Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovo, medžiotojų ir žvejų būrelio „Juodeikiai“ atstovams V. V. ir advokato Albino Antano Korniko padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui medžiotojų ir žvejų būreliui „Juodeikiai“, trečiam asmeniui be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje R. N., dėl žalos gamtai atlyginimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N., kaip medžiotojų ir žvejų būrelio „Juodeikiai" vadovui už neteisėtai būrelio organizuotas medžiokles buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skirta administracinė nuobauda teisės medžioti atėmimas vieneriems metams su medžioklės įrankių konfiskavimu už LR ATPK 85 str. 4 d. pažeidimą. R. N. paskirtos nuobaudos neskundė.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (LR Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17p., nurodo, kad medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. R. N., būdamas medžiotojų ir žvejų būrelio „Juodeikiai“ vadovu organizuodamas minėtu laikotarpiu medžiokles, esant pasibaigusiam leidimui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, taisykles pažeidė, jo vykdyta veika atitinka tų pačių taisyklių 74.3 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikoma, kai neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

Medžioklė medžioklės plotuose buvo vykdoma neteisėtai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, dėl ko neteisėtų medžioklių metu medžiotojų ir žvejų būrelis „Juodeikiai" padarė 15892 Lt žalą gamtai.

Už neteisėtai būrelio narių sumedžiotus suaugusį šerną- 1 vnt., už jauniklį šerną - 1 vnt., už suaugusią stirną - 1 vnt., už bebrą - 1 vnt., už mangutą - 1 vnt., žala valstybei paskaičiuota bendrai, 15892 Lt sumai (pagal 2014-04-03 žalos padarytos laukinei gyvūnijai apskaičiavimą), kuri gera valia iki šiol atsakovo neatlyginta, todėl žalos atlyginimą prašoma priteisti ieškovui.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus visa apimtimi.

Atsakovo manymu po to, kai Šiaulių apylinkės teismas atnaujino terminą prašymui pratęsti leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius pateikti, ieškovas patenkino atsakovo prašymą dėl minėto leidimo ir jo galiojimą pratęsė, kas reiškia, jog formaliai yra pratęstas dar 2003 metais išduoto leidimo (suteiktos teisės) naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius galiojimas, todėl jis galiojo (teisė buvo turima) viso laikotarpio nuo 2013-09-26 iki 2014-02-06 metu. Kadangi medžiotojų ir žvejų būrelio „Juodeikiai“ ginčo metu vykdyta veikla niekuo nesiskyrė nuo įprastinio medžioklės plotų naudojimo, atsakovas nesutinka su realiai padaryta žala gamtai, o atsakovui sukuriamos pasekmės, kaip brakonieriavimo atveju, todėl sprendžiant ginčą siūlo laikytis proporcingumo tarp veiksmų ir realių pasekmių.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovai savo argumentus palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kildinamas dėl atsakovo teisės medžioti neteisėto realizavimo pagal LR Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 5 dalį, numatantį leidimo galiojimo terminą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikotarpį.

Byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registre yra registruotas medžiotojų ir žvejų būrelis „Juodeikiai“ (b.l. 54). 2003-09-25 Medžiotojų ir žvejų būreliui „Juodeikiai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas buvo išdavęs leidimą (toliau tekste - Leidimas) naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Juodeikių medžioklės plotų vienete, esančiame Plungės rajono savivaldybėje (b.l. 26-28). Leidimo galiojimas numatytas 10 metų ir pasibaigė 2013-09-26 (Leidimo 19 p.). Į bylą pateikti medžioklės lapai (b.l. 5-8) ir juose nurodyti sumedžiotų gyvūnų skaičiai, patvirtina, kad medžioklės buvo vykdomos 2013-10-03, 2013-10-05, 2013-10-31 ir 2013-11-24, t.y. pasibaigus Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimui.

Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarka (patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512) reglamentuoja leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimą, jų galiojimo pratęsimą, galiojimo sustabdymą bei išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinimą. Minėtos tvarkos 13 punktas įpareigoja medžioklės plotų naudotoją, kuriam išduoto Leidimo galiojimo laikas baigėsi, norint pratęsti jo galiojimą, jis privalo per 2 mėnesius po Leidimo galiojimo pabaigos pateikti Regiono departamentui rašytinį prašymą pratęsti Leidimo galiojimą. Regiono departamento veiksmai po prašymo gavimo sureguliuoti tvarkos 14 punkte, kuriame nurodyta, kad medžioklės plotų naudotojui, laiku pateikusiam prašymą pratęsti Leidimą bei tinkamai vykdžiusiam Leidime nustatytas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygas, Leidimas pratęsiamas 10 metų. Regiono departamentas Leidimą pratęsti arba motyvuotą atsakymą dėl atsisakymo jį pratęsti turi pateikti per 10 darbo dienų nuo atitinkamo prašymo gavimo. Iš esmės tokia tvarka atkartota ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje.

Byloje nustatyta, kad atsakovui nustatytu terminu nesikreipus į ieškovą dėl Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pratęsimo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013-12-09 raštu Nr. SR-S-3037 (b.l. 23) informavo atsakovą, kad jis yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl leidimo pratęsimo.

Bylos duomenimis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2014-02-06 išdavė atsakovui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (b.l. 19-21), kadangi Šiaulių apylinkės teismas 2014-01-21 nutartimi atnaujino praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui pratęsti leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimą (b.l. 27-28). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014-02-06 įsakyme Nr. V-49 nurodyta leidimo galiojimo data nuo 2014-02-06 (b.l. 21).

Tai, kad atsakovas nurodo tikėjęsis, kad Leidimo pratęsimo klausimas ieškovo bus svarstomas 2013-02-18 atsakovo prašymo pagrindu, nesudaro teisinio pagrindo nevertinti tai, kaip atsakovo pasyvumo atstovaujant būrelio interesus – tiek pačiame Leidime, tiek Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atsakyme (b.l. 24) į 2013-02-18 prašymą, atkartota įstatymo leidėjo pozicija, kad Leidimui išduoti teikiamas Regiono departamentui rašytinis pratęsti leidimo galiojimą per 2 mėnesius po tokio leidimo galiojimo pabaigos.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis paminėtais teisės aktais, darytina išvada, kad medžiotojų ir žvejų būreliui „Juodeikiai“, 2013-09-26 pasibaigus leidimui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, nebebuvo suteikta teisė medžioti iki 2014-02-06 ir, 2013-10-03, 2013-10-05, 2013-10-31 bei 2013-11-24 vykdytos medžioklės buvo be teisinio pagrindo, t.y. neturint Leidimo, o medžioklės metu sumedžioti gyvūnai pateko į neteisėtą veiklą iš ko kilo žala gamtai.

Leidimo galiojimo pasibaigimo data ir naujo leidimo suteikimo data, nurodanti jo įsigaliojimo terminą, eliminuoja sąlygą teisiniu vertinimu laikyti, kad leidimo terminas nebuvo nutrūkęs, nes priešingu atveju ieškovui nepratęsus leidimo, būtų nelogiška ir teisiškai ydinga situacija, kuomet leidimui pasibaigus ir nesant sąlygoms jo pratęsti, per tą laikotarpį sumedžioti žvėrys būtų laikomi teisėtai sumedžioti. Nagrinėtinoje byloje nustatyta data, kada leidimas baigėsi (b.l. 26-28, Leidimo 19 p.) ir yra fiksuota data, kada leidimas suteikia teisę tęsti medžioklę (b.l. 21), todėl tas laikotarpis, kai leidimas baigėsi ir neišspręstas klausimas dėl jo pratęsimo, atsakovui nesuteikė teisės naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

Tretysis asmuo R. N., kaip medžiotojų ir žvejų būrelio „Juodeikiai" vadovas už neteisėtai būrelio organizuotas medžiokles buvo nubaustas administracinė nuobauda už LR ATPK 85 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 23, 25, 26.1, 26.2 reglamentuoja pareigas medžioklės vadovui. Netinkamas pareigų ėjimas sukėlė teisines pasekmes medžiotojų ir žvejų būreliui „Juodeikiai", todėl teismo įtraukimas medžiotojų ir žvejų būrelio „Juodeikiai" vadovo pareigas ėjusio R. N. į bylą trečiuoju asmeniu, yra pagristas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotinas aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (bylos Nr. 3K-3-433/2008; Nr. 3K-7-465/2008).

Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai.

Nagrinėtinu atveju teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Tokio galiojančio leidimo atsakovai neturėjo, tačiau ginčo laikotarpiu vykdė medžiokles ir buvo sumedžioti laukiniai gyvūnai. Atsakovo neteisėtais veiksmais laukinei gyvūnijai buvo padaryta 15892 Lt žala, kurios dydis paskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-5 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (b.l.14).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais, t.y. neatidžiais ir nerūpestingais Medžiotojų ir žvejų būrelio „Juodeikiai“ vadovo veiksmais, laiku neorganizuojant leidimų išsiėmimo, suteikiančių teisę vykdyti medžioklę jų valdomų medžioklės plotų vienete. Žalos dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais. Taigi, konstatuotina, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą laukinei gyvūnijai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

LR CK 6.251 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimą, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismų praktikoje pripažįstama, jog žalos dydis gali būti mažinamas esant CK 6.251, 6.282 straipsniuose nustatytoms aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014).

Nagrinėtinu atveju darytina išvada, jog ieškinį patenkinus visiškai, atsakovui atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių – pagal Medžiotojų ir žvejų būrelio „Juodeikiai“ įstatus, būrelio pajamos susideda tik iš nario mokesčio, atsakovo atstovas nurodė, kad būrelio narius sudaro tik septyni asmenys, todėl teismas vertina, kad ieškinio tenkinimas visa apimtimi nebūtų proporcingas padarytai žalai valstybei ir būreliui kiltų grėsmė dėl jo funkcionavimo.

Teismas spręsdamas žalos atlyginimo klausimą vertina ir tai, kad nors žalai kilti buvo juridinio asmens valdymo organo neapdairumas ir aplaidumas, tačiau vertintina tai, kad atsakovai nors ir nesavalaikiai, tačiau siekė užtikrinti savo veiksmų ateityje teisėtumą, mėgino imtis priemonių, kad žala neatsirastų, todėl atsakovo padarytos atlygintinos žalos dydis mažinamas iki 5000 Lt (atitinkamai 1448.10 EUR).

Pažymėtina, kad padarius žalą aplinkai, žala yra padaroma visai visuomenei. Todėl laikytina, kad materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ne valstybės institucija, o valstybė. Tai reiškia, jog šioje byloje ieškovu procesine prasme yra Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, o ieškovu materialiąja prasme Lietuvos valstybė, kuriai ir turi būti priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytina, kad žala yra priteisiama ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, o valstybei.

Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistina 150 Lt (atitinkamai 43.44 EUR) žyminio mokesčio (5000 Lt x 3 proc.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš medžiotojų ir žvejų būrelio „Juodeikiai", įm. kodas: (duomenys neskelbtini), 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) (atitinkamai 1448.10 EUR) žalos gamtai atlyginimo valstybei, mokamo į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, į.m. kodas 190742486, sąsk. Nr. Lt274010044200020065, AB DNB, banko kodas 40100.

Priteisti iš medžiotojų ir žvejų būrelio „Juodeikiai", įm. kodas: (duomenys neskelbtini), 150 Lt (šimtą penkiasdešimt litų) (atitinkamai 43.44 EUR) žyminio mokesčio, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.