- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- 1K-270-312-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Advokatai
- Sergejus Pelšas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo O. F., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties, kuria buvo palikta galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis ir minėta nutartimi įtariamajam O. F. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. F. įtariamas tuo, kad jis, 2012 m. kovo 5 d., apie 20.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia vieną kartą dūrė peiliu V. A. (V. A.) į dešinės kojos šlaunį, padarydamas jam durtinę-pjautinę žaizdą, dėl ko nukentėjusysis V. A. nukraujavo ir mirė vietoje ir tokiu būdu tyčia pastarąjį nužudė. Šiais savo veiksmais O. F. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 129 str. 1 d.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. kovo 7 d. nutartimi įtariamajam O. F. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi prokuroro pareiškimas dėl suėmimo termino nustatymo buvo atmestas ir kardomoji priemonė - suėmimas, panaikinta. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis buvo panaikinta ir nurodyta, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartimi konstatuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 122 str. 1 d. 1 p. nurodytas suėmimo skyrimo pagrindas nėra išnykęs. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto 2012 m. kovo 7 d. nutartį bei įtariamajam nustatė suėmimo terminą dviem mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad O. F. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį jam gresia laisvės atėmimo bausmė iki penkiolikos metų, padarytos nusikalstamos veikos pasekmė - labai sunkūs neatstatomi padariniai - nužudytas žmogus. Gresianti labai griežta bausmė bei galimas didelis civilinis ieškinys, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas nesuimtas, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį arba sumažinti suėmimo terminą bei įpareigoti prokurorą surinkti papildomus duomenis.
Skunde nurodoma, kad įtariamasis nenorėjo nužudyti V. A. ar jo sužaloti. Sužinojęs, kad V. A. mirė, jis kartu su advokatu atvyko į Vyriausiąjį policijos komisariatą kur buvo sulaikytas ir apklaustas. Kitą dieną Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas atmetė prokuroro prašymą įtariamąjį suimti, nes išnyko suėmimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. l d. l p. Įtariamasis skunde nurodo, kad po to, iki 2012 m. kovo 21 d. jis gyvenęs įprastą gyvenimą - kiekvieną dieną vaikščiojo į darbą (nurodo dirbęs nelegaliai statybose) gyveno nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kviečiamas laiku atvykdavo į vyriausiąjį policijos komisariatą ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti - buvo surengtas jo parodymų patikrinimas vietoje, kur dalyvaujant medicinos ekspertui, jis parodė sužalojimo padarymo mechanizmą. 2012 m. kovo 21 d. ryte įtariamasis nurodo atvykęs į Vilniaus apygardos teismą, kur buvo nagrinėjamas prokuroro skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties. Sprendimas įtariamajam buvo nepalankus – tačiau jis nesiruošė niekur bėgti - nuėjo į darbą, 13 val. advokatas pranešė Vilniaus apygardos teismo sprendimo esmę, o po pietų policijos pareigūnai įtariamąjį sulaikė darbo vietoje. Žinodamas, kad teisėsaugos institucijoms reikalingas popierinis „įrodymas“, kad jis dirba, įtariamasis nurodo, kad tą pačią dieną sudarė darbo sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įsidarbindamas kurjeriu. Įtariamasis taip pat teigia, kad įsidarbino, dar nežinodamas apie nepalankų jam Vilniaus apygardos teismo sprendimą.
Įtariamasis mano, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimas nepagristas, neproporcingas ir paprasčiausiai nereikalingas, turint omenyje bylos faktines aplinkybes. Įtariamasis nesutinka su jo veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str., nes jis neturėjęs tikslo nužudyti kitą žmogų, nebuvo jokio motyvo žudyti V. A.. Įtariamojo manymu, ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai parinko tokią kvalifikacija tik dėl to, kad būtų lengviau gauti sankciją jį suimti ir taip daryti jam psichologinį poveikį.
Įtariamasis nurodo, kad jis yra keturiasdešimties metų amžiaus, Vilniuje gyvena su sugyventine jos motinai priklausančiame bute. Pastaroji sutinka kad jis deklaruotų gyvenamąją vietą aukščiau nurodytu adresu. Teismų išvados, kad jis neva neturi nuolatinės gyvenamosios vietos yra formalios ir neatitinka tikrovės. Vilniuje gyvena jo sūnus iš pirmos santuokos. Jis mokosi, įtariamasis jam materialiai padeda, tad teismo išvados, kad jis neturi vaikų - irgi netiesa. Įtariamasis nurodo vykdęs visus ikiteisminio tyrimo pareigūnų jam skirtus apribojimus, laiku atvykdavo į apklausas ir nė karto nedavė pagrindo suabejoti, kad jis šaukiamas neatvyks į policijos įstaigą ar teismą.
Skunde nurodoma, kad svarbiausiu momentu sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, įstatymas laiko jos skyrimo būtinybę. Tačiau šiame ikiteisminiame tyrime iki kovo 21 d. buvo apklausti absoliučiai visi liudytojai, atliktas parodymų patikrinimas vietoje, paskirtos ekspertizės. Įtariamasis nurodo nepažeidęs kardomosios priemonės sąlygų, nebandęs susisiekti su liudytojais ar kitaip ką nors paveikti, nes net teismas pripažino, jog nėra suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 2 p. Savo elgesiu įtariamasis teigia akivaizdžiai įrodęs, kad neketina niekur bėgti. Be to, neturi lėšų slapstytis, nes akivaizdu, kad tokiam žingsniui reikalingi dideli pinigai, taip pat jis anksčiau nebuvo teistas.
Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos BPK 123 str. 5 d. tvarka yra būtina įpareigoti prokurorą surinkti papildomus įrodymus tam, kad būtų galima jais vadovaujantis realiai, o ne formaliai išspręsti klausimą, ar egzistuoja Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. l p. suėmimo pagrindas, t. y. patikrinti ar įtariamasis nurodytu adresu gyvena nuolat ir tam tikslui apklausti buto šeimininkus, kaimynus, taip pat patikrinti įtariamojo faktinėje darbovietėje kiek laiko įtariamasis ten dirba, kuo užsiima, ir kiek uždirba ir tam tikslui apklausti statybose dirbančius asmenis, taip pat patikrinti įtariamojo faktinę šeimyninę padėtį - apklausti faktinę žmoną bei sūnų, taip pat patikrinti įtariamojo sveikatos būklę - kad jis nemato viena akimi, nes tai bet kurio atveju būtina padaryti byloje tam, kad patikrinti įtariamojo parodymus, taip pat patikrinti smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje kada į pareigūnus kreipėsi įtariamojo advokatas ir kada buvo suderinta įtariamojo atvykimo į nurodytą skyrių data ir laikas.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis O. F. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Minėti duomenys yra liudytojų parodymai, įtariamojo parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Taip pat skundą nagrinėjantis teismas negali kištis į atliekamą ikiteisminį tyrimą ir nurodyti prokurorui, kokie įtarimai turi būti pareikšti įtariamajam ar pagal kokį baudžiamojo kodekso straipsnį turi būti kvalifikuojama galimai padaryta nusikalstama veika. Atkreiptinas įtariamojo dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos perkvalifikavimo klausimas gali būtis sprendžiamas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme Lietuvos Respublikos BPK 256 str. numatyta tvarka. Pažymėtina, kad už galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., įtariamajam gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, t. y. pagrįstam manymui, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas bei gresiančiai didesnei nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmei, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas galėjo ne tik paskirti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą, bet ir nustatyti konkretų jos terminą jeigu būtų nustatytas bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nustatė konkretų kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam dėl to, kad yra pagrįstas manymas, jog įtariamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, o tai yra vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytų suėmimo pagrindų. Pažymėtina, kad skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
O. F. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato gan griežtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas O. F., sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Be to, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, į kurias Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė, paskirdamas įtariamajam kardomąją priemonę - suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. jis iki sulaikymo niekur oficialiai nedirbo, o įtariamojo neva dirbamas nelegalus darbas yra neteisėtas. Vien jau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja įtariamąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų nustatytos tvarkos. Šiuo atveju teismas neprivalo įpareigoti prokurorą įsitikinti, kad įtariamasis dirbo nelegaliai ir iš to turėjo pajamų, nes šios pajamos taip pat laikytinos nelegaliomis ir nesuteikia teismui pagrindo konstatuoti, kad įtariamasis turi legalų pragyvenimo šaltinį. Akivaizdu, kad įtariamasis, siekdamas išvengti gresiančio suėmimo tik formaliai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino įtariamojo pateiktus dokumentus apie neva oficialią darbovietę. Juo labiau, kad ir pats įtariamasis savo skunde nurodo, kad įsidarbino oficialiai tik todėl, kad teisėsaugos institucijoms reikalingas popierinis „įrodymas“ apie turimą darbą. Nors įtariamasis neteistas, neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, tačiau teigia gyvenantis ir galintis deklaruoti gyvenamąją vietą savo sugyventinės mamai priklausančiame bute. Įtariamasis teigia, kad turi vaiką iš pirmos santuokos, kurį neva materialiai remia, nors skundą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikta jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Tačiau, kaip jau minėta, įtariamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra oficialiai nevedęs. Nors įtariamasis nurodo gyvenantis su savo sugyventine dvejus metus, ankstesnių teismo posėdžių metu net negalėjo nurodyti, kur ji dirba. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis nėra susietas tvirtais socialiniais ryšiais su savo aplinka. Pažymėtina ir tai, kad įtariamojo sveikatos būklė nėra tokia, kuriai esant, negalėtų būti skiriamas suėmimas, jam nėra reikalinga nuolatinė medikų priežiūra. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat sutinka su žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad nors įtariamasis pats atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tai nepaneigia teismo manymo, kad suvokęs jam gresiančios atsakomybės apimtį, būdamas laisvėje, jis gali pasislėpti nuo tyrimo. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad suėmimo pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., buvimo faktas žemesnės instancijos teismo nustatytas pagrįstai.
Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atkreipia įtariamojo ir jo gynėjo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 123 str. 5 d. nurodyta, jog teisėjas, priimdamas nutartį skirti suėmimą arba palikdamas šią nutartį galioti, gali pavesti prokurorui per nustatytą terminą surinkti papildomą medžiagą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu sprendžiant klausimą dėl suėmimo, negali būti reikalaujama, kad visos reikšmingos aplinkybės būtų išaiškintos taip pat išsamiai kaip ir teismui priimant nuosprendį ir minėtame straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga pavesti prokurorui surinkti papildomą medžiagą. Tokia savo teise teismas gali pasinaudoti, kai sprendžiant suėmimo klausimą jam iškyla neaiškumai. Šiuo atveju teismui nekilo neaiškumų, todėl išsakytas prašymas pavesti prokurorui atlikti papildomą tyrimą dėl tam tikrų su įtariamojo gyvenamąja vieta, darbu, šeimos santykiais, sveikatos būkle susijusių aplinkybių nustatymu yra netenkintinas. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad tiek įtariamasis tiek gynėjas gali rinkti ir teikti gynybai reikalingus įrodymus, tai nėra išimtinai ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų privilegija.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad skundžiamą nutartį priėmęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, padarė pagrįstą išvadą, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio numatytų tikslų. Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir jo konkretaus termino nustatymo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo O. F. (O. F.) skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.