Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nurodo, jog Sutartis savaime nepagrindžia teisės rinkti duomenis iš NTR, remiantis teismų praktika, tai, kad registro duomenys prieinami suinteresuotiems asmenims, nesudaro pagrindo asmenims tvarkyti asmens duomenis nepagrindus savo teisinio intereso ir teisėto duomenų rinkimo iš registrų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl Savivaldybės atlikto ginčo duomenų tvarkymo

BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis).

Taigi, nesant (nepagrindus) nė vienos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos, asmens duomenų tvarkymas laikytinas neteisėtu. Duomenų tvarkymo teisėtumą turi pagrįsti duomenų valdytojas ar tvarkytojas, nagrinėjamu atveju – Savivaldybė.

Bylos duomenimis (remiantis RC raštais ir su raštais pateiktais vartotojo veiksmų protokolais) nustatyta, kad Savivaldybė NTR atliko duomenų paiešką pagal nekilnojamojo turto adresą ((duomenys neskelbtini)), todėl atmestinas pareiškėjos skundo teiginys, jog Inspekcija nepagrindė nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis aplinkybės, kad paieška NTR buvo vykdoma ne pagal fizinį asmenį, o pagal konkretų adresą.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjant BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nustatytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų taikymo pagrįstumą, būtina įvertinti, ar duomenų tvarkymo pagrindas nustatytas Sąjungos teisėje arba Lietuvos Respublikos teisėje.

Kaip minėta, Savivaldybė grindė ginčo duomenų rinkimą NTR 2020-01-02, 2020-08-19 ir 2020-10-05 savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutarties vykdymo kontrolės tikslu. Kaip nurodyta Savivaldybės atsakymuose pareiškėjai, Inspekcijai, ir kaip nustatyta skundžiamame Sprendime, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Turto valdymo įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2019-09-30) 14 straipsnio 3 dalimi, savivaldybių turtas 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais, laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu subjektai neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panaudos pagrindais suteikti nekilnojamąjį turtą. Teismas pažymi, jog Turto valdymo įstatyme (redakcijose, galiojusiose nuo 2019-10-01 iki 2020-08-31 ir nuo 2020-09-01 iki 2020-10-08), taip pat jį įgyvendinančiame Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos apraše, kuris patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-129, nėra tiesiogiai nustatytas reikalavimas neperduoti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis savivaldybės turto subjektams, turintiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto savivaldybėje. Tačiau Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu panaudos subjektas pagrindžia, kad prašomas panaudos pagrindais suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai, o Turto valdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai įpareigoja savivaldybių turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomeninės naudos principu (savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą), efektyvumo principu (sprendimais, susijusiais su savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei), racionalumo principu (valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas) bei viešosios teisės principu (sandoriai dėl savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ginčo duomenų tvarkymo pagrindas laikytinas nustatytu Turto valdymo įstatyme.

Taip pat Savivaldybė grindė ginčo duomenų rinkimą NTR 2020-11-23 ir 2020-12-10 administracinės procedūros pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl alkoholio ir tabako prekybos licencijos išdavimo vykdymo tikslu. Kaip nurodyta Savivaldybės atsakymuose pareiškėjai, Inspekcijai, ir kaip nustatyta skundžiamame Sprendime, vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu (toliau – ir AKĮ) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), subjektai, kurie teikia prašymą išduoti alkoholio prekybos licenciją, turi pateikti savivaldybės administracijai pastato, kuriame įrengta prekybos vieta, teisinio registravimo dokumentų ir (ar) sutarties, kurios pagrindu įmonė naudojasi patalpomis, kopijas. Teismas pažymi, jog AKĮ 16¹ straipsnis apibrėžia prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, 18¹ straipsnio 4 dalies 5 punktas nustato, jog licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos licencijos prašytojams, jeigu, be kita ko, atitinka reikalavimą, kad licencijos prašytojų, norinčių verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, numatomai vykdyti veiklai neprieštarauja daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai. Taisyklių 8.2 p. nustato, jog savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi licencijos prašytojo paraišką išduoti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją (išskyrus Taisyklių 3.9–3.13 papunkčiuose nurodytas licencijas), patikrina Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo interneto svetainėje, ar pastatas, kurio patalpose bus vykdoma mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (tikrinama tais atvejais, kai prašoma licencijos, kuri gali būti išduota prekiauti alkoholiniais gėrimais tik stacionariuose pastatuose įrengtose prekybos ar viešojo maitinimo vietose). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ginčo duomenų tvarkymo pagrindas laikytinas nustatytu Turto valdymo įstatyme.

