Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. V., jos atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, nukentėjusiajai D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. V. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP EPT (toliau-institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas J. V. 2006m. kovo 7 d. surašė ATP protokolą Nr.E180938 už tai, kad ši, 2005-12-07, 18 val. vairuodama automobilį ir važiuodama atbula, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (KET) 53, 158, 269.3, 269.4 punktų reikalavimus (b.l.8).

J. V. ir jos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, J. V. papildomai paaiškino, kad banko skyriaus, kuriame ji dirba, darbuotojai, tarp jų- ir ji, automobilių aikštelėje prie „Dalios“ baldų salono, t.y., toje vietoje kur įvyko avarija, nestato, jie už pastato, arčiau prie picerijos, turi pusiau saugomą automobilių aikštelę. Iki to autoįvykio nei su nukentėjusiąja, nei su avariją mačiusia liudytoja nėra susidūrusi ir jų nepažinojo. Atstovas pareiškė, kad, bylą nagrinėjant pakartotinai, yra surinkta papildomų įrodymų, kad jo klientė pažeidimo nepadarė, liudytojos K. paaiškinimai prieštarauja kitiems įrodymams, be to, ji galėjo nuoširdžiai suklysti.

Nukentėjusioji, apklausta liudytoja, skundą prašė atmesti, teigė, kad iki įvykio nei liudytojos I. K., nei pareiškėjos nepažinojo. Tuo metu ji dirbo užuolaidų salone, kuris baldų salone „Dalia“ nuomojo patalpas, todėl automobilį statydavo prie salono įrengtoje aikštelėje ir žino, kad toje pačioje aikštelėje automobilius stato ir banko darbuotojai. Įvykio dieną į darbą ji atvyko apie 10 val., vietos aikštelėje nebuvo, todėl savo automobilį Reno pastatė lygiagrečiai šaligatviui arčiau pastato, visi kiti buvo sustatyti galais arba priekiais priešingoje pusėje. Galvojo, jog vėliau, atsilaisvinus parkavimo vietai, automobilį perstatys, tačiau nebuvo laiko. Kadangi automobilį pastatė ne visai tinkamai, specialiai įsidėmėjo kitus šalia pastatytus automobilius, priešais, galu į jos automobilį stovėjo mėlyna Honda Civic, jos valstybinio numerio dabar nepamena (b.l.10 teisėjos pažymėta mėlynu rašalu). Apie 19 val. išėjo iš darbo ir rado įlenktas jos automobilio kairės pusės dureles, tuomet grįžo į darbą pas kolegas ir pasiguodė nežinanti, ką daryti, kai kažkas iš kolegų jai pasakė, kad į baldų parduotuvę buvo atėjusi moteris ir pasakė mačiusi, kaip Honda Civic įvažiavo į nedidelį automobilį, kad tai įvyko apie 18 val., ir kad salono informacijoje liudytoja paliko raštelį. Nuėjusi pasiėmė geltoną lipduką, ant kurio buvo užrašytas avariją padariusio automobilio valstybinis numeris ir mobilaus telefono numeris. Ji iškvietusi policiją, šios pareigūnai atvyko apie 19.30 val. ir, apžiūrėję jos automobilį, liepė atvykti į policijos komisariatą Kalvarijų gatvėje. Tuomet ji paskambino lapelyje nurodytu numeriu Ingridai, paprašė atvykti paliudyti, siūlėsi ją atvežti į komisariatą, bet šioji atsakiusi esanti netoliese ir atvyksianti pati, tad jos susitiko jau komisariate, abi parašė paaiškinimus, bet kam juos įteikė - nepamena, tie pareigūnai, kurie buvo atvažiavę į įvykio vietą, policijos komisariate lyg ir buvo. Draudimo agentas, vėliau apžiūrėjęs jos automobilį, rado mėlynos spalvos dažų dryžį. Kad į ją buvo įvažiuota iš tos vietos, kur stovėjo Honda Civic, ji sprendžia iš to, kad, jai apie 19 val. atėjus prie automobilio, iš Hondos stovėjimo vietos iki pat jos automobilio gerai matėsi padangų vėžės. Nukentėjusioji teigė, kad ji pati skambino į policiją, bet iš kokio telefono - savo mobilaus, tarnybinio ar salono „Dalia“ - ji dabar nebepamena. Jos nuomone, pareiškėjos liudytojų paaiškinimus reiktų vertinti kritiškai, nes jie yra bendradarbiai, gi ji K. anksčiau nebuvo net mačiusi.

Teisėja, įvertinusi skundo motyvus, ištyrusi rašytinius ir kitus įrodymus, išanalizavusi pažeidimo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad skundas tenkintinas.

Iš ATP protokolo ir skundžiamo nutarimo matyti, jog J. V. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal du savarankiškus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 ir 130 str. 1 dalyse. ATPK 127 str. 2 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 str. 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 269.3 ir 269.4 punktai numato, jog, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai; pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardes ir adresus.

ATPK 7 ir 248 straipsniai įgaliotus organus ir pareigūnus įpareigoja administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną vykdyti griežtai laikantis teisėtumo, taikyti administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose ir tiksliai pagal įstatymus, o pagal 256 str. 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). 284 straipsnyje yra numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismo nuomone, pareigūnai surašę ATP protokolą ir priėmę skundžiamą nutarimą, šiuos teisės aktų reikalavimus įvykdė nepilnai, neginčijamų J. V. kaltės įrodymų nesurinko, todėl priėmė įrodymais nepakankamai pagrįstą nutarimą, kuris naikintinas, o byla- nutraukiama (ATPK 250 str.1 p.).

Pirmiausia tai pasakytina apie J. V. automobilio apžiūrą, kuri atlikta neleistinai pavėluotai, nors įtariamo avarijos padarymu automobilio valstybinis numeris buvo žinomas nukentėjusios nurodytą avarijos padarymo dieną (t.y. 2005-12-07), gi automobilis apžiūrėtas už trijų savaičių - 2005-12-29 dieną (b.l.18), nefotografuotas, automobiliai nesugretinti. Toks laikas pakankamas atlikti automobilio remontui ar kitokio pobūdžio darbams užmaskuoti avarijos pėdsakus. Nukentėjusiosios automobilio detali apžiūra ar fotografavimas iš viso neatlikti (fotolentelės iš draudimo kompanijos gautos tik 2006m. vasario mėnesį - b.l.21-22), tuo tarpu nukentėjusioji tvirtino neva buvusius ant jos automobilio mėlynų dažų pėdsakus. Kaltinimas J. V. paremtas vien I. K. liudijimu, tačiau jos aiškinimuose yra per daug prieštaravimų, neatitikimų kitiems bylos įrodymams, kad teismas jais galėtų grįsti savo sprendimą palikti nutarimą nepakeistą.

Nukentėjusiosios eismo įvykio dieną policijai rašytas paaiškinimas (b.l.12) yra neinformatyvus, bylą teisme nagrinėjant pirmą kartą ji nedalyvavo.

Šį liudijimą palyginus su tuo, ką teismo posėdyje apie jai gerai matomus padangų pėdsakus aiškino nukentėjusioji, akivaizdu, kad kažkurios liudijimas neatitinka tikrovės, nes abu įvykius skyrė 1 valanda laiko ir intensyviai sningant bei įvertinus eismo intensyvumą prekybos centrų automobilių parkavimo aikštelėse, gerai įžiūrimų padangų pėdsakų, einančių nuo Hondos stovėjimo iki jos atsitrenkimo į Reno vietos, liki negalėjo. Liudytoja teigė po susidūrimo automobilį pravažiavus pro pat ją, todėl ji gerai įsidėmėjo numerius, nežiūrint to, vairuotojos teigė negalėsianti atpažinti. Be to, ji abiejų teismo posėdžių metu teigė baldų salono darbuotojų tik paprašiusi pranešti apie eismo įvykį ir tai padarė kažkas iš salono darbuotojų. Jokių duomenų (pažeidėjo automobilio numerio, savo telefonų) ant geltono lipduko (b.l.93) neužrašinėjusi. Didelį laiko skirtumą (virš vienos valandos) paaiškino taip: salono darbuotojai norėjo įsitikinti, ar tikrai įvyko avarija, todėl viena iš darbuotojų apgadintą automobilį apžiūrėjo ir policijai pranešė po darbo, t.y. po 19 valandos (b.l.37-38). Tačiau šios aplinkybės neatitinka pačios nukentėjusiosios paaiškinimų, kad apie avariją policijai ji pranešusi pati. Teisme duodama pirminius paaiškinimus (b.l.96-101), ji teigė į policiją ir nukentėjusiajai skambinusi iš savo mobilaus telefono, vėliau sakė nepamenanti, iš kokio telefono skambino į policiją. Gi į bylą surinkti įrodymai tvirtina, kad buvo skambinta iš „Dalios“ baldų salonui priklaususio fiksuoto ryšio telefono, pranešė M. (b.l.15,113-114). Minėta, kad iš pradžių nukentėjusioji teigė visą reikiamą informaciją apie liudytoją gavusi kartu su geltonos spalvos lipduku- su liudytojos Ingridos vardu ir telefono numeriu, tačiau pati liudytoja teigė ant jokio lipduko nieko iš viso nerašiusi ir jo nepalikinėjusi, ji tik pranešusi kaltininkės automobilio valstybinį numerį ir paprašiusi iškviesti policiją. Neatitikimą vėliau liudytoja paaiškino taip: kadangi jos darbovietės buveinė yra tame pačiame pastate ((duomenys neskelbtini)), kuriame įsikūręs ir „Dalios“ baldų salonas, ji jame dažnai lankosi- vaikšto į kavinę pietauti, gerti kavos ir pan. ir ją salono darbuotojai galėjo dažnai matyti su tuo metu salone dirbusia jos pažįstama I. A. ir jos telefoną galėjo išsiaiškinti per ją, nors jos tuo metu, kai ji pranešė automobilio numerį, jos darbe nebuvo. Tuo tarpu nukentėjusioji tokių aplinkybių, kad jai pačiai ar padedant salono darbuotojoms teko nustatinėti liudytojos tapatybę, o po to- ieškoti K. telefono numerio, nenurodė.

Teisme liudijęs institucijos pareigūnas R. I., apžiūrėjęs J. V. vairuotą automobilį ir surašęs tokios apžiūros aktą (b.l.18), teigė, kad jam nekilo įtarimų, kad automobilis galėjo būti paremontuotas, kitaip apie tai būtų įrašęs akte; nors abiejų automobilių nesugretino, jo nuomone, apgadinimai, kurie buvo padaryti automobiliui Reno Clio, galėjo būti padaryti vien nuo kontakto su automobilio Honda Civic bamperiu, nežiūrint to, kad tas bamperis ir nebuvo šviežiai apgadintas ir kad jokių kitų apgadinimų ant Hondos užpakalinės dalies jis nerado. Teismas tokius teiginius vertina kritiškai, nes, viena vertus, kaip minėta, jie neparemti jokiais techniniais, ekspertiniais, matavimų ar kitokiais objektyviais įrodymais, be to, neatitinka ir surinktų įrodymų- automobilio Reno fotolentelių, kuriose matyti apgadinimo lokalizacija per visą vairuotojo durelių aukštį iki pat stiklo, kas verčia abejoti liudytojo teiginių patikimumu.

Tuo tarpu pareiškėja ir jos bendradarbiai nuo pat pradžių davė vienodus ir nuoseklius paaiškinimus, paneigiančius J. V. dalyvavimo eismo įvykyje faktą, kuriuos patvirtino ir AB SEB Vilniaus bankas administracija (b.l.75,77).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog institucija nesurinko pakankamų ir neabejotinų J. V. kaltės, padarius ATPK 127 str. 2 ir 130 str. 1 dalyse numatytus pažeidimus, įrodymų, todėl nepagrįstai ją patraukė administracinėn atsakomybėn. Teismo nuomone, bylą išnagrinėjus pakartotinai, išsemtos visos galimybės surinkti dar kokius nors įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius J. V. kaltę, todėl byla nutrauktina ATPK 250 str.1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006-03-17 nutarimą Nr.E180938, kuriuo J. V. (asm.k. (duomenys neskelbtini) skirta 3500 Lt bauda, panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą – nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.