Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-27-440/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-07
Bylos Nr.
1-27-440/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Kaltinamasis
V. P.
Nukentėjusysis
V. G.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1-27-440/2011Teisminio proceso numeris 1-51-1-00268-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.2.4.1; 2.1.15.3.3; (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 7 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė,sekretoriaujant G. Š., Oritai Griciūtei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,kaltinamajam V. P., jo atstovui advokatui A. A. K.,nukentėjusiajam V. G., jo atstovui advokatui E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenės r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 1996-11-08 Akmenės r. apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirtas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str.1d.

Teismas išnagrinėjęs bylą:

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. P. 2009 m. lapkričio 14 d. tarp 15.00 – 17.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), V. P. priklausančio gyvenamojo pastato kambaryje, išgertuvių metu kilus konfliktui du kartus medine kėde smogė nukentėjusiajam V. G. į galvos kairę pusę, metaline keptuve du kartus smogė nukentėjusiajam V. G. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. G. galvos sumušimą, muštinę kairės ausies žaizdą, kaukolės kairio viršugalvio kaulo lūžį, įspaustinį kairio smilkinkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų suspaudimą, dešinio plaučio uždegimą, stovį po kaukolės trepanacijos, dešinės kūno pusės hemiparezę, t.y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kaukolės kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir virš jo, sąlygojo galvos smegenų suspaudimą, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. P. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2009-11-14 jis V. G. nemušė. A. Č. pradėjo jį mušti su keptuve ir kėde. Paėmė kėdę ant kurio jis, P. prieš tai sėdėjo už kojos ir su sėdima kėdės vieta kliuvo į dešinę galvos pusę. Su keptuve trenkė 3-4 kartus per galvą ir porą kartų per kojas. Jis, P. A. Č. išstūmė lauk, duris užsikabino iš vidaus. A. Č. ėjo parnešti degtinės. Nežino, kaip pas jį atsirado A. P.. Jis išmetė V. G. iš lovos ir pradėjo mušti buteliu per galvą šiek tiek per kojas. A. P. ieškojo pinigų, atėjo jo apvogti. Turėjo peilį ir jis jo bijojo. A. Č. ir A. P. buvo girti. Jis buvo blaivus. Kėdė sulūžo, kai A. Č. trenkė su ja į galvą. Kai A. P. trenkė su buteliu į galvą, butelis sudužo. Paaiškino, kad buvo nuėjęs į virtuvę vandens ir nematė kokiu momentu paėmė kėdę A. Č., pamatė, kad smūgiuoja. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad A. Č. sakydamas ant V. G., kad jis apvogė, puolė jį. Kėdės niekas nesulaužė. Jis stojo ginti V. G., tada su keptuve V. G. dėjo, bet turėjo keptuvė sulinkti. Išgrūdo A. Č.. Jau ruošėsi pasitaisyti lovą, V. Č. gulėjo lovoje šiek tiek kruvinas. Pamatė A. P. su peiliu. Jis viską apvertė ir išėjo. A. P. užrėmė duris, išjungė dar elektrą. Ryte pamatė, kad nukentėjęs nekalba, nubėgęs pas pažįstamą moterį iškvietė greitąją. Ne nuo jo, ne nuo A. Č., o nuo butelių su kuriais mušė A. P. nukentėjęs buvo sužalotas.

Nukentėjusysis V. G. paaiškino, kad kartu su V. P. vartojo alkoholį, kad buvo atėjęs A. Č., kad tryse gėrė. Neatsimena kas vėliau vyko, kas jį sumušė. Jam buvo sužalota galva. Po to įvykio nevaikšto, gyvena socialinių paslaugų namuose. Nurodė, kad kažką sakė A. Č. jam, kvietė prie stalo, nemušė jo. Negali nieko pasakyti nes neatsimena.

Liudytoja I. D. paaiškino, kad V. P. yra jos kaimynas. Dažnai vartoja alkoholį, jos nuomone be alkoholio negali gyventi. Bendrauja su A. Č., A. P., tai jų kompanija. Buvo V. P. prieš kokius 3 metus ją sumušęs bet ji nereiškė jokių jam pretenzijų. V. P. yra kerštingas. Dieną prieš sumušimą V. P. buvo pas ją atėjęs su nukentėjusiuoju, klausė ar nori išgerti. Ji pasakė, kad pas ją nevaikščiotų, o kitą dieną sužinojo apie nukentėjusiojo sumušimą.

Liudytojas A. Č. paaiškino, kad susitiko V. P., kuris nešėsi alų ir pakvietė jį pas save. V. P. namuose buvo V. G.. Visi susėdę išgėrė alų. Po kurio laiko kilo ginčas tarp V. P. ir V. G. dėl kelių litų. Išgėrus alų dar trūko. V. P. pradėjo ieškoti pinigų bet nerado. Pradėjo priekaištauti V. G., kad jis paėmė. Trenkė iš kairės rankos atgalia ranka V. G. per veidą, prakirto lūpą. Vėl jam priekaištavo, paskui paėmė medinę kėdę su atlošu ir trenkė V. G. per galvą, kliuvo į kairę pusę, trenkė lyg vieną kartą, kėdė išniro, sukrypusi paliko. Kėdę numetė po stalu. Jis pasakė, kad V., ką dirbi. Nukentėjęs kaip sėdėjo ant sofos taip sukrypo, sukniubo ir paliko taip. Paskui V. P. nukentėjusiajam trenkė su keptuve, kuri buvo padėta ant staliuko. Dabar tiksliai nebeprisimena vieną ar du kartus. Viskas įvyko akimirksniu. Jis V. P. pasakė, ką darai, užmuši žmogų. Atsistojo bandė nuraminti P., bet jo nenuraminsi, žinojo, koks jis yra ir pats buvo gavęs ne vieną kartą iš jo, ir išbėgo pro duris nes išsigando, bijojo P.. Jis yra agresyvus. P. užsikabino duris iš vidaus. Jis, A. Č. nukentėjusiojo nemušė. V. P. jo pro duris neišstūmė, jis pats išėjo ir daugiau grįžęs nebuvo. A. P. jam būnant pas V. P. nebuvo atėjęs. V. G. pats ištraukė iš kelnių kišenės 14 Lt ir padavė V. P..

Liudytojas K. G. paaiškino, kad V. P. yra jo mamos brolis. Ryte apie 7 val. jis buvo atėjęs ir klausė V. G. pavardės. Jis pasakė ir V. P. išėjo. Vėliau apie 10 val. buvo susitikęs F., kuri sakė, kad V. P. buvo atėjęs pas ją iškviesti greitosios.

Liudytojas J. U. paaiškino, kad pažįsta V. P.. Jis yra agresyvus, gatvėje išvadina visokiais žodžiais, konfliktuoja su aplinkiniais. Jo mamą buvo užpuolęs, jį patį sumušęs. Neturi pagrindo jo apkalbėti.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad pas P. užėjo degtukų. Durys buvo praviros, ėjo per virtuvę ir kambariuką. Viskas aplinkui buvo išvartyta, o nukentėjusysis sėdėjo sukniubęs lovos gale, jo kojos buvo ant grindų. Jis nekalbėjo. Visas veidas buvo kruvinas, kraujas sudžiuvęs. Viskas kambaryje buvo išvartyta, kėdės išvartytos, viskas sujaukta. Ant stalo buvo butelis su degtine. Keptuvės nematė ant stalo. Paklausė P. kas čia buvo, tas pasakė, kad davė į galvą. P. toje pačioje lovoje gulėjo. Jis nerišliai kalbėjo, buvo labai girtas. P. nieko nesakė apie jokius pinigus, kad Č. jam pavogė pinigus. Nežino dėl pinigų. Gal 2 min. pabuvo ir išėjo namo. Nekalbėjo apie greitosios iškvietimą. Veidas nukentėjusiojo buvo kruvinas, bet, kad būtų kur praskelta nematė. Pagalvojo, kad gėrė ir susimušė. Jis, A. P. nukentėjusiojo nemušė, tą dieną tik kartą buvo atėjęs pas P. P. dažnai būna agresyvus. Nežino kodėl V. P. nurodo, kad jis po kišenes ieškojo pinigų. Taip nebuvo. Nieko nepaėmė iš V. P. ir išeidamas iš lauko pusės, durų pagaliu neužrėmė. Kai jis buvo A. Č. pas V. P. nebuvo.

Liudytoja V. J. paaiškino, kad V. P. priėmė pas save V. G. nes jam vienam buvo sunku dirbti. Patalpos priklauso jai. Gal dvi dienas nukentėjęs gyveno iki įvykio pas V. P.. Buvo nuėjusi pas juos, matė, kad buvo geriamas alkoholis, kad buvo ginčas kažkoks dėl to, kaip ten pateko V. G. ir ką jis ten veikia. Bet ji nesikišo į jų reikalus, išėjo. V. P. negėrė, jis vartojo vaistus nuo alkoholizmo. Kas ten įvyko ji nematė. Vėliau V. P. sakė, kad jis negalėjo išeiti iš patalpų nes durų negalėjo atidaryti. Jis lakstė po kiemus, kad greitąją iškvieti. Nesielgė susinervinęs kaip nors kitaip. Buvo ramus, jam gydymo nereikėjo. Po teismo posėdžio, kai P. atvyko neblaivus, jai pagrasino P. ir Č., kad jei ji neliudys pagal juos, bus blogai. Bet ji nekreipia dėmesio į tokius pasakymus.

2009-11-15, 2009-11-16 surašytame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), V. P. priklausantis gyvenamasis namas. Apžiūrėta patalpa viduje, kurioje daug įvairų daiktų. Apžiūrėta lova, joje dėmės panašios į kraują, ant sienos šalia lovos ant grindų dėmės panašios į kraują. (I t. b.l. 6-8, 9-10).

Iš 2010-01-15 viešosios įstaigos Šiaulių apskrities ligoninės matyti, kad Vytautas G. Š. ligoninėje gydėsi nuo 2009-11-15 iki 2009-12-04 (b.l. 31).

Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad V. G. nuo 2011-02-12 iki 2012-03-01 nustatytas 20 procentų darbingumo lygis (2 t. b.l. 195).

2010-01-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 37/10(13) nurodyta, kad V. G. nustatytas galvos sumušimas, muštinė kairės ausies žaizda, kaukolės kairio viršugalvio kaulo lūžis, įspaustinis kairio smilkinkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų suspaudimas, dešinio plaučio uždegimas, stovis po kaukolės trepanacijos, dešinės kūno pusės hemiparezė. Sužalojimai padaryti kontakto su kietais bukais daiktais metu. Mediciniuose dokumentuose nurodyta, kad kruvina kairė ausis ir yra patinimas, kraujosruvos kairės akies vokuose, kurie galėjo atsirasti kairio smilkinkaulio lūžio pasėkoje. Nurodoma, kad medicininiuose dokumentuose nėra jokių išorinių sužalojimų požymių aprašymo. Neįmanoma nustatyti keliais trauminiais poveikiais ir kokiu konkrečiu daiktu sužalojimai padaryti. Galėjo būti padaryti užduotyje nurotomis aplinkybėmis ir laiku. Kaukolės kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir virš jo, sąlygoję galvos smegenų suspaudimą, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1t. b.l. 37-38).

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad jis neprisimena, kad 2009 m. lapkričio mėnesį būnant pas P. namuose būtų kilęs konfliktas ir kad jį būtų kas sumušęs (I t. b.l. 53-54).

2011-10-10 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK – 185/2011 nurodoma, kad nėra duomenų apie tai, kad iki 2009-11-14 V. G. būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste. V. G. psichinė sveikata dėl 2009-11-14 patirto sužalojimo sąlygojo jam potrauminės demencijos silpnaprotystės ­atsiradimą, pastovų profesinio ir bendrojo darbingumo praradimą - t. y. sukėlė jam sunkias psichinės sveikatos sutrikdymo pasekmes. Dėl savo psichinės būklės V. G. negali dalyvauti teismo procese, negali duoti parodymų. V. G. šiuo metu serga įgyta silpnaprotyste - potraumine demencija bei pasireiškiančia anteroretrogranine potraumine amnezija, todėl negali prisiminti jam padaryto potraumine amnezija, todėl negali prisiminti jam padaryto sužalojimo aplinkybių, negali duoti adekvačių parodymų, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ( 4 t. b.l. 23-27).

Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad A. Č. griebė kėdę už atlošo ir trenkė vieną kartą V. G. į galvą. Kėdė nuo smūgio sulūžo. Nuo smūgio V. G. viršugalvis buvo kruvinas. A. Č. V. G. mušė keptuve per šlaunis. Kiek kartų sudavė nežino. V. G. nukrito nuo lovos. A. Č. paėmė pas V. G. rastus 14 Lt ir išėjo nupirkti naminės degtinės ir alaus. Kai grižo tryse gėrė. Apie 17 val. A. Č. išėjo, o jis užsikabino duris iš vidaus. V. G. nuėjo miegoti. (2t. b.l. 9,10). Gal po 15 min. atėjo A. P. ir reikalavo V. G. atiduoti pinigus, vieną kartą trenkė jam kumščiu į veidą, po to koja spyrė į užpakalį ir išmetė jį iš lovos. Jis V. P. V. G. nemušė (2t. b.l. 8-9).

2009-11-16 Parodymų patikrinimo vietoje metu V. P. parodė kėdę su atlošu ir paaiškino, kad šia kėde A. Č. vieną kartą trenkė V. G. į galvą. Po to parodė keptuvę ir paaiškino, kad šia keptuve A. Č. mušė V. G. per šlaunis. Kėdė su atlošu ir keptuvė paimtos įtariamojo V. P. parodymų patikrinimo metu (2t. b.l. 15-18).

2009-11-17 Apžiūros protokolu apžiūrėta medinė kėdė, kurios dvi priekinės kojos išlūžusios, apžiūrėta keptuvė (2t. b.l. 19-21).

2010-08-16 Atliekant papildomą parodymų patikrinimą vietoje V. P. parodė, kad A. Č. su keptuve du ar tris kartus trenkė V. G. į viršugalvį. Po to su keptuve du ar tris kartus trenkė į kojos dešinę blauzdą. Po to jis išvarė A. Č. ir užsikabino duris kabliu iš vidaus. Po to parodė kitas duris pro kurias netikėtai įėjo A. P. ir išmetė iš lovos V. G. ant grindų, iškraustė kišenes ir koja spyrė 3 ar 4 kartus į kairę šlaunį, po to du kartus spyrė į šonkaulius. Po to griebė nuo stalo tuščią butelį ir du kartus trenkė gulinčiam V. G. į galvos kairę pusę prie smilkinio. Parodė, kaip gulintį ryte rado V. G.. Duris pro kurias išėjo A. P. ir kurias V. P. užsikabino iš vidaus (2t. b.l. 30-39).

2009-11-16 Parodymų patikrinimo vietoje metu A. Č. patvirtino savo parodymus (I t. b.l. 93-97).

2010-06-02 Akistatos tarp V. P. ir liudytojo A. Č. metu V. P. nurodė, kad jis nemušė V. G., mušė A. Č. su keptuve. A. Č. sėdinčiam ant lovos V. G. 2 ar 3 kartus trenkė į galvą, po to į koją ir nugarą. Jokiais kitais daiktais nemušė. A. Č. nurodė, kad V. P. mušė V. G. su kėde ir keptuve. Sėdėdamas ant lovos sėdinčiam V. G. trenkė kėde į galvos dešinę pusę ir sprandą. Po to atsistojo ir pačiupęs keptuvę vieną kartą trenkė į galvą (2t. 28-29).

Atliktos tarp V. P. ir liudytojo A. P. metu, A. P. paaiškino, kad 2011-09- 14 kai atėjo pas V. P. jis gulėjo lovoje, lovos gale gulėjo kažkoks kruvinu veidu ir drabužiais žmogus, kraujas ant to žmogaus jau buvo sukrešėjęs. Jis paklausė, kas tą žmogų taip sumušė, V. P. pasakė, kad jis trenkė tam žmogui per galvą. V. P. paaiškino, kad A. P. jo neklausė dėl sumušimo ir jis jam nesakė. Jis ieškojo V. G. kišenėse pinigų. (2t. t. b.l. 23).

2010-09-02 ikiteisminis tyrimas A. Č. atžvilgiu nutrauktas (I t., b.l. 103).

2010-01-07 Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad V. P. reikalinga atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizė (1 t. b.l. 125).

2010-03-02-03-10 Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad V. P. įtariamos veikos vykdymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu –šizoefektiniu sutrikimu, mišriu tipu, remisija, žalingu alkoholio vartojimu, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti. Jis dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą. Jam priverčiamųjų priemonių taikymas nereikalingas (1 t. b.l. 161-165).

2011-05-06 teismo posėdžio metu ekspertas K. M. nurodė, kad kaltinamasis nesupranta savo veiksmų, jam reikalingas priverstinis stacionarinis gydymas. (3 t. b.l. 48-53).

2011-06-08-07-10 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 82 TPK – 8/11 nurodoma, kad V. P. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu, t. y. 2009-11-14 dėl psichikos sutrikimo šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo, remisijos, žalingo alkoholio vartojimo galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. P. šiuo metu konstatuojamas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, remisija, žalingo alkoholio vartojimo, dėl psichikos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. P. dėl savo psichikos būsenos gali dalyvauti teismo procese ir duoti parodymus. Duomenų, kad dėl psichikos sutrikimo V. P. būtų pavojingas visuomenei, t.y. - socialiai pavojingas, nėra. V. P. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių. V. P. rekomenduojamas psichiatro stebėjimas bendrais pagrindais, kadangi netaikant medikamentinio gydymo jo psichikos būklė gali pablogėti, t.y. gali išsivystyti psichikos sutrikimo paūmėjimas ( 3 t. 87-96).

Ekspertė R. D. nurodė, kad šiuo metu V. P. yra remisija, tai laikinas liguistų požymių išnykimas. Remisijos metu žmogus gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nuo 2005 m. kada paskutinį kartą P. buvo gydomas Šiaulių psichiatrijos ligoninėje iki 2009 m. lapkričio mėnesio, nėra jokių duomenų, kad jis būtų gydęsis pas psichiatrus, ar psichiatrinėje ligoninėje. Niekur užfiksuota kažkokių tai psichikos būsenos pablogėjimų. Nusikalstamos veikos padarymo metu V. P. galėjo suprasti savo veiksmus ir dabar gali. Jam rekomenduojama apsilankyti pas psichiatrą. Gal šiuo metu nebūtų paskirtas iš vis joks gydymas, kadangi būklė stabili, o jis būtų tik stebimas, to negali pasakyti. Negali pasakyti kiek gali trukti remisija. Alkoholio vartojimas gali pabloginti psichikos būseną. Kaltinamajam žalingas alkoholio vartojimas nustatytas seniai, jis tęsiasi. Nurodyti kaltinamojo „Taturam“ vaistai yra skiriami norintiems nutraukti alkoholio vartojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė ir įvertino kaltinamojo parodymus, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad A. Č. griebė kėdę už atlošo ir trenkė vieną kartą V. G. į galvą. Kėdė nuo smūgio sulūžo. Nuo smūgio V. G. viršugalvis buvo kruvinas. A. Č. V. G. mušė keptuve per šlaunis. Kiek kartų sudavė nežino. V. G. nukrito nuo lovos. A. Č. paėmė pas V. G. rastus 14 Lt ir išėjo nupirkti naminės degtinės ir alaus. Kai grižo tryse gėrė. Apie 17 val. A. Č. išėjo, o jis užsikabino duris iš vidaus. V. G. nuėjo miegoti. (2t. b.l. 9,10). Gal po 15 min. atėjo A. P. ir reikalavo V. G. atiduoti pinigus, vieną kartą trenkė jam kumščiu į veidą, po to koja spyrė į užpakalį ir išmetė jį iš lovos. Jis V. P. V. G. nemušė (2t. b.l. 8-9, 45,46). 2009-11-16 Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė dėl jo nurodytų aplinkybių ( 2t. b.l. 15-18). Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. P. kaltės nepripažino, nurodė, kad V. G. nemušė. A. Č. mušė jį su kėde, ir keptuve per galvą ir porą kartų per kojas. Nežino, kaip pas jį atsirado A. P.. Jis išmetė V. G. iš lovos ir pradėjo mušti buteliu per galvą, kojas. Kėdė sulūžo, kai A. Č. trenkė su ja į galvą. Kai A. P. trenkė su buteliu į galvą, butelis sudužo. Taip pat nurodė, kad A. Č. sakydamas ant V. G., kad jis apvogė jį, puolė jį, kėdės niekas nesulaužė. Kad ne nuo jo, ne nuo A. Č., o nuo butelių su kuriais mušė A. P. nukentėjęs buvo sužalotas, ir kita.

