Utenos apylinkės teismo nutarimas

2019-04-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-155-477/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
A15.-155-477/2019
Teisminio proceso Nr.
4-54-3-00011-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimvydas Žukauskas
Pažeidėjas
M. N.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-155-477/2019
Proceso Nr. 4-54-3-00011-2019-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 16.20; 21.9.10
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. N.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio S. L. individualioje įmonėje vairuotoju, administracine tvarka nebausto, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikrinimo metu nustatyta, kad 2019-02-27, 12.05 val., (duomenys neskelbtini) M. N. vairavo krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. L. individualiai įmonei, vykdamas maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Pasvėrus transporto priemonių junginį (triašį automobilį su triaše priekaba) ašinėmis svarstyklėmis, nustatyta ir kontrolės akte Nr. K-053595 užfiksuota kad vairuotojas M. N. važiuoja leistinas apkrovas viršijančiu transporto priemonių junginiu. Vairuotojas M. N., patikrinimo metu pateikė specialų nustatytos formos leidimą, suteikiant teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, tačiau kontrolės metu nustatyta, kad transporto priemonės faktinė masė įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009-12-17 įsakymu Nr. V-126 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t) 3,05 tonos didesnė už didžiausią leistiną leidime nurodytą 48 tonų masę. Pasvėrus nustatyta kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė – 52,25 t, įvertinus svarstyklių paklaidą – 51,05 t, tai yra transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė 11,05 t viršijo didžiausią leistiną bendrąją masę – 40 t, nustatytą Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo patvirtinimo“, III skyriaus 19.6 punkte. Tuo vairuotojas pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, III skyriaus 19.6 punkto, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punkto reikalavimus. Tuo pačiu vairuotojas, nesilaikydamas N ir O kategorijų transporto priemonėse krovimo išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35, II skyriaus 10, 11 punktų reikalavimų važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais ir tuo padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalį. Taip pat iš vairuotojo M. N. patikrinimo metu pateikto paaiškinimo nustatyta, kad jis pats pasikrovė krovinį-miško rastus. Vairuotojas pakraudamas ir neįsitikinęs, kad faktinės apkrovos atitinka LDS-023252 leidime nurodytas apkrovas, pažeidė Kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 30 p., N ir O kategorijų transporto priemonėse krovimo išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35, 9 ir 10 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 459 straipsnio 10 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. N. teismo posėdžio metu parodė, kad su protokole nustatytas pažeidimais sutinka ir savo kaltę dėl nusižengimų padarymo pripažįsta visiškai. Dėl pažeidimų gailisi, prašo griežtai nebausti.

M. N. kaltė dėl administracinio nusižengimų, numatytų ANK 459 straipsnio 6 dalyje, ir 459 straipsnio 10 dalyje, padarymo įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, paaiškinimu, medienos perdavimo-priėmimo aktu, važtaraščiu, registracijos liudijimais, leidimu, kontrolės aktu, svėrimo aktu, fotonuotraukomis, kitais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

M. N. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusižengimų (ANK 35 straispnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą M. N., atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti administraciniai nusižengimai transporto srityje), M. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą M. N. įvertina jo asmenybė – administracine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Šios aplinkybės sudarytų pagrindą skirti asmeniui minimalią įstatymo numatytą nuobaudą, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Nagrinėjamu atveju, nors M. N. ir turėjo pareigą įsitikinti, kad jo vairuojamos transporto priemonės svoris neviršija teisės aktų reikalavimų, kad yra visi būtini leidimai, o priešingu atveju nevežti krovinio, vis tik įvertintina ir tai, kad nesant pakrovimo vietoje įrengtų svarstyklių, asmens galimybė teisingai įvertinti krovinio svorį yra ribota. Taip pat atsižvelgtina į įstatymo už padarytus administracinius nusižengimus numatytų baudų dydį, į tai, kad už tokio pobūdžio pažeidimus M. N. baudžiamas pirmą kartą, todėl darytina išvada, kad paskyrus net ir minimalias įstatymo numatytas nuobaudas, tokios nuobaudos nebūtų teisingos ir proporcingos M. N. asmenybei bei jo padarytiems teisės pažeidimams. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti M. N. už padarytus administracinius nusižengimus paskyrus mažesnes nei minimalios ANK 459 straipsnio 6 dalies, 10 dalies sankcijose numatytos baudos. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalimi, 10 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

M. N. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Jį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 10 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti M. N., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank, AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, įmokos kodą (1001) ir ROIK: 19098124225. Išaiškinti, kad, nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas