Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vipauta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Officeday“ ieškinį atsakovui UAB „Vipauta“ dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas UAB „Officeday“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti 2011-11-23 trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ ir atsakovo UAB „Vipauta“ sudarytą Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2011-110108-01 nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą UAB „Vipauta“ grąžinti 38000 Lt trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ naudai, priteisti iš atsakovo UAB „Vipauta“ 4530,54 ieškovo UAB „Officeday“ naudai nuostolių atlyginimui, priteisti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis areštą, nurodydamas, kad ieškinio suma yra didelė, reikšminga ieškovui, o atsakovas atsisako atlyginti ieškovo patirtą žalą, tad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovo UAB „Officeday“, j.a.k. 124931353, buveinė – Žalgirio g. 92, Vilnius, reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo UAB „Vipauta“, j.a.k. 300594805, buveinė – Medeinos g. 25-1, Vilnius, nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nurodė, jog nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo turto, areštuojamas kilnojamasis turtas, turtinės teisės arba pinigines lėšos, esančios atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose ir/arba pas trečiuosius asmenis esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, išmokant įmonės darbuotojams darbo užmokestį ir mokant mokesčius valstybei. Bendra areštuoto atsakovo turto vertė turi atitikti 42530,54 Lt (keturiasdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimties Lt 54 ct) sumai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vipauta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-05 nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai, nutartis yra neteisėta ir naikintina. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tuomet, kai jos iš tikrųjų turi užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovo ilgalaikio turto vertė 2011-12-31 dienai yra 291 241 Lt. Todėl nėra pagrindo manyti, kad net ir esant ieškovui palankiam galutiniam teismo sprendimui, atsakovas neturės galimybės jo įvykdyti. Ginčo suma sudaro tik apie 15 procentų atsakovo ilgalaikio turto. Atsakovas neturi skolų ir įsipareigojimų kredito įstaigoms. Net ir tuo atveju, jei ginčo suma būtų pripažinta didelė, tai nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas negalėjo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes jos nėra susijusios su ieškinio dalyku. Ieškovo nurodomi įrodymai nepagrindžia realaus nuostolių buvimo. Teismo nutartis neatitinka sąsajumo reikalavimų. Teismo nutartis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nemotyvuota.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Vipauta“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „Officeday“ prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2012-03-05 nutartį nepakeistą. Atsiliepime išdėstė motyvus nurodydams, jog nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio ( atskirojo ) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Taikant CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje sprendimo neįvykdymo grėsme yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, prieziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 42 530,54 Lt sumos priteisimo. Kolegija sprendžia, jog tokia suma laikytina didele ir tai yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto argumentai, jog jis turi pakankamai turto nepaneigia būsimo teismo sprendimo nevykdymo rizikos, nes įmonės finansiniai rodykliai nėra pastovus jie gali keistis tiek į gerąją puse, tiek gali pablogėti.

Atskirojo skundo argumentai, jog teismas negalėjo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes jos nėra susijusios su ieškinio dalyku, ieškovo nurodyti įrodymai nepagrindžia realaus nuostolių buvimo ir teismo nutartis neatitinka sąsajumo reikalavimų, atmestini. Įrodymai susiję su ieškinio dalyku bei įrodymų sąsajumas yra analizuojami nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje.

Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas išvadomis, pakankamai motyvuotas, nepažeidžia teisingumo, lygiateisiškumo bei šalių pusiausvyros principo, taip pat nevaržo atsakovo interesų daugiau nei būtina teisėtų tikslų pasiekti.

Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Jei reikalaujama priteisti suma apeliantui, kaip jis pats teigia, nėra didelė, jis turi teisę pateikti prašymą dėl įmokėjimo reikalaujamos priteisti sumos į teismo specialiąją sąskaitą, laidavimo ar turto įkeitimo (CPK 146 str. 2d.). Be to civilinio proceso normos numato laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką ( CPk 146, 150 str.). CPK 147 str. numato teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam sukėlė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės..

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto pirmo apylinkės 2012-03-05 teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalimi, 336 ir 338 straipsniais, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.