Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui, kaltinamojo L. K. gynėjai - advokatei O. B., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, teistas:

2012-10-24 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. galutine subendrinta 1 m. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2013-08-02 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., galutine subendrinta 2 m. laisvės apribojimo bausme;

2014-06-18 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinus su 2013-08-02 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn., nustatant įpareigojimus per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 23 iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant per mėnesį išdirbti 10 valandų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. K. 2015 m. vasario 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš motinai V. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambario, pagrobė benzininį pjūklą „Jonsared“ CS2255, priklausantį V. K. broliui A. K., kurio vertė 521,31 euro.

Kaltinamasis L. K. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad 2015-02-10 – 2015-02-11 buvo apsvaigęs nuo alkoholio, norėjo dar išgerti. Būdamas neblaivus, nežinodamas pasekmių, pavogė brolio benzininį pjūklą ir pardavė kaimynui už 100 eurų. Pjūklas buvo jo motinos namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Brolis, kurio pjūklą pagrobė, gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Žinojo, kad pjūklas brolio bei kokia pjūklo vertė. Motinos neatsiklausė dėl įrankio paėmimo. Parodė, kad iki pagrobė pjūklą gėrė su motinos sugyventiniu, brolio tuo metu namuose nebuvo. Motina iš karto nepastebėjo vagystės, tik vėliau ji pamatė, kad nėra pjūklo. Pjūklas buvo padėtas namo viduje, kitame kambaryje nei, kad vyko išgertuvės. Pėsčiomis rankose nunešė pjūklą parduoti D. M., kuris gyvename kaime nuo motinos namų iki jo namų atstumas galėjo būti apie 200 - 300 metrų. D. M. nesidomėjo, iš kur gavo pjūklą. Jis pats kainą pasiūlė, kuri D. M. tiko. Pjūklas buvo beveik naujas, nedaug dėvėtas. Tiksliai nežino už kiek brolis įsigijo pjūklą. Visiškai sutinku su pareikštu ieškiniu. Nereikalauja jokio papildomo įrodinėjimo dėl civilinio ieškinio pagrįstumo. Sutinka atlyginti visą žalą, kurios prašo brolis. Nepasisakė iš karto broliui, kad pagrobė jo pjūklą. Supranta, kad kvailai pasielgė, brolis dėl to labai supyko. Blogai vertina savo elgesį, atsiprašo brolio. Visus ankstesnis nusikaltimus padarė irgi būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Sutinka, kad turi priklausomybę nuo alkoholio ir norėtų gydytis. Ketina susitvarkyti gyvenimą, nori pasitaisyti, įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje, pasimokyti, kad galėtų pajamų užsidirbti. Paaiškino, kad motinos namuose gan dažnai vyksta išgertuvės, ji su patėviu išgeria. Jis pats gyvena senelio, kuris nevartoja alkoholio, namuose. Kiti trys jo nepilnamečiai broliai gyvena Lentvario vaikų globos namuose, nes apribota motinos valdžia, jo tėvas žuvęs.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K., kaltinamojo brolis, sutikęs duoti parodymus, parodė, kad D. M., yra kaimynas. Mano, kad jis žinojo, kad pjūklas yra jo, kad jis vogtas ir nereikia pirkti. Parodė, kad kartu su kaltinamuoju - broliu gyvena savo senelių namuose. Kadangi mama buvo prašiusi pripjauti malkų, paliko pjūklą ją pas. L. K. žinojo, kad jis tą pjūklą nusipirkęs, o dėl pjūklo kainos nieko nežinojo. Brolis žinojo, kad pjūklas padėtas pas mamą. Parodė, kad jam draugas paskambino ir pasakė, kad L. turi pinigų, pirkinėja telefonus ir, kad jis pasižiūrėtų ar brolis nepavogė pjūklo. L. su pinigais buvo parvažiavęs į Trakus. Paskambinęs mamai sužinojo, kad pjūklo nėra ir kitą dieną kvietė policiją. Mama nematė kaip buvo pagrobtas pjūklas. Nepateisina tokio brolio elgesio, nes tai nebe pirmas kartas. Sutinka, kad L. K. teisingai nurodė aplinkybę dėl alkoholio vartojimo šeimoje. Pats irgi vartoja alkoholį, bet saikingai. Priklausomybės alkoholiui neturi. Pjūklas negrąžintas, nes, kiek žino, D. M. pardavė pjūklą nepažįstamam asmeniui. Palaiko civilinį ieškinį. Pjūklą litais buvo pirkęs už 1800 Lt. Litus pavertęs į eurus pareiškė civilinį ieškinį. Pjūklas buvo nedaug naudotas, tik antrą mėnesį juo naudojosi. Pjūklo įsigijimo tikslas buvo užsidirbti ir padėti kitiems dirbti. Kai atlygins kaltinamasis žalą, tada spręs dėl atleidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja, nukentėjęs asmuo tam neprieštarauja. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę:

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 d. 18 val. iki 2015 m. vasario 11 d. 20 val. iš jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dingo benzininis pjūklas „Jonsared“. Jos namai nerakinami. Kad dingęs pjūklas ji pastebėjo 2015 m. vasario 11 d. apie 20 val. Jos namuose dažnai lankydavosi sūnus L. K., kuris žinojo kur padėtas pjūklas (b.l.20).

Liudytojas D. M., apklustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jam gerai žinomi netoliese kitame kaime gyvenantys L. K. ir A. K., su kuriais bendrauja. Jis žinojo, kad A. K. turėjo benzininį pjūklą ir kitų daiktų, kuriuos pardavinėjo. 2015 m. vasario 11 d., dienos metu, pas jį į namus atėjo L. K., kuris nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. L. K. jo paklausė ar nenorėtų pirkti iš jo benzininį pjūklą. Jis L. K. neklausė kieno pjūklas, liepė atnešti parodyti. Vakaro metu L. K. į namus jam atnešė benzininį pjūklą „Jonsared“, raudonos ir juodos spalvų ir paprašė už jį 100 eurų. Jis apžiūrėjo pjūklą ir už pjūklą L. K. sumokėjo 50 eurų, o likusius 50 eurų žadėjo atiduoti 2015 m. vasario 13 d. Pirkdamas iš L. K. pjūklą neklausė kieno pjūklas, nepagalvojo, kad pjūklą L. K. galėjo pavogti iš brolio A. K., manė, kad broliai Kuznecovai susitarę parduoti pjūklą, nes abu piktnaudžiauja alkoholiu, todėl pritrūkus pinigų ir parduoda pjūklą. Nusipirktą pjūklą jis rytojaus dieną pardavė nepažįstamam vyriškiui Aukštadvario turgelyje už 140 eurų tokiu būdu užsidirbdamas pinigų. Likusių sutartų 50 eurų jis L. K. nesumokėjo, nes sutartu metu 2015 m. vasario 13 d. paimti pinigų neatėjo (b.l.22).

2015-02-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas, viduje yra virtuvė ir kambarys, lauko durys nerakinamos, kiemo teritorija neaptverta (b.l.6-7).

Nukentėjusysis A. K. pareiškė 521,31 euro civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b.l.11, 12, 17).

Aukščiau aptarti įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš motinai priklausančios gyvenamosios patalpos, t.y. gyvenamojo namo kambario, kaltinamasis, būdamas apsvaigęs, pagrobė nukentėjusiajam, savo broliui, priklausantį turtą, benzininį pjūklą „Jonsared“ CS2255, kurio vertė 521,31 euras. Kaltu kaltinamasis visiškai prisipažino, jo parodymus patvirtina kita teisiamajame posėdyje ištirta medžiaga. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo L. K. veiksmais, žinant, kad jo brolis A. K. turi įsigijęs darbui įrankį. Tokie kaltinamojo veiksmai padaryti prieš turto savininko valią, t.y. nukentėjusiojo neatsiklausus, neprašius, tiesiog pagrobus nukentėjusiajam priklausantį turtą, buvusį padėtą motinos gyvenamojo namo kambaryje. Nusikalstami veiksmai atlikti suvokiant nusikalstamų veiksmų pobūdį ir pavojingumą. Kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu iš esmės atitinka jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu bei kitiems faktiniams bylos duomenims, nukentėjusiojo, liudytojų parodymams, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolams. Esant nustatytų ir ištirtų aplinkybių visumai, tokie kaltinamojo L. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis su ieškiniu sutinka visiškai. Civilinis ieškinys 521,31 euro turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai (CK 6.249 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, teismas vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamojo asmenybę, veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiojo poziciją. Lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino nusikaltęs, dėl savo veiksmų gailisi ir pergyvena. Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos tyčinio nesunkaus nusikaltimo turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymui. Praeityje kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka, teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. L. K. nevedęs, psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas, sutinka, jog turi priklausomybę alkoholiui, kas paskatina negatyviems poelgiams, norėtų gydytis nuo alkoholizmo, keisti gyvenimo būdą ir įpročius, civilinį ieškinį pripažįsta, pasižada geruoju atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus; teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, aplinką, kurioje augo kaltinamasis, šeimos įtaką jo asmenybės formavimuisi, santykius su artimaisiais, asmenį, kurio atžvilgiu ši padaryta nusikalstama veika, vertinant tai, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno ir darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, nori dirbti, kad galėtų atlyginti padarytą turtinį nuostolį, keisti gyvenimo būdą, sutinka gydytis nuo alkoholio, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, dar sykį atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką kaltinamojo asmenybei ir bausmės prevencijai (BK 75 straipsnis).

Pagal 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu. Todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 65-66 str. nuostatomis į paskirtosios bausmės laiką įskaitytinas L. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-02-12 iki 2015-03-12.

L. K., siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė pakeistina į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (BPK 119, 136 straipsniai).

Byloje 2015-02-26 gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raš­tas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos L. K., išlaidos iki 2015-02-25 sudaro iš viso 31,85 euro dydžio advokato užmokestis. Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 7, 9 punktuose imperatyviai nurodyta, kad na­gri­nė­jant bylą teisme kai kaltinamasis suimtas arba pagreitinto proceso tvarka, teisiamajame posėdyje būtinas gynėjo dalyvavimas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti rungimosi principo įgy­ven­dinimą bei asmens, kurio laisvė suvaržyta, gynybos užtikrinimą, numatė privalomą gynėjo dalyvavimą. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės tei­si­nės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c) p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tei­kiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžia­mo­joje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuo­met gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės ins­tancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje by­lo­je Nr. 2K-322/2014). Todėl spręstina, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tarnybos pažyma, pateikta po teisiamojo posėdžio, nėra pagrindas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo (b.l.75).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. K. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. prie 2014-06-18 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti L. K. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. L. K. paskirtos 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant L. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

- gydytis priklausomybės ligą – alkoholizmą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti L. K. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2015-02-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-03-12.

Kardomąją priemonę – suėmimą L. K. pakeisti į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, L. K. paleidžiant iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš kaltinamojo L. K. priteisti 521,31 eurą turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.