- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-09
- Bylos Nr.
- 2-496/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- R. Z., J. P.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės bei Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. Z. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas jų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą teisinės registracijos atstatymo civilinėje byloje Nr. 2-748-343/2005.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams I. P. , J. P. ir R. Z. dėl skolos priteisimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia bei priteisė ieškovui iš atsakovo I. P. 152 480, 75 Lt skolą, 4 249, 62 Lt žyminio mokesčio ir pripažino negaliojančiomis 2004 m. sausio 20 d. dovanojimo sutartį, kuria šis atsakovas jam priklausiusią 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio Birutės 5, Kaune perleido savo sūnui atsakovui J. P. bei 2004 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kurią atsakovas J. P. šį turtą pardavė savo senelei atsakovei R. Z. , ir turtą grąžino atsakovui I. P. . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi išnagrinėjusi šią bylą pagal atsakovų R. Z. ir J. P. apeliacinius skundus, šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kartu patikslino teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodė, kad iš atsakovės R. Z. išreikalautas turtas skiriamas ieškovo A. K. kreditoriniam reikalavimui patenkinti (t. 1, b. l. 172 – 175, t. 2, b. l. 124 – 128).
Atsakovai R. Z. ir J. P. 2007 m. gegužės 2 d. padavė teismui prašymą atstatyti nuosavybės teisės į minimą nekilnojamąjį turtą registraciją atsakovės R. Z. vardu bei panaikinti šio turto areštą (t. 2, b. l. 138 - 142). Nurodė, kad atsakovas I. P. , kuris Nekilnojamojo turto registre nuo 2007 m. balandžio 2 d. yra laikomas šio turto savininku, skolą ieškovui A. K. grąžino ir tai patvirtina antstolio pažyma, todėl nebeliko pagrindo (nei teisinio, nei faktinio) tolesnei nuosavybės teisinei registracijai atsakovo I. P. vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 5 d. nutartimi šį prašymą iš dalies patenkino ir vadovaudamasis CPK 150 straipsniu panaikino Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartimi minimam nekilnojamam turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymo dalį dėl nuosavybės teisių į šį turtą registracijos atsakovės R. Z. vardu atmetė, motyvuodamas tuo, kad įstatymas nenumato tokios galimybės. Konstatavo, kad CPK 42 straipsnio pirmoji dalis, kuria rėmėsi atsakovai, nustato šalių teises ir pareigas, o CPK 290 straipsnis reglamentuoja nutarčių ir rezoliucijų priėmimą, o sandoriai, kurių pagrindu ginčo nekilnojamas turtas buvo perleistas atsakovams J. P. ir R. Z. teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ginčo namų valdos dalies savininke pripažinti atsakovę R. Z. . Nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindus nustato CK 4.47 straipsnis, tačiau atsakovų nurodyto nuosavybės teisės įgijimo pagrindo jame nėra.
Atsiliepimas
Atsakovai R. Z. ir J. P. nesutikdami su teismo nutarties dalimi, kuria atmestas jų reikalavimas, padavė atskirąjį skundą. Apeliantai, remdamiesi šioje nutartyje paminėtu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi padarytu teismo sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimu teigia, kad atsakovui I. P. pilnai atsiskaičius su ieškovu I. K. nebeliko pagrindo, kuriuo remiantis minimo turto teisinė registracija būtų palikta atsakovo I. P. vardu. Nurodo, kad skundžiama teismo nutarties dalis prieštarauja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalimis bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas ir, atmesdamas minimą atsakovų prašymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip buvo minėta, sandoriai, kurių pagrindu ginčo turtas buvo perėjęs atsakovės R. Z. nuosavybėn, yra pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, teismų sprendimai nėra panaikinti, galioja ir todėl yra privalomi (CPK 18 str.). Byloje nustatyta, kad atsakovas I. P. atsiskaitė su ieškovu I. K. ir teismo priteistos skolos išieškojimas nebuvo nukreiptas į ginčo turtą. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė nėra pagrindu atsakovės R. Z. nuosavybės teisei atsirasti. Apeliantų nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nutartyje padarytas Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimas, jog iš atsakovės R. Z. išreikalautas turtas skiriamas ieškovo A. K. kreditoriniam reikalavimui patenkinti, taip pat neduoda pagrindo tenkinti atsakovų reikalavimą, nes apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi tik patikslino teismo sprendimą, kad pripažinus sandorius negaliojančiais ir pritaikius restituciją, ginčo turtas gali būti skirtas tik šį (Paulino) ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą teismo sprendimą, kuriuo paminėti sandoriai yra pripažinti negaliojančiais (t. 2, b. l. 124 – 128).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.