Vilniaus apygardos teismo nutartis

L.e. Vilniaus apygardos teismo pirmininko pareigas Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Alma Urbanavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių B. P. ir O.D. atstovo advokato Anatolijaus Burinsko pareiškimą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2011-07-15 gautas Varėnos rajono apylinkės teismo pirmininkės Angelės Ikasalienės 2011-07-14 raštas „Dėl nušalinimo pareiškimo“ su civiline byla Nr. 2-273-445/2011, kurioje atsakovių B. P. ir O. D. atstovas advokatas Anatolijus Burinskas pareiškė nušalinimą Varėnos rajono apylinkės teismui. Nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis nagrinėja civilinę bylą Nr. 2-273-445/2011 pagal ieškovo Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriui, B. P., O. D. dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalyje panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalyje panaikinimo, teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys – J. P., Varėnos rajono 1-asis notarų biuras, VĮ Registrų centro Alytaus filialas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo netenkintinas.

Asmens teisė ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, ar teisėtus interesus nepriklausomame ir nešališkame teisme, susijusi su teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Ši teisė numatyta, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kuris nurodo, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teisėjo (teisėjų) nusišalinimo (nušalinimo) teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, bei CPK 66 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų egzistavimu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tai yra nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.). Dėl to bet kokios abejonės dėl teisėjo (teismo) nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais faktais ir įrodymais, o ne tik dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais ar samprotavimais.

Atsakovių B. P. ir O. D. atstovo advokato Anatolijaus Burinsko pareiškimas iš esmės grindžiamas tik galimu teisėjo Dalio Žilionio neobjektyvumu, kurį tariamai patvirtina jo priimti procesiniai sprendimai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę skųsti neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus bei padeda iki minimumo sumažinti žemesnės instancijos teismų daromas faktines arba teisines klaidas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Aukštesnės instancijos teismo procesiniai veiksmai, kai naikinami žemesnės instancijos teismų sprendimai (nutartys), yra sudėtinė teisingumo vykdymo dalis, kuri užtikrina asmens pažeistų teisių gynybą ir savaime nereiškia bylą nagrinėjusių žemesnės instancijos teismo teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi. Sprendžiant teisėjui pareikšto nušalinimo klausimą, negali būti vertinamas teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, nes tai atliekama teismų instancine tvarka, tikrinant apskųstojo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėjant asmens apeliacinį (atskirąjį) skundą, bei priimant ir tiriant naujus įrodymus, jei apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti (CPK 314 str.). Vadinasi, nušalinimo pareiškime išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti nei teisėjo Dalio Žilionio, nei kitų dviejų Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu ir objektyvumu. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjo Kęstučio Lukošiūno priimtas 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas, šis teisėjas pagal CPK 71 straipsnio 1 dalį negali nagrinėti šios bylos dar kartą.

Kadangi pagal CPK 69 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnio 2 dalies 3 punktą Vilniaus apygardos teismas, kaip aukštesniosios pakopos teismas, turi įvertinti tai, ar iš tiesų egzistuoja aplinkybės, sudarančios pakankamą ir pagrįstą pagrindą abejoti Varėnos rajono apylinkės teismo, kuriame dirba keturi teisėjai, nešališkumu ir objektyvumu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Varėnos rajono apylinkės teisme yra teisėjų, galinčių nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-273-445/2011.

Atsakovių B. P. ir O. D. atstovas advokatas Anatolijus Burinskas, pareikšdamas nušalinimą Varėnos rajono apylinkės teismui, nenurodė konkrečių faktų ir nepateikė įrodymų dėl galimo teismo šališkumo, o pareiškime reiškiama abejonė vertintina kaip jo (atsakovių) asmeninė nuomonė, nepagrįsta įrodymais.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovių B. P. ir O. D. atstovo advokato Anatolijaus Burinsko pareikštame nušalinime nurodytos aplinkybės nesudaro Civilinio proceso kodekso 65, 66 straipsniuose numatytų nušalinimo pagrindų, todėl šis nušalinimo pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsakovių B. P. ir O. D. atstovo advokato Anatolijaus Burinsko pareiškimo dėl Varėnos rajono apylinkės teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-273-445/2011 netenkinti.

Civilinę bylą Nr. 2-273-445/2011 grąžinti nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

L.e. Vilniaus apygardos teismo pirmininko pareigas Alma Urbanavičienė