- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-30
- Bylos Nr.
- N-575-676-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Nukentėjusysis
- H. G.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo H. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I
Vilniaus miesto 1 PK pareigūnas 2006 m. rugpjūčio 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. G. dėl ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2006-05-03 vykdydamas savo tariamą teisę UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ darbuotojai D. K. neleido matuoti žemės sklypo, esančio Slovackio g. 7, Vilniuje, kuri buvo atvykusi H. G. kvietimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarimu E. G. pripažino kaltu padarius ATPK 188 str. numatytą teisės pažeidimą ir paskyrė 100 Lt baudą. Nutarime nurodyta, kad geodezinius matavimus buvo užsakęs H. G. , remdamasis apylinkės teismo 2005-12-19 sprendimu c.b. 2-764-02/2005 ir apygardos teismo 2006-04-05 nutartimi c.b. 2A-47-286/2006, tuo E. G. nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos neteisėtai apribojo ir apsunkino H. G. teisę naudotis bendru žemės sklypu ir jį pasidalinti įstatymų nustatyta tvarka.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. G. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarimą. Paaiškino, kad nutarimas neatitinka ATPK 286 str. reikalavimų, kadangi yra nekonkretūs - nėra nurodyta, kokią tariamą teisę jis įvykdė ir kokio įstatymo reikalavimus pažeidžiant. Tai pažeidė jo teisę į gynybą. Nurodė, kad remiantis VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2006-08-19 išrašu jis buvo žemės sklypo unikalus Nr. 4400-0372-1022 savininkas, todėl nesutikdamas, kad D. K. atliktų žemės sklypo matavimus, pasielgė nepažeisdamas įstatymų nustatytos tvarkos. Paaiškino, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2005-12-19 sprendimu padalino minėtą žemės sklypą su H. G. , Vilniaus apygardos teismas 2006-04-05 nutartimi paliko galioti šį sprendimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas jau priėmė jo kasacinį skundą dėl minėtų teismų sprendimų. Taip pat nurodė, kad minėtas Vilniaus m. 4 apylinkės teismo sprendimas jam nėra suprantamas. Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal Vilniaus m. 4 apylinkės teismo sprendimą H. G. priklauso tik žemės sklypo dalis, o kita dalis priklauso jam, šios dalys, jų ribos ir išsidėstymas nėra nustatyti. Be to, jam buvo paaiškinta, kad matavimo darbai kainuos apie 6000 Lt, todėl jis, kadangi pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, išsigando ir dėl to taip pat neleido D. K. atlikti matavimo darbų.
Nukentėjusysis H. G. prašė skundą atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra sklypo bendraturtis ir jis užsakė sklypo matavimus, kadangi nori disponuoti puse sklypo, tačiau su E. G. nepavyksta susitarti.
II
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimu nutarė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2006-09-06 nutarimą, kuriuo E. G. paskirta 100 Lt bauda, panaikinti ir administracinę bylą E. G. atžvilgiu nutraukti. Teismas nurodė, kad administracinė nuobauda E. G. paskirta pagal ATPK 188 str., kuris nustato, jog savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Kaip nustatyta iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio bei skundžiamo nutarimo, E. G. padaryto pažeidimo esmė yra tai, kad jis neleido UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ darbuotojai D. K. matuoti žemės sklypo adresu Slovackio g. 7, Vilniuje. Dėl faktinių aplinkybių, jog E. G. neleido UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ darbuotojai matuoti žemės sklypo, ginčo byloje nėra, E. G. jas pripažįsta. Taigi nagrinėjamoje byloje tam, kad galima būtų konstatuoti, jog E. G. veiksmai kvalifikuotini kaip ATPK 188 str. pažeidimas, būtina nustatyti, ar protokole nurodyti veiksmai laikytini savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo teisės vykdymu. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005-12-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-764-02/2005 buvo pripažinta galiojančia atlygintinė sutartis, kuria E. G. perleido H. G. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0372-1022. Vilniaus apygardos teismas 2006-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A47-286/2006 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2005-12-19 sprendimą paliko nepakeistą. Taigi darytina išvada, kad nuo 2006-04-05, įsiteisėjus Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2005-12-19 sprendimui, E. G. ir nukentėjusysis H. G. laikytini žemės sklypo adresu Slovackio g. 7, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-0672-1022 bendrasavininkiais. Nors E. G. skunde nurodė, kad 2006-05-03 jis buvo vienintelis žemės sklypo savininkas, kadangi H. G. nuosavybės teisė minėtų sprendimų pagrindu buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre tik 2006-05-09, tačiau pagal Civilinio kodekso 1.75 str. 1 d. šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Todėl net neįregistravus H. G. nuosavybės teisės į pusę minėto žemės sklypo, minėta sutartis šalims - E. G. ir H. G. - galiojo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl 2006-05-03, t.y. protokole nurodyto pažeidimo padarymo dieną, jie buvo žemės sklypo bendrasavininkiais. Teismas pažymėjo, kad byloje būtina išsiaiškinti, ar E. G. savo teisę vykdė pažeidžiant įstatymo ar nustatytos tvarkos reikalavimus. CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Byloje nėra duomenų, kad teismo tvarka būtų buvusi nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, taigi E. G. ir nukentėjusysis H. G. jiems bendrosios dalinės nuosavybės objektą - žemės sklypą - turi valdyti, naudoti ir disponuoti bendru sutarimu. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai bei nukentėjusiojo paaiškinimas teismo posėdžio metu patvirtina, kad žemės sklypo matavimus užsakė nukentėjusysis H. G. , tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jis juos užsakė esant E. G. sutikimui, tuo tarpu 2006-05-03 atvykus UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ darbuotojai D. K. atlikti tokius matavimus ir E. G. neleidus šių matavimų atlikti, darytina išvada, kad tokiais veiksmais jis nesutiko dėl bendrai valdomo žemės sklypo matavimų atlikimo, t.y. išreiškė savo kaip bendrasavininkio nesutikimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad E. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., sudėties, kadangi jis nepažeidė įstatymo nustatytos tvarkos nuostatų, o įgyvendino savo teisę nesutikti su nukentėjusiojo vienasmeniškai, o ne jų bendru sutarimu, numatytu atlikti veiksmu, įeinančiu į savininko teisių valdyti ir naudotis minėtu žemės sklypu turinį. Teismas bylą nutraukė remiantis ATPK 250 str. 1 p. numatytu pagrindu.
III
Nukentėjusysis H. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-11-27 nutarimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti teisme arba palikti galioti Administracinės komisijos nutarimą, atmetant E. G. skundą. Apeliantas paaiškina, kad teismas nustatė, jog jis ir E. G. yra žemės sklypo (namų valdos) bendrasavininkai ir kad šio sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Esant nesutarimui dėl naudojimosi žemės sklypu, ši tvarka nustatoma teismo (CK 4.75 str. l d.). Teikiant teismui ieškinį dėl tokios tvarkos nustatymo, šalis, prašanti nustatyti naudojimosi tvarką, turi teismui pateikti savo projektą, pagal kurį prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Priešingu atveju pateiktas ieškinys teismui turės trūkumus, dėl ko teisme nepašalinus šio trūkumo ginčo teisena nėra galima. Apeliantas paaiškina, kad siekiant realizuoti šią teisę, tikslu pradėti ginčo teiseną teisme dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, jis užsakė žemės sklypo matavimo darbus būdamas žemės sklypo bendraturčiu, nes kitokių būdų kaip atlikti matavimus ir pateikti teismui sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą nėra galimybės. Matininkams E. G. nepagrįstai neleido atlikti sklypo matavimo darbus. Apelianto teigimu, E. G. piktybiškai trukdo realizuoti jam teisę nustatyti sklypo naudojimosi tvarką. Toks E. G. piktybinis elgesys yra ne kas kita kaip savavaldžiavimas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, jog sutinka, kad H. G. yra žemės sklypo bendrasavininkas. Tačiau H. G. nesikreipė į jį jokia forma dėl bendro turto naudojimo tvarkos. Paaiškina, kad taip pat nesudarė jam jokių kliūčių naudotis bendru turtu. Nesutinka su apelianto argumentu, kad neišmatavus bendro turto ir neatlikus išankstinius išmatavimus negalima sudaryti jo naudojimosi tvarkos projekto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, jog E. G. kaltė dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta. Apelianto nurodyti prieštaravimai teismo pateiktam įrodymų vertinimui nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. nustato, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, - užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad E. G. ir H. G. yra žemės sklypo, Slovackio g. 7, Vilniuje bendraturčiai. Pagal Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Apeliantas nenurodė jokių teisinių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo teisę atlikti su bendros nuosavybės objekto naudojimu susijusius veiksmus, nesant kito bendraturčio sutikimo. Todėl E. G. neleisdamas atlikti matavimus šiame sklype, jokios įstatymu ar bendraturčių sutarimu nustatytos naudojimosi nuosavybe tvarkos nepažeidė. Neįrodyta, kad E. G. tokiais veiksmais padarė kokią nors žalą H. G. teisėms ar teisėtiems interesams.
Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad siekiant inicijuoti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą teisme, yra būtina atlikti žemės sklypo matavimus.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje faktus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti teismo nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Nukentėjusiojo H. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimą E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.