Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

V. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, be to, už tai, kad nepateikė sunkvežimio techninės apžiūros talono. Nors apeliaciniame skunde keliamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas, tačiau apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis patikrina visą bylą (ATPK 297 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. V. S. tiek pirminiame paaiškinime pareigūnams (b. l. 9), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 20), tiek apeliaciniame skunde (b. l. 26) teigė, jog automobilių susidūrimo nepajuto. Pažymėtina, kad byloje esančios nuotraukos (b. l. 14-15), kuriose užfiksuoti automobilio Scania ir stulpo atramos apgadinimai, taip pat iš dalies patvirtina apelianto teiginius, jog V. S. galėjo nepajusti kliudęs atramą – sunkvežimis Scania buvo pilnai pakrautas medžių rąstais, pats sunkvežimis neapgadintas (b. l. 13), o stulpo atrama apgadinta nestipriai. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam buvo atvežta mediena, taip pat nepastebėjo nei kad būtų apgadintas sunkvežimis, nei kad būtų įvykęs eismo įvykis (b. l. 11). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai vairuotoją surado per trumpą laiko tarpą nuo įvykusio eismo įvykio, jis buvo visiškai blaivus (b. l. 7), pareigūnams iš karto paaiškino, kad nejuto kliudęs stulpo atramą (b. l. 8), anksčiau asmuo administracinėn atsakomybėn yra buvęs trauktas tik du kartus už nesunkius KET pažeidimus (b. l. 17). Šios aplinkybės dar labiau sustiprina įsitikinimą, jog asmuo galėjo nejusti, kad jo vairuotas sunkvežimis kliudė stulpo atramą.

Teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertina, kad apelianto kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad V. S. suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, teisėjų kolegija vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir sprendžia, kad nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, V. S. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį, kadangi byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog buvo padarytas eismo įvykis (ATPK 127 str. 2 d.) bei tai, kad pareigūnams nebuvo pateiktas transporto priemonės techninės apžiūros talonas (ATPK 124¹ str. 6 d.).

Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas tenkinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukiama, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarimą V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti V. S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą;

Pripažinti V. S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje ir skirti jam įspėjimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, nuobaudas subendrinti ir skirti V. S. galutinę subendrintą nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, teiseną V. S. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties“.

Nutartis neskundžiama.