Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

1) 2005 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, taikant BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2006 m. kovo 1 d. pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, taikant BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2008 m. sausio 29 d. pagal BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) 2008 m. rugpjūčio 21 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 3 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės;

5) 2012 m. lapkričio 8 d. pagal BK 286 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 12 MGL dydžio (1560 Lt) bauda, galutinė bausmė, įskaičius laikino sulaikymo laiką, 10 MGL dydžio (1300 litų) bauda;

6) 2013 m. spalio 24 d. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ str. viešaisiais darbais 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams ir 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda;

7) 2014 m. sausio 7 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto 1 papunkčiu, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 9 mėnesiams ir 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda;

8) 2014 m. liepos 25 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 10 MGL, 1300 Lt dydžio bauda, bauda sumokėta 2015 m. sausio 20 d.;

9) 2015 m. lapkričio 19 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atlikęs 2016-11-17.

10) 2018 m. rugpjūčio 23 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

11) 2019 m. birželio 18 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d.(nuosprendyje klaidingai nurodyta diena 24) nuosprendžiu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirti E. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams. Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo nuo 2018 m. spalio 24 d. 9.00 val. iki 2018 m. spalio 25 d. 11.23 val. laiką (dvi dienas). Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2019-08-25 nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą R. K.);

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio liudytojos E. C. apklausos protokolo (b. l. 59-64) matyti, kad 2019-08-24 į sodybą, (duomenys neskelbtini) važiavo ne girtuokliauti, bet tiesiog gerai praleisti laiką kartu ir pasidžiaugti R. sveikata, nes ji (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu sveiksta. Minėtą dieną, apie 17 val. jos atvažiavo pasiimti R. ir jos abi nuvažiavo pasiimti draugę R. ir R. draugą - E. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Visi keturi atvyko į E. B. priklausančią sodybą, (duomenys neskelbtini). Atvykus, sėdėjo pavėsinėje ir vartojo alkoholį. Jos gėrė truputį sidro ir šampano, o E. gėrė alų. Apie 01.30 val. ją ir draugę R., R. palydėjo miegoti į vieną iš namelių, esančių sodyboje, o R. išėjo pas E.. Kas vyko po to, kai jos nuėjo miegoti nieko nežinojo, jokio triukšmo negirdėjo. Atsikėlus ryte, apie 08.30 val. į namelį atėjo R. ir pasakė, kad R. visa mėlyna. Tada ji išėjo iš namelio ir nuėjo prie R. sėdinčios pavėsinėje kartu su E.. Čia pamatė, kad R. veide, kairė akis yra patinusi ir ant jos yra kraujosruva, taip pat kairės pusės žandas patinęs. Tai pamačiusi ji nieko nesakė, nes suprato, kad tai padarė E.. Po to vakare visi grįžo į (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio 2019-08-26 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad gautas pil. R. K., (duomenys neskelbtini). pareiškimas, kad 2019-08-25 apie 03.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) pil. E. B. tarp jų kilus žodiniam konfliktui, kurio metu jis prieš ją naudojo fizinę jėgą taip darydamas trenkė į veidą ir tampė po sodybą. Prašo nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 15 -20).

Iš byloje esančio 2019-10-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-29).

Iš byloje esančios 2019-08-26 specialisto išvados Nr. G2282/2019(02), matyti, kad R. K. buvo konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejuose žanduose, kairėje krūtinės pusėje, nugaroje, kairėje alkūnėje padaryti mažiausiai aštuoniais smūgiais kietu buku daiktu ir greičiausiai smūgiuojant rankomis ar spardant. Sužalojimas kakle galėjo išsivystyti nuo vienintelio poveikio spaudžiant kaklą rankomis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t .y. 2019-08-25. Konstatuoti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 43).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė ranka į veidą R. K., sugriebęs ją abejomis rankomis už kaklo pargriovė ant suolelio bei smaugė, o paleidęs ir R. K. nuėjus į sodybos namelį, vieną kartą ranka sudavė į krūtinės sritį, taip, dėl minkštųjų audinių sumušimų ir kraujosruvos kairės akies vokuose, abiejuose žanduose, kairėje krūtinės pusėje, nugaroje, kairėje alkūnėje ir kakle padarė R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo – tyčia sudavė ranka į veidą R. K., sugriebęs ją abejomis rankomis už kaklo pargriovė ant suolelio bei smaugė, o paleidęs ir R. K. nuėjus į sodybos namelį, vieną kartą ranka sudavė į krūtinės sritį, šiai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( kaltę pripažino ir teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei nusikalto recidyvistas (neišnykęs teistumas).

Nukentėjusi R. K. pareiškė civ. ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ji nuo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, jaučia didelę baimę, gėdos jausmą, buvo sutrikdytas gyvenimo ritmas, veide buvo kraujosruva, buvo gėda kur nors eiti. Naktimis po įvykio negalėjo miegoti, bijojo, patyrė nerimą, stresą, emocinius išgyvenimus (b .l. 37). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusi palaikė civ. ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t. y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi patyrė pažeminimą, išgąstį, fizinį skausmą, stresą, patyrė baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nurodė, kad 3 savaites turėjo nedarbingumo pažymėjimą, vengė bendrauti su aplinkiniais nes veide buvo kraujosruva, tai matė jos mažametis vaikas, kuriam irgi turėjo kažkaip meluoti, kad mamai kažkas nutiko. Moralinė žala jai buvo padaryta labai didelė.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusi civ. ieškinio dėl turtinės žalos nėra pareiškusi, gydimosi periodas nebuvo ilgas, liekamųjų reiškinių nėra. Byloje nėra jokių įrodymų, kad paties nukentėjusios didelis neatsargumas ar kaltė padėjo žalai atsirasti. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, jis (duomenys neskelbtini), atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamojo – 700 Eur, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė 1 nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis teistas 11 kartų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) (b. l. 95-96, 99-108,133-142), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nėra (duomenys neskelbtini) ( b. l. 145). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir gailisi, kritiškai vertina savo elgesį. Kaltinamasis žalos neatlygino, tačiau pareikštą nukentėjusios civ. ieškinį pripažįsta iš dalies. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama už nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę didesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 75 str. nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017).

Kaltinamajam sutinkamai su LR BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2019-06-18 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (neatlikta bausmės dalis 2019-12-10 - 1 metai 20 dienų b. l. 175);

Sutinkamai su BK 50 str. 3 d., teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes (kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą ) nuteistajam nustato bausmę atlikti pataisos namuose ( BVK 71 str.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d. nubausti jį: laisvės atėmimu 9 (devynis) mėnesius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą - 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., bausmes subendrinti, bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2019-06-18 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (1m. 20 dienų) pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1(vieniems) metams keturiems (4) mėnesiams, 20 (dvidešimt) dienų.

Bausmę paskirti atlikti PN. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019-12-10.

Paskirti E. B. kardomąją priemonę - suėmimą iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. Suėmimo terminą nuo 2019-12-10, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti į laisvės atėmimo bausmę.

Civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš E. B. – 700 (septynis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios R. K. naudai, likusioje dalyje civ. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.