Vertinant kaltinamojo parodymus matyti, kad jie nėra nuoseklūs. Iš liudytojų A. P. ir A. Č. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu matyti, kad jų parodymai kai kuriose detalėse nėra visiškai tokie pat, kaip ikiteisminio tyrimo metu, tačiau iš esmės nesiskiria. Liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti. Tiek kaltinamasis, tiek A. Č. paaiškino, kad tuo metu, kai jie buvo patalpoje A. P. nebuvo. A. Č. paaiškino kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas nukentėjusysis. Kaltinamasis paaiškino, kad A. P. atėjo, kai išėjo A. Č.. A. P. paaiškino, kad jam atėjus V. P. pasakė jam, kad trenkė nukentėjusiajam per galvą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti A. Č. ar A. P.. Nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymais, įvertinus ir tai, kad kaltinamojo parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nenuoseklūs, skirtingi. Nukentėjęs dėl patirtų sužalojimų nenurodė, kad jį sužalojo. Tai, kad jis neatsimena įvykio aplinkybių patvirtino ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad negali prisiminti jam padaryto sužalojimo aplinkybių, negali duoti adekvačių parodymų, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ( 4 t. b.l. 23-27). Sužalojimo faktą patvirtina 2010-01-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvada (1t. b.l. 37-38).

Teismui įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, kaip minėta nėra pagrindo netikėti liudytojų A. Č. ir A. P. parodymais. Teismas daro išvadą, kad liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Įvertinus kaltinamojo, liudytojų parodymus, atliktas akistatas tarp kaltinamojo ir liudytojų, specialistų išvadas, įvykio vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, daiktų apžiūros metu apžiūrėtus daiktus, parodymų patikrinimo vietoje fiksuotas aplinkybes, įrodymų visuma patvirtina faktines byloje nustatytas aplinkybes dėl padarytų nukentėjusiajam sužalojimų, kilusių pasekmių, ir įrodo kaltinamojo kaltę. Tuo pačiu paneigia kaltinamojo paaiškinimus, kad ne jis, o A. Č. ir A. P. galėjo padaryti nukentėjusiajam konkrečius sužalojimus. Kaltinamojo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str.1d.

Alkoholio tikrintuvo duomenimis V. P. 2009-11-15 16 val. 37 min. girtumas nenustatytas (2 t. b.l. 1). Įvykio metu kaltinamojo girtumas nebuvo fiksuojamas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. V. P. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. yra vertinama, kaip sunkus nusikaltimas. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir sunkumą, tai, kad nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad už padarytą nusikaltimą numatyta griežta tik laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, kad V. P. neteistas, 1996-04-25 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės - priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (I t., b.l. 111-112), administracine tvarka baustas (I t. b.l. 113-114), Akmenės r. Papilės seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad V. P. gavęs pensiją dažnai girtauja, išgėręs kai kada būna neprognozuojamo elgesio (I t., b.l. 121), psichikos sveikatos centro įskaitoje yra (I t., b.l. 123). 2011-06-08-07-10 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 82 TPK – 8/11 išvadą, kad V. P. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. P. šiuo metu konstatuojamas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, remisija, žalingo alkoholio vartojimo, dėl psichikos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių ( 3 t. 87-96). Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, paskyrus bausmę negalima taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Teismas, skirdamas bausmę turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirta bausme būtų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikaltimo sunkumą, į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo amžių, tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, jis pensininkas, septyniasdešimties metų amžiaus, gauna 754,62 Lt pensiją. Duomenų apie šeimą nėra. Atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių į protingumo, teisingumo principų įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis, mažesnės trukmės bausmė.

Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl 18,073,93 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo V. G. sveikatos sutrikdymo. Už paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigai 18,073,93 Lt, ką patvirtina pateikti duomenys ( 1 t. b.l. 43-47).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. nustatyta, kad sveikatos sužalojimo atveju nuostolius sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Pagal CK 6.283 str. 1 d. jas turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Kadangi su V. G. sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas padengė ne pats žalą sukėlęs asmuo, t.y. kaltinamasis, o Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tai vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d. ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę į padariusį žalą asmenį. Todėl pripažintina, kad civilinio ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai priteistinas 18,073,93 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo atstovas prašo priteisti nukentėjusiajam 1000 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad turtinę žalą nukentėjęs patyrė dėl negauto uždarbio, papildomo maisto, vaistų, artimųjų lankymo gydymo įstaigoje, sugadintų rūbų. Neturtinę žalą patyrė dėl padarytų sužalojimų, sukelto fizinio skausmo, gydymosi trukmės, likusių liekamųjų reiškinių po sužalojimo, prarasto darbingumo, negalėjimo užsidirbti pragyvenimui bei savęs išsilaikyti. Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad V. G. nuo 2011-02-12 iki 2012-03-01 nustatytas 20 procentų darbingumo lygis (2 t. b.l. 195). 2010-01-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 37/10(13) nurodyta, kad V. G. nustatyti konkretūs sužalojimai, kurie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 37-38). 2011-10-10 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK – 185/2011 nurodoma, kad V. G. psichinė sveikata dėl 2009-11-14 patirto sužalojimo sąlygojo jam potrauminės demencijos silpnaprotystės ­atsiradimą, pastovų profesinio ir bendrojo darbingumo praradimą - t. y. sukėlė jam sunkias psichinės sveikatos sutrikdymo pasekmes. Jis šiuo metu serga įgyta silpnaprotyste - potraumine demencija bei pasireiškiančia anteroretrogranine potraumine amnezija, todėl negali prisiminti jam padaryto potraumine amnezija, todėl negali prisiminti jam padaryto sužalojimo aplinkybių, negali duoti adekvačių parodymų, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ( 3 t. b.l. 23-27).

CK 6.250 str. 1 d., apibrėžiančioje neturtinės žalos sąvoką, yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, o dėl to nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis neturtinę žalą patyrė dėl sveikatos sužalojimų, dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų. Nustatant konkretų neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Teismas atsižvelgė į sužalojimo sunkumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo elgesys galėjo turėti kokios tai įtakos kaltinamojo elgesiui dėl jo suduotų smūgių, ko pasėkoje buvo padarytas sunkus sužalojimas, kilo sunkios pasekmės. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo materialinę padėtį, kaltinamojo vardu nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 97/30733 registruotas nekilnojamasis turtas, butas. Kaltinamasis nedirba, yra pensininkas, jo senatvės pensija sudaro 754,62 Lt. Įvertinus visumą aplinkybių dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, kilusių pasekmių, bei įvertinus tai, kad kaltinamasis yra septyniasdešimt metų amžiaus, į jo gaunamas pajamas, prašoma priteisti neturtinė žala mažintina ir priteistina 40000 Lt.

Dėl pareikšto 1000 Lt įvertus faktines aplinkybes spręstina, kad nukentėjęs patyrė turtinę žalą, tačiau duomenų apie galimai padarytą turtinės žalos dydį nėra. Šių aplinkybių nėra galimybės nustatyti negavus papildomos medžiagos, todėl nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

V. P. 2009-11-15 14 val. 20 min. sulaikytas, paleistas 2009-11-17 14 val. 10 min. (2t. b.l. 3, 10). 2011-03-31 kaltinamajam paskelbta paieška. Panaikinta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir registracija policijos komisariate ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t. b.l. 179, 180). 2011-04-14 8 val. V. P. sulaikytas ( 2t. b.l. 198). 22011-04-14 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi V. P. panaikinta paieška, palikta galioti paskirta kardomoji priemonė suėmimas (3 t. b.l. 8-9).

Daiktiniai įrodymai medinė kėdė su atlošu bei keptuvė nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. P.Į, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str.1d. ir nubausti jį laisvės atėmimu trims metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2011 m. gruodžio 7 d.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2009-11-15 14 val. 20 min. iki 2009-11-17 14 val. 10 min. ir nuo 2011-04-14 8 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2011-12-07.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. P. 18073,93 Lt ( aštuoniolika tūkstančių septyniasdešimt tris litus 93 ct) valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo V. G. gydymą.

Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. P. nukentėjusiajam V. G. 40000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Kitoje dalyje dėl turtinės žalos nukentėjusiajam pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktinius įrodymus medinę kėdę su atlošu bei keptuvę nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Vilija Valantienė