Atmestinas skundo teiginys, jog Inspekcija nesiaiškino ir netyrė aplinkybių ir priežasčių, kokiu pagrindu, siekiant išsiaiškinti Asociacijos galimai turimą turtą, pareiškėjos duomenys buvo tikrinami ir renkami sistemingai, net keturis kartus skirtingais laikais. Teismas pažymi, jog Sprendime Inspekcija nurodė, kad pareiškėjos pateiktame Savivaldybės atsakyme teigiama, kad informaciją, susijusią su jos nekilnojamuoju turtu, rinko Skyrius, vykdydamas Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutarčių kontrolę. Taip pat teismas pažymi, kad Sprendime aptarti Savivaldybės paaiškinimai, jog Asociacijai Sutarties pagrindu suteiktos Savivaldybės patalpos (duomenys neskelbtini) miestelyje; Turto valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pagrindu buvo vykdoma Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutarčių kontrolė, buvo aiškinamasi ar Asociacija nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) gavus nepatvirtintos informacijos, kad Asociacija turi patalpas šiuo adresu, ir ar suteikiant Asociacijai patalpas nebuvo nuslėpta informacija, sudaranti pagrindą nesudaryti panaudos sutarties ar vėliau paaiškėjus – ją nutraukti; patikrinęs informaciją Skyrius nustatė, kad Asociacija tame pastate nuomojasi patalpas pagal subnuomos sutartį; Asociacija laiku nepateikė ataskaitos apie Panaudos sutarties vykdymą; Savivaldybei iš anksčiau buvo žinoma, kad Asociacija yra subnuomavusi patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), todėl Skyrius papildomai patikrino NTR, ar subnuomos sutartis vis dar galioja. Teismo vertinimu, Inspekcija išnagrinėjo aplinkybes, priežastis, bei ginčo duomenų tvarkymo teisinį pagrindą.

Atmestinas pareiškėjos teiginys, jog Inspekcija nenagrinėjo aplinkybės, kad ginčo duomenų iš RC rinkimas neatitinka Sutartimi nustatyto duomenų iš NTR rinkimo tikslo, kadangi Savivaldybė duomenų tvarkymą grindė Savivaldybės valdomo turto panaudos sutarčių kontrole, kai Sutaryje nurodomi valdomo, naudojamo ir disponuojamo nekilnojamojo turto duomenų tikslinimo tikslai. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos Skunde nebuvo keliamas klausimas dėl ginčo duomenų tvarkymo atitikties Sutarties nuostatoms, skunde pareiškėja aiškiai įvardijo skundžiamą subjektą (Jonavos rajono savivaldybės administracija), tad Inspekcija pagrįstai nepasisakė Sprendime minėtu klausimu.

Nesutiktina su skundo teiginiu, jog Savivaldybė nesilaikė reikalavimo tvarkyti tik būtinus duomenis, minimaliai asmens duomenų apsaugą varžančiomis priemonėmis, nepasinaudojo teisėtomis galimybėmis gauti duomenis apie Asociacijos nekilnojamąjį turtą, nepažeidžiant kitų asmenų duomenų apsaugos (Savivaldybė galėjo kreiptis į RC su prašymu pateikti informaciją, į kurią nepatektų pareiškėjos duomenys, o ne pasinaudoti su Sutartimi gaunant NTR išrašą; nebuvo pagrįsta būtinybė rinkti duomenis apie pareiškėjos valdomo turto dydį ir sudarytas nuomos sutartis). Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju Savivaldybė pagrindė būtinybę patikrinti duomenis apie patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, jog Asociacijai nevykdant įsipareigojimų dėl Panaudos sutarties vykdymo, esant pagrindo manyti, jog Asociacija naudojasi patalpomis minėtu adresu (patikrinus paaiškėjo, jog naudoja patalpas šiuo adresu subnuomos sutarties pagrindu) ir siekiant užtikrinti Turto valdymo įstatyme nustatytų savivaldybės turto valdymo principų įgyvendinimą bei tinkamą Savivaldybei pavestų funkcijų vykdymą, buvo siekiama nustatyti, ar Asociacija nuosavybės teise valdo nekilojamąjį turtą minėtu adresu. Pareiškėjos nurodomi veiksmai, kuriuos neva galėjo savivaldybė atlikti gaunant tuos pačius duomenis, nepaneigia savivaldybės atlikto duomenų tvarkymo teisėtumo nustatytu pagrindu.

Atsižvelgdamas nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog išsamiai ištyrusi ginčo duomenų tvarkymui reikšmingas aplinkybes (atsižvelgusi į Registrų centro pateiktą informaciją, Savivaldybės paaiškinimus ir įrodymus bei kitus skundo nagrinėjimo metu surinktus duomenis), nustačiusi, kad paieška NTR nebuvo atliekama pagal pareiškėjos asmens duomenis, o pagal turto adresą, Inspekcija pagrįstai vertino, kad peržiūrėdama NTR pareiškėjos duomenis Savivaldybė vykdė jai teisės aktais pavestas funkcijas dėl viešosios nuosavybės tinkamo tvarkymo ir alkoholio kontrolės nuostatų laikymosi, taigi teisėtai tvarkė ginčo duomenis. Tad sutiktina su Inspekcijos išvada, jog duomenų valdytojas pagrindė asmens duomenų tvarkymo teisėtumą pagal BDAR 6 str. 1 dalies c ir e punktus.

Dėl seniūnės atlikto ginčo duomenų tvarkymo

Pareiškėja skundu teigia, kad Sprendime nėra pasisakyta dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės Savivaldybei perduotų duomenų apie pareiškėjos valdomą turtą teisėtumo, atitikties BDAR reikalavimams, netirtos aplinkybės, kuriomis Seniūnė gavo duomenis apie pareiškėjos valdomą Turtą ir sudarytus sandorius. Teigia, jog Seniūnė, nebūdama Turto skyriaus darbuotoja, nebuvo įgaliota ir neturėjo teisinio pagrindo rinkti pareiškėjos asmens duomenis ir juos perduoti Savivaldybei. Teigia, jog Sprendimo teiginys “<...> Inspekcija nenustatė duomenų, kad su NTR Savivaldybės surinktais duomenimis, vykdydama darbines funkcijas, būtų susipažinusi V. A. K.“ neatitinka bylos faktinių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad 2020-10-06 Seniūnės pasirašytame rašte Nr. (1.22)-SJ-159 ji nurodo pareiškėjos duomenis iš NTR.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnis nustato, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Įstatymo 31 straipsnis nustato, kad seniūnijos gali būti šių formų: savivaldybės administracijos filialai arba biudžetinės įstaigos. Įstatymo 30 straipsnis nustato, jog savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Įstatymo 31 straipsnis nustato, jog Seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti seniūnijos nuostatai; seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas; seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai.

BDAR 29 straipsnyje nustatyta, kad duomenų tvarkytojas ir bet kuris duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui pavaldus asmuo, galintis susipažinti su asmens duomenimis, negali tų duomenų tvarkyti, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas duoda nurodymus juos tvarkyti, nebent tai reikalaujama pagal Europos Sąjungos ar valstybės narės teisę.

Byloje nėra jokių duomenų, kad savivaldybės struktūrinio padalinio darbuotoja (seniūnė) būtų gavusi pareiškėjos duomenis iš RC. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, dėl duomenų rinkimo Inspekcija pasisakė, jog nagrinėdama skundą jo apimtyje, nenustatė duomenų, kad su NTR Savivaldybės surinktais duomenimis, vykdydama darbines funkcijas, būtų susipažinusi seniūnė. Seniūnės pasirašytu 2021 m. vasario 23 d. Seniūnijos raštu paaiškinta, jog apie pareiškėją seniūnė asmeniškai jokios informacijos niekada specialiai nerinko ir neplatino; informacija apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) esantis turtas priklauso pareiškėjai yra žinoma daugeliui (duomenys neskelbtini) žmonių, šią informaciją galimai skleidė ir tame pastate dirbę, ir joje lankęsi asmenys.

Pažymėtina, kad byloje yra pareiškėjos pateiktas seniūnės rengtas 2020 m. spalio 6 d. raštas Nr. (1.22.)-SJ-159 „Dėl panaudos sutarties nutraukimo“, kuriame ypatingai išsamiai pateikiami tik RC valdomi Nekilnojamojo turto registro duomenys, turintys būti žinomi tik tiesiogiai su duomenų tvarkymo teisėta priežastimi susijusių asmenų (už savivaldybės turto valdymą ir leidimų, licencijų išdavimą atsakingi skyrių darbyotojai), kuriuos nurodo savivaldybės administracija. Nustačius, kad 2020 m. spalio 5 d. atsakingas savivaldybės asmuo tvarkė pareiškėjos asmens duomenis, o 2020 m. spalio 6 d. savivaldybės administracijos padalinio tie patys išsamūs registro duomenys pateikiami rašte, darytina išvada, kad Inspekcijos išvada, jog nagrinėjamu atveju Salivaldybė „įrodė, kad atlikdama paiešką NTR, bei vėliau tvarkydama gautus duomenis, laikėsi BDAR 5 straispnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens tvarkymu susijusių principų“, yra skubota. Pažymėtina, kad atskleidus vien duomenų tvarkymo teisėtumo pagal 6 str. 1 dalį sąlygų laikymąsi, nepagrįstai, neatlikus visapusiško ir išsamaus tyrimo, padaryta išvada apie kitų BDAR 5 str. 1 dalies pincipų laikymąsi, kuriuos, be kita ko, pareiškėja skunde taip pat akcentavo, o būtent, duomenų kiekio mažinimo principas ir duomenų tvarkymo savivaldybės administracijos viduje skaidrumas.

Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas numato, jog, atsižvelgdamas į techninių galimybių išsivystymo lygį, įgyvendinimo sąnaudas bei duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą ir tikslus, taip pat duomenų tvarkymo keliamus įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų užtikrintas pavojų atitinkančio lygio saugumas (BDAR 32 str. 1 d.). Duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas imasi priemonių, siekdami užtikrinti, kad bet kuris duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui pavaldus fizinis asmuo, galintis susipažinti su asmens duomenimis, jų netvarkytų, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas duoda nurodymus juos tvarkyti, nebent tas asmuo privalo tai daryti pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę (BDAR 32 str. 4 d.). Šiuo aspektu nebuvo atliktas pagal pareiškėjos skundą tyrimas dėl savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio (seniūno) gautų nurodymų ar pareigų tvarkyti Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie nurodomi 2020 m. spalio 6 d. rašte. Tam būtina išanalizuoti ir savivaldybėje esančias asmens duomenų tvarkymo taisykles, ištirti ir įvertinti duomenų tvarkymo teisinio reguliavimo kontekste pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad Jonavos savivaldybės administracijoje veikianti dokumentų valdymo sistema „Kontora“ siunčiami dokumentai prieinami visiems administracijoms darbuotojams, t. y. ir tiems, kurių funkcijos neapima susipažinimo su RC Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kitus reikšmingus duomenis ir, esant poreikiui, imtis taisomųjų veiksmų.

Dėl to skundžiamo sprendimo dalis, kurioje nurodoma, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija laikėsi BDAR 5 str. 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų (išskyrus teisėtumo sąlygų nustatymo), neatitinka išsamaus, objektyvaus ir visapusiško pareiškėjos dalies skundo išnagrinėjimo, nėra pakankamai motyvuota visapusišku aplinkybių ištyrimu.

Dėl procedūrinių pažeidimų

Pareiškėja teigia, kad buvo pažeisti pareiškėjos interesai ir įstatyme įtvirtintas reikalavimas dėl skundo nagrinėjimo termino, atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. gruodžio 2 d. skundas buvo išnagrinėtas 2022 m. birželio 21 d., praėjus 18 mėnesių nuo skundo padavimo dienos, Inspekcijai nenurodžius svarbių, pagrįstų ir pateisinančių termino praleidimo priežasčių (tokia nelaikytina didelė Inspekcijos darbų apimtis ir darbuotojų trūkumas).

Inspekcija pažymi, jog 2021 m. kovo 10 d. raštu Nr. 2R-1157(2.13.) registruotu paštu pareiškėjos skunde nurodytu gyvenamosios vietos adresu siuntė pareiškėjai informaciją apie jos skundo nagrinėjimo eigą ir termino pratęsimą, tačiau minėtas raštas grįžo neįteiktas su AB „Lietuvos paštas“ žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teigia, jog skundo neišgrinėjimas per teisės aktuose nustatytus terminus buvo nulemtas objektyvių, ne nuo Inspekcijos darbuotojų priklausančių priežasčių (didelė darbų apimtis ir žmogiškųjų išteklių trūkumas), apie tai Inspekcija informavo pareiškėją; žmogiškųjų išteklių trūkumą Inspekcijoje pagrindžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. ataskaita Nr. 1V-10.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 30 straipsniu, priežiūros institucija praneša pareiškėjui apie skundo nagrinėjimo pažangą, jei skundas ar jo dalis neišnagrinėta, ar rezultatus ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos; skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde ar jo dalyje nurodytų ar nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, skundžiamo asmens ir kitų juridinių ar fizinių asmenų vengimo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio arba kitų objektyvių priežasčių būtina skundo ar jo dalies nagrinėjimą pratęsti; šiais atvejais skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams; bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos; apie skundo ar jo dalies nagrinėjimo termino pratęsimą ir pratęsimo priežastis pranešama pareiškėjui; skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką.

Bylos duomenimis, pareiškėjos 2020 m. gruodžio 2 d. skundas Inspekcijoje gautas 2020 m. gruodžio 7 d., Inspekcija 2020 m. gruodžio 10 d. informavo pareiškėją, kad jos skundas buvo priimtas nagrinėti. Pareiškėjos 2021 m. sausio 18 d. raštas „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Inspekcijoje gautas 2021 m. sausio 19 d. Inspekcija 2021 m. kovo 10 d. raštu Nr. 2R-1157(2.13.) ,,Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo eigos ir termino pratęsimo“ informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo pažangą; nurodė, kad remiantis ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalimi, skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos, dėl objektyvių priežasčių skundo ar jo dalies nagrinėjimas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, o bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos; nurodė, jog dėl objektyvių priežasčių (didelės darbų apimties) skundo nagrinėjimo terminas pratęsiamas iki 6 mėnesių. 2021 m. spalio 29 d. raštu Nr. 2R-5389(2.13.) ,,Dėl jūsų 2021-10-11 prašymo“ Inspekcija informavo pareiškėją, kad 2021 m. kovo 10 d. raštu Nr. 2R-1157(2.13.) registruotu paštu pareiškėjos skunde nurodytu gyvenamosios vietos adresu siuntė pareiškėjai informaciją apie jos skundo nagrinėjimo eigą ir termino pratęsimą, tačiau minėtas raštas grįžo neįteiktas su AB „Lietuvos paštas“ žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“; taip pat informavo apie skundo nagrinėjimo pažangą ir priežastis, dėl kurių skundas neišnagrinėtas nustatytu terminu (didelės darbų apimties ir darbuotojų trūkumo). 2022 m. birželio 21 d. Inspekcija priėmė Sprendimą.

Teismas pažymi, jog atsakovė praleido ADTAĮ 30 straipsnyje nustatytą maksimalų 6 mėnesių terminą, per kurį turėjo būti išnagrinėtas pareiškėjo 2020 m. gruodžio 7 d. Inspekcijoje gautas skundas, tačiau skundo nagrinėjimo trukmei turėjo įtakos pareiškėjos Pareiškėjos 2021 m. sausio 18 d., 2021 m. kovo 9 d. pateikti papildomi duomenys, kuriuos nagrinėjant atsakovė turėjo papildomai kreiptis į Registrų centrą bei Savivaldybę.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog LVAT dėl procedūrinio sprendimo priėmimo termino yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančio administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012).

Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą pasibaigus šio sprendimo priėmimo terminui.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas Sprendimas dalyje dėl duomenų tvarkymo teisėtumo principo (duomenų tvarkymo sąlygų pagal BDAR 6 str. 1 dalį) laikymosi yra priimtas tinkamai nustačius ir įvertinus Sprendimui priimti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, tinkamai motyvuotas. Kitoje dalyje (dėl duomenų kiekio mažinimo ir duomenų tvarkymo skaidrumo principų savivaldybės administracijoje laikymosi) Sprendimas naikintinas, įpareigojant Inspekciją iš naujo išnagrinėti šią pareiškėjos 2020 m. gruodžio 2 d. skundo dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjos D. S. skundą.

panaikinti dalį Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. birželio 17 mėn. sprendimo Nr. 3R-458 (2.13-1.E) ,,Dėl D. S. 2020-12-02 skundo“, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymo principų laikymusi tikrintoje institucijoje (duomenų kiekio mažinimo ir duomenų tvarkymo skaidrumo), ir įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją iš naujo išnagrinėti šią pareiškėjos 2020 m. gruodžio 2 d. skundo dalį.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.