- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- 1A-314-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03655-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Jurgita Kolyčienė, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei, nuteistajam V. J., jo gynėjui advokatui Arnui Paliukėnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Paskirtas bausmes subendrinus, jas apimant, V. J. nustatyta galutinė subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Taikant BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. J. į: per pirmąjį šio nuosprendžio vykdymo mėnesį atsiprašyti nukentėjusiosios E. J. (BK 75 str. 2 d. 1 p.); pirmus šešis šio nuosprendžio vykdymo mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų (BK 75 str. 3 d.); dirbti visą šio nuosprendžio vykdymo laiką, o darbo praradimo atveju registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 2 d. 5 p.).
V. J. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per pirmąjį šio nuosprendžio vykdymo mėnesį pilnai atlyginti šiuo nuosprendžiu priteisiamą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (BK 69 str.).
Iš V. J. nuspręsta išieškoti 76,87 Eur (septyniasdešimt šeši eurai ir 87 centų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai už E. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. J. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narę bei grasino ją nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: jis 2018-01-21 apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose – (duomenys neskelbtini), konflikto metu abiem rankomis pastūmė sutuoktinę E. J. į krūtinę, dėl ko ji krisdama nugara atsitrenkė į medinį žaislą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sutuoktinei atsistojus bei sudavus kaltinamajam į veidą, šis, pajutęs, kad iš nosies pradėjo bėgti kraujas, abiem rankomis vėl ją pastūmė. E. J. vėl nukritus, ją apžergęs ir ant jos atsisėdęs kaltinamasis, grasindamas nužudyti, suėmęs už kaklo pastarąją smaugė kairiąja ranka, tuo pat metu dešine ranka spausdamas jos kairę ranką prie grindų, dėl ko E. J. negalėjo priešintis, ir tai buvo pakankamas pagrindas jai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Dėl nurodytų V. J. veiksmų E. J. patyrė nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus abiejų pečių, žastų, dilbių, krūtinės ląstos, kairės pėdos poodines kraujosruvas, kairės krūties odos nubrozdinimus, juosmens kairės pusės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu. Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, darė išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakanka kaltinamojo V. J. kaltės pagrindimui visoje jam pareikštų kaltinimų apimtyje. Nurodė, jog V. J. kaltė, kad smurtaudamas jis nežymiai sužalojo savo sutuoktinę E. J. ir, kad grasino nukentėjusiąją nužudyti pastarajai turint pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, įrodyta nukentėjusiosios E. J. parodymais, liudytojų A. L. ir G. Č. parodymais, taip pat rašytiniais duomenimis. Teismas vertino, kad visi šie duomenys tarpusavyje neprieštaringi, jie vieni kitus papildo ir sudaro nuoseklų ir aiškų byloje tiriamo įvykio vaizdą, tuo pat metu paneigdami kaltu neprisipažinusio kaltinamojo V. J. parodymais išdėstytą įvykio interpretaciją. Pažymėjo, kad ir kaltinamasis neneigė, jog nurodytą naktį namuose tarp jo ir sutuoktinės buvo konfliktas, kurį lydėjo abipusės fizinės jėgos panaudojimas. Teismas, kaltinamojo versiją, neva jis tik pastūmė nukentėjusiąją nuo jos gindamasis, kai ši jam smogė į veidą už tai, kad jis neleido šiai girtai su vaiku eiti iš namų kažkur tęsti išgertuvių, vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. alternatyviai prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-21 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį – išteisinti V. J. pagal visus inkriminuojamus kaltinimus, nepadarius šių nusikalstamų veikų; 2) peržiūrėti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.
3.1. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai ištirdamas ir vertindamas bylos duomenis, neatsižvelgdamas į visas svarbias bylos aplinkybes, atsisakydamas rinkti kitus bylai reikšmingus įrodymus, padarė neteisingas, nepagrįstas išvadas, išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, remdamasis prielaidomis. Teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti tikrąsias įvykių aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje išdėstė prieštaringas išvadas, prielaidas, kuomet nagrinėjimo eigoje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių pareikšto kaltinimo, nemotyvuotai atmetė bei nepagrįstai atsisakė priimti ir vertinti kaltinimą paneigiančius bylos įrodymus, o prielaidomis grindžiamas išvadas padarė išimtinai remiantis nukentėjusios nenuosekliais bei neišsamiais parodymais. Skundas grindžiamas tuo, kad:
3.2. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apeliantas nuosekliai paaiškino, kad jokio smurto nukentėjusiosios E. J. atžvilgiu jis nenaudojo, jai negrasino, nesukėlė jai jokio pavojaus, bet būtent E. J. įvykio metu elgėsi agresyviai ir neadekvačiai jo atžvilgiu, vėliau nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, siekiant V. J. apkalbėti iš savanaudiškų tikslų. Akcentuoja, jog nukentėjusioji E. J. vartojo alkoholį kelias dienas iš eilės iki nagrinėjamo įvykio, o šiai pareiškus, kad ji eis toliau vartoti alkoholį ir šiam jos neišleidus, kuomet ji ketino neaišku kur eiti ir pasiimti mažametį vaiką, būtent ji ėmė agresyviai elgtis V. J. atžvilgiu, puolė V. J., smūgiavo jam į veidą, galvos sritį, dėl ko V. J. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Gindamasis nuo sutuoktinės išreikštos agresijos, jis sugriebė E. J. už rankų ir pastūmė ją nuo savęs. Jokio tikslo, ketinimo ar noro sužaloti E. J. ji neturėjo, elgėsi adekvačiai, neagresyviai, sutuoktinei negrasino nužudyti ar kaip kitaip jai pakenkti. Tvirtina, kad jokio tyčinio smurto nukentėjusiosios nevartojo. Teigia, kad šiuos nuoseklius paaiškinimus teismas nepagrįstai atmetė.
3.3. Pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi tik kaltinimo nurodytais duomenimis ir iš esmės vien pačios nukentėjusiosios subjektyviais aiškinimais dėl įvykio aplinkybių, kurių niekas kitas nematė ir kurių nepatvirtina jokie objektyvūs ir patikimi bylos įrodymai. Pasak nuteistojo, nukentėjusiosios parodymai, turėjo būti vertinami labai įdėmiai ir atsargiai, nes įvykio laikotarpiu tarp jų buvo susiklostę sudėtingi santuokiniai santykiai, šeimyninis gyvenimas buvo gan įtemptas, tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu vyko skyrybų procesas. Pasak apelianto, specialisto išvadoje fiksuotus tam tikrus nukentėjusios kūno pažeidimus, galėjo sąlygoti tik netyčinis apelianto veiksmas, paimant sutuoktinę už rankų ir ją atstumiant nuo savęs, nesiekiant jos sužaloti, bet siekiant apsiginti nuo jos išreikštos agresijos. Jo parodymus galėjo patvirtinti D. S. bei kiti gynėjo prašomi apklausti asmenys – A. J. ir jo žmona R. J., kurie su E. bendravo bei vartojo alkoholinius gėrimus ne tik įvykio dieną, bet ir dieną prieš ir kurie, be kita ko, galėjo atskleisti bendravimo namuose įvykio dieną aplinkybes, paneigti akivaizdžiai melagingus nukentėjusios aiškinimus, tačiau šiuos asmenis pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti, remdamasis formaliu pagrindu ir tokiu būdu suvaržė apelianto, kaip kaltinamojo, procesines galimybes įrodinėti savo tiesą, teikti jį teisinančius įrodymus.
3.4. Remiantis išimtinai vien nukentėjusiosios E. J. aiškinimais nepagrįstai buvo konstatuota, jog įvykio metu A. J. grasino E. J. nužudyti ir jai neva buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks tariamas grasinