- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- 1N-215-148/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00442-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Advokatai
- Aivaras Alimas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Š. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamajam A. Š. priklausančiam turtui buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d.
Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo A. Š. gynėjo advokato Aivaro Alimo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 216 straipsnio l dalį kaltinamas tuo, kad padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. T. iššvaistyti jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 190 000 Lt, bei naudojo šiuos nusikalstamu būdu gautus pinigus – 190 000 Lt, kartu su sąskaitos likučiu įmonės ūkinėje, komercinėje veikloje, ir neteisėtai atliko finansines operacijas, taip pat apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Š. priklausančiam turtui, t. y. butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), Alytuje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Alytuje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus k. v. Vėliau šis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi, siekiant užtikrinti nagrinėjamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam A. Š. priklausančiam turtui, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, paliekant naudojimosi teisę, buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį ir panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą žemės sklypui, priklausančiam A. Š., esančiam (duomenys neskelbtini), Alytuje, registro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamajam A. Š. priklausančiam turtui pratęstas trims mėnesiams. Teismas nutartyje nurodė, kad nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstinas, nes neišnykęs vienas iš įstatyme numatytų pagrindų – galimas turto konfiskavimas.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. Š. gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi taikomą laikiną A. Š. nuosavybės teisės apribojimą jam priklausančiam butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), Alytus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Gynėjas skunde nurodo, kad jo ginamasis kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. T. iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas – 190 000 Lt. Taip pat skunde jis pažymi, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilęs turtinio pobūdžio ginčas dėl minėtų 190 000 Lt yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje, ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 190 000 Lt. Be to, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos skolos sumokėjimas buvo išdėstytas dalimis ir jau yra visiškai įvykdytas. Dėl to nėra jokių prielaidų teigti, kad šios piniginės lėšos gali būti konfiskuotos kaip nusikalstamos veikos rezultatas, kadangi jos visos jau yra gražintos.
Gynėjas skunde taip pat nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 19 d., nagrinėdamas skundą dėl to paties teismo Kauno apygardos teismo nutarties, jo skundą tenkino ir konstatavo, kad byloje yra likęs tik vienas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – pareikšto civilinio ieškinio – 8913,55 Lt užtikrinimas. Lietuvos apeliacinis teismas minimoje nutartyje pripažino, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindo - galimo turto konfiskavimo nėra. Tuo tarpu teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai, prieštaraudamas aukštesniojo teismo toje pačioje byloje dėl to paties klausimo priimtam sprendimui, konstatavo, kad šis pagrindas nėra išnykęs ir jo pagrindu laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą į A. Š. priklausantį turtą pratęsė dar trims mėnesiams. Taigi gynėjo nuomone, nuosavybės teisės apribojimas A. Š. yra taikomas nesant tam įstatyme numatytų pagrindų, todėl turėtų būti panaikintas.
Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Š. gynėjo skundas atmestinas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo į A. Š. priklausantį turtą, t. y. butą su rūsiu, terminas.
A. Š. yra kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje), dėl kurių padaryta didelė žala. Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat nesprendžia ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų (kaltinamųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga), suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis A. Š. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese arba galimas turto konfiskavimas. Skundžiamoje nutartyje konstatuotas BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – galimas turto konfiskavimas. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino A. Š. nuosavybės teisės apribojimo į jam priklausantį butą su rūsiu, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas.
Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos žmogaus konstitucinės teisės, tačiau pažymėtina tai, kad taikant minėtas priemones yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju, siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Taikoma procesinė prievartos priemonė yra adekvati A. Š. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir sunkumui. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo nepaneigia skunde nurodomos aplinkybės, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilęs turtinio pobūdžio ginčas dėl minėtų 190 000 Lt yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje, ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 190 000 Lt ir šios priteistos skolos sumokėjimas yra visiškai įvykdytas, todėl turto konfiskavimas negalės būti taikomas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tik pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu ištyręs bei įvertinęs visus bylos duomenis, nuspręs, ar konkrečioje byloje turi būti taikomas turto konfiskavimas, ar ne. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2011). Šioje vietoje pažymėtina, kad A. Š. kaltinamas ne tik pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, jis kaltinamas dar ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį tuo, kad naudojo nusikalstamu būdu įgytus 190 000 Lt bei atliko su jais finansines operacijas – pervedė pinigus į kitų įmonių sąskaitas, nurodydamas, kad atsiskaito už prekes bei paslaugas. Kaip jau minėta, aukštesnysis teismas nesprendžia ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo tvarka nebuvo pažeista ir laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas A. Š. priklausančiam turtui pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją. A. Š. skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nustatė laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. Š. priklausančiam butui su rūsiu. Turtui nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas. Nors taikant procesinės prievartos priemones visais atvejais suvaržomos žmogaus konstitucinės teisės, tačiau taikant minėtas priemones yra siekiama svarbių Baudžiamojo proceso kodekse numatytų tikslų, šiuo atveju, tokiu asmens teisių suvaržymu siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Teismas, nustatęs kaltinamajam draudimą valdyti ir disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau palikęs teisę tuo turtu naudotis, proporcingumo principo nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti kaltinamojo A. Š. gynėjo skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.