susiskambino ar fiziškai susitiko su p. D. Vilkaviškio mieste prie kavinės pastato (priešingai nei jo parodymuose, niekada nėra buvęs pono ir ponios D. namuose) ir jis pareiškė, jog pilnai sutinka su jo pasiūlytomis sąlygomis. Dar kartą buvo rezervuotas susitikimas pas notarą kovo 14 d., kuriame dalyvavo tik ponas ir ponia D. Susitikimo pas notarą metu, ponas D. ir D. tiesiog deklaravo pilną atsiskaitymą, kuris supaprastino procedūrą iš naujo nekeičiant visos sutarties. Pateiktas dokumentas suteikė pilną teisę disponuoti turtu. Patikrinęs pateiktą dokumentą, antrą kartą išrašė paprastą neprotestuotiną vekselį 240 000 Lt sumai iki 2011 m. liepos 14 d. bei sumokėjau 10 000 litų avansinį mokėjimą. Šioje fazėje sandoris buvo baigtas. Šiame sandoryje absoliučiai nebuvo jokio ketinimo apgauti ar kitaip sukčiauti. Nuo pat derybų pradžios iki dokumentų pasirašymo momento, sandoris buvo absolučiai skaidrus, Jo sąlygos bei ketinimai buvo aiškiai išdėstyti, nebuvo nuslėpta jokių detalių, buvo atsakyta į absoliučiai visus jam užduotus klausimus. Viskas sandoris vyko apibusiu sutarimu, leidžiant pardavėjui pilnai apgalvoti jo pasiūlymą ir laisva valia priimti sprendimą. Šis sandoris yra tiesiogiai susijęs su A. M., suteiktomis paskolas: pirmoji vekselio pagrindu, grynaisais, apie 29 000 litų su 15% mėnesinėmis palūkanomis, įkeičiant motociklą. Įkeitimo dokumentas: pasirašyta ir neužpildyta pirkimo-pardavimo sutartis; Antroji: kavinės įkeitimo pagrindu, K. L. vardu grynaisiais išduota 100 000 litų paskola 6 mėnesių laikotarpiui (2011 balandis-2011 spalis) su 29 800 litų palūkanomis, kurioje A. M. reikalavimu sutartyje nurodoma kaip “beprocentinė paskola”, susumuojant skolinamą pradinę sumą ir palūkanų normą už 6 mėnesius, įrašant sumą lygią 129 800 litų.Gavęs paskolą iškart dalinai neatsiskaiTĖ su p. V. D. dėl to, jog nežinojo, kiek kainuos pastato renovacija, kadangi buvo reikalingas detalus įvertinimas. Ketino atsiskaityti vienu kartu iškart, kuomet turės visą sumą.Atėjus laikui atsiskaityti, negalėjo pilnai atsiskaityti su ponu D. pagal terminą, kadangi ponas D. D. negrąžino jam skolos laiku, kreipėsi į teismą ir 2011 liepos 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu jam buvo priteista 98 400 litų skola su 5 % metinių palūkanų ir išduotas vykdomasis raštas. Nuolat bendravo su D., nesislapstė, taip prašė pratęsti terminą siekdamas surasti sprendimą. Taip pat, įvertinus pastato būklę, renovacijai būtų kainavusi daug daugiau, buvo reikalingas remontas iš esmės norint vykdyti maitinimo paslaugų verslą, ko jis negalėjo iš pat pradžių įvertinti, nebūdamas specialistas. Norėjo nutraukti paskolos sutartį su A. M. bei atiduoti tai ką pasiskolino, tačiau būtų tekę sumokėti visą sumą su palūkanomis, t.y. 129 800 litų.kuri buvo deklaruota kaip bepalūkaninė paskola.Pradėjo ieškoti kompromiso su D. ir susitarė, jog grąžins objektą ir V. D. pasiliks avansinį mokėjimą- 10 000 litų kaip kompensaciją už sugaištą laiką. Jia planavo D. D. grąžinta skola grąžinti visą skolą A. M., nuimti turto areštą ir grąžinti atgal kavinę V. D..D. D. vis negrąžinant jam skolos, tik žadant atsiskaityti, terminas vis tesėsi, kuris jam kainavo palūkanomis tam, jog išlaikytų kavinę nepriduotą anstoliams išieškoti iš varžytinių.Po 6 mėnesių paskolos grąžinimo termino, 2011 m. spalio mėn. A. M. pareikalavo grąžinti 129 800 litų skolą. Kadangi net ir p. D. negalėjo jam grąžinti, paprašė pratęsti terminą. A. M. sutiko pratęsti, tačiau nekeisdamas pirminės sutarties, nepratęsdamas oficialiai sutarties termino, tačiau pakeldamas palūkanų dydį. Palūkanos būdavo išrašomos paprasto neprotestuotino vekselio pagrindu bei mokamas grynaisiais A. M. bei jo verslo partnerio A. V. vardu. Palūkanos turėjo būti mokamos kiekvieną mėnesį, o nesumokėtos mėnesinė palūkanų dalis būdavo tiesiog sumuojamos prie kito mėnesio sumos skaičiuojant palūkanas ne tik nuo pagrindinės sumos bet ir net nesumokėtų palūkanos dalies. Tokiu būdų bemokant A. M. palūkanas, sumokėjo jam atgal ne tik pradinę paskolintą sumą, tačiau dar ir teko skolintis iš aplinkinių tam, jog tik spėtų laiku sumokėti palūkanas tam, jog tik A. M. nepriduotų kavinės varžytinėms. A. M. puikiai žinojo jo ketinimus ir desperatiškumą atgauti kavinę, kadangi jam papasakojo visą situaciją.Aiškiai pamena, kuomet 2012 metų pavasario gale (balandžio-gegužės mėnesis), A. M. pareikalavo apmokėti vieną iš vekselių (jų buvo keletas, išskaidytų skirtingomis datomis), kurio suma siekė apie 60 000 litų. Pasakė jog nelauks ir atvažiuoja į A. M. kontorą, esančią Vilkaviškyje pasiimti skolos arba priduoti kavinę antstoliams. Jis turėjo teisę tai padaryti bet kuriuo momentu, kadangi pagrindinės paskolos sutarties terminas jau buvo pasibaigęs, p. A. M. pačios sutarties termino nesutiko pratęsti-sutiko pratęsti tik žodiniu susitarimu tol, kol bus mokamas palūkanas vekselių pagrindu grynaisiais. Tuo metu neturėjo pilnos 60 000 lt sumos, tad teko pasiskolinti trūkstamus 10 000 litų iš savo mamos ir skubiai vyko į A. M. kontorą, kur sutiko poną A. M. su žmona. Sumokėjo jam grynaisiais 60 000 litų, jis jam atidavė vekselį, pasakė jog dar duos laiko ir išsiskirstė.Tačiau praėjus keletui savaičių, A. M. netesėjo žodinio susitarimo ir pridavė pagrindinę sutartį į teismą, kuriame dar nuo 129 800 litų sumos buvo priteistos palūkanas ir bendra skolos suma jau siekė 163 687 litų. Paklausus A. M., kodėl nesilaiko žodžio, jis neatrodė linkęs daug bendrauti ir trumpai atsakė, jog jam jau reikia pinigų ir nebegali laukti. Jo mama bandė su M. derėtis dėl jos laidavimo pakeičiant laidavimo formą ir nuimant areštą nuo kavinės, tačiau A. M. nesutiko ir toliau tęsė varžytinių procesus.Kiek pamena, paskutiniai žymesnius mokėjimus patvirtinantys belikę liudijimai apie egzistavusias sumas bei mokėjimus (tačiau nebeegzistuojantys vekseliai) yra Vilniaus m. 37-ojo Notaro biuro 2012-03-12 dienos notaro reikalavimas ir 2012-09-10 reikalavimas apmokėti vekselius 85 000 litų ir 90 000 litų sumas A. M. verslo partneriui A. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai, 60 000 litų sumą grynais sumokėta A. M. Antstolio A. M. kontoroje.Per visą šį laikotarpį, A. M. ir A. V., remiantis turimais jo dokumentais ir prisiminimais, paskolinę 129 000 litų, įgijo turtinė pareikalavimo teisę į 416 687 litus, iš kurių jau atgavo sumą lygią 363 000 litų (vertinant liudijimus apie prieš tai egzistavusius vekselius A. V. naudai, kavinės kainą parduotą iš varžytinių - 110 000 litų, motociklo vertę - 18 000 litų, antstolio kontoroje sumokėtus 60 000 litų), neskaičiuojant daugybę smulkių dalinių mokėjimų, kurie vyko grynaisiais pinigiais ir apie kuriuos neturiu jokių įrašų.Taip pat, siekdamas geresnio atlygio, ieškojo naujo darbo privačiose laivų apsaugos kompanijose, pabaigė jūreivystės kursus Klaipėdoje, pavyko gauti darbo pasiūlymą, ruošėsi išvykti dirbti, gavo reikalingus skiepus, laukė darbdavio pakvietimo dėl išvykimo datos, buvo patvirtintas atlyginimas siekiantis apie 7000 eurų per mėnesį. Tuo pačiu momentu V. D. rengėsi, ar jau buvo parašęs pareiškimą policijoje, kuris jam būtų užkirtęs galimybę išvykti į užsienį užsidirbti, tad surinkęs dalį sumos, paskambino V. D. ir kartu su mama pasisiūlė atvažiuoti pas jį į namus susitikti dėl situacijos sprendimo. V. D. nurodė susitikimo vietą automobilių aikštelėje. V. D. pasiūlė 30 000 litų bei pasakė, jog ketina išvažiuoti į užsienį uždirbti bei atidavinėti skolą dalimis paprašydamas taikiai spręsti situaciją, tačiau V. D. nesutiko prašydamas mažiausiai pusės sumos, t.y. 120 000 litų, kitu atveju net nesileido į derybas ir atsakė “Aš vistiek jau nebesitikiu atgauti savo pinigų tad tebūnie tau pamoka”. Kokią pamoką turėjo omenyje, V. D. nenurodė.Taigi reziumuojant situaciją, šiame sandoryje absoliučiai nebuvo jokio ketinimo apgauti ar kitaip sukčiauti. Nuo pat derybų pradžios iki dokumentų pasirašymo momento, sandoris buvo absolučiai skaidrus, jo sąlygos bei ketinimai buvo aiškiai išdėstyti, nebuvo nuslėpta jokių detalių, buvo atsakyta į absoliučiai visus jam užduotus klausimus. Visas sandoris vyko apibusiu sutarimu, leidžiant pardavėjui pilnai apgalvoti jo pasiūlymą ir laisva valia priimti sprendimą.Negalėdamas atsiskaityti su nukentėjusiuosiu, jis nuolatos su juo bendravo, nesislapstė, aktyviai ir nuoširdžiai norėjo grąžinti skolą ieškodamas sprendimo būdų, siūlė dalinį mokėjimą, kurio, deje, nukentėjusysis nepriėmė.Taip pat, nori paminėti, jog jo išrašytas vekselis buvo priduotas vykdyti, ir šiuo metu iš jo išieškoma suma V. D. naudai išaugo iki (apytiksliai) 105 500 eurų, kurią sudaro 69 500 eurų pradinė suma bei 35 000 eurų palūkanos, kurios skaičiuojamos iki šios dienos.

Nukentėjusysis V. D. paaiškino, kad jam ir žmonai nuosavybės teise priklausė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Ten vykdė veiklą, buvo baras-kavinė. Sumažėjus klientams, sugalvojo pastatą parduoti. Viskas prasidėjo 2010 m., kai kreipėsi į „Remax“. Bendravo su V. B.. Lapkričio mėnesį jie viską susiderino ir 2011 m. V. B. jam paskambino, pasakė, kad yra pirkėjas, bet pas jį yra tam tikros sąlygos. Už pastatą norėjo gauti 250 000 litų, tačiau kainą būtų derinę. Jam V. B. pasakė, kad pirkėjas mokės visą sumą, bet visų pinigų reikės palaukti keis mėnesius, kad pirkėjas karininkas. Pirkėjas turėjo sumokėti 10 000 litų, o kitą sumą sumokės po keturių mėnesių. Nekilnojamo turto agentas suorganizavo susitikimą 2011 m. kovo mėnesį. Į susitikimą atvyko su žmona, atvažiavo kaltinamasis su broliu. Kaltinamasis pasakė, kad tai jo brolis. E. L. pasakė, kad kadangi jis karininkas, turtą reikės pirkti brolio vardu. Sakė, kad E. L. išrašys jam vekselį, o kai grįš jo draugai, atiduos likusius pinigus. Tikino, kad pinigai tikrai bus. Jam tikrai nekilo mintis, kad į nekilnojamojo turto pardavimo agentūrą galėjo ateiti sukčius. Jis nieko blogo neįtarė. Kaltinamasis turėjo naują telefoną, buvo padoriai apsirengęs, atrodė rimtas žmogus, įspūdį darė ir tai, kad jis yra karininkas. Jis su žmona ir kaltinamasis su savo broliu tą pačią dieną, kai susitiko nuėjo pas notarę L. R.. Notarė parašė pirkimo pardavimo sutartį, paklausė, ar su jais pirkėjas atsiskaitė. Jie pasakė, kad atsiskaitė nepilnai ir notarė įrašė kažkokius apribojimus, kad turtas nepereina pirkėjo nuosavybėn. Kaltinamasis jam davė 10 000 litų ir buvo išrašytas vekselis 240 000 litų sumai. Po kelių dienų paskambino E. L. ir paprašė susitikti, sakė reikia pakalbėti. Jie susitiko Vilkaviškyje. Ar E. L. buvo vienas, ar su mama, nepamena. E. L. pasakė, kad sutartis yra jam negera, nes yra uždėtas apribojimas ir jis negali kreiptis į įstaigas, kad jam rašytų verslo planą, negali gauti kredito. L. jį patikino, kad su draugais viskas suderinta ir kai jie grįš pinigai bus atiduoti. Pasakojo, kad jo draugai nori investuoti ir kartu daryti verslą. Kokie tai draugai, konkretizuota nebuvo. Kada grįš draugai, parašyta ant vekselio data. Kaltinamasis kažką minėjo, kad jo perkamame pastate bus kažkas susiję su viešuoju maitinimu, gal kavinė, gal picerija. L. prašė nuvažiuoti pas notarę ir pasakyti, kad su jais pilnai atsiskaityta. Jis žinojo, kiek visas popierizmas atima laiko, nenorėjo trukdyti žmogui daryti verslą, nors žmona jam pasakė, kad daro kvailystę. Po pokalbio su kaltinamuoju važiavo su žmona pas notarę. E. L. lyg pas notarę nebuvo. Jie notarei L. R. patvirtino, kad kaltinamojo brolis su pilnai atsiskaitė. Tada E. L. perrašė vekselį, jį pavėlino, pasakė, kad tada tikrai atsiskaitys, nes grįš draugai. Kai pasiskambindavo, E. L. pasakydavo, kad viskas tvarkoje ir su juo bus atsiskaityta. Atėjus laikui atsiskaityti, E. L. jam pasakė, kad neatsiskaitys, kad reikia daug investuoti į kavinę, pasakė, kad jeigu jis sutinka, E. L. jam kavinę gražins atgal, o jis E. L. gražins vekselį, 10 000 litų lieka netesyboms. Laikas ėjo, bet niekas nesikeitė. Po apsilankymo pas notarę „guglino“ ir apie E. L. nieko blogo nerado. Po to jau buvo informacija, kad E. L. dažnas lankytojas prie lažybų punktų, kad neatsiskaito. Atėjus laikui, pridavė antstoliui vekselį. E. L. prašė vekselį atsiimti, nes jam dėl to blogai darbe, bet jis nesutiko. Tai buvo 2011 m. Kol E. L. buvo karininkas, jam kažkiek pinigų iš jo atlyginimo atskaitinėjo. Vėliau sužinojo, jam E. L. pasakė, kad jo kavinė užstatyta ir jis turi viską suderinti su tuo žmogumi, kam kavinę užstatė. Žino, kad to žmogaus pavardė M. Su juo kalbėjo telefonu, kai jis iš varžytinių pardavinėjo pastatą. Pirkimo- pardavimo sutarties pasirašymo metu, kaltinamasis jau melavo ir nepasakė tikros informacijos, jį suklaidino. E. L. pasakė, kad kreipsis į policiją, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą. Kai policija ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė, rašė skundą prokurorui ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Tada E. L. dingo iš Lietuvos. Vekselis buvo parašytas vienas, po to pakeistas į kitą tokį patį, tik skyrėsi datos. Vekselis buvo kaltinamojo iniciatyva. Kai su juo nebuvo atsiskaityta, pirmiausia su vekseliu nuėjo pas notarę, kuri jam pasakė, kad tas pilietis turi problemų. Buvo pas kitą notarę, ne pas L. R.. Antstolių kontoroje sužinojo, kad yra kaltinamajam užvesta dar viena vykdomoji byla. Prieš sudarant sutartį kaltinamajam patalpų nerodė, kaip suprato, jas parodė V. B.. Sutarties sudarymo metu pretenzijų dėl kavinės jam nebuvo išsakyta. Kavinę pardavė su įranga, su stalais kėdėmis, virtuvės spintelėmis, ąžuoline komoda, dujine, garintuvais. Iš kavinės paėmė senus indus, televizorių ir televizoriaus staliuką. Neėmė nei praustuvių, nei spintelių. Kaip suprato, E. L. neatsiskaitė su M.E. L. nesidomėjo kavinės mokesčiais, niekuo. Jis kalbėjo su V. B., kuris pasakė, kad patalpas E. L. aprodė. Buvo toks E. L. pasakymas, kad notarė sutartį formina jo brolio vardu ir notarei nereikia nieko sakyti, kad jis rašo vekselį. Tai sakė E. L., o jo brolis tik žaidė telefonu, niekuo nesidomėjo. Kai E. L. neatsiskaitinėjo, pažiūrėjo internete. Yra toks portalas „skundai LT“ ir jame buvo informacija apie kaltinamąjį, buvo komentarai, kad jis matomas Maxima parduotuvėje prie lažybų punkto. Tai buvo 2011 m. Kavinėje remontas buvo darytas 2006 m. iki pardavimo prieš penkis metus.Kai kavinę pardavinėjo, parduotuvės „Maxima“ šalia nebuvo. Kavinė nebuvo jo verslas, gal nemokėjo tvarkyti, tuomet nutarė ją parduoti už 250 000 litų, tai buvo panašiai reali kaina. Turto agentas nesakė, kad kaina per didelė. V. B. taip nesakė, kad „ duoda daug, tai sutik su sąlygomis“, sakė „moka visą prašomą sumą dėl to, kad tu palauktum visų pinigų kelis mėnesius“. Prieš parduodant kavinę, jis nežinojo, kad pirkėjas bus ne kaltinamasis. Kai susitiko, kaltinamasis buvo su broliu ir pasakė, kad pirkėjas bus jo brolis, nes jis savo vardu negali turėti komercinio turto. Prieš susitikimą manė, kad pirkėjas bus E. L.. Pasirašant pirkimo- pardavimo sutartį, jau žinojo, kas bus pirkėjas. Atsiskaitymo sąlygos jam buvo žinomos, sąlygos jį tenkino. Jo niekas nevertė pasakyti notarui, kad su juo atsiskaityta. Tiesiog kaltinamasis gražiai paprašė. Nenorėdamas žmogui kenkti, jis sutiko ir tai buvo klaida. Jis žinojo, kad patalpos ateityje bus įkeistos. Nežinojo, kad tai susiję su skolos jam grąžinimu. Prieš pasirašant pas notarą, nežinojo, kad patalpos bus įkeičiamos, žinojo tai einant antrą kartą pas notarą. Kai ėjo antrą kartą, kiek buvo likę termino iki skolos grąžinimo, nepamena, gal 5 dienos. Virtuvės įrangos neišvežė, išvežė tik mikrobangų krosnelę, konvekcinė krosnelė buvo jau seniai parduota. Kas buvo virtuvėje, viskas liko. Likę buvo nerūdijančio metalo kriauklės, stalas, virtuvinės spintelės, dujinė, gartraukis, indų plovimo mašina. Kokias patalpas aprodė agentas, nežino. Nežinojo, kad tada buvo daromos nuotraukos. Į jį E. L. nesikreipė ir nieko neklausė, ar jie kreipėsi į kitas institucijas, pasakyti negali, tačiau logiška, kad kiti paklausia, kiek laiko trunka dokumentų tvarkymas, leidimai ir t.t.Kad pastatas įkeistas, sužinojo, kai su juo neatsiskaitė ir suėjo terminas, kai pridavė vekselį vykdymui. Kai sutiko, kad pastatas jam būtų grąžintas, jam E. L. pasakė, kad pastatas įkeistas. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Pasirašant pirkimo pardavimo sutartį pas notarą, buvo-jis, žmona ir kaltinamasis su broliu. Kiek pamena, kaltinamasis buvo, tačiau gali kažką ir painioti. Kiek išieškojo antstolis pagal vekselį, įvardinti tiksliai negali. Tai buvo seniai, todėl nepamena. Jam atrodo, kad iš antstolio buvo priskaityta apie 1000 litų, gali patikslinti. Kaltinamasis prašė nesakyti notarui, kad jis išrašė vekselį, jis sutiko, nes nematė jokio kriminalo. Vekselis buvo dėl to, kad iš karto neatsiskaito. Nekilnojamojo turto agentas, ar dalyvavo pas notarą kabinete, nepamena. Prieš pasirašant sutartį su kaltinamuoju nebuvo susitikęs, jį matė pirmą kartą. Susitiko pas agentą. Kaltinamojo motina jam skambino, siūlė 10 000 Lt. už tai, kad pabaigtų ikiteisminį tyrimą. Tačiau jis motina nepatikėjo ir nesutiko atsiimti prašymo dėl ikiteisminio tyrimo.Kaltinamojo motina kartą buvo su kaltinamuoju ir minėjo, kad ji turi kažką bendro su visuomeniniu maitinimu. Nepamena, ar ji kalbėjo, kad reikia pakeisti patalpų išplanavimą. Motina prašė atsiimti skundą, tada sumokės 10 000 litų. Buvo sutarta, kad daiktų, kurie reikalingi kavinei, jis neima. Prašė atiduoti tik ąžuolinį bufetą, bet jam pasiimti neleido.Prieš nueinant pas notarą vekselis buvo išrašytas. Tą pačią dieną vekselis nebuvo atsiimtas, vekselis buvo pakeistas į kitą. Kaltinamasis neatskleidė tuo metu jau egzistavusių aplinkybių, nutylėjo, kad yra pradėtos vykdomosios bylos, taigi yra nemokus, jis nežinojo apie lošimus. Jei būtų žinojęs visą tą informaciją, nebūtų sutikęs perrašyti turtą. Teisybės nesakymas ir yra tas sukčiavimas. Jis tiesiog paklausė kaltinamojo, ar nebus problemų atsiskaityti, atsakė, kad nebus, kad į verslą investuos draugai. Terminas vekselyje buvo nurodytas kaltinamojo iniciatyva, kuris sakė, kad tada jau tikrai jo draugai bus grįžę. V. B. sakė, kad pirkėjas patikimas. Apie pirkėjo turtinę padėtį jam nieko nesakė. Kaip suprato jie anksčiau buvo susidūrę, kiek pamena, sakė, kad nieko blogo apie L.

Nukentėjusioji G. D. paaiškino, kad kai vyras nusprendė parduoti kavinę, ieškojo pirkėjo. Kai pirkėjas atsirado, nuvažiavo pas notarą. Kai atsirado vekseliai, atkalbinėjo vyrą, sakė, kad jų atžvilgiu tai yra neteisinga ir jiems nenaudinga. Pirkėjas atsirado per nekilnojamojo turto agentūrą „Remax“. Apie vekselį sužinojo tik pas notarę. Jai pasirodė, kad tai neteisinga. Pirkėjas žadėjo atsiskaityti iki liepos 11 d. ir juo patikėjo. Pas notarę buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis, sutartį skaitė. Nepamena, ar notarė klausė, ar pinigai sumokėti. Jie buvo pas notarę du kartus. Antrą kartą pas ją buvo kovo 8 d., nes pirkėjas prašė perrašyti sąlygas jo naudai. Ji sakė vyrui, kad tai nesąmonė pasakyti notarei, kad su jais pirkėjas pilnai atsiskaitė. Jai tada atrodė, kad pinigų visai negausi, apie tai sakė vyrui. Pasakė notarei, kad su jais pinai atsiskaitė. Vyras gavo 10 000 litų pačioje pradžioje. Pagal vekselį su jais turėjo atsiskaityti iki liepos 11 d. Kavinės pirkėjas buvo kaltinamojo brolis. Kaltinamasis sakė jos vyrui, kad jis būdamas karininku negali turėti komercinio nekilnojamojo turto. Suprato, kad pinigus mokės kaltinamasis. Kadangi jie sutiko elgtis, kaip kaltinamasis prašė, manė, kad kaltinamasis atsiskaitys. Kaltinamojo brolis pas notarę žaidė telefonu, niekuo nesidomėjo, pasirašydavo, kur reikia. Apie turto įkeitimą kažkiek girdėjo, tačiau smulkiai nežino. Jie po viso to nukentėjo. Jų vaikai negalėjo studijuoti, nes tie pinigai, kuriuos kaltinamasis turėjo sumokėti turėjo būti skirti vaikų mokslams. Taip išėjo, kad vaikai turėjo emigruoti. Vyras gavo 10 000 litų ir rugpjūčio mėnesį 1000 eurų pervedė kaltinamojo mama. Ji pati su kaltinamuoju nebendravo. Kai poilsiavo su vaikais užsienyje, paskambino vyras ir pasakė pinigai nepervesti.

Liudytojas A. G. A. paaiškino, kad L. paskolino pinigų, kai dirbo grupės BRC vadovu. L. yra matęs kelis kartus. Kai skolos negrąžino, atidavė visus dokumentus antstolei. L. jam paliko teigiamą įspūdį, atrodė protingas vaikinas. Dabar nededa vilčių, kad pinigai jam bus grąžinti. Pinigus paskolino prieš devynis-dešimt metų. Paskolino L. keturiasdešimt ar penkiasdešimt tūkstančių litų. Pasirašė paskolos raštelį. Iki pinigų paskolinimo, kaltinamojo nepažinojo. Kaltinamąjį buvo matęs du tris kartus. Kaltinamasis jam sudarė gerą įspūdį, be to, jo bendradarbiai tarpininkavo, davė suprasti, kad tai patikimas žmogus. Kai pinigus skolino, kaltinamasis buvo kariškis, pora kartų buvo atėjęs apsirengęs karine uniforma ir tai jam taip pat padarė gerą įspūdį. Kam kaltinamajam reikalingi pinigai, jam nebuvo žinoma. Jam skolos nėra atlyginta ir nei kiek neišieškota. Prieš dokumentus atiduodant antstolei, lyg buvo susisiekęs su L., ragino skolą atiduoti. Ką aiškino kaltinamasis, nepamena. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.70) sutinka, E. L. buvo keletą kartų atėjęs pas jį į darbą. Ateidavo ir pas jo bendradarbius. Su kuo L. artimiau bendravo jo darbe, nežino, bet E. L. ateidavo ne pas jį vieną. E. L. paliko jam gerą įspūdį, kolegos jam sakė, kad tai yra normalus jaunuolis, todėl ir paskolino pinigus. Vekselius ir dokumentus atidavė antstolei. Jei pinigai grąžinti, turi būti dokumentas, nepamena, nes senas laikas. Kažką prisimena, kad pinigai buvo grąžinti ir pasirašytas kažkoks dokumentas. Pinigai, kuriuos išieško antstolė, negrąžinti. Detaliau nieko nepamena. Kiek kartų skolino E. L. pinigų, nepamena. Kiek E. L. jam buvo skolingas, tai pinigų sumai pridavė dokumentus antstolei. Kažkiek pinigų buvo grąžinta. Kai skolindavo pinigus, rašydavo vekselį. Gruodžio mėnesį iš antstolės gavo el. laišką, kuriame nurodyta, kad E. L. jam skolingas apie 11 000 eurų. Kai pinigai jam buvo grąžinti, antstolės neinformavo, ar bent nepamena. Su juo dirbę V. M., E. R. rekomendavo E. L.. Nepamena, ar buvo grąžintas vekselis (6t., b.l. 185-186).

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-01-24 A. G. A. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad su E. L. susipažino prieš 6-7 metus, tiksliau nepamena. Susipažino darbe, per kolegas, jam atrodė normalus žmogus, be to jis buvo kariškis. Bendravo apie 2 metus kaip pažįstami. Po to jis kreipėsi į jį prašydamas, kad paskolintų jam pinigų. Kadangi jis buvo sudaręs gero žmogaus įspūdį, jis jo smulkiai neklausinėjo, kokiam tikslui jam reikalingi pinigai. Jis tuo metu prašė paskolinti 60 000 litų, šiuo metu sumos visiškai tiksliai nepamena. Jis tuo metu sakė, kad skola atiduos per pusę metų dalimis, tačiau per ta pusmetį jis nieko negrąžino. Gal po pusmečio jis paprašė jam dar paskolinti apie 100 000 litų. Jis juos jam ir paskolino. Dėl anksčiau skolintos sumos jis jam tik paaiškino, kad dar šiuo metu jis negali gražinti, bet tikrai gražins. Pasitikėdamas juo jis paskolino pinigus ir antrą kartą. Tiek pirmą, tiek antrą kartą skolinant, jis su E. L. pasirašė paskolos vekselį. Praėjus dar apie metams laiko, jis vis negrąžino paskolų nei dalimis nei visos sumos, todėl pradėjo įtarti, kad jis gali jų ir negrąžinti savanoriškai. Po to su juo susisiekęs dar pasakė, kad jam duoda kažkiek laiko, kiek tiksliai nepamena, o po to kreipsis į antstolius. Kadangi jis ir per papildomai sutartą laiką paskolos negrąžino, jis su vekseliais kreipėsi į antstolę Žukauskienę, dėl skolos išieškojimo. Po to, kai kreipėsi į antstolę praėjo gal apie mėnesis ar pusantro, tada E. L. su juo atsiskaitė, gražino visą skolą grynais pinigais. Antstolė jam buvo minėjusi, kad jis turi ir daugiau įsiskolinimų. Kokiam tikslui jis skolinosi pinigus iš jo ar kitų asmenų, jis jo niekada neklausinėjo, jis jam ir neaiškino, todėl apie tai nieko pasakyti negali. Apie E. L. asmeniškai ir apie jo gyvenimo būdą jis nieko blogo pasakyti negali, jis jam visada atrodė tvarkingas ir padorus asmuo. Laisvalaikio su juo nepraleisdavo tik bendraudavo darbe. Jo šeimos ar artimų jam žmonių jis nepažinojo, todėl daugiau pakomentuoti nieko negali (2t., b.l.70).

Liudytojas E. Č. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta nuo 2005 m. Jie kartu mokėsi karo akademijoje. Šiuo metu santykių nepalaiko. Yra E. L. paskolinęs pinigų. E. L. paprašė paskolinti pinigų ir paskolino. Pinigus skolino kelis kartus. Pirmą kartą pinigus skolino, kai grįžo iš misijos Afganistane, lyg 2010 m. Kai grįžo iš misijos, susisiekė pabendrauti su E. L., kuris paprašė paskolinti lyg 30 000 litų. Visos sumos E. L. buvo skolintos litais. Jis paskolino E. L. 30 000 litų, pasirašė vekselį. Ši paskola nebuvo grąžinta. Dar negrąžinus šios sumos, E. L. vėl paprašė paskolinti pinigų lyg 60 000 litų. Jis paskolino prašomą pinigų sumą. Vėl surašė vekselį, į kurį įrašė visą skolintų pinigų sumą. Po to vis perrašinėjo vekselius, nes nustatytu terminu E. L. negrąžino pinigų. Kažkada E. L. grąžino 1000 litų, po to dar kelis šimtus litų. Kai paprašė grąžinti skolą, E. jos vis negrąžino. Tuomet kreipėsi į antstolius, pateikė jiems vekselį. Iš visos skolintos sumos yra gavęs 300 eurų. E. L. kiekvieną kartą, pasirašydamas vekselius, sakė, kad skolą grąžins su procentais. Manė, kad E. gana gerai pažįsta, abu buvo karininkais, juo pasitikėjo, neklausė, kur jis deda pinigus. E. L. nepasakojo, kam skolinasi pinigus. Jis turėjo pinigų, todėl galėjo paskolinti. Net nepagalvojo, kad E. jam pinigų negrąžins. Kaltinamojo turtinės padėties skolinimo metu nežinojo, nesigilino. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.91-92) sutinka, tuo metu daug geriau viską prisiminė. Iš antstolių grąžinta 3000 eurų suma iš perduoto vekselio. Vekselis buvo perrašomas kelis kartus. Kiek kartų vekselis buvo perrašomas, nepamena. Perrašinėdavo sumas ir pridėdavo procentus. Kad E. lošia, nežinojo. Pirmą kartą, kai E. L. paskolino pinigus, nustatytu terminu E. L. parodė jam, kad pinigus turi. Pinigų negrąžino, tik parodė ir paprašė paskolinti dar didesnę sumą. Šiaip E. L. jam gal pinigus grąžino, o sekančią dieną vėl paprašė paskolinti didesnę pinigų sumą. Jis tokios didelės pinigų sumos neturėjo, todėl ėjo į bankus, paprašė pinigų paskolinti pažįstamų. Apie kaltinamojo turtinę padėtį nieko nežinojo. Abu buvo karininkai, yra garbės kodeksas, kurio karininkai laikosi. Jis tuo metu galėjo pinigų paskolinti ir jų paskolino. Apie tai kam E. reikalingi pinigai, nekalbėjo. Pasirašė vekselį ir viskas. Suma vekselyje buvo nurodyta su procentais. Vekselių keitimas, naujos datos įrašymas, buvo abiejų susitarimu. Laukdavo pinigų iki nustatyto termino, kai nesulaukdavo, perrašinėdavo terminą. Paskutinį kartą, kai nepavyko su E. susisiekti, kai jo telefonas buvo išjungtas, tada dėl skolos išieškojimo kreipėsi į įmonę. Įmonėje jam pasakė, kad padėtis yra bloga ir pasiūlė kreiptis į antstolius. Jis taip ir padarė, kreipėsi į antstolius. Iki to laiko jis su E. komunikuodavo. Iki 2012 m. su E. bendraudavo. Po to, kai jam nepavyko su E. L. susisiekti, kreipėsi į įmonę ir į antstolius. Paprašytos paskolinti didesnės pinigų sumos neturėjo, todėl kreipėsi į banką ir į draugus. Kiek tiksliai pinigų skolinosi, nepamena. Ta suma sudarė gal 10 procentų E. prašomos paskolinti sumos. Tikėjo žmogumi, karininko garbės kodeksu, E. pats kuravo, todėl pinigus ir paskolino. Problemos prasidėjo, kai paprašė skolą grąžinti. Pinigus E. būtų skolinęs ir be procentų (7t., b.l.118-119).

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-01-25 E. Č. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad E. L. pažįsta nuo studijų laikų, tai yra nuo 2005 metų. Kartu su juo mokėsi Karo akademijoje. Jie draugai nebuvo, bet geri pažįstami ir kolegos. 2011 metų gegužės mėnesį jis grižo iš misijos Afganistane, kur jam mokėjo labai gerą atlyginimą. 2011 metais, E. L. paprašė paskolinti apie 20 000 litų, jis paskolino. Jis jam pinigus grąžino su procentais sutartu laiku. Tais pačiais metais, liepos mėnesi E. L. jo vėl paprašė paskolinti 120 000 litų. Susirašė ir pasirašė neprotestuotiną vekselį, kad jis per sutartą laiką, tai yra iki 2011 metų pabaigos, tikslios datos nepamena, grąžins 150 000 litų. Sutartu laiku jis pinigų negrąžino, todėl 2012 m. sausio 13 d. kreipėsi į UAB ,,Gelvora", dėl skolos išieškojimo. Įmonei perdavė su paskola susijusius dokumentus, todėl jokių originalių paskolos dokumentų neturi. Įmonė pinigų neišieškojo ir patarė jam kreiptis į antstolius. Tiksliau visus su skola susijusius dokumentus UAB ,,Gelvora" perdavė Artūro Auglio ir Svajonės Žukaitienės antstolių kontorai. Vykdomoji byla yra pas antstolę Svajonę Žukaitienę. Iki šiol skolintos suma ir procentai neišieškoti. E. L. skolindamasis pinigus minėjo apie kažkokį asmeninį verslą, bet kokį konkrečia nesigilino. Jis kažką minėjo apie ūkį ir pašarus. Iš kokių lėšų E. L. jam grąžins pinigus neminėjo, o jis nieko neklausė ir tuo metu apie tai negalvojo. Prieš skolindamas pinigus jis nežinojo, kad E. L. buvo skolingas kitiems asmenims ir apie jo turtą taip pat nieko nežinojo. Žinojo, kad turi pastovias konkrečias pajamas, tai yra atlyginimą. E. L. pomėgių jis nežino, išskyrus tai, kad jis užsiiminėja nardymu. Tai sužinojo iš socialinio tinklapio ,,Facebook". Jo draugų rato nežino. Taip pat nežino iš ko galėjo skolintis pinigus. Apie E. L. verslą nieko nežino. Jis su E. L. nebendrauja apie metus. Su juo E. L. vengia bet kokio kontakto. Apie jį nieko nežino. Jis kokius gerus metus atgal jam yra minėjęs, kad planuoja vykti užsidirbti pinigų į užsienį, bet kur konkrečiai, nesakė. Paskolos vekselio jis neturi, kadangi jis yra pas antstolę vykdomojoje byloje, todėl pateikti negali. Prie apklausos pateikia pavedimo sutartį, dėl skolos išieškojimo UAB,,Gelvora" kopiją ir patvarkymo dėl skolos išieškojimo kopiją, viso keturi lapai (2t., b.l.91-92).

Liudytojas K. M. paaiškino, kad kaltinamasis iš jo pasiskolino pinigų ir negrąžino, skolinosi pinigų, nes norėjo motinai pirkti patalpas Vilkaviškyje. Jo dukra draugavo su E. L. kaimynu B. ir jie visi atvažiuodavo pas juos į namus. Dukra paprašė, kad jis paskolintų pinigų E. L.. L. prašė 20 000 eurų, paskolino 8 000 eurų. Pasirašė vekselį. Pinigus kaltinamasis sakė grąžins per mėnesį laiko. L. jam grąžino apie 2000 litų. Skolino eurais. Sužinojo, kad kaltinamasis yra ligonis, kad lošia. Po to visi ryšiai nutrūko, nors ieškojo E. L. per draugus, pažįstamus, bet nerado. Kartą kaltinamasis jam buvo atvaręs motociklą kaip užstatą, bet liepė jį pasiimti. Kiek žino, L.išvyko iš Lietuvos. Po to nuėjo pas notarą, kuris tvirtino vekselį, teismas priėmė sprendimą. Antstoliui vykdymui dokumentų neteikė, tikėjosi, kad pinigus kaltinamasis grąžins geranoriškai. 2000 litų jam grąžino po mėnesio laiko. Pinigus padavė jam į rankas. Kaltinamasis sakė, kad kitus pinigus atiduos vėliau, tačiau tiksliai nepamena. Kaltinamojo prašė atiduoti visus pinigus, tačiau kaltinamasis pasakė, kad dabar jų neturi. Apie L. turtinę padėtį nežinojo, kaltinamasis buvo sudaręs patikimo žmogaus įvaizdį, buvo karininkas. Po mėnesio iš dukros sužinojo, kad kaltinamasis lošia. L. kartais atvažiuodavo su uniforma. L. sakė, kad ims paskolą ir jam pinigus grąžins. Sakė, kad kreipėsi į banką, bet nespėja susitvarkyti dokumentų. Dukra prašė vieną kartą paskolinti kaltinamajam pinigų ir po savaitės 8000 eurų L. paskolino. Daugiau pinigų E. L. neskolino. Nepamena, ar E. L. dar kartą prašė paskolinti pinigų. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.99-100) sutinka, tada apklausiamas geriau prisiminė. Pinigų L. prašė gal pavasarį, gal birželio mėnesį, tiksliai nepamena. Dėl lošimų nieko nežino, tik dukra pasakė, kad pas E. L. automobilyje matė lošimų kvitą. Dukra sakė, kad matė dokumentus, kažkokį planą, kad L. perka barą. Nežino, ar baras jau buvo nupirktas, ar ne. Nepamena, kada prašė pinigus grąžinti po mėnesio ar anksčiau. Kai grąžino 2000 litų, to niekaip neįformino. Matė, kad žmogus deda pastangas pinigus grąžinti. Kai kreipėsi į teismą, iš skolos sumos 2000 litų neišminusavo. Kodėl nežino, vis manė, kad geranoriškai pinigus grąžins. Motociklą L. siūlė dar iki kreipiantis į teismą. Koks tai buvo motociklas, nepamena. Motociklą matė, jis materialinę vertę tikrai turi. Kokia jo vertė, nežino. Kodėl nesutiko paimti motociklo, nežino, jam taip tada atrodė, kad svetimų daiktų nereikia (7t., b.l.130).

Ikiteisminio tyimo metu 2013-06-18 K. M. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad E. L. pažįsta maždaug tris metu. Su juo susipažino per dukros draugą. Savaitgaliais jis su dukters draugu dažnai atvažiuodavo pas juos į pirtį, kur jaunimas leisdavo laiką. Maždaug prieš du metus dukra paprašė paskolinti E. L. pinigų, nes jo brolis su motina pirko barą Vilkaviškyje, kurį nori suremontuoti ir įsirengti. Dukra jokios konkrečios sumos neminėjo, jis pasakė, kad pagalvos. Po kiek laiko, vakare, kai E. eilini kartą buvo pas juos atvažiavęs, jis jam pradėjo pasakoti, kad jie nusipirko barą Vilkaviškyje, nori jį rengti, tačiau trūksta pinigų. Nieko smulkiau jis neklausinėjo, nei apie barą, nei už kiek pirko, todėl apie tai nieko nežino. Jis paprašė jam paskolinti 10 000 eurų, žadėjo grąžinti juos per mėnesį laiko, dar sakė, kad sumokės ir procentus. Jis pasakė, kad jam jokių procentų nereikia, tegul tik grąžina pinigus.Tada paskolino 8000 eurų ir parašė vekselį. Pinigus jam paskolino todėl, kad atrodė kaltinamasis patikimas, žinojo, kad turi rimtą darbą kariuomenėje, važinėjo 7 klasės BMW automobiliu, kartais važinėdavo motociklu. Jis sudarė gana pasiturinčio asmens įvaizdį. Maždaug po 2 savaičių, E. L. vėl pas jį atvažiavo ir paklausė, ar jis jam gali paskolinti dar 20 000 eurų. Tada jis jau suprato, kad čia afera ir pradėjo ieškotis pinigų. Klausinėjo dukters, ką jis veikia, kaip čia viskas vyksta. Tada dukra jam pasakė, kad jo automobilyje ji buvo mačiusi lošimo namų pinigų statymo čeki ar kvitą. Tada jis viską suprato, kad jis pinigus pralošia, klausė dukters, ko ji jam anksčiau to nesakė, bet dukra pasakė, kad tikrai nieko nežinojo, nes kitaip nebūtų prašiusi skolinti pinigų. Po to dar rado atsiliepimų apie jį internete, kur kažkas rašė, kad pasiskolina pinigus ir negražina, tai buvo kažkokios notarės komentaras, kad neskolinti E. L. pinigų. Po mėnesio laiko, jis E. L. pradėjo klausti, kada bus pinigai. Jis vis sakė, kad turi problemų, bet tikrai tuoj gražins. Praėjus daugiau laiko, jis kreipėsi į advokate ir į teismą su turėtu vekseliu, dėl pinigų išieškojimo. Po to, po kiek laiko, E. L. kelis kartus jam atvežė pinigų, iš viso yra gražinęs apie 1500, ar 2000 litų, tiksliai nežino, kažkur turi užsirašęs. Po to dar sužinojo, kad jis jau atleistas iš darbo, klausė dukters, ką E. veikia, nes po to, kai pradėjo jis prašyti grąžinti jam pinigus, jis jau pas juos neatvažiuodavo. Dukros draugo jis nenurodys, kadangi šeimoje ir taip įtempti santykiai, nenori dar labiau pyktis su namiškiais, dukra jaučiasi kalta, kad prašė paskolinti pinigų, nes pati nežinojo, kad taip gausis. Jos draugas taip pat jaučiasi nepatogiai. Kiek žino, E. L. anksčiau gyveno netoli ,,Iki” parduotuves, kuri yra važiuojant link Kumelioniu, gali būti, kad ten Artoju gatvė, kur dabar jis gyvena, jis nežino (2t., b.l. 99-100).

Liudytojas D. D. paaiškino, kad su kaltinamuoju susipažino internete, forumuose apie lažybas, jie susirašinėjo apie lažybas. Forumuose susipažįsta žmonės, kurie stato sporto įvykiuose. E. L. ieškojo, kas gerai supranta sportą. Jis buvo viena iš tų, kur supranta. Nutarė susitikti. Po įmonės bankroto jis pinigų neturėjo, o E. L. jų turėjo. Yra statistikos, jis nutarė, kad gali būti sėkminga statyti. Jis skolinosi iš Edvino 50 000 litų, tai įformindavo vekseliais. Skolą E. L. su dideliais vargais, bet grąžino. Palūkanos buvo numatytos mėnesiui 20 procentų, Jis su kaltinamuoju susitiko 5-10 kartų. Pirmą kartą „Megoje“ Kaune, kitą kartą E. L. pinigus atvežė į jo namus Kėdainiuose. Pirmą pinigų grąžinimą darė Kėdainiuose, po to Kaune „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelėje ar degalinėje. Statydavo pinigus E. L. Kaune ir Marijampolėje. Pinigus statant Kaune, buvo du kartus jį susitikęs. Žinojo, kad E. L. buvo karininkas. Matydavo spaudoje jo nuotraukas. Kai kaltinamasis jam skolino pinigus, tada E. L. statė nedideles sumas. Pora kartų E. L. minėjo, kad statė daugiau nei po 1000 Lt. Sakė jam pinigų paskolino draugai. Kaltinamasis sudarė patikimo, kultūringo žmogaus įvaizdį, važinėjo geru, galingu automobiliu, sakė, kad gyvena bute prašmatniai, namuose turi akvariumą su kažkokiais retais gyvūnais. E. L. vairuojamas automobilis buvo galingas, tvarkingai prižiūrėtas, visada švarus, galėjo kainuoti apie 20 000 -30 000 Lt. E. minėjo, kad automobilį nori perdažyti, suprato, kad pinigų jis turi. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.137) sutinka, tada geriau prisiminė aplinkybes. Dėl lažybų statistikos : Statymai.com yra skyrius prognozė, kur žmogus prisiregistruoja ir teikia prognozes iki varžybų. Tokį žmogų seki ir matai jis sėkmingas ar ne. Jis buvo tas prognozuotojas. Forumuose paskelbia prognozę ir bendrauji. Vyksta neakivaizdus bendravimas, kuris gali trukti metus ar du. Iki paskolos gavimo iš E. L., su juo susipažino maždaug prieš mėnesį. Apie jo skolas nieko nežinojo. Vėliau sužinojo tiek, kad į jį kreipiasi žmonės ir jo klausė, ar jis yra skolingas E. L., nes E. L. skolingas jiems. Po paskolos gavimo buvo praėję gal pusmetis ar metai. Statyti lažybose yra legalu, bet kokiomis sumomis. E. L. pinigus grąžino, pasirašė taikos sutartį, laidavo jo žmona, jam buvo duota laiko 3-4 mėnesiai atsiskaityti. Iki ikiteisminio tyrimo apklausos, kada paskolą buvo grąžinęs, nepamena. Ar buvo paskolą grąžinęs 2011 m., nepamena. Paskolos grąžinimas užtruko ilgiau nei buvo planuota. Sulaukdavo nuolatinio raginimo iš E. L. grąžinti paskolą, ragino kasdien, sakė yra įsipareigojęs kitiems žmonėms. Iš E. L. pasiskolino 40 000 litų, o su palūkanomis grąžino 50 000 Lt. Pora kartų palūkanos buvo po 10 000 Lt. Jo reikalai strigo, kai reikėjo grąžinti visą sumą. E. turėjo kelis vekselius, nes susikaupė daugiau palūkanų. Palūkanų galėjo būti iki 70 000 Lt. ( 7t., b.l.131).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-23 D. D. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad su E. L. jis susipažino prieš keturis metus, per internetini portalą, pavadinimo tiksliai nepamena, bet atrodo, kad tai buvo ,,Azartas Lt", tai buvo portalas, susijęs su lažybomis. Internetu tame portale, pirmas į jį kreipėsi E. L., norėdamas pasikonsultuoti lažybų klausimais. Iš bendravimo suprato, kad jis užsiima lažybomis, jis yra minėjęs, kad stato didelėmis sumomis, kiek suprato tūkstančiais. E. į jį kreipėsi norėdamas pasikonsultuoti lažybų klausimais. Jie pasikeitė telefonais. Jis šiuo metu su E. L. nebendrauja. 2010 metais apie lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, jis iš E. L. pasiskolino 40 000 Lt. Jis pasirašė neginčijamą vekselį, tai buvo pirmas susitikimas su E. L., kai pasiėmė iš jo pinigus. Po mėnesio E. L. turėjo gražinti 50 000 Lt, nes susitarė, kad kas mėnesį turės grąžinti po 10 000 Lt palūkanų. E. L. minėjo, kad pinigus, kuriuos paskolino jam, jis pats pasiskolino iš kito asmens ir kad palūkanos tokios didelės, todėl kad tokie reikalavimai yra žmogaus, kuris jam paskolino pinigus. Kai E. L. jam paskolino pinigus, jie susitiko Kaune prie prekybos centro ,,Akropolis". Kiek jam žinoma jis dažnai atvykdavo į Kauną, nes statydavo Kauno lažybų punktuose, sakė nenorintis, kad jį kas nors pamatytų Marijampolėje, nes jis yra karininkas, o karininkams draudžiama užsiimti lažybomis. Šiuo metu skolą E. L. jis gražinęs. E. L. pažinojo labai mažai, jį matęs gal šešis kartus. Jo draugų nepažįsta. E. L. sudarė patikimo ir pasiturinčio žmogaus įvaizdį, taip pat kėlė pasitikėjimą, tas faktas, kad jis yra karininkas. E. L. yra internetu jam atsiuntęs nuotraukų su karininko uniforma paraduose. Skolos gražinimo procese, sužinojo, kad jis skolingas keliems asmenims. Jam skambino keletas žmonių, teiraudamiesi, ar E. L. jam tikrai paskolino pinigų. Taip ir suprato, kad E. iš to gyveno, kad skolinosi pats pinigus, kuriuos pats paskolindavo kitiems už didesnes palūkanas (2t., b.l.137).

Liudytojas V. B. paaiškino, kad jis dirbo nekilnojamo turto brokeriu firmoje Remax. 2011 m. buvo įformintas pirkimo pardavimo sandoris. E. L. iš V. D. pirko kavinės patalpas, esančias Vilkaviškyje. Jis atstovavo V. D., reklamavo jo norimą parduoti nekilnojamąjį turtą. E. L. kreipėsi ir suorganizavo sandorį. Suma, už kurią buvo parduodamos patalpos, buvo apie 200 000 Lt. ar 240 000 Lt. Dėjo skelbimus pardavimui į interneto portalus. E. L. kreipėsi pagal skelbimą. Su kaltinamuoju vyko apsižiūrėti objektą. Vyko apžiūrėti patalpas jis, E. L. ir lyg jo brolis. Turėjo patalpų raktą, jas atrakino ir kaltinamasis apžiūrėjo patalpas. Iš inventoriaus buvo kalba lyg, kad viskas lieka, bet tvirtinti negali. Kilnojami daiktai nebuvo aptariami. E. L. sakė tarsis su šeima, nes minėjo, kad nori daryti šeimos verslą. Po kelių dienų E. L. vėl su juo susisiekė. Organizavo preliminarios sutarties sudarymą, užsakė notarą. Nekilnojamojo turto pirkėjas buvo E. L. brolis. E. L. buvo karininkas ir sakė, kad negali pagal taisykles turėti verslo. Po notarinės sutarties su juo susisiekė V. D. ir pasakė, kad E. L. su juo neatsiskaito. Jo kabinete V. D. ir E. L. susitarė ir pasirašė vekselį ar paskolos raštelį, per kiek bus sumokėti pinigai. Prie jo pinigai dalinami nebuvo, buvo mokamas tik kažkoks avansas. Pas notarą buvo jis, dar ėjo pardavėjas V. D. ir kaltinamojo brolis. Žino, kad jie susitarė, kad E. L. atsiskaitys vėliau. Jie dėl to pasirašė kažkokius popierius. E. L. jam sudarė tvarkingo žmogaus įvaizdį, atrodė patikimas. Su kaltinamuoju susipažino per jo brolį M., su kuriuo kažkada dirbo. Su kaltinamuoju bendravo, klausė, kodėl neatsiskaito su V. D.. E. L. pasakė, kad yra kažin kokie sunkumai, detalių neįvardino. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.139-140) sutinka, tada geriau prisiminė. Ar prieš įsigijant kavinę kaltinamasis domėjosi eksploatacijos kaštais, nepamena. Ekspertas specialistas jo akivaizdoje nebuvo, apie tai nieko nežino. E. L. rimtai apžiūrėjo patalpas. Žinojo, kad netoliese kavinės bus statoma Maxima. Ar apie tai žinojo E. L., nežino. Kiek žino, dabar ten stovi prekybos centras. Nėra dažnas reiškinys sandoris su mokėjimo atidėjimu, bet būna. V. D. sutiko su mokėjimo atidėjimu. V. D. pažįsta kaip užsakovą. Nežino, ar jis verslininkas. Nepamena, ar jis sakė, kad vadovavo barui, ar tai buvo jo biznis, ar nuomavo patalpas. V. D. neprašė, kad turtas būtų įkeistas iki atsiskaitymo, to nepamena. Nevengė atsiskaityti kiek žino. Turtas jo žiniomis nebuvo įkeistas. Duomenų, kad jis kažkam įkeistas neturėjo, tačiau fiziškai jis galėjo būti įkeistas. Dėl įkeitimo klausimų nekilo, todėl neaptarė. Atidėto mokėjimo sąlygas E. L. pirma pasakė jam. Tada tai aptarė su V. D. ir visa tai buvo perkelta į sutartį. Kas dabar yra tose kavinės patalpose, nežino. E. L. apėjo visas patalpas ir jas apžiūrėjo. Jo nuomone, apžiūrėjo patalpas rimtai. Kiek laiko truko apžiūra, nepamena. Jis atėjo į kiekvieną pastato patalpą, apžiūrėjo sienas, lubas, grindis ( 7t.,b.l.131-132).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-02-27 V. B. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad dirba savo individualioje įmonėje, kurios prekinis ženklas yra ,,Remax", kuris vienija nekilnojamojo turto brokerius. Jo įmonė užsiima nekilnojamojo turto brokerių veikla. 2010 m. lapkričio 27 d. jis su V. D. pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią sutarė, kad jis padės parduoti komercines patalpas su sklypo dalimi, esančias (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu, reklamavo objektą laikraščiuose ir internetiniuose portaluose, visais įmanomais būdais ieškodamas pirkėjo. 2011 m. lygtai balandžio mėnesi, tiksliai datos nežino, į jo kontorą kreipėsi E. L., kuris pasakė, kad nori pirkti objektą. Tada jie nuvyko apžiūrėti objektą, jam tiko, tik pas jį buvo viena sąlyga, kad atsiskaitymas 250 000 litų būtu atidėtas maždaug pusmečiui. Jis apie tai pasakė savininkui D., su juo pasitarė, kad jei jis nori atidėti mokėjimą, tada kainos nemažins. Jiems abiem tiko šitos sąlygos, jis juos suvedė, jie patys apsitarė visas sąlygas, kurios abu tenkino. Tą diena, kai jie abu atvyko pas jį į biurą, prieš einant pas notarę girdėjo, kad E. L. pasakojo, kad nori daryti šeimos verslą, atidaryti lietuviškų patiekalų kavinę, kažką minėjo, kad motina virėja. Taip pat girdėjo, kad buvo kažkokia kalba, kad jis dar turi kažkokį verslą, dar kažką minėjo, kad prie šito verslo investicija prisidės draugas, ar keli draugai, tiksliai neatsimena. Dar prieš sandorį E. L. pasakė, kad pirkimą formins brolio vardu. Jis negirdėjo, kad jis būtu sakęs, kodėl taip daro. Brolis atvyko tik grynai tada, kai jau reikėjo pasirašyti sutartį, o viską su pardavėju tarėsi E., brolis į kalbas nesikišo. Jam matant, prieš einant pas notarą jo kabinete V. D. ir kažkuris iš brolių, neatsimena kuris, nes jie ten buvo abudu, pasirašė vekselį, kad D. jie sumoka 10 000 litų, o likusius pinigus - 240000 litų, atiduos vėliau. Jam matant V. D. pinigai perduoti nebuvo. Tada jis su D., jo žmona, K. L., kurio vardu buvo tvarkomi dokumentai ir E. L., nuėjo į 6-ajį notarų biurą, kur K. L. ir V. D. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Kiek žino, notarinėje sutartyje buvo išdėstytas tas faktas, kad atidėtas atsiskaitymas ir po atsiskaitymo pardavėjas turi atvykti patvirtinti, kad su juo pilnai atsiskaityta. Kai praėjo atsiskaitymo terminas, jam paskambino V. D. ir papasakojo, kad kilo nesklandumų, kad L. su juo visiškai neatsiskaitė. Dar jis buvo sakęs, kad pasirašė pas notarą, kad pilnai su juo L. atsiskaitė, nes priešingai L. būtų negalėjęs disponuoti turtu, tačiau jis nelabai į tai gilinosi, nes tai jau nebuvo jo reikalas. Jis pats kalbino E. klausdamas, kodėl vėluoja, E. paaiškino, kad turi kažkokių nesklandumų su verslu, užstrigę jo finansai sake, kad bylinėjasi su kažkokiu žmogumi, kuris yra jam skolingas ir žadėjo netrukus atsiskaityti. Toliau jie jau bendravo tiesiogiai. Kai pas juos kreipiasi klientai, jie neturi tokių galimybių patikrinti asmenį, ar jis mokus, ar ne, ar jis turi kokio nors turto, ar ne, tačiau E. L. atrodė patikimas, rimtas žmogus, buvo atvažiavęs su karine uniforma, sudarė patikimo žmogaus įvaizdį. Be to jei žmogus nori pirkti tokį turtą, tai galima manyti, kad jis turi pinigų. Jis yra kažkiek pažįstamas su L. broliu M., tačiau prieš sandorį, nekilo jokių įtarimų dėl E., todėl jo brolio apie tai nieko neklausinėjo, tačiau jau po to, kai iškilo problema su atsiskaitymu, jis paklausė pas M. apie E. Jis pasakė, kad su juo nebendrauja ir neturi jokių reikalų ir nieko apie jį nežino. Jis nieko nežinojo, kad E. L. turėjo kokių įsiskolinimu, nes to patikrinti neturi galimybės, o jis pats tokių dalykų nepasakojo (2 t., b.l.139-140).

Liudytojas K. C. paaiškino, kad E. L. šiek tiek pažįsta, nesutarimų nėra. 2012 m. ar 2013 m. buvo kviečiamas į policiją ir davė parodymus. Dabar nelabai ką pamena. Jis su E. L. mokėsi vienoje mokykloje, E. L. buvo kiek jaunesnis. Mokėsi karo akademijoje. Kaltinamasis iš jo skolinosi pinigų. Buvo surašytas vekselis ir buvo atiduota antstoliams, nes jam skolos kaltinamasis negrąžino. Datos, kada pinigus skolino, nepamena. Gal pinigus skolino du kartus, bet tiksliai nepamena. Vekselyje įvardinta, kad skolino 20 000 litų. Pusę šios sumos antstolė išieškojo. Kam E. L. skolinosi pinigus, nežino. Kai jis pinigų pasiskolino pirmą kartą, skolą grąžino. Kaltinamuoju pasitikėjo, nes jis buvo karininkas. 20 000 litų skolino maždaug prieš 10 metų. Tuo metu, kai skolino pinigus, E. L. buvo karininkas, tuo metu tarnavo. E. L. klausė, kodėl negrąžina pinigų, visos procedūros kaip numato įstatymas buvo atliktos, po to kreipėsi į antstolį. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.14) sutinka, tada geriau prisiminė aplinkybes. Kai skolino E. L. pinigus, palūkanų nenumatė. Tikėjosi, kad E. L. jam kažkiek atsidėkos. Neteko girdėti, kad kaltinamasis lošia. Kaltinamasis nesakė, kad yra skolingas kitiems asmenims. Jei būtų tai žinojęs, pinigų kaltinamajam nebūtų skolinęs. 20 000 litų suma buvo visų jo skolų. Tiesiog tokia suma susidėjo iš jo E. L. skolintų pinigų. Pradžioje E. L. mažas sumas skolindavos ir atiduodavo. Kiek paskolų E. L. jam grąžino, negali tiksliai pasakyti. 10 000 litų išieškojo antstoliai, daugiau nebuvo iš ko išieškoti, taip jam sakė antstoliai. Nuo 2013 m. niekas nepasikeitė ( 8 t.,b.l.16-17).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-29 K. C. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad E. L. jis pažįsta jau apie 7 ar 8 metus, nes kartu mokėsi Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijoje. Jie buvo tik pažįstami, artimai nebendravo. Šiuo metu taip pat nebendrauja, paskutinį kartą jį matė gal prieš 3 metus. Prieš 4 metus E. L. keletą kartų iš jo skolinosi nedideles pinigų sumas ir jas laiku sugrąžino. Vėliau, per keletą kartu pasiskolinęs įvairias sumas, jis pradėjo vėluoti skolą gražinti - todėl jie susitiko ir jis jam parašė skolos rašteli 20 000 litų. Jie buvo sutarę, kad E. L. pinigus jam gražins iki jų sutartos datos, kokios tiksliai neatsimena, priešingu atveju jis kreipsis i antstolį, dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kadangi E. L. sutarties sąlygų nevykdė, palaukęs dar gal du mėnesius ir pradėjo teisines procedūras. Galiausiai jis kreipėsi į antstolės Astos Lukšienės kontorą, esančią Marijampolėje, Vasario 16-sios g. 10. Tada antstolė pradėjo skolos išieškojimo procedūrą. E. L. šiuo metu jam dar yra skolingas apie 10 000-11 000 litų. Kai E. L. iš jo skolindavosi pinigu, pradžioje minėjo norintis kažką pirkti po to, kai pasiskolintus pinigus laiku grąžino, jis tuo nebesidomėjo. Kadangi E. L. tuo metu dirbo, iš kokių lėšų jis grąžins skolą, jam klausimų nekilo. Apie tai, kad jis tuo metu jau buvo skolingas įvairiems asmenims, jis nežinojo, E. L. apie tai nepasakojo, kokio turto jis tuo metu turėjo, jis nesidomėjo. Kiek teko bendrauti, jam susidarė įspūdis, kad E. L. yra normalus žmogus, t. y. nei labai kalbus, nei uždaras, nei melagis, nei pažadukas ar pagyrūnas. Kai mokėsi Karo akademijoje, E. L. bendraudavo su bendramoksliais. Su kuo artimiau bendravo nežino, nes jis buvo aukštesniame kurse, o su kuo jis bendravo vėliau, kai išvyko dirbti į Marijampolę, jis nežino. Jis žino tik tiek, kad E. L. labai patiko greitaeigiai motociklai, net buvo nusipirkęs taip vadinamą britva (2t., b.l.14).

Liudytojas R. B. paaiškino, kad E. L. nepažįsta. Yra davęs parodymus dėl paskolos. 2011-02-24 buvo pasirašytas vekselis dėl paskolos. E. L. laiduotojas buvo T. M.. Jį E. L. surado per tarpininką. Žirmūnų mikrorajone paskolino E. L. 13 000 litų. Buvo numatomi procentai ir nauda. Nepamena, ar kaltinamasis procentus nuo skolintos sumos turėjo mokėti kiekvieną mėnesį. Skola turėjo būti grąžinta iki gegužės 24 d. Pinigus kaltinamajam skolino trims mėnesiams, o atsiėmė tik po pusantrų metų iš laiduotojo teismo keliu. Marijampolės teisme vyko civilinės bylos nagrinėjimas. Pasirašė vekselį. Laiduotojas buvo T. M., o pasiskolino pinigus E. L.. Jį surado jo tarpininkas, kurio nepažįsta. Ar į 13 000 litų sumą buvo įtrauktos palūkanos, neprisimena. Palūkanos buvo numatytos tris kartus didesnės nei banke ir tris kartus mažesnės nei kredito bendrovėse. E. L. kalbėjo apie patalpų pirkimą. Su E. L. buvo susitikęs vieną kartą, kai jis buvo su laiduotoju T. M.. Skolindamas pinigus, jokios rizikos nejautė, nes buvo laiduotojas, E. L. buvo su kariškio uniforma. Buvo išieškota visa suma, palūkanos. Sprendimas buvo apskųstas Kauno apygardos teismui ir palūkanas gal 30 litų sumažino. E. L. kažką kalbėjo apie verslą Marijampolėje, apie patalpas. Dokumentų nerodė ir jis dokumentų neprašė. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.33-34) sutinka. Nepamena, kad E. L. sakė, jog reikia pinigų namo pardavimo forminimui. Pokalbis buvo apie kažkokį verslą, galėjo parodyti dokumentą apie gaunamas pajamas. Taip galėjo būti. Skola buvo išieškota iš laiduotojo. E. L. nesakė, kad yra skolingas daugeliui žmonių. Jei tai būtų žinojęs, pinigų nebūtų skolinęs (8t., b.l.17).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-18 R. B. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad jis E. L. nepažįsta, vienintelį kartą matęs 2011-02-24, kuomet su juo pasirašė vekselį dėl paskolos. Su juo susipažino per tarpininką internetu, kuris jį ir E. L. suvedė. E. L. skolino 13 000 litų. T. M. buvo E. L. laiduotojas. Kad E. L. buvo daug kam skolingas ir savo vardu neturėjo jokio nekilnojamojo turto, jis nežinojo. Kuomet tarpininkas jam siūlė įvairius asmenis, norinčius pasiskolinti pinigų, jam E. L. atrodė patikimas, kadangi pastarasis buvo kariškis, jis vekselio pasirašymo diena parodė galiojantį kariškio pažymėjimą ir banko išrašą apie nuolat gaunamas pajamas. E. L. skolindamasis pinigus minėjo, kad pinigai reikalingi turimo namo pardavimo dokumentų forminimui. E. L. pinigus skolinosi trims mėnesiams. Pinigus atsiėmė tik po pusantrų metu teisminiu keliu iš laiduotojo (2t., b.l.33-34).

Liudytojas J. J. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, kartu studijavo karo akademijoje. 2009 m. skolino E. L. 20 000 litų. Šią pinigų sumą E. L. jam grąžino, negrąžino tik palūkanų. Buvo pasirašytas vekselis, nesitiki iš E. L. daugiau nieko. Gavo pamoką. E. L. skolino 20 000 litų, pasirašė sutartį. Skolą E. L. jam turėjo grąžinti per metus laiko. Pinigai jam buvo grąžinti per du kartus. Dalis skolos buvo grąžinta grynais pinigai, dalis- pavedimu. E. L. pinigus skolino ir žadėjo juos perskolinti greitiesiems kreditams, nes ten didelės metinės palūkanos ir taip jis būtų užsidirbęs. Skirtumą E. L. būtų pasilikęs sau. Kai skolino pinigus, žinojo, kur E. L. tarnauja, žinojo maždaug kokį atlyginimą gauna. Apie E. L. turtą nesidomėjo. Jam buvo žinoma, kad yra kitų asmenų, kurie yra paskolinę kaltinamajam pinigus. Konkrečių skolų nežinojo, tik žinojo, kad skolas E. L. grąžina laiku. Dėl palūkanų išieškojimo nesikreipė niekur. Nežinojo apie E. L. lošimus. Žinojo, kad kaltinamasis skolinasi ir pinigus grąžina. Jei būtų žinojęs, kad pasiskolintų pinigų kaltinamasis negrąžina, nebūtų jam skolinęs. Dėl paskolos buvo sudarę sutartį. 20 000 litų suma atitiko faktą. Dėl palūkanų surašė vekselį. Buvo nurodyta 10 000 litų palūkanos paskolos sutartyje. 2012 m. susitiko su E. L., kuris paprašė skolą atidėti metams laiko. Jis sutiko pasirašyti vekselį 20 000 litų sumai. Palūkanų norma buvo 50 procentų ( 8 t.,b.l.17-18).

Liudytoja J. Š. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, nebendrauja 10 metų. Gal buvo 2009 m. Tuo metu tarnavo ir dabar tarnauja krašto apsaugoje. Ją su E. L. suvedė jos bičiulė. Taip išėjo, kad paskolino kaltinamajam pinigų. Skolinosi pinigų iš tėvų, pardavė mašiną. Jai bičiulė sakė, kad pati paskolino pinigų E. L. ir kas mėnesį gauna nuo paskolintos pinigų sumos procentus. Sakė gali ir ji pinigus E. L. skolinti su vekseliu. Ji paskolino E. L. 10 000 Lt., pasirašė vekselį. Po to kaltinamasis perrašinėjo vekselius kiekvieną mėnesį, nes kaupėsi suma. Paskolino pinigus su 10 procentų palūkanomis. Pasirašė vekselį. Vekselius E. L. vis perrašinėjo, nes negalėjo grąžinti nei skolos, nei procentų, vis prašė palaukti. Pinigai jai nebuvo grąžinti. Ji po to kreipėsi į antstolius. Kaltinamasis pasakė, kad investavo pinigus ir viskas bus gerai. Jos bičiulė, kuri pasiūlė E. L. paskolinti pinigų, yra V. S., kuri taip pat sakė, kad viskas bus gerai ir skolą kaltinamasis jai atiduos. Kai skolino pinigus, nežinojo, kuo kaltinamasis užsiima, nežinojo jo turtinės padėties. Kai juos supažindino, E. L. sakė, kad jam reikia pagalbos, reikia pinigų kažkokiam verslui, sakė pinigus atiduos po mėnesio su procentais. Kai susitiko po mėnesio, E. L. pasakė, kad neturi pinigų. Su ikiteismnio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.1) sutinka. Tuo metu dar bendravo su ta drauge ir nenorėjo jos įvardinti. Pinigus lyg skolino E. L. apie 2009 m., tada turėjo mažą vaiką. Paskolino kaltinamajam 10 000 litų. Dar žino, kad mamos bendradarbė skolino E. L. pinigų, bet jis jai pinigus grąžino. Byloje esantis vekselis yra paskutinis. Vekselis buvo perrašytas tikrai tris kartus. Pirminė skolinimo suma buvo 10 000 Lt., galutinis vekselis 17 000 Lt. Skolino 10 000 Lt., o skolinta suma su procentais užaugo iki 17 000 Lt. Neprisimena, ar kreipėsi į teismą dėl skolos. Nežino, kaip atsirado teismo sprendimas už akių. 2012 m. draugavo dar su ta drauge, norėjo, kad kaltinamasis grąžintų pinigus. Buvo taip, kad E. L. į jos namus atsivedė ta draugė ir E. L. padavė pinigus. V. papasakojo, kad yra paskolinusi E. L. pinigų, yra ir daugiau žmonių, kurie jam skolino pinigus ir ji E. L. pasitiki. Po to sekančią dieną jie kalbėjo trise ir galiausiai kaltinamajam pinigus paskolino. Ji žinojo, ko pas ją atėjo E. L.. Susitarė per V., kad skolins E. L. pinigus. Buvo jau sutarusi, kad E. L. pinigų skolins ir padavė pinigus, kai jie buvo trise. V., kiek žino, tarnauja krašto apsaugoje, šiuo metu yra Rukloje, o gyvena lyg Kaune (8 t.,b.l.32-33).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-05-16 J. Š. apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad E. L. ji pažįsta maždaug du metai, susipažino su juo per draugę, kurios neįvardina. Jį daugiau žinojo tik iš matymo, beveik nebendravo. Žinojo, kad jis dirba kariuomenėje, daugiau apie jį nieko nežinojo. Ji girdėjo, kad jam galima paskolinti pinigų, o jis geromis palūkanomis grąžina skolą. Ji susigundė tokiu būdu užsidirbti pinigų. Ji paskambino E. L., susitiko su juo, jam padavė grynais 10 000 litų. Jis parašė vekselį, kad po mėnesio laiko jis jai gražins 11 000 litų, tačiau praėjus sutartam laikui, jis jai pinigų negražino, prašė vis palaukti. Praėjus pusei metu, kadangi jis nei lito jai nebuvo gražinęs, vėl su juo susitiko ir surašė nauja vekselį, kad jis turi jai grąžinti 17 700 litų. Gražinimo terminą sutarė kelis mėnesius. Iki kada jis turėjo jai pinigus grąžinti, ji jau neprisimena, tačiau praėjus dar pusei metų, kai jis pinigų negrąžino, ji kreipėsi į antstolius dėl išieškojimo. Ji jo klausė, kur jis dėjo pinigus, jis pasakė, kad yra paskolinęs pinigus kitam asmeniui, tačiau kadangi jis E. L. pinigų negrąžina, jis negali jai atiduoti pinigu. Ji buvo girdėjusi kalbas, kad E. L. surinkęs iš daugiau žmonių pinigus, juos kažkam paskolinęs su dar didesniais procentais, tačiau jam niekas tų pinigų negražino. Pirmojo vekselio ji neturi, antrą vėliau pateks prijungimui prie bylos. Ji su E. L. gal prieš mėnesį kalbėjo telefonu, jo pačio nematė, jis kaip ir visada žadėjo, kad po kažkiek laiko pinigus tuoj pradės grąžinti, tačiau taip ir negrąžino jai nei lito (2t., b.l.1).

Liudytojas A. M. paaiškino, kad E. L. pažįsta. Pyksta ant kaltinamojo dėl skolų. Buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime. Jis kartu su E. L. dirbo kariuomenėje. E. L. skolino pinigų. E. L. paprašė jo paskolinti pinigų. E. L. brolio nepažinojo, susipažino su juo pas notarą. Pirmą kartą E. L. paskolino 2011 m. 139 900 litų. Po to dar buvo skolinta ne kartą. E. jam užstatė kavinę, nes E. L. pasakė, kad pinigų be užstato neskolins. E. L. užstatė kavinę, esančią Marijampolėje. Buvo pas notarą, ten susitiko su E. L. broliu, nes kavinė buvo jo. Pas notarą suformino paskolinimą. Pirmiausia susitiko su E. L. broliu, po to atvažiavo ir E. Tada įvyko tas sandoris. Jis buvo su žmona. E. L. per metus laiko jam skolą turėjo grąžinti. Skolos neatidavė, kavinė buvo parduota iš varžytinių ir dalis skolos jam buvo atiduota. E. L. iš jo dar skolinosi 47 000 Lt. pagal vekselį. Kai pinigus skolino pagal vekselį, iš pirmo pinigų skolinimo jam nebuvo grąžinęs nei kiek skolos. Antrą kartą kai skolino pinigus, E. L. jam davė motociklą. Dar kartą E. L. skolino pinigus, nes E. L. vis įkalbinėjo, sakė, kad ta kavinė tiek neverta. Kai kavinę pardavė iš varžytinių, jis gavo 100 000 Lt., motociklą pardaviė už 14 000 Lt. Dėl pinigų skolinimo bendravo tik su kaltinamuoju, kaltinamojo brolį matė tik kartą. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.133) sutinka, tada geriau prisiminė. Pirmą kartą skolinant pinigus užstatas buvo motociklas. Bendravo ir su kaltinamojo mama, kuri jam skambino telefonu, prašė niekur nesikreipti, sakė vyksta kažkokios skyrybos ir kai parduos namą, jam skolą grąžins. Nepamena, bet atrodo, kad policijoje buvo apklaustas vieną kartą. Jį apklausė Vilniuje. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1t., b.l.130) sutinka, po apklausos protokolu jo parašas. 8000 Lt. buvo paskolinti E., tuos pinigus E. L. jam atidavė. Kai skolino kaltinamajam 130 000 Lt., kaip užstatą gavo kavinę, prieš tai skolinant pinigus, kaip užstatą gavo motociklą. Tais laikais motociklas kainavo apie 18 000 Lt. Kavinė buvo Vilkaviškyje, ne Marijampolėje. 8000 Lt. kaltinamajam skolino gal 2007-2008 m. T. E. dar mokėsi karo akademijoje. E. L. jam nesakydavo, kam reikia pinigų. Tiesiog kiti žmonės užtarė E., sakė, kad jam reikia padėti, paskolinti pinigų. E. L. važinėjo geru automobiliu. Kuo jis vertėsi nežino, dirbo kariuomenėje, buvo jo kolega. Žmonės sakė, kad pinigus E. L. tikrai atiduoda, nes ne vienas buvo skolinęs jam pinigų. 47 200 Lt. suma yra su procentais. Skolino kaltinamajam apie 40 000 Lt. Kada tai buvo, tiksliai datos nepamena. Pradžioje E. užstatė jam motociklą, po to vėl prašė paskolinti pinigų. Pasakė, kad be užstato neskolins, neįvardino užstato rūšies. E. L. jam pasiūlė užstatui kavinę, kuri priklausė E. broliui K.. Buvo nuvažiavęs pažiūrėti į tą kavinę vienas, apėjo, apžiūrėjo. Kai E. L. paskambino, pasakė, kad užstatas tinka. Buvo pateiktas kavinės vertinimas ir nuosavybės dokumentai. Notaras patikrino visus dokumentus ir patikino, kad viskas atitinka. Notaras dar pasiūlė hipoteką. Pinigus atvežė grynais pas notarą ir padavė K. Po to laukė termino, kada grąžins pinigus. Jam buvo dar negrąžinti 47 200 Lt. ir su E. L. nepavyko susisiekti. Po kiek laiko E. L. jam skambino ir prašė dar metams laiko atidėti skolos grąžinimą. E. L. prašė jo skolos grąžinimo palaukti, sakė, kad sumokės dar daugiau. Kiti asmenys, kuriems E. L. buvo skolingas, sakė, kad kažkiek pinigų jiems E. atiduodavo. Jis tiesiog tikėjo, kad pinigus E. L. jam grąžins. E. L. jam dėl motociklo buvo surašęs pirkimo pardavimo sutartį. Vėliau galėjo motociklą persiregistruoti. Po antstolių, po kurio laiko girdėjo iš kitų žmonių, kad E. L. lošė, bandė tuos pinigus išlošti. P. L. jam sakė, kad E. L. lošia, kalbėjo gal 2016-2017 m. Mano, reikia vadovautis ikiteisminio tyrimo metu mano duotais parodymais, kad skolino E. L. 129 800 Lt. Sutartyje nebuvo numatytos palūkanos. Skolino šią sumą su užstatu, be palūkanų. 40 000 Lt. paskolino E. Vilniuje. Iš karto surašė vekselį. Po to daug kartų vekselis buvo perrašytas. Pirminis vekselis, kada buvo surašytas, nepamena, tai buvo dar prieš užstatant kavinę. Nežino, kodėl visos sumos neįrašė į hipoteką. Papildomos 40 000 Lt. sumos neįtraukė, nes to prašė E., jis prašė nemaišyti šių dviejų paskolų, juo labiau, kad kavinės vertė buvo didesnė, nei skolinta suma. Be to, šie pinigai buvo paimti iš jo draugo. Ta kavinė niekam nebuvo įkeista. Po daug metų sužinojo, kad buvo kitaip, kai jam paskambino tos kavinės savininkas. Jei būtų žinojęs, kad kavinė užstatyta dar kažkam, nebūtų skolinęs pinigų. Kai buvo pas notarą tada nebūtų skolinęs pinigų. Kad nesikreiptų į antstolį ir neprasidėtų kavinės pardavimas iš varžytinių E. prašė skolos atidavimą atidėti metams. Tada jis sutiko. Iš tų 40 000 Lt. E. L. jam atvežė 2 000 Lt. tuo metu, kai tarėsi dėl užstato. Js tikėjosi atgauti bent 40 000 Lt. Atsiskaitymų per V. jokių nebuvo. Tie 40 000 Lt. buvo V. pinigai. Vekselį perdavė per notarą, gavo iš notaro vykdomąjį įrašą, jo antstoliui neteikė. Pagalvojo, kad tai bergždžias dalykas ( 8t.,b.l.33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-04-12 ir 2013-10-09 A. M. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad E. L. pažįsta apie 2 metus 4 mėnesius, kadangi kartu dirbo vienoje sistemoje Lietuvos Krašto apsaugoje, o jo broli K. L. pažįsta apie 2 metus, juos supažindino jo brolis E. L.. Jie buvo tiesiog pažįstami, kadangi jis iš jo buvo pasiskolinęs apie 8000 litų, kitokiais tikslais jis jam neskambino ir jie nebendravo. E. L. taip pat prašė jo paskolinti apie 130000 litų, tačiau jis paskolinti pinigus sutiko tik tuo atveju, jeigu jam užstatys kažkokį turtą. Po dviejų dienų jam paskambino E. L. ir pasakė, kad turi žmogų kuris užstatys turtą. Po kažkiek laiko jie susitiko su E. L. ir jo broliu K. Jie parodė dokumentus ir jam viskas tiko, po savaitės jie atvyko pas notarą. Notaras pasiūlė, kad reikia tą užstatomą turtą apdrausti ir iš hipotekos išsiimti hipotekos lakštą, kad tas turtas nebūtų įkeistas kitam asmeniui, visą tai buvo sutvarkyta K. L., kai viskas buvo atlikta jie surašė paskolos sutartį su K. L.. Paskola bei visos sąlygos buvo derinamos pas notarą, o realus gavėjas buvo K. L., kadangi jis pasirašinėjo dokumentus. Tuo metu jam nebuvo žinoma apie užstatytą turtą, kad E. L. negražinęs pinigų už tą užstatytą turtą savininkui. Taip pat nežinojo, kad E. L. turi daug įsiskolinimų bei savo vardu neturi jokio turto. Jis klausė K. L., kam jam reikalingi pinigai, tačiau jis jam atsakė, kad čia jo asmeniniai reikalai. Jis negali charakterizuoti K., E. L., nes jų asmeniškai nepažįsta. Apytiksliai prie 3 metus, jis dirbo Krašto apsaugos ministerijos Karo akademijoje, o E. L. dirbo irgi Krašto apsaugos ministerijoje tik kitame padalinyje, Marijampolėje. Jis per bendrus pažįstamus (nežino per kokius) sužinojo, kad jis turi pinigų. Prieš 3,5 metus, tikriausiai 2010 metais (tikslios datos neprisimena, nežino tiksliai ar tai buvo vasara ar pavasaris ar žiema) jam paskambino K. L. brolis E. L. ir prašė jam paskolinti apie 60 000 Lt. Tada jis atsakė E., kad be užstato jis pinigų neskolins. Po trijų savaičių jis susitiko Vilniuje su E. ir K. L. ir pokalbio metu susitarė su jais, kad jis paskolins 130 000 Lt K. L. mainais į užstatą Vilkaviškio mieste esantį pastatą. Minėto pokalbio metu jie rodė jam to pastato dokumentus, kuriuose atsispindėjo jo vertinimo suma 220 000 Lt. Kažkur po 2 savaičių jis su žmona nuvažiavo į Marijampolę, pas notarą, ir ten notarų biure susitiko su E. ir K. L.. Jie įformino 130 000 Lt. paskalos davimą K. L. už užstatą (pastatas Vilkaviškio mieste) ir išsiskyrė. Paskalos terminas buvo įformintas 1 metams. Praėjus terminui pinigai jam grąžinti nebuvo. Jis bandė su broliais pasiaiškinti telefonu. Jis kalbėjo tik su E. L.. E. visada prašė jo palaukti, niekur nesikreipti. Taip pat jam keletą kartų telefonu skambino moteris kuri prisistatė kaip brolių L. motina, kuri prašė palaukti sakė, kad jiems yra sunki padėtis, vyksta kažkieno skyrybos sakė, kad po skyrybų, ir kažkokio namo pardavimo pinigai tai yra 130 000 Lt. bus jam gražinti. Pinigai 130 000 Lt jam gražinti nebuvo, todėl jis 2012 metais, vasarą kreipėsi į teismą, ir gavo teismo nutarimą, dėl 130 000 Lt išieškojimo iš K. L.. Po to jis kreipėsi į antstolį A. M. Vilkaviškio mieste. Maždaug prieš mėnesį pastatas Vilkaviškio mieste antstolio Maliukevičiaus buvo parduotas jo naudai ir jis atgavo 102 000 Lt. K. L. su teismo prisiskaičiuotais delspinigiais jam dar liko skolingas 63 000 Lt. (1t., b.l.130-133).

Liudytojas G. K. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Kaip supranta, E. L. buvo vienas iš klientų. Jų įmonė tarpininkauja suteikiant kreditus. Nepamena šio konkretaus atvejo. Su ikiteismnio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.30) sutinka, 2013 m. jie tarpininkavo teikiant paskolas. Veikė kaip UAB „Vygenta Credit“. Gal tuo metu įmonės pavadinimas buvo kitoks, pavadinimas kažkuriais metais keitėsi. Jie suveda žmones, kurie skolinasi ir skolina pinigus. Kai suveda žmones, kartais domisi jų turtine padėtimi, kartais ne. Jei skolininkas atsako turtu, įkeičia turtą, tada jo turtine padėtimi nesidomi. Teisiškai be žmogaus sutikimo, jo turtine padėtimi negali domėtis. Pavardė L. jam nieko nesako. Š. tuo metu buvo vienas iš žmonių, kuris skolino pinigus, buvo kaip kreditorius. L. greičiausia buvo skolininkas. Su Š. kaip kreditoriumi yra dalyvavęs skolinant pinigus daugiau kartų. Kaltinamasis jam nematytas. Su skolininkais bendrauja. G. L. buvo atėjęs, sandoris nevyksta telefonu. Sandoriai vyksta įvairiai. Jie vyksta pas juos ar pas notarą. Yra tam tikras kreditorių sąrašas. Kai ateina žmogus, kuris nori pasiskolinti pinigų, skambina kreditoriui. Žmones suveda ir jie aptaria sutarties sąlygas. Dirbo ir dabar dirba UAB „Vygenta Credit“. Galėjo būti, kad norėjusį pasiskolinti pinigų asmenį pristatė, kaip patikimą žmogų, kuris gauna atlyginimą. Jie vienu metu turėjo galimybę prisijungti prie Sodros duomenų bazės su žmogaus sutikimu, galėjo tikrinti, ar žmogus dirba, arba pats žmogus pateikia dokumentą kad dirba (8t., b.l.51).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-11-15 G. K. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad jis E. L. asmeniškai nepažįsta, jis buvo vienas iš daugelio jo klientų. Jis šiuo metu jo neprisimena, taip pat neatsimena kokiomis aplinkybėmis jis su L. susipažino. Kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis tarp L. ir Š. jis neprisimena, taip pat nepamena kokios buvo paskolos sąlygos. Kiek atsimena, dėl Lipinio skolų jis nieko nežinojo, nes jei būtų žinojęs, tikrai nebūtų niekam jo rekomendavęs. Jam niekas nieko nesakė kokiam tikslui skolinasi pinigus ir iš kokių lėšų žada juos gražinti, nes jam šitie klausimai yra neaktualūs ir jis tuo nesidomi. Apie L. jis jokios konkretesnės informacijos nežinojo, nežinojo jo draugų, pomėgių ar jo verslo, jis tuo nesidomėjo, nes jam tai nebuvo tikslinga. (b.l.30, t.2).

Liudytojas V. V. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, su juo susipažino prieš 10 m. Juos supažindino Š. B., su kuriuo buvo kolegos. Jam Š. B. pasakė, kad gali paskolinti E. L. pinigų už procentus. Kelis kartus E. L. paskolino pinigų su skolos rašteliu ir 10 procentų palūkanomis. Kartais būdavo, kad palūkanas E. L. atiduodavo, o skolą persirašydavome kitam mėnesiui. Taip skolos suma vis augdavo. Pačios skolos E. L. negrąžino. Kai E. L. nemokėjo net palūkanų, paprašė grąžinti skolą. Kai skolos E. L. negrąžino, kreipėsi į antstolius. Turėjo tris skolos raštelius. Kažkiek skolos, apie 300 litų, išieškojo antstoliai. Liko didelė skolos suma neišieškota, kokia, nepamena. Visi dokumentai yra pas antstolius. Skolino pinigus seniai, gal prieš 10 metų, tiksliai nepamena. Bendra 29 000 litų suma buvo paskolinta per tris skolinimus. Jis gyvena Alytuje, ten atvažiuodavo E. L. ir jam pinigus paskolindavo. Pinigus skolino grynais. Kam pinigus E. L. skolinasi, nežinojo. Jam E. L. vis užtikrindavo, kad pinigus grąžins. Jis iš pinigų skolinimo norėjo gauti pelno. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ( 2t., b.l.80-82) teisingi. Būdavo pinigų pervedimai ir internetu, taip skolino pinigus. Taip pat buvo skolinami pinigai grynaisiais. Pervedimai būdavo daromi kito asmens vardu. Buvo išrašomi vekseliai. E. L. pinigus skolino dar 2013 m. Parodymai ten gana tikslūs, nes dabar daug ką primiršęs. Nežinojo, kur kaltinamasis ruošėsi vykti, tik žinojo, kad į užsienį. Gal kaltinamasis minėjo kur vyks, bet nepamena. Pirmą kartą paskolino pinigus per Š. B.. Pirmas susitikimas su E. L. buvo Alytuje, tada kaltinamasis jam parodė savo asmens tapatybės kortelę, buvo gal 2011 m. Vekselius perrašė daug kartų, susitikdavo kas mėnesį perrašyti vekselius. Palūkanos vis augdavo. 29 000 litų paskolos suma be palūkanų. Vekseliuose būdavo nurodoma suma, kurią turi grąžinti, bent jau procentas nurodomas tikrai buvo. Š. B. kaltinamąjį pristatė kaip savo grupioką. Jis taip pat mokėsi karo akademijoje, bet kaltinamojo neprisiminė. Š. sakė, kad kaltinamasis iš jo skolinosi pinigų ir pinigus grąžino. Nežino, ar grąžino tik paskolą, ar tik palūkanas. Š. B. gal net minėjo žodį, kad kaltinamasis yra patikimas. E. L. jam siūlė užstatą, bet jo neėmė, nes daiktais reikia rūpintis. Pagalvojo, kur dės motociklą ar nardymo įrangą, mašiną turi pats ir užstato atsisakė (8t.,b.l.68-69).

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-10 V. V. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad E. L. jis pažįsta nuo 2011 metų žiemos, tikslios datos nepamena. Su juo supažindino geras pažįstamas ir kolega Š. B., gyvenantis Prienuose. S. B. jam pasakė, kad E. L. jis skolino pinigų, ir šis jam atidavė laiku ir sumokėjo nemažus procentus. Tuomet jis pasakė, kad jis irgi turi laisvų pinigų, kuriuos galėtų paskolinti už procentus. Tuomet S. B. jį suvedė su E. L., su juo skambinosi telefonu, sudarė vekselį, pirmą kartą vekselį jam perdavė S. B. Alytuje, pinigus pervedė į E. L. ir dar kažkokio asmens sąskaitą, bet jo vardo ir pavardės nepamena, sąskaitos numerį jam nurodė E. L., galimai jis jam siuntė sms žinutę. Pirmą kartą jis E. L. paskolino 10 000 litų. Jis tą sumą jam grąžino per mėnesį laiko, tą kartą uždirbo nemažai, todėl nusprendė ir kitus kartus skolinti pinigus. Taip pinigus E. L. skolino dar nemažai kartų, kiek tiksliai jau nepamena. Vėliau Su E. L. susitikdavo tiesiogiai, susitikdavo kur nors viešoje vietoje, Alytaus mieste, nes tuo metu ten gyveno. E. L. apie du - tris kartus pinigus grąžindavo tvarkingai, bet vėliau pradėjo prašyti vekselius perrašyti ir taip jam per kelis kartus perrašydamas vekselius paskolino iš viso 29 000 litų. Viso yra trys skirtingi vekseliai, kuriuose yra skirtingos sumos. E. L. jis yra klausęs kokiu tikslu jis skolinasi pinigus, bet jis niekada jam apie tai nepasakojo, jų santykiai buvo tik kaip skolininko ir kreditoriaus. Jis niekada E. L. neklausė iš kokių lėšų jis žada jam sumokėti pasiskolintus pinigus. 2011 metais, rudens metu jis kreipėsi į Marijampolėje esančią Žukaitienės antstolių kontorą, pirma suma buvo apie 12 000 litu, bet to tiksliai nepamena. Tuomet iš E. L. buvo kažkokios sumos išieškotos, pačioje pradžioje kelis mėnesius buvo jam mokama po 400 litų, vėliau gavo apie 40 litų, tuomet skambino antstolei, kuri pranešė, kad E. L. skolininkų yra daugiau ir jo gaunamą atlyginimą dalina daugeliui kreditorių.Tuo metu, kai E. L. skolino pinigus nežinojo, kad jis yra skolingas kitiems asmenims pinigų, taip pat nežinojo, kad E. L. savo vardu neturi jokio turto, jis pradžioje E. L. pasitikėjo. 2011 metais, praėjus mėnesiui po pirmojo kreipimosi pas antstolę, jis kreipėsi su kitu vekseliu, ten suma buvo apie 10 000 litų, bet to taip pat nepamena. Su trečiu vekseliu, kai kreipėsi į antstolių kontorą, suma buvo apie 7000 litų. Išieškojimas ir šiuo metu yra vykdomas Marijampolėje. Šiuo metu jam E. L. yra skolingas apie 29 000 litų, tikslesnę sumą galėtų pasakyti antstolė Žukaitienė, pas kurią šiuo metu ir yra visi dokumentai, įrodantys, kad jis E. L. skolino pinigus. E. L. jam yra siūlęs užstatyti, jam priklausantį automobilį BMW nors, jis niekada nematė šio automobilio, taip pat jis yra siūlęs savo motociklą, taip vadinamą ,,Britva", šiuo motociklu jis atvažiuodavo susitikti su juo, taip pat jis yra siūlęs užstatyti savo nardymo įrangą, bet jis nesutiko kaip užstatą imti šių daiktų. E. L. galėtų charakterizuoti, kaip laisvai bendraujantį, drąsų, įžūloką, nes jau būdamas jam skolingas toliau skambindavo ir prašydavo skolinti pinigų, daugiau jo apibūdinti negali, nes nedaug jį pažinojo. Jis mano, kad E. L. šiuos pinigus skolindavo kitiems asmenims, taip galvojau tik pats, E. L. niekada tiesiogiai nesakė kam jis skolinasi pinigus. Koks E. L. draugų ratas jis nežino, žino tik vieną asmenį kuris E. L. skolino pinigus, tai jau jo minėtas Š. B.. E. L. ir jam yra skolingas, kiek jam skolingas, jis nežino. Ar E. L. turėjo kokį nors verslą jis nežino, bet žino, kad tuo metu jis buvo valstybės tarnautojas (karininkas), taip pat ir S. B. yra valstybės tarnautojas (karininkas), jis dirba Alytuje. E. L. ir Š. B. sieja tai, kad jie buvo grupiokai karo akademijoje. Paskutinį kartą su E. L. bendravo prieš metus laiko, jis jam skambino bandydamas iš jo skolintis pinigų, bet pinigų jis nebeskolino. E. L. tuomet kalbėjo, kad ruošiasi vykti į užsienį. E. L. jokių kontaktų nebeturi, jis dažnai keisdavo savo telefono numerius. Kur šiuo metu galėtų būti E. L. nežino. Dėl E. L. skolos kreipėsi tik į antstolius, į teisėsaugos institucijas, jis nesikreipė (2t., b.l.80-82).

Liudytojas T. M. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, piktumų nėra. Su E. L. buvo bendradarbiai, dirbo Vytenio batalione Marijampolėje. Kaltinamasis baigė darbą lyg ir 2010 - 2014 m. Jis laidavo E. L. skolinantis 13 000 litų. Dalį skolos E. L. grąžino, o likusi suma liko jo atsakomybėje. Kas buvo skolintojas, nežino, jį matė tik vieną kartą. Po to vis gaudavo laiškus, kad skolintojas ieško savo pinigų. Kreditoriaus vardo ir pavardės nepamena. Buvo rašomas vekselis. Susitiko visi, tai yra jis, E. L. ir skolintojas Vilniuje, Žirmūnuose. Jis pats tų skolinamų pinigų realiai nelabai matė. Kaltinamajam tuo metu reikėjo finansinės paramos. Jie buvo kolegos, pasižiūrėjo į visa tai lengvabūdiškai, nes buvo jaunas ir sutiko būti laiduotoju. Laiduotoju jo prašė būti kaltinamasis. Jautėsi, kad jam reikia pinigų. Finale baigėsi tuo, kad pats turėjo skolos dalį padengti. Buvo gandai, kad E. L. dar turi kitų skolų. Dėl skolos grąžinimo bendravo su kaltinamuoju nedaug, kaltinamasis vis sakydavo, kad grąžins. Suprato, kad kaltinamasis skolos negrąžins. Tada jis pats padengė skolą, nes norėjo, kad pasibaigtų teismo procesai. Su E. L. kontaktų daugiau neturėjo. Jis iš E. L. gavo kaip užstatą nardymo įrangą, kai laidavo jam skolinantis pinigus. Po to nardymo įrangą jis E. L. atidavė, nes E. L. jos reikėjo. Gaudavo teismo dokumentus tėvų adresu. Tada dar su E. bendravo, susidarė nuomonę, kad skolos E. L. negrąžins. Tada jis pats padengė skolą, sumokėjo apie 10 000 litų skolos. Dalį sumos skolintojui apie 3 000 litų grąžino E. L. Apie kitas kaltinamojo skolas buvo tik gandai. Konkretaus nieko nežinojo. Jų darbe reikalingas pasitikėjimas. Kaltinamasis negavo slaptumo ir negalėjo eiti pareigų, tiek yra girdėjęs. Kai E. L. skolinosi pinigus, nuomavosi butą, važinėjo automobiliu, dar lyg turėjo motociklą, nardymo įrangą. Jam kaltinamasis nėra grąžinęs nei kiek skolos, kurią js yra sumokėjęs. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2 t., b.l.57-58) sutinka. 2013 m. geriau prisiminė aplinkybes. B. pats nepažinojo. Jam sakė E. L., kad jiems atstovauja advokatas, jis pats jokiuose teismo procesuose nedalyvavo. 4000 litų sumokėta yra R. B.. E. L. buvo vyr. leitenantas. Tai nėra labai aukštas rangas. Koks yra slaptumas, priklauso nuo užimamų pareigų. E. L. buvo būrio vadas, nebuvo reikalaujamas aukštas slaptumas. Kaip jie suprato, E. L. visai negavo slaptumo, neatitiko reikalavimo užimamoms pareigoms. Tai buvo, kaip įsivaizdavo, dėl skolų. E. L. turėjo įsipareigojimų, buvo šešėlis ant žmogaus, tai vertinama kaip kažkokia grėsmė. Turėtų būti kažkokia grafa pildant dokumentus dėl lošimų, tačiau jis nepamena. Jei yra skolos, tai būtinai reikia paminėti. Tada sprendžiamos grėsmės. Dėl skolos priteisimo jis į teismą nesikreipė. Nejautė, kad gali ką nors laimėti, nes aiškėjo vis daugiau skolininkų ir vis daugiau E. L. pasiskolintų sumų (8t.,b.l.69-76).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-30 T. M. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad E. L. jis pažįsta jau apie 6 metus. Jie kartu mokėsi, po to kartu dirbo Marijampolės Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione. Su E. L. bendraudavo tik tiek, kiek susitikdavo darbe, po darbo su juo nebendraudavo, todėl santykiai nebuvo artimi. Kiek žino, jis iš viso darbe nelabai su kuo bendraudavo. Gali būti, kad 2011 m. vasarį, tiksliai neatsimena, bet žino, kad buvo žiema, jam su E. L. kartu būnant kursuose, jis pasakė, kad jam labai reikalingi pinigai ir paprašė, kad jis būtų jo laiduotoju, nes be laiduotojo pinigų jam niekas neskolins. Jis sakė, kad jam reikia pasiskolinti 10 000 litu, tačiau kam jam reikalingi pinigai nesakė. Jis pasidomėjo, kas jam bus, jei jis pinigu negražins. E. L. jam davė savo turėtą nardymo įrangą, kaip užstatą, kuri gal kažkokios panašios ir buvo vertės. Tiksliai dienos neatsimena, E. L. pasakė, kad reikės važiuoti į Vilnių, susitikti su tuo asmeniu, iš kurio jis skolinsis pinigus. Jie susitiko su vyriškiu kaip sužinojo R. B. Vilniuje, jų sutartoje vietoje, prie kažkokio banko, pas tą vyriškį automobilyje. Tas vyriškis jau buvo susirašęs vekselį, kuriame jis buvo kaip laiduotojas. Jis tik pasirašė savo vardą, pavardę ir parašą. Kadangi jis nelabai domėjosi, nes ne iš jo tuos pinigus gavo, negali pasakyti, kokios ten buvo jų sutartos palūkanos ir koks paskolos grąžinimo laikas. Kiek žino, tas vyriškis pinigus L. sutarė pravesti per banką, jis jokių pinigų negavo. Po to jis L. vis paklausdavo, ar jis paskola grąžino, jis patikindavo, kad taip, jis po kažkiek vis grąžina pinigų. Tačiau po kiek laiko, kai jam registracijos adresu, atėjo laiškas iš antstolių, ar iš teismo, kur buvo parašyta, kad iš jo ir E. L. solidariai išieškoma paskola, kurią pasiėmė E. L., jis pradėjo domėtis ir jo klausinėti, kas vyksta. Po to žino, kad vyko teismai, L. jam vis papasakodavo, kad juos atstovauja kažkoks jo advokatas, patiems teisme dalyvauti nereiks. Kiek žino, jis buvo sumokėjęs tam žmogui 4000 litų, iš viso su procentais suma turėjo būti 13000, todėl gavo teismo sprendimą, kad jam su E. L. solidariai reikia sumokėti B. 9000 litų. Tuo momentu E. L. jau buvo išėjęs iš jų darbovietės, retai kada atsiliepdavo telefonu, jei atsiliepdavo, vis sakydavo, kad pinigų neturi. Tada jis pasidomėjo pas antstolę, kuri pasakė, kad kuo greičiau reikia sumokėti visus pinigus, nes auga procentai. Tada jis pats bankiniu pavedimu sumokėjo visą reikiamą sumą apie 10 000 litų. Apie 9000 litų buvo skola B., kiti antstolei už kažkokių dokumentų tvarkymą, visa reikiama suma buvo sumokėta. Kaip vėliau sužinojo, kai L. atleido iš darbo, kad jis įvairiems žmonėms skolingas apie puse milijono litų. Visa tai buvo kalbų lygyje, tiksliai nieko nežino. Jis suprato, kad iš E. L. pinigų tikrai neatgaus, todėl niekur ir nesikreipė. Kiek tiksliai ir iš ko E. L. prisiskolinęs, jis nežino, taip pat nieko nežino, kur jis padėdavo visus skolintus pinigus. Girdėjo kalbas, kad jis kažkur lošdavo, bet nieko tiksliai nežino, nes jis pats niekada tokiu dalykų nepasakojo. Iš pradžių jis dar važinėdavo automobiliu BMW 740, tačiau nenauju, po to automobilio jau neturėjo. Butą kiek žino, jis tik nuomojosi, tačiau ir iš jo išsikėlė kažkur pas draugę (2t., b.l.57-58).

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. Maždaug prieš 10 metų paskolino E. L. 9 000 litų. Mano, kad pinigus skolino 2011 m. Palūkanos ar delspinigiai nebuvo numatyti. Sutarė, kad pinigus pasiskolins mėnesiui laiko, pasirašė vekselį. Už tą mėnesį sutarė žodžiu, kad duos 200 litų. Daug laiko prabėgo, gali kažką ne taip prisiminti. Rado skelbimą, kuriame buvo nurodyti paskolų brokeriai. Firma lyg vadinosi „Vygenta“. Jis kreipėsi į minėtą firmą ir jos darbuotojas, galimai tai buvo asmuo pavarde K., jam pasakė, kad yra žmogus, kuris nori pasiskolinti pinigų. Pasakė, kad tas asmuo dirba valstybinėje įmonėje krašto apsaugoje, lyg ir yra kariškis, yra patikimas. Pasakė, kad gali pinigus paskolinti mėnesiui laiko. Susitiko su E. L. Vilniuje Mitulos gatvėje esančiame „Vygenta“ biure, aptarė sąlygas. Su kaltinamuoju pasirašė vekselį ir padavė jam pinigus. Po mėnesio laiko jam E. L. pinigų negrąžino, į skambučius neatsakė. Iki šiol pinigai negrąžinti. Dėl to kreipėsi į antstolį. Nežinojo pinigų negrąžinimo priežasties. Gal kartą kaltinamasis ir pakėlė telefono ragelį, paprašė dar palaukti kelias dienas. Neprisimena, ar kai susitiko E. L. jam rodė kažkokius dokumentus, kur jis dirba. Konkrečios priežasties, kam E. L. skolina pinigus, nežinojo. Kaip suprato pinigų jam reikėjo trumpam. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2t., b.l.23) sutinka. Tada geriau prisiminė aplinkybes. Gali būti, kad kaltinamasis jam parodė asmens dokumentą ir dokumentą apie gaunamas pajamas. Jei taip kažkada sakė, taip ir buvo. Kalbos apie užstatą nebuvo. Daug kartų kaltinamajam skambino telefonu. Kiek kartų kaltinamasis atsiliepė, nepamena. Nesidomėjo, koks tai žmogus, kodėl skolos negrąžina. Vekselis buvo vienas, perrašytas nebuvo. Įmonės atstovas G. K. jam pristatė E. L.. Pasakė, kad tai privatus asmuo, kuris nori pasiskolinti pinigų, nurodė, kad dirba valdiškoje tarnyboje, susijęs su karšto apsauga gal yra kareivis ar karininkas. Mano paminėjo, kad tai patikimas asmuo. Neprisimena, ar išrašą iš kaltinamojo darbovietės pasiliko (8t., b.l. 84-85).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-01 A. Š. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad 2011 metais jis turėdamas atliekamų pinigų už kuriuos norėjo gauti didesnius procentus, negu mokėjo bankai, paskambino pažįstamas UAB ,,Vygenta credit" darbuotojas G. K., kuris informavo, kada yra privatus asmuo, kuriam reikalinga paskola. G. K. patikino, kad tai yra patikimas, dirbantis asmuo, gaunantis atlyginimą. 2011 metų vasarą, tikslios datos nepamena, jis nuvyko pas G. K. į ofisą, adresu Mituvos g. 5, Kaunas. Į ofisą atvyko ir žmogus, kuris norėjo pasiskolinti pinigu, tai buvo E. L. su kuriuo susitarė, kad jis jam paskolins 9000 litų, o E. L. jam po mėnesio gražins 10 000 litų. E. L. užtikrindamas paskolintų pinigų gražinimą, jam išrašė nustatytos formos vekselį, kuriame buvo pažymėta, kad E. L. pasiskolina iš jo 9000 litų ir grąžina po mėnesio 10000 litų. Paskolos sudarymo ir grąžinimo tikslių datų pasakyti negali, kadangi vekselis yra priduotas pas antstolę Astą Lukšienę Marijampolėje. E. L. skolindamasis pinigus minėjo, kad pinigai jam reikalingi asmeninėms problemoms išsispręsti. Skolinant pinigus E. L., jis jam pateikė asmens dokumentą ir išrašą iš darbovietės apie gaunamą atlyginimą. Kokia tai buvo darbovietė tiksliai pasakyti negali, tačiau kiek pamena, tai buvo su Lietuvos kariuomene susijusi struktūra, todėl nesant abejonių, kad pinigai gali būti negrąžinti, E. L. pinigus paskolino. Su kuo E. L. bendrauja, kokiomis veiklomis užsiima, ar kam nors yra skolingas, jis nežinojo. Po to, kai atėjo laikas E. L. gražinti jam paskolą, teko jam daugeli kartų skambinti. E. L. vis žadėjo pinigus gražinti, tačiau taip ir negražino. Jis su E. L. buvo susitikęs tik vieną kartą, kai paskolino pinigus, daugiau jie susitikę nebuvo. Jam dėl negrąžintų pinigų teko kreiptis į antstoli, dėl skolos išieškojimo iš E. L. (2t., b.l.23).

Liudytoja B. L. paaiškino, kad nori paliudyti apie susitikimą su V. D.. 2011m. žiemą kalbėjo su V. D.. Susitiko ji, jos sūnus ir V. D. Vilkaviškyje automobilių stovėjimo aikštelėje. Prašė V. D., kad jis palauktų skolos, norėjo dalį skolos atiduoti. Galėjo atiduoti 30 000 litų. Prašė nesikreipti į teismą ar prokuratūrą. V. D. pasakė, kad 30 000 litų jam mažai, prašė atiduoti pusę skolos, arba pinigų jam visai nereikia. Sūnus baigė Klaipėdoje jūreivystės kursus, buvo susiradęs darbą už 7000 eurų per mėnesį. Sakė V. D., kad skolą atiduos dalimis. Sūnus E. pirmiausia kavinę nupirko, po to apie tai pasakė. Nuvažiavo ji, V. D. ir sūnus apžiūrėti kavinę. Pamačiusi kavinę, sūnui sakė, kad jis stipriai permokėjo. Pasidomėjo ir sužinojo, kad pastato paskirties negalima pakeisti. Po kiek laiko organizavo talką ir pradėjo valyti kavinės patalpas. Kavinės patalpose sienoje buvo skylė, buvo išneštas židinys, buvo likęs tik baro bufetukas, o visa kita įranga buvo tik laužas. Virtuvės įranga buvo sena. Viską reikėjo daryti iš naujo. Jie pasitarė, kad kavinę reikia grąžinti. E. pradėjo kalbėti su M. ir norėjo kavinę grąžinti V. D.. Sūnus labai pergyveno, o M. vis kėlė palūkanas. Sūnus E. L. iš M. pasiskolino 100 000 litų, o palūkanos buvo 30 000 litų. Galiausiai sūnus nesugebėjo net palūkanų atiduoti. Sūnus labai nervindavosi, jai viską pasakojo. M. įklampino jį į skolas. Pati skambino M., prašė, kad neparduotų kavinės, M. sakė, kad sūnus jam skolingas 60 000 litų. Skola vis didėjo. M. važiavo pas antstolį. Surinko 60 000 litų, vežė juos M. pas antstolį, nes M. sakė sūnui, kad apmokėtų 60 000 litų. Po dviejų savaičių M. vis tiek pridavė kavinę antstoliui, nors buvo iš jų gavęs 60 000 litų. Varžytinės vyko jau po to. Kai M. pirmą kartą antstoliams vežė vykdomąjį raštą, jo antstoliams nepadavė, nes gavo iš sūnaus 60 000 litų. Ji pati nematė, kaip šiuos pinigus sūnus M. davė, nes buvo automobilyje. Pradžioje galvojo vykdyti kavinės veiklą, tik kad kavinės patalpos buvo labai apleistos. Tvarkė kavinės patalpas 2011 m. pavasarį, gegužės mėn. Pati turi patirties, žino reikalavimus, matė, kad su kavine bus bėdų. Šioje srityje dirba visą gyvenimą. Kavinę tvarkė pora dienų, viską išblizgino, tačiau matė, kad investicijos į kavinę bus didžiulės. Reikėjo daryti remontą ir kavinę įrengti naujai, o vien pečiai kainavo apie 30 000 litų. Norėjo daryti šeimos verslą. Jame būtų dalyvavęs kitas sūnus su žmona, dar viena marti. Ji yra kulinarė ir konditerė. Dar galvojo apie konditerijos cechą. Reikėjo ir aptarnaujančio personalo, tiekėjų. Apie sūnaus skolas nieko nežinojo, nes jis gyveno atskirai, jai nesipasakojo. Nebuvo tokios problemos, kad jis loštų. Man sakė apie E. lošimą vienas sūnus, tačiau pastoviai E. tuo neužsiėmė, tik nueidavo pramogai palošti. Leidimai buvo, paskirtis atitiko. Antrame aukšte nieko negalėjome daryti, reikėjo keisti specifiką. E. tuo metu dirbo kariuomenėje. Jis dar norėjo auginti kirminus, turėjo žmogų- technologą, sakė tai perspektyvus dalykas. Buvo net patalpas išsinuomavęs ( 8 t., b.l.116-118).

2011-03-08 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią V. D. ir G. D. pardavė K. L. negyvenamąją patalpą – kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) bei 233/466 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 250000 litų, iš kurių 10000 litų gavo V. D. ir G. D. prieš sudarant šią sutartį, o likusius 240000 litų K. L. įsipareigojo sumokėti iki 2011-07-08, pilnas atsiskaitymas pagal šią sutartį patvirtinamas notaro liudijimu, prie kadastro žymos nurodyta, kad pastaats padidintas rekonstruojant, statinys pripažintas tinkamu naudoti 2004-12-08 aktu, pardavėjai, tai yra V. D. ir G. D. šia sutartimi parduodamą turtą, žemės sklypo planą ir kitus dokumentus perdavė pirkėjui K. L. prieš šios sutarties sudarymą, o pirkėjas K. L. patvirtino, kad daiktus jis yra perėmęs ir dėl jų kokybės pretenzijų neturi. Perdavimo metu aiškių daiktų defektų nepastebėta. Minėta sutartis yra kartu ir turto priėmimo-perdavimo aktas, pardavėjai patvirtino, kad parduodamas turtas niekam kitam neperleistas, neperduotas, neįkeistas, pirkėjas patvirtino, kad turėjo galimybę susipažinti su turto technine būkle, dėl jos jokių pretenzijų neturi, iki pilno atsiskaitymo pagal šią sutartį su pardavėjais, pirkėjas neturi teisės pilnai disponuoti turtu, jį įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti ar suvaržyti teises be atskirto, notaro patvirtinto pardavėjų sutikimo (1t., b.l. 87-94).

2011-03-14 V. D. ir G. D. pareiškime nurodyta, kad V. D. ir G. D. patvirtina, kad pagal 2011-03-08 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarės Loretos Rastauskienės, registro Nr. 1311, gavo pinigus – 240000 litų už parduotą turtą: negyvenamąją patalpą – kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) bei 233/466 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Už parduotą turtą jiems pilnai atsiskaityta, pretenzijų neturi (1t., b.l.116).

2011-03-14 liudijimu Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarė Loreta Rastauskienė liudija, kad 2011-03-08 pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarės Loretos Rastauskienės, registro Nr. 1311, visos prievolės įvykdytos. Pardavėjams V. D. ir G. D. pinigai už parduotą turtą sumokėti (1t., b.l. 95, 117).

Iš 2011-03-14 paprastojo vekselio matyti, kad E. L. be sąlygų privalo sumokėti V. D. 240000 litų iki 2011-09-16 (1t., b.l.118).

2011-10-25 vykdomuoju įrašu Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarė Loreta Rastauskienė reikalauja pagal šį vykdomąjį įrašą išieškoti iš E. L. vekselio turėtojo V. D. naudai 240000 litų su 6 procentų metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis nuo mokėjimo termino pasibaigimo - 2011-09-16 iki prievolės įvykdymo (1t., b.l.119).

2011-10-25 V. D. prašymas antstolei Astai Lukšienei dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo (b.l. 1 t. 120)

Anstolės Astos Lukšienės 2011-10-25 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (b.l. 1 t. 121)

2012-10-29 taikus susitarimas dėl ginčo išsprendimo ne teisme tarp E. L., K. L. ir V. D. pagal kurį įsipareigojama iki 2012-12-31 parduotą kavinę grąžinti vaidui D. (b.l. 1 t. 123)

2011-04-29 sudaryta paskolos sutartis pagal kurią A. M. ir M. M. paskolino 129800 litų K. L.. Paskolos gavėjas įsipareigojo iki 2011-10-29 grąžinti 129800 litų. Šalys susitarė, kad užtikrinant skolinio įsipareigojimo įvykdymą bus įkeistas K. L. priklausantis turtas: negyvenamoji patalpa – kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) bei 233/466 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.136-137).

2012-07-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi priverstinai perduota iš varžytinių įkeisti nekilnojami daiktai: negyvenama patalpa – kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) bei 233/466 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklausantys K. L. (1 t., b.l.139-140).

Iš 2013-09-19 Antstolio A. M. kontoros turto pardavimo iš varžytinių akto matyti, kad antstolis A. M. 2013-08-05 įvykusiose varžytinėse Nr. 15491 pardavė: negyvenamąją patalpą – kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) bei 233/466 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausančius K. L. už 109386 litus pirkėjui S. J. (1t., b.l.144).

2011-09-16 paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad E. L. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti J. Š. 17700 litų iki 2011-10-28 (2t., b.l.3).

2012-02-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas už akių, iš kurios matyti, kad iš atsakovo E. L. ieškovei J. Š. priteista 17 700 litų skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo pradžios – 2012-01-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2t., b.l.4-5).

Atstolės Asto Lukšienės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą (2t., b.l. 8).

2010-11-08 paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad E. L. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti K. C. 20 000 litų iki 2011-01-17 (2t., b.l.15).

2011-01-21 Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas, iš kurio matyti, kad iš E. L. yra išieškoma vekselio turėtojo K. C. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta paprastojo vekselio suma – 20 000 litų (2 t., b.l.16).

2011-04-05 K. C. prašymas vykdyti išieškojimą pagal notaro vykdomąjį įrašą (2 t., b.l. 17), 2011-04-06 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (2 t., b.l. 18).

2011-08-01 paprastasis vekselis ( metai nesimato, tik mėnesis ir diena rugpjūčio 1 d), iš kurio matyti, kad E. L. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti A. Š. 9000 litų iki 2011-08-24 (2t., b.l.24).

2011-10-17 Kauno miesto 9-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas, iš kurio matyti, kad iš E. L. yra išieškoma vekselio turėtojo A. Š. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta paprastojo vekselio suma – 9000 litų (2 t., b.l.25).

2011-10-28 antstolės Astos Lukšienės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (2 t., b.l. 27).

2011-02-24 paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad E. L. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti R. B. 13000 litų iki 2011-05-24 (2 t., b.l.39).

2012-05-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas, iš kurios matyti, kad iš atsakovų E. L. ir T. M. ieškovui R. B. priteista 13000 litų skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo pradžios – 2011-11-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t., b.l.44-46).

Kauno apygardos teismo 2012-10-12 nutartis, kuria pakeistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-21 sprendimas, sumažinant priteistą solidariai iš E. L. ir T. M. skolą iki 9000 litų (2t., b.l. 49-52) , 2012-10-17 išduotas vykdomasis raštas (2t., b.l. 53-54).

Žemesnės instancijos teismas

2010-11-12 paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad E. L. įsipareigoja sumokėti L. J. 100000 litų iki 2011-02-14 (2t., b.l.64).

2011-03-21 Marijampolės 6-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas, iš kurio matyti, kad iš E. L. yra išieškoma vekselio turėtojo L. J. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta paprastojo vekselio suma – 100000 litų (2t., b.l.65).

2010-11-16 paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad E. L. įsipareigoja sumokėti L. J. 150000 litų iki 2011-03-14 (2t., b.l.66).

2012-01-21 Marijampolės 6-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas, iš kurio matyti, kad iš E. L. yra išieškoma vekselio turėtojo L. J. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta paprastojo vekselio suma – 150000 litų (2t., b.l.67).

2011-06-01 paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad E. L. įsipareigoja sumokėti A. G. A. 30 000 litų iki 2011-07-01 (2t., b.l.71).

2011-07-29 Marijampolės 1-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas, iš kurio matyti, kad iš E. L. yra išieškoma vekselio turėtojo A. G. A. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta paprastojo vekselio suma – 30 000 litų (2 t., b.l.72).

2011-06-01 paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad E. L. įsipareigoja sumokėti A. G. A. 40000 litų iki 2011-08-01 (2 t., b.l.73).

2011-09-29 Marijampolės 1-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas, iš kurio matyti, kad iš E. L. yra išieškoma vekselio turėtojo A. G. A. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta paprastojo vekselio suma – 40000 litų. (b.l.74, t.2).

2011-06-21 paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad E. L. įsipareigoja sumokėti V. V. 16940 litų iki 2011-07-21 (2 t., b.l.83).

2011-07-27 Šilutės 3-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas, iš kurio matyti, kad iš E. L. yra išieškoma vekselio turėtojo V. V. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta paprastojo vekselio suma – 16940 litų ( 2t., b.l.84).

2011-06-21 paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad E. L. įsipareigoja sumokėti V. V. 9430 litų iki 2011-07-21 (2 t., b.l.85).

2011-07-27 Šilutės 3-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas, iš kurio matyti, kad iš E. L. yra išieškoma vekselio turėtojo V. V. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta paprastojo vekselio suma – 9430 litų (2t., b.l.86).

2011-09-07 paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad E. L. įsipareigoja sumokėti V. V. 12100 litų iki 2011-11-03 (2t., b.l.87).

2011-12-14 Alytaus 4-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas, iš kurio matyti, kad iš E. L. yra išieškoma vekselio turėtojo V. V. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta paprastojo vekselio suma – 12100 litų (2t., b.l.88).

2012-01-14 paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad E. L. įsipareigoja sumokėti E. Č. 150000 litų iki 2012-03-15 ( 2t., b.l.97).

2012-05-23 Vilniaus r. 3-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas, iš kurio matyti, kad iš E. L. yra išieškoma vekselio turėtojo E. Č. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta paprastojo vekselio suma – 150000 litų (2t., b.l.98).

2012 m. liepos 20 d. patvarkymas dėl skolos iš E. L. išieškojimo 158 421,16 lt. E. Č. naudai (2 t., b.l. 93-95).

2011-08-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo įsakymas, iš kurios matyti, kad iš skolininko E. L. kreditoriui K. M. priteista išieškoti 8000 eurų skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo pradžios – 2011-08-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2t., b.l.101).

2009-08-19 paskolos sutartis, iš kurios matyti, kad J. J. paskolina 20 000 litų E. L. (2t., b.l.112-113).

2012-02-02 paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad E. L. įsipareigoja sumokėti J. J. 20 000 litų iki 2012-06-01 (2t., b.l.115).

2013-11-06 vyriausiosios tyrėjos R. K. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad buvo išsiųstas pavedimas Panevėžio VPK apklausti L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gautas atsakymas, kad toks asmuo nurodytu adresu negyvena. Pagal duomenų bazėje esančius duomenis, L. Š. dirba įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)". Susisiekus su L. Š. tarnybiniu telefonu, jis pasakė, kad apklausai atvykti neturi galimybės, kadangi jau trys metai gyvena Prancūzijoje. L. Š. nurodė, kad L. per kelis kartus jis buvo paskolinęs bendrai apie 50 000 litų, jis pinigų prašė kažkokiam verslui, tačiau po to sakė, kad verslas nepasisekė, gražino tik dalį pinigų. Su L. artimai nebendravo, kad jis dalyvaudavo lošimuose, nieko nežino, kadangi šiuo metu gyvena užsienyje, su L. nebendrauja (2t., b.l.119).

2010-05-12 paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad E. L. įsipareigoja sumokėti L. Š. 50000 litų iki 2010-06-12 (2t., b.l.125).

2011-04-05 Alytaus 2-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas, iš kurio matyti, kad iš E. L. yra išieškoma vekselio turėtojo L. Š. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta paprastojo vekselio suma – 50 000 litų (2t., b.l.126).

Antstolio Artūro Auglio kontora pateikė duomenis, kad K. L. atžvilgiu nėra vykdomų vykdomųjų bylų, E. L. atžvilgiu 2019-10-24 data yra vykdomos 6 bylos, pridedama 2013-12-31 Marijampolės apylinkės teismo vykdomasis raštas dėl vaiko išlaikymo sūnui K. L. kas mėnesį po 200 litų, 2014-11-11 vykdomasis raštas dėl mokymosi išlaidų skolos priteisimo 184 Lt. VMI, 201307-17 vykdomasis įrašas vekselio turėtojo UAB "MCB Finance" 4600 Lt (3t., b.l. 1-9).

2012-02-28 paprastasis vekselis, iš kurio matyti, kad E. L. įsipareigoja sumokėti UAB ,,MCB ,,Finance" 4600 litų (3t., b.l.9).

2013-07-17 Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas, iš kurio matyti, kad iš E. L. yra išieškoma vekselio turėtojo UAB ,,MCB Finance" naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta paprastojo vekselio suma – 4600 litų (3 t., b.l.8).

2011-09-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas už akių, iš kurios matyti, kad 2011-01-19 E. L. su UAB ,,Bobutės paskola" sudarė kredito sutartį, kuria E. L. gavo 4000 litų kreditą. Teismas iš skolininko E. L. kreditoriui UAB ,,Bobutės paskola" priteisė 4415,25 litų skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo pradžios – 2011-08-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (3 t., b.l.67).

2011-12-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas už akių, iš kurios matyti, kad 2011-01-24 E. L. su UAB ,,General Financing" sudarė kredito sutartį, kuria E. L. gavo 7031,36 litų kreditą. Teismas iš skolininko E. L. kreditoriui UAB ,,General Financing" priteisė 10248,84 litų skola, 1124,37 litų delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo pradžios – 2011-11-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (b.l.68-69, t.3). 2012- 02- 01 Marijampolės apylinkės teismo vykdomasis raštas dėl 10248,84 lt išieškojimo UAB "General Financig" (3 t., b.l. 23-24).

AB "Genera Financig" pateikė duomenis, kad pagal įsipareigojimą bendrovė iš E. L. gavo tik dvi įmokas - 2012-03-16 855 lt ir 2012-09-24 5000 Lt. (3 t., b.l.172-178)

Antstolės Astos Lukšienės pateiktais išieškojimo iš E. L. duomenimis, 2011 m. gegužės mėn. AB "Swedbank" sustabdyta 20433,97 Lt. suma, taip pat AB "Danske BANK" rasta sąskaitoje 8 lt., kituose bankuose lėšų nerasta, 2011-06-20 patvarkymu areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, areštuota 20111,47 lt. AB "SWEDBANK" (3 t., b.l. 27-440).

AB Swedbank E. L. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2010.04.06 iki 2011.10.19 . Išraše matosi, kad aptariamu laikotarpiu 2010.04.06 sąskaitos likutis buvo 274,80 lt. daugiausia kas dieną, įnešamos ir išimamos piniginės lėšos įvairiomis sumomis iki 30 000 lt ( 2010.07.07 skolos grąžinimas) 2010.08. 16 UAB EVP INTERNATIONAL VIP GOLD narystė, pinigų pervedimai įvairiomis kredito bendrovėms UAB Adventus Capital, UAB "CREDITINFO LIETUVA, UAB "SIGIRĖ, UAB "FINVERTA, UAB "BOBUTĖS PASOLA, AKADEMINĖ KREDITO UNIJA, nuo 2011 m. kovo mėn. pervedamos ir gaunamos pinigų sumos ženkliai sumažėja, 2011.03.08 fiksuotas įrašas apie delspinigius už pradelstą seifo nuomą, vyrauja sumos iki 1 000 litų, išskyrus 2011.03.09 1860 litų darbo užmokestis LDK Vytenio batalionas, 2011.03.31 2600 litų inešimas į sąskaitą, 2011.04.11 1492 lt. pervedimas UAB "Sigirė", 2011-04-01 UAB "Finverta pervedimas 1200 lt. 2011.04.12 paskolos gražinimas R. B., 2011.04.29 2600 lt. įnešimas į sąskaitą, 2011.10.19 sąskaitos likutis 0 lt.

Minimu laikotarpiu debeto apyvarta buvo 368 752.85 lito, Kredito apyvarta buvo 368478.05 lt. (3t., b.l. 45-60).

2011 m. vasario mėn. pradžios likutis sąskaitoje 40.46 lito per mėnesį įnešta 17 359,97 lt., iš sąskaitos paimta 17 367,42, sąskaitos likutis mėnesio pabaigoje 43.01 lt.

2011 m. kovo mėn. pradžios likutis sąskaitoje 43.01 lito per mėnesį įnešta 8260,70 lt., iš sąskaitos paimta 5577,53, sąskaitos likutis mėnesio pabaigoje 2726,18 lt.

2011 m. balandžio mėn. pradžios likutis sąskaitoje 2726,18 lito per mėnesį įnešta 5334, 30 lt., iš sąskaitos paimta 7996,65 sąskaitos likutis mėnesio pabaigoje 63,83 lt.

2011 m. gegužės ir birželio mėnesio apyvarta svyruoja apie 2000 l. per mėnesį (3 t., b.l. 145).

AB Swedbank E. L. sąskaitos (duomenys neskelbtini)apyvarta 2011 m. vasario mėn. pradžioje buvo minusinė 8179,99 ir pervedus kiek daugiau nei tūkstantį 2011 m. birželio mėn. pabaigoje buvo minus 7083,45 lt. (3 t., b.l. 147).

AB Swedbank E. L. sąskaitos (duomenys neskelbtini)apyvarta 2011 m. vasario mėn. pradžioje buvo minusinė 20 000 lt. ir kovo mėn. pervedus bendrai 240,49 lt, balandžio mėn. 215,58 lt. 2011 m. birželio mėn. pabaigoje buvo minus 19543,93 lt. lt. (3 t., b.l. 149).

AB "SEB banko pateiktais duomenimis E. L. sąskaitoje 2011 m. vasario mėn. pradžioje likutis buvo 9,98 lito, įplaukų per vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėn iki liepos 08 d., buvo 5400 lt., išlaidų 5409,98, likutis 0lt. (3t., b.l. 161-165).

E. L. metinėje pajamų deklaracijoje už 2011 m. deklaravo gavęs 34 200 lt pajamų (b.l. 3 t. 82-85), turto deklaracijoje už 2011 m. nurodęs gavęs 120 800 paskolų ( 85 000 A. V., 9000 A. Š., 20 000 Genera Financig, K. C. ( 3t. 105-107).

Kredito bendrovių Finance, Momernt Credit, VIA SMS, UAB "Aventus Capital" UAB Finverta pateikti duomenys apie paskolų E. L. suteikimą (3 t., b.l. 180-195).

2013-11-06 statymų bendrovės UAB ,,Top Sport" raštas, iš kurio matyti, kad E. L. su UAB ,,Top Sport" yra sudaręs sutartį, dėl informacijos perdavimo internetu nuo 2008 04 E. L. atlikti statymai, kai informacija statymams atlikti perduodama internetu, yra apskaitomi nuo nurodytos datos. Vykdydami paklausimą siunčia žiniai Kliento balanso istorijos (E. L.) išrašą už laikotarpi nuo 2010- 01- 01 iki šio pranešimo surašymo dienos. Nurodytame išraše matomos visos E. L. atliktos operacijos, kai informacija statymams atlikti buvo perduodama internetu.Taip pat praneša, kad vadovaudamasi LR Azartinių lošimų įstatymo nuostatomis, UAB ,,Top sport registracijos žurnaluose privalo registruoti ir registruoja asmenis, statančius arba laiminčius daugiau, negu 3500,- litų. Siunčia žiniai išrašus iš Asmenų, statančių arba laiminčių daugiau, negu 3500,- litų, registracijos žurnalų, vedamų lažybų punktuose Antakalnio g. 73, Vilniuje, Veiverių pl. 150A, Kaune, Savanorių per. 16,Vilniuje, Ozo g. 25, Vilniuje, Bažnyčios g. 38, Marijampolėje, Kudirkos g. 3, Marijampolėje, kuriuose yra užregistruotas E. L. ( 4 t., b.l.2).

- Iš pateiktos ataskaitos statant internetu matyti, kad per E. L. nuo 2012-10-23 iki 2013-04-05 įmonei įmokėjo - 69934 litus, statė - 84975,41 litus, laimėjo - 35841,94 litus, jam išmokėta - 17600 litų. (Pralošė - 52334 litus) (4 t., b.l.3-9).

- Iš asmenų, stačiusių ir laimėjusių daugiau nei 3500 litų sąrašo matyti, kad E. L.:

-2012-03-25 Vilniaus m., Antakalnio g. 73 - statė 5000 litų;

-2012-10-10 Kauno m., Veiverių pl. 150A - statė 18000 litų, 2012-12-12 laimėjo - 41010 litų;

-2012-09-25 Vilniaus m., Savanorių g. 16 - laimėjo 7800 litų;

-2012-10-20 Vilniaus m., Ozo g. 25 - laimėjo 25000 litų;

-Laikotarpyje nuo 2011-04-29 iki 2012-11-10 Marijampolės m., Bažnyčios g. 38 iš viso statė - 191420 litų, laimėjo - 165105 litų, pralošė - 26 315 litų (4 t., b.l.10).

-Laikotarpyje nuo 2011-07-03 iki 2013-01-05 Marijampolės m., Kudirkos g. 3 iš viso statė - 355700 litų, laimėjo - 514717,50 litų litų (4 t., b.l.11).

- L. iki 2010 01 01 nėra atlikęs statymų, kai informacija atliekama internetu. Negali patvirtinti, ar jis neatliko statymų grynais pinigais lažybų punktuose (4 t., b.l. 12).

2014-01-22 UAB ,,Orakulas" raštas, iš kurio matyti, kad E. L. lažybų sutartį sudarė 2012-07-16 UAB ,,Orakulas" priklausančiame lažybų punkte, esančiame Kauno g. 25, Marijampolėje. Nurodytas klientas atliko statymus nuo 2012-07-16 iki 2012-09-26. Per šį laikotarpi atliko 180 statymų, pastatė 154 803,75 Lt, jam buvo išmokėta 180 636,55 Lt laimėjimų. Šiuo metu nurodytas klientas savo sąskaitoje pinigų neturi. Per visą nurodytą laikotarpį klientas papildė savo sąskaitą 15320 Lt suma ir išsiėmė 41152,80 Lt. Tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad dėl programavimo klaidos galimi netikslumai, nes neįmanoma atskirti kada kliento sąskaita buvo papildyta jam įnešus grynuosius pinigus į lažybų punktą ir kada jo lažybų sąskaita pasikeitė išmokant laimėjimą (4 t., b.l.14-31).

UAB ,,Lošimų strateginė grupė" raštas, iš kurio matyti, kad E. L. kliento sutartį pasirašė 2011-12-02 ,,Losimų strateginė grupė" UAB administruojamame ,,TonyBet" punkte, adresu Draugystes g. 14, Marijampolė. Pirmą statymą internetu E. L. atliko 2011-12-02 18:44 val. Paskutinį statymą internetu jis atliko 2013-01-26 13:58 val. Per visą laikotarpį jis savo sąskaitą papildė 111 030 litų. E. L. iš savo sąskaitos išsiėmė 12 050 litų, pralošė - 90980 litų (4 t., b.l.32).

Žemesnės instancijos teismas

2019-10-28 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, iš kurio matyti, kad:

Telefonu (duomenys neskelbtini) vykdytų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti pokalbiai, iš kurių galima spręsti apie E. L. turimas skolas – bendravimai su asmenimis, kuriems E. L. skolingas, pažadai grąžinti skolas, paaiškinimai ir pasiteisinimai kodėl skolų negrąžina, prašymai atidėti skolų mokėjimus, taip pat prašymai dar paskolinti pinigų, o taip pat užfiksuoti pokalbiai, kuriuose E. L. pasakoja apie savo planus, taip pat ir ketinimą išvykti į Prancūzų legioną. Iš pokalbių galima spręsti, kad E. L. yra skolingas ne mažiau kaip keliems asmenims ir jiems sutartu laiku skolų negrąžina, realaus darbo ir pajamų neturi.

- Užfiksuoti šie tyrimui reikšmingi E. L. pokalbiai:

ID228. 2013-03-13 16:05 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir vyriškio, tel. nr. (duomenys neskelbtini)– galimai V. B.. Iš pokalbio turinio galima spręsti, kad E. L. pardavinėja kavinę, su V. B. aptaria galimą kainą. V. B. pasako, kad buvo iškviestas į policiją apklausai, kad policijoje teigė, jog tarpininkavo perkant kavinę

ID236. 2013-03-13 15:55 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. nr.

(duomenys neskelbtini). E. L. nori nuomotis patalpas vabzdžių fermai.

ID 295. 2013-03-14 14:06 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės moters, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. kalba apie savo planus.

ID. 338. 2013-03-14 17:08 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės moters, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. kalba, kad jį kviečia policijos pareigūnai įtariamojo apklausai. Kalba apie pinigus.

Žemesnės instancijos teismas

ID347. 2013-03-14 17:33 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini), kurį pokalbyje vadino A. Iš pokalbio galima spręsti, kad E. L. skolingas vyriškiui ir pasakoja apie savo planus – kurti vabzdžių fermą ir maždaug po pusmečio iš pelno pradėti atidavinėti A. skolą. Taip pat pasakoja, kad yra šiam verslui investuotojas, kad jau viskas „sustyguota“. Kad planuoja uždirbti po 20-30 tūkstančių litų.

ID348. 2013-03-14 17:40 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. telefonu sako, kad jau atsirado investuotojai. Klausia ar geriau steigti uždarąją akcinę bendrovę ar mažąją bendriją. Sako, kad planuoja steigti draugės vardu. Paskui klausia vyriškio ar šis susidūręs su teisėsauga dėl finansinių reikalų, pasakoja, kad su vienu žmogum sutarė ir žmogus jam pardavė pastatą manais už vekselį. Sandoryje dar brolis dalyvavo, pastatą „užrašė“ ant brolio, o vekselį jis pasirašė. Bet vėliau reikėjo pinigų ir pastatą įkeitė. Pinigus kitur panaudojo ir pardavėjas pinigų negavo, nei pastato negali atsiimti, nes įkeistas. Tai pardavėjas kreipėsi policiją, kad jis apgautas, kad pinigai iššvaistyti. Pardavėjas bandė „pajungt“ kitus žmones kam jis skolingas, bet šie „nepasirašė“, nes jis su visais normaliai, atiduoti negali, bet nesislapsto. (akivaizdu, kad E. L. skolingas ir kitiems žmonėms). Tai tas pardavėjas parašė, kad jis apgavo, kad sukčius. Tačiau pardavėjas pats sutiko, susigundė dideliais pinigais. Tai su tuo pardavėju susirašė sutartį, kad jis atiduoda pardavėjui kavinę, o šis atsiima vekselį. O pardavėjas mato, kad jis turi daug skolų ir nieko neišėjo iki gruodžio 31. Tad pardavėjas parašė pareiškimą, įtarimus reiškė jo broliui, dabar jam sugalvojo įtarimus pareikšti. Taip pat E. L. pasakoja apie pinigus – kad 60000 dar liko skolingas, o 160000 susimokėjo. Telefonu abu vyriškiai kalbasi ar bus baudžiamoji atsakomybė. E. L. sako, kad turi daug skolų antstoliuose. Taip pat E. L. kalba apie pastato pardavėją: šis jaučiasi, kad prarado turtą. Norėjo gauti daugiau ir surizikavo. Kaip jam vienas sakė: „jei už lapą atiduoda pastatą, tai čia jo problemos“. E. L. pasakoja, kad pardavėjas pats sutiko su visomis sąlygomis, jis sakė pardavėjui, kad norės įkeisti pastatą. Pokalbio pabaigoje E. L. pasako, kad pardavėjui pinigų neatiduos, atiduos atgal kavinę. Arba iš viso, tegul prisiteisia.

ID349. 2013-03-14 17:52 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu vyriškis pasako, kad susisiekė su savo kolega ir šis sutinka, duos apie 7-8 eurus, bet grįš tik po mėnesio. Vyriškis sako, kad pats kiek galės, tiek surinks, o po mėnesio bus dar kažkiek. Surinks apie 10 gabalų (tūkstančių). E. L. pasakoja, kad kalbėjo su teisininku, geriau UAB steigt. Abu kalba, kad kuo greičiau reikėtų pradėti auginti (galimai vabzdžius).

ID363. 2013-03-14 19:50 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu E. L. pasako, kad jį jau kvietėsi policija. Bet jam dzin, nes V. paliudys, kad D. buvo paaiškinta, kad pastatas bus ruošiamas įkeisti. Pats sutiko. Niekam nepardavė, tai godumo apakintas atidavė.

ID365. 2013-03-14 19:56 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu E. L. pasako, kad jo draugė dekrete, tai problema, jei ji į „UAB įsirašo“. E. L. kalba, kad būtų gerai nedidelį kiekį parsivežti kirminų, paaugint kelis kilogramus, kol tvarkysis patalpas didesniam kiekiui. Kalba apie kirminų auginimo verslo pradėjimą. E. L. prašo pinigų verslui, vyriškis žada kiek galės padėti.

Žemesnės instancijos teismas

ID405. 2013-03-16 11:52 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu E. L. vyriškiui pasako, kad kvietėsi policijos pareigūnai, liepė atsivežti dokumentus kam įkeitęs, ir gali ir jį kviestis apklausai. (tikėtina, kad E. L. minėtam vyriškiui įkeitęs pastatą). Vyriškis pasako, kad pareigūnams pasakys kaip yra. E. L. prašo persirašyti sutartį ilgesniam laikui. Vyriškis sako, kad jam reikia garantijų, jog E. L. mokės. E. L. sakė, kad surado investuotoją į „kirminukų verslą“ ir sugalvos kaip atsiskaitinėti. Vyriškis pasakė, kad dėl sutarties pratęsimo kreiptis kitą savaitę.

ID559. 2013-03-19 10:01 val. gauta žinutė iš numerio (duomenys neskelbtini), kurioje klausiama kodėl E. L. jį ignoruoja, laukia šią savaitę iš E. L. 1000 lt ir suderinimo dėl gyvūnėlių apžiūrėjimo.

ID567. 2013-03-19 11:51 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. klausia vyriškio dėl gyvūnėlio įvežimo į Lietuvą tvarkos. Paskui patikslina, kad kalba eina apie Slaulorisus, kurie draudžiami. Vyriškis atsako, kad jei draudžiami, tai bus konfiskuojami. Kalba apie gyvūnų įvežimų tvarką.

ID569. 2013-03-19 12:12 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. klausia vyriškio apie „lapukus“, „raštus“ gyvūnams, kurių jam reikia. Vyriškis atsako, kad reikia turėti pavyzdį. Sutaria susitikti.

ID674, 675, 676, 677, 678, 679, 680, 681, 682, 683. 2013-03-20 12:01 – 12:13 val. E. L. sms žinutėmis susirašinėja su nenustatytos tapatybės asmeniu, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. rašo, kad susirgo tie padarai ir galiausiai numirė. Reikia gauti tokius pat pigiai be popierių ir pritaikyti senųjų čekiškus popierius. Rašo, kad nemeluoja, kad asmuo pats pamatys čekiškus dokumentus. Nenustatytas asmuo klausia ar jau nuplaukė visi pinigai, parašo, kad jam ne popierius pamatyti reikia, o pačius gyvūnus. E. L. atrašo, kad pinigai nenuplauks. Asmuo rašo, kad E. L. jam įvarė juodą minusą, sustabdė planus. Rašo, kad laukia 1000, kur E. L. žadėjo praeito mėnesio 20 d.

Žemesnės instancijos teismas

ID761. 2013-03-21 19:20 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. vyriškiui pasakoja, kad susirašė su tais estukais ir šie priims jį į darbą, kai tik pataisys laivą. Kalba apie darbo laive užmokestį.

ID875. 2013-03-22 12:27 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. vyriškio prašo paskolinti pinigų – 5000 litų. Vyriškis atsako, kad dabar neturi.

ID911. 2013-03-22 15:01 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. vyriškiui pasako, kad buvo policijoje. Sutaria kitą savaitę susitikti.

ID1033. 2013-03-23 17:24 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. pasakoja, kad buvo su juo (kalba apie investuotoją) susitikęs, šis sutinka daryti verslą, bet tik po mėnesio grįš ir atveš pinigus. Prašo palaukti pinigų. Iš pokalbio akivaizdu, kad E. L. vyriškiui skolingas pinigų ir prašo atidėti skolą, o vyriškis nervinasi, kad jau metus laiko E. L. jam vis žada, bet neatiduoda.

ID1164. 2013-03-25 9:38 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Paskambinęs vyriškis klausia E. L. kada šis grąžins pinigus. E. L. teisinasi, kad pinigų negavo, vyriškis kaltina, kad E. L. jau ankščiau – du mėnesius žadėjo atiduot, bet neatiduoda. Vyriškis kaltina E. L., kad šis „viską prapiso“.

ID1292. 2013-03-25 18:28 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu E. L. vyriškio prašo ieškoti pažįstamų, pažįstančių D. ir galinčių patarpininkauti dėl skolos atidėjimo. Vyriškis pažada patarpininkauti, pasakyti, kad „E. L. jau viena koja išplaukęs darbe“, ta prasme, tuoj pradės dirbti.

ID1349. 2013-03-26 12:20 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio akivaizdu, kad E. L. vyriškiui skolingas pinigų. Vyriškis klausia kada E. L. grąžins, E. L. pasakoja, kad turėjo problemų.

ID1370. 2013-03-26 13:26 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. vyriškio prašo paskolinti pinigų – 1000 eurų. Sako, kad susirado darbą, bet reikia dokumentų susitvarkymui, išvažiavimui. Vyriškis sako, kad pinigų neturi, bet pas pažįstamus paieškos, žada susiskambinti.

ID1384. 2013-03-26 13:54 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. prašo vyriškio paskolinti pinigų. Vyriškis atsako, kad neturi.

ID1440. 2013-03-26 20:05 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir galimai motinos, tel. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu E. L. motinai pasakoja, kad buvo susitikęs su D., kad ilgai kalbėjo, kad D. kaip ir sutiktų dar laukti pinigų, jei motina ir brolis laiduotų už skolą. Kalba apie pastato pardavimą arba nuomą.

ID1442. 2013-03-26 20:13 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės moters, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. jai pasako, kad buvo susitikęs su juo (D.), sutarė dėl skolos, kad neterminuotam laikui, jei mama palaiduotų, o ji sutinka laiduoti.

ID1447. 2013-03-26 20:20 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. sako, kad buvo susitikęs su tuo, kuris parašė pareiškimą (D.), šis labai nusivylęs, nes jau du metus laukia pinigų, galvojo, bet sutarė dėl paliaubų. E..L. prašo vyriškio paskolinti pinigų, bent 1000 litų. Sako, kad pinigai reikalingi dėl įsidarbinimo pas estus. Vyriškis atsako, kad galėtų paskolinti nebent po atlyginimo, po 10 dienos.

ID1463. 2013-03-27 11:11 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio akivaizdu, kad E. L. vyriškiui skolingas pinigų, kuriuos žadėjęs atiduoti šią dieną. Vyriškis pyksta, sako, kad pinigų reikia šiandien, E. L. žada savaitgalį atiduoti 1000 litų, kuriuos pasiskolins iš buvusio grupioko.

ID1469. 2013-03-27 12:10 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio – galimai V. D., tel. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu D. pasako, kad kalbėjo su šeima ir nusprendė likti prie dabartinio varianto. E. L. sako, kad motina ir brolis sutinka laiduoti ir nori atvažiuoti pasišnekėti. Vyriškis sako, kad kaip ir sutiktų, jei E. L. atvežtų dalį skolos, bet E. L. sako, kad neturi iš kur gauti pinigų. Sutaria susiskambinti.

ID1476. 2013-03-27 12:30 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, kurį vadina A., tel. (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio galima spręsti, kad E. L. vyriškiui, vardu A., skolingas pinigų. E. L. prašo vyriškio sutarti dėl skolos grąžinimo nukėlimo, jei už tai laiduotų jo motina. Vyriškis sako, kad pasitars su teisininku, pagalvos.

ID1477. 2013-03-27 12:52 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, kurį vadina V., tel(duomenys neskelbtini). E. L. prašo V. įdėti skelbimus dėl kavinės pardavimo. Sako, kad su D. apšnekėjo, kad ją parduot ir išsidalint po kiek eina.

ID1486. 2013-03-27 13:36 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. kalba su kavinės pastato kaimynu. E. L. siūlo pirkti jo turimą kavinės pastato dalį. E. L. pasako, kad parduoda už tiek kiek mokėjo – 250000, bet vyriškis atsako, kad tai nereali kaina ir nesutinka pirkti.

ID1487. 2013-03-27 13:48 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. vyriškio klausia gal šis žino kam reikia komercinių patalpų, nes parduoda. Kalba apie kavinės pastatą. E. L. už jį prašo 250 tūkstančių, kiek ir pats mokėjo. Vyriškis pažada apžiūrėti, pasidomėti.

ID1500. 2013-03-27 14:26 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, kurį vadina T., tel. (duomenys neskelbtini). E. L. prašo vyriškio paskolinti 200 litų. Vyriškis sutinka paskolinti 100 litų, sutaria susitikti.

ID1508. 2013-03-27 15:08 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Iš turinio galima spręsti, kad E. L. vyriškiui skolingas pinigų. Prašo perrašyti ir pratęsti sutartį, bet vyriškis pasako, kad sutinka perrašyti tik tokiu atveju, jei E. L. apmoka bent jau procentus - palūkanas. E. L. žada gauti pinigų.

ID1539. 2013-03-27 19:09 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio – galimai V. D., tel. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu D. pasako, kad „lieka prie to pačio“ (neatsiims pareiškimo policijoje, neatidės skolos mokėjimo).

ID1564. 2013-03-28 10:55 val. 2013-03-27 15:08 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. vyriškio prašo paskolinti pinigų - „pora sotų“ (dviejų šimtų). Vyriškis atsako, kad neturi.

ID1579. 2013-03-28 11:23 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, kurį vadina P., tel. (duomenys neskelbtini). E. L. vyriškio prašo paskolinti pinigų. Vyriškis sutinka, sutaria, kad perves į lošimo bendrovės sąskaitą.

ID1581. 2013-03-28 11:35 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir galimai E. L. motinos, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. pasako, kad „D. boba nepasirašo“, (nesutinka derėtis dėl skolos), tai nevažiuos pas D. E. L. sako, kad važiuos pas advokatę, gavo pasiskolinti pinigų.

ID1605. 2013-03-28 15:11 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel(duomenys neskelbtini). E. L. domisi dėl dokumento, kuris paimtas vykdant kardomąją priemonę, grąžinimo.

ID1607. 2013-03-28 15:27 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir galimai jo motinos, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. prašo motinos, kad ji paskambintų A. (kuriam jis skolingas pinigų). Taip pat E. L. sako, kad reikia pasikalbėti su G. Nes jei notaras patikrins ir sakys „kaip jūs galit įkeist tą į priekį, jeigu jūs skolą turit?“. “Tai A. jei sužinotų, tai bėgtų neatsigręždamas“. Kalba apie skolas.

ID1615. 2013-03-28 17:14 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, kurį V. V., tel. (duomenys neskelbtini). E. L. vyriškio klausia ar šis įdėjo (skelbimus dėl kavinės pardavimo). Vyriškis atsako, kad įdėjo.

ID1644. 2013-03-28 18:12 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Iš turinio galima spręsti, kad E. L. vyriškiui skolingas pinigų. E. L. vyriškio prašo rasti kokį kompromisą dėl skolos, jei motina laiduotų. Be to, dar prašo vyriškio paskolinti pinigų – tūkstančio eurų, bet vyriškis nesutinka skolinti.

1669. 2013-03-28 19:40 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir galimai jo motinos, tel. (duomenys neskelbtini). Motina pasako, kad neprisiskambina. E. L. su ja kalba apie sutarties pakeitimą įkeičiant namą. Kalba apie namo įkeitimą, apie skolą. E. L. pokalbio metu pasako „sakys, duok šimtą štukų ir tada viską braukiam, ar pavyzdys, ar aš turėsiu tą šimtą štukų. Čia, čia mano kaltė yra didžiausia“. (dėl skolos didžiausia E. L. kaltė).

ID1728. 2013-03-29 17:38 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. vyriškiui siūlo už 1000 litų skolą atvežti užstato šalmą. E. L. sako, kad skolą atvežtų antradienį, o jei neatveš, tai vyriškis galės pasilikti šalmą. Sutaria.

ID1729. 2013-03-29 17:43 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir galimai jo motinos, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. klausia motinos ką daryti su D., sako, kad dar neskambino D. Abu tariasi kaip sudominti D. derėtis dėl skolos, ką jam galima pasiūlyti. E. L. sako motinai „kad tu palaiduotum, nu kažką reikia numuilyt, nežinau“.

ID1747. 2013-03-29 20:02 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. klausia vyriškio kur būtų galima susitikti, sako, kad atvažiuos į susitikimą su savo šeimos nariais, susitaria susitikti.

ID1779. 2013-03-30 17:43 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir galimai jo motinos, tel. (duomenys neskelbtini). Kalba apie skolas, apie palūkanas, apie tai iš kur dar pasiskolinti pinigų. E. L. pora kartų pakartoja, kad jis dėl visko kaltas.

ID1803. 2013-03-30 21:31 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, kurį vadina R., tel. (duomenys neskelbtini). E. L. jam pasako, kad apsisprendė ir nori atvykti balandžio mėnesį į legioną (Prancūzų legioną). Aptaria sąlygas. Kalba apie paieška, galimus sulaikymus, įtarimus policijoje ( 4 t. 176-179).

ID1890. 2013-04-02 12:57 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Vyriškis E. L. pasako, kad jau reikia palūkanų. Pasako, kad gavo žinutę, kad delspinigius pradėjo skaičiuoti. Sutaria susiskambinti vakare.

ID1912. 2013-04-02 14:42 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. vyriškio klausia ar šis žino kur užstatyti auksą. Vyriškis atsako, kad ne. Taip pat vyriškis E. L. klausia kada šis atiduos skolą. E. L. žada užvežti.

ID1928. 2013-04-02 16:33 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Kalba užmaskuotai. (gali būti, kad kalba apie asmens dokumentų klastojimą). Kiek laiko praeis kol padarys dailininkas, atsivežti paveiksliukų, dydis standartinis, trys keturi, šeši keturi....... ( b.l. 4 t. 183-184)

ID1963. 2013-04-02 20:02 val. val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Vyriškis klausia kada E. L. išvažiuos (į užsienį), o E. L. atsako, kad jei sutars su D., tai neišvažiuos. Kalba apie skolas, apie skolą greitųjų kreditų bankui Big Bank, kad ten skola apie 5000 ( 4 t., b.l. 185-186).

ID1975. 2013-04-02 20:19 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės moters, tel. (duomenys neskelbtini). Kalba užmaskuotai.

ID2185. 2013-04-04 10:00 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. vyriškiui sako, kad sugriuvo visi planai, kad buvo verslo partneris, bet atsisakė investuoti. Vyriškis sakė, kad vakar buvo paskutinė diena ir kad E. L. bent palūkanas atvežtų. Vyriškis sakė L., kad šis nemažus pinigus paėmė ir į balą išmetė? E. L. atsakė, kad žmonėms mokėjo atlyginimus, nuomą mokėjo. Sutaria susitikti.

ID2196. 2013-04-04 11:16 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės moters, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. klausė dėl kelionės į Prancūziją, į Paryžių ( 4 t., b.l. 190-191)

ID2199. 2013-04-04 11:26 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). E. L. domisi galimybe dirbti kariuomenėje turint teistumą.

ID2255. 2013-04-04 17:57 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio turinio galima spręsti, kad E. L. vyriškiui skolingas pinigų. E. L. pasako, kad šiandien nesurinks pinigų. Teisinasi, kad „nepaėjo“ verslas, gavosi minusas. Mokėjo atlyginimus. Prašo atidėti skolos mokėjimo terminą. Susitaria susiskambinti.

ID2377. 2013-04-06 21:22 val. vykęs pokalbis tarp E. L. ir nenustatytos tapatybės vyriškio, tel. (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio turinio galima spręsti, kad E. L. vyriškiui skolingas pinigų. Vyriškis sako, kad iki mėnesio 15 dienos E. L. turi grąžinti tą sumą. E. L. žada atiduoti. (4 t., b.l.74-198).

Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 20 straipsnis).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymais gali būti pripažįstami tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Bylos duomenimis V. D. prašymu ( reg.2012-10-16) kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykdyto sukčiavimo jo ir jo žmonos atžvilgiu ( 1t.,b.l.1-2).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio vyresnioji tyrėja O. J. 2012-10-25 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 dalies požymių ( 1t., b.l.6-7).

V. D. prašymu ( užreg.2012-01-17) prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo ir jo žmonos atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo. Be kitų aplinkybių prašyme nurodė, kad priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikitesiminį tyrimą neskundė, kadangi pradėjus tyrėjai O. J. pateiktų duomenų tikrinimą, jam paskambino E. L. ir pasiūlė sudaryti taikų susitarimą dėl ginčo išsprendimo ne teisme ( 1t.,b.l.12-14).

Kartu su prašymu V. D. prašė atnaujinti praleistą terminą paduoti skundui ( 1t., b.l.15).

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. J. 2013-01-23 nutarimu buvo panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. 2 dalį, pateiktą V. D. prašymą laikė skundu ( 1t., b.l.9-10).

BPK 167 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos nusikalstamos veikos, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 dalyje, nėra. Todėl ikiteisminiam tyrimui pradėti nėra reikalingas nukentėjusiojo skundas. Šiuo gi atveju prokuroras 2013-01-23 nutarimu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str.2d.

Todėl šių aplinkybių atžvilgiu teisėja neįžvelgia, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str.2 dalį buvo pradėtas neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą sukčiavimą, t. y. didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių įgijimą, didelės vertės turtinės prievolės išvengimą arbą jos panaikinimą, arba sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Kaltinamajam inkriminuotas didelės vertės turto įgijimas apgaule.

Sutinkamai su teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895/2019) esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, kaip papildomas kriterijus taikytinas ir kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) – baudžiamajai atsakomybei kilti reikia tokios apgaulės, kuri esmingai apsunkintų pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikšmingas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį.???

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. D. paaiškino, kad siekdamas parduoti jam ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą -dalį žemės sklypo ir kavinę, kreipėsi į nekilnojamojo turto agentą V. B., kuris vėliau pranešė, kad atsirado pirkėjas, kuris sutiko mokėti visą sumą-250 000 litų, bet pinigų reikės palaukti keletą mėnesių. Susitikimo metu E. L. pasakė, kad turtą pirks jo brolis, kadangi jis kaip karininkas negali užsiimti verslu. V. D. nurodė, kad E. L. turėjo naują telefoną, buvo padoriai apsirengęs, atrodė, rimtas žmogus, be to, įspūdį sudarė, kad yra karininkas. Jam nekilo mintis, kad į nekilnojamojo turto agentūrą gali ateiti sukčius.

Taip pat nukentėjusysis V. D. paaiškino, kad E. L. sutiko sumokėti 10 000 litų, o likusiems pinigams bus išrašytas vekselis. Nukentėjusiojo teigimu, E. L. paaiškino, kad kai grįš jo draugai, atiduos likusius pinigus, tikino, kad pinigai tikrai bus.

Nukentėjusiojo V. D. parodymus patvirtina nukentėjusiosios G. D. ir liudytojo V. B. parodymai.

Toliau analizuojant sutrinktus įrodymus, nustatyta, kad pirmojo apsilankymo pas notarę metu, buvo sudaryta 2013-03-08 pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią V. D. ir G. D. gavo 10 000 litų, o likusius pinigus K. L. įsipareigojo sumokėti iki 2011-07-08. Šią aplinkybę įrodo nukentėjusiųjų parodymai, sudaryta sutartis ( 1t., b.l.87-94).

Sutinkamai su sutartimi kaltinamasis, kuris pilnai nebuvo atsiskaitęs su nukentėjusiaisiais, nuosavybės teisės į perkamą nekilnojamąjį turto neįgijo, todėl negalėjo minėtu turtu disponuoti, tačiau galėjo juo naudotis, kadangi nuo minėtos sutarties sudarymo dienos turtas buvo perduotas pirkėjui. Tačiau byloje esantys įrodymai : Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba Vilkaviškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė duomenis, kad E. L. į tarnybą dėl maisto tvarkymo išdavimo pažymėjimo nesikreipė (4 t., b.l. 35), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija pateikė duomenis, kad E. L., K. L. nesikreipė į savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, licenzijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (4 t., b.l. 37), rodo, kad kaltinamasis nesiruošė vykdyti veiklą kavinėje.

Nors teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja B. L. paaiškino, kad ruošėsi vykdyti verslą perkamoje kavinėje. Tačiau minėta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, kaltinamasis yra jos sūnus, todėl akivaizdu, kad siekia kaltinamajam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės (2t., b.l.142, t.2). Be to, liudytojos parodymus, kad kavinei reikėjo didelių investicijų, kaltinamojo teiginius, kad kavinė buvo apleista ir reikėjo daug lėšų pradėti vykdyti veiklą, paneigia 2011-03-08 pirkimo pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad statinys pripažintas tinkamu naudoti 2004-12-08 aktu, pirkėjas K. L. patvirtino, kad daiktus jis yra perėmęs ir dėl jų kokybės pretenzijų neturi.

Kadangi kaltinamasis negalėjo disponuoti nekilnojamuoju turtu, jis įtikino nukentėjusįjį V. D. pameluoti notarei, kad su nukentėjusiuoju pilnai atsiskaityta. Nukentėjusysis V. D. paaiškino, kad E. L. pasakė, kad sutartis yra jam negera, nes yra uždėtas apribojimas ir jis negali kreiptis į įstaigas, kad jam rašytų verslo planą, negali gauti kredito. E. L. jį patikino, kad su draugais viskas suderinta ir kai jie grįš pinigai bus atiduoti. Pasakojo, kad jo draugai nori investuoti ir kartu daryti verslą. Kaltinamasis kažką minėjo, kad jo perkamame pastate bus kažkas susiję su viešuoju maitinimu, gal kavinė, gal picerija. E. L. prašė nuvažiuoti pas notarę ir pasakyti, kad su jais pilnai atsiskaityta. Jis žinojo, kiek visas „popierizmas“ atima laiko, nenorėjo trukdyti žmogui daryti verslą, nors žmona jam pasakė, kad daro kvailystę, patikėjo kaltinamuoju, jo gerais ketinimais ir melagingai nurodė notarei, kad už parduodamą nekilnojamąjį turtą atsiskaityta, dėl ko notarė 2011-03-14 liudijimu patvirtino, kad visos prievolės įvykdytos ( 1t., b.l.95,117).

Ši aplinkybė įrodyta ir nukentėjusiosios G. D. parodymais ir paminėtu notarės liudijimu.

Todėl atsižvelgus toliau į teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus : liudytojo A. M. parodymus, iš kurių matosi, kad kaltinamasis prašė paskolinti pinigų, liudytojas sutiko paskolinti pinigų, tik esant užstatui. Dalyvavo be kaltinamojo ir jo brolis K. L., liudytojas paskolino K. L. 130 000 litų ir kaip užstatą gavo pastatą Vilkaviškio m. Liudytojas A. M. patvirtino, kad pinigus skolino tik kaltinamajam, o jo brolį matė tik kartą.

Šie aptarti įrodymai ir motyvai patvirtina, kad kaltinamasis apgaule, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu, įgijo savo naudai nekilnojamąjį turtą, o su nukentėjusiaisiais nesiruošė atsiskaityti. Kaltinamojo nemokumą įrodo teisiamajame posėdyje apklaustų liudytų A.G. A., E. Č., K. M., K. C., R. B., J. J., J. Š., A. M., V. V., T. M., A. Š. parodymai, minėtų liudytojų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paprastieji vekseliai, išrašyti liudytojų vardu, kuriuose nurodyta, kad kaltinamasis yra jiems skolingas, dėl skolų priimti teismo procesiniai sprendimai, telefoninių pokalbių suvestinės, iš kurių matosi, kad kaltinamasis prašo paskolinti pinigų, atidėti skolų grąžinimo terminą.

Liudytų A.G. A., E. Č., K. M., K. C., R. B., J. J., J. Š., A. M., V. V., T. M., A. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Liudytojai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas sutinka, kad praėjus ilgam laiko tarpui ( liudytojai buvo apklausiami 2012-2013 m.), liudytojai gali neprisiminti įvykio aplinkybių, šiais parodymais vadovavosi. Be to, liudytojų parodymus patvirtina rašytiniais įrodymai-vekseliai, teismo procesiniai sprendimai.

Kaltinamasis nurodė, kad jis neturėjo apgaulės nukentėjusiųjų atžvilgiu, tikėjosi atgauti skolą iš D. D. ir tada sumokėti pinigus nukentėjusiesiems. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai atmetami :

Iš teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu D. D. apklausos protokolų seka, kad jis iš E. L. pasiskolino 40 000 Lt., pasirašė neginčijamą vekselį, po mėnesio E. L. turėjo gražinti 50 000 Lt, nes susitarė, kad kas mėnesį turės grąžinti po 10 000 Lt palūkanų. Skolą su dideliais vargais grąžino. Skolos grąžinimas užtruko ilgiau nei planuota. Ar skola buvo grąžinta 2011 m. neatsimena.

Kaip matosi iš rašytinių įrodymų kaltinamasis pasirašė 2011-03-14 paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo V. D. sumokėti 24 000 litų iki 2011-09-16 ( 1t., b.l.118).

Be to, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdus, parodymus davė priklausomai nuo situacijos, nes 2019-08-08 teismo posėdžio metu, kada buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo palikimo ir jo termino nustatymo, kaltinamasis aiškino, kad jis, būdamas Prancūzijos legione užsidirbo ir norėtų susitvarkyti piniginius reikalus ( 5t., b.l.117-119). 2020-10-05 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis aiškino, kad grįžęs iš Prancūzijos V. D. atidavė 1000 eurų. Prancūzijoje užsidirbo, bet jam dabar brangiai kainuoja advokatas ( 8t., b.l.120).

Dėl nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijaus šioje byloje :

Gynėjas nurodė, kad nukentėjusysis nebuvo atidus ir rūpestingas, kadangi nepasidomėjo kaltinamojo finansine padėtimi.

Su šiuo teiginiu nėra pagrindo sutikti, kadangi kaip paaiškino nukentėjusysis, kaltinamasis turėjo naują telefoną, buvo padoriai apsirengęs, atrodė rimtas žmogus, įspūdį darė ir tai, kad jis yra karininkas. Apklaustas liudytoju E. Č. paaiškino, kad jis paskolino kaltinamajam pinigų. Apie kaltinamojo turtinę padėtį nieko nežinojo, abu buvo karininkai, yra garbės kodeksas, kurio karininkai laikosi.

Todėl akivaizdu, kad nukentėjusįjį galėjo suklaidinti kaltinamojo įvaizdis.

Dėl kaltinimo : nėra pagrindo sutikti su gynėjo argumentais, jog kaltinimas nėra tinkamai suformuluotas, dėl ko nėra galimybės gintis.

Kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Faktinės aplinkybės nepasikeitė ir ištyrus surinktus įrodymus teisiamojo posėdžio metu.

Todėl išvardintų aplinkybių ir motyvų pagrindu kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes jis apgaule, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu, įgijo didelės vertės svetimą V. D. ir G. D. priklausantį didelės vertės 25 000 litų ar 72294 eurų turtą, su nukentėjusiaisiais neatsiskaitė, įtikino V. D. pameluoti notarei dėl skolos grąžinimo, įgijęs nuosavybės teisę į turtą, pastarąjį įkeitė, sudarydamas su A. M. ir M. M. paskolos sutartį.

Sandoriai buvo sudaromi ne kaltinamojo, o jo brolio K. L. vardu, tačiau teisiamojo posėdžio metu surinktais įrodymais nustatyta, kad tikrasis pirkėjas buvo kaltinamasis, nes tik jis domėjosi sandorių sudarymu. Šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis.

Kadangi kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis padarė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje nėra teistas, teistumo informatikos duomenimis E. L. atžvilgiu 2013-04-04 nurodomas dokumentų klastojimas Lenkijos Respublikoje Podlasie, Budzisko, nustatytas bandomasis laikotarpis nuo 2013-07-03 3 metų (6 t., b.l.1-2), nėra baustas administracinėmis nuobaudomis ( 6t., b.l.5), charakterizuojamas teigiamai ( 6t., b.l.134-150), dirba,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis parinktinas artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Nors bylos nagrinėjimas užtruko, tačiau tokį ilgą laiką sąlygojo paties kaltinamojo veiksmai-buvo paskelbta jo atžvilgiu paieška nuo 2014-04-02 iki 2019-07-26, todėl teismas laiko, kad skirti mažesnę bausmę nėra pagrindo.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusi (priimta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554) BK 75 straipsnio 1dalies redakcija leido asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2019 m. birželio 27d., šios teisės normos taikymas sugriežtintas, tačiau nagrinėjamu atveju taikomos BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, skiriant teismo įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teisingumo principą ir turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui : tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nesilankyti azartinius lošimus organizuojančiose įstaigose ar jų internetiniuose portaluose.

2013-03-22 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (5t., b.l.57-58, 60-61).

Teismo nutartimis panaikinta kardomoji prienmonė dokumentų paėmimas-asmens tapatybės kortekės ir paso, grąžinant minėtus dokumentus kaltinamajam.

2014-04-02 paskelbta E. L. paieška (5t., b.l. 77).

2014-05-16 nutartimi paskirta kardomoji priemonė- suėmimas (b.l. 5 t. 88-89)

E. L. 2019-08-08 buvo konvojuotas iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką 1 val. 15 min. sulaikytas Vilniaus oro uoste (5t., b.l. 100).

E. L. Ispanijos Karalystėje pagal Europos arešto orderį sulaikytas 2019-07-26 iki rugpjūčio 07 d. (5t., b.l. 101-103).

2019-08-08 nutartimi palikta galioti kardomoji priemonė suėmimas (5t., b.l. 120-122), paleistas 2019-09-07.

Į atliktos bausmę įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019-07-26 iki 2019-09-07 ( BK 66 straipsnis).

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo R. K. 2019-09-06 nutartimi E. L. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 6 mėnesių laikotarpiui, šios priemonės terminą taikant nuo 2019-09-07 iki 2020-03-06. Kaltinamasis įpareigotas nuo 20.00 val. iki 07.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus nurodytu laiku vykimą pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl tyrimo veiksmų atlikimo bei į gydymo įstaigas, apie tai iš anksto informavus policijos pareigūnus bei uždrausti lankytis azartinius lošimus organizuojančiose įstaigose ar jų internetiniuose portaluose ( 5 t., b.l. 145-148).

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020-02-26. nutartimi kaltinamajam E. L. pratęstas kardomosios priemonės intensyvios priežiūros terminas nuo 2020-03-06 iki 2020-06-06, sušvelninant sąlygas : įpareigoti kaltinamąjį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus nurodytu laiku vykimą pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl tyrimo veiksmų atlikimo bei į gydymo įstaigas, apie tai iš anksto informavus policijos pareigūnus bei uždrausti lankytis azartinius lošimus organizuojančiose įstaigose ar jų internetiniuose portaluose ( 6 t., b.l. 191-194).

Kauno apygardos teismas 2020-04-20 nutartimi kaltinamojo E. L. skundą atmetė ( 7 t., b.l. 46-51).

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020-06-05 nutartimi pratęstas intensyvios priežiūros terminas 3 mėnesiams, skaičiuojant terminą nuo 2020-06-06 iki 2020-09-06 paliekant tas pačias sąlygas ( 7t., b.l. 85-89), 2020-08-31 nutartimi pratęstas intensyvios priežiūros terminas 3 mėnesiams, skaičiuojant terminą nuo 2020-09-06 iki 2020-12-06, paliekant tas pačias sąlygas ( 8t., b.l. 56-59 ), 2020-11-24 nutarimi pratęstas intensyvios priežiūros terminas 3 mėnesiams, skaičiuojant terminą nuo 2020-12-06 iki 2021-03-06, paliekant tas pačias sąlygas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra panaikinama.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM prašo ekstradicijos išlaidas 2185,20 Eur pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš asmens, kuriam buvo taikoma ekstradicija (5 t., b.l.1104-111).

Lietuvos BPK 103 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas svarsto, ar baudžiamajame procese turėtas išlaidas pripažinti baudžiamojo proceso išlaidomis ir jas priteisti. Tai apima išlaidas dėl asmens ekstradicijos kaip išlaidas, susijusias su baudžiamuoju procesu.

2013-03-22 E. L. įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ( 5t., b.l.27-28), 2013-03-22 jis apklaustas įtariamuoju –kaltės nepripažino ( 5t., b.l.29). Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2013-03-22 nutarimu E. L. skirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas ( 5t., b.l.57-58, 60-61). Ikiteisminio tyrimo tyrėjos 2014-04-02 nutarimu paskelbta E. L. paieška. Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-05-16 nutartimi nesulaikytam E. L. paskirta kardomoji priemonė suėmimas (5 t., b.l.88-89). E. L. Ispanijos Karalystėje pagal Europos arešto orderį sulaikytas 2019-07-26 iki rugpjūčio 07 d. (5t., b.l. 101-103). E. L. 2019-08-08 buvo konvojuotas iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką 1 val. 15 min. sulaikytas Vilniaus oro uoste (5t., b.l. 100).

Iš Policijos deparetamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktų dokumentų matyti, jog Policijos departamentas prie LR VRM dėl E. L. ekstradicijos, jo pergabenimo iš į Lietuvos Respubliką iš Ispanijos Karalystės patyrė 2185,20 eurų išlaidų. Byloje esančios telefoninių pokalbių suvestinės įrodo, kad kaltinamasis planavo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, 2013-03-22 jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ( 5t., b.l.27-28), kas rodo, jog kaltinamasis žinojo apie vykstantį procesą jo atžvilgiu. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jos įrodytos pateiktais dokumentais ir ši suma priteistina iš kaltinamojo Policijos departamento prie LR VRM naudai ( Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 047044060007821039 AB SEB bankas ).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, diskas su pokalbių garso ir teksto įrašais Nr. 64-LK-476, katalogas 130308_bvrm34, diskas su pokalbių garso ir teksto įrašais Nr. 2013-811 (4367) (archyvinė medžiaga), diskas su pokalbių garso ir teksto įrašais Nr. 2013-811 (4367)(archyvinė medžiaga), paliktini prie bylos ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį 4 ( keturiems ) metams laisvės atėmimu.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 ( dviems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktais įpareigoti E. L. bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nesilankyti azartinius lošimus organizuojančiose įstaigose ar jų internetiniuose portaluose.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-07-26 iki 2019-09-07.

Paskirtą kardomąją priemonę intensyvią priežiūrą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš kaltinamojo E. L. priteisti 2185,20 eurų ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai ( Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas).

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, tris kompaktines plokšteles, esančias prie bylos, laikyti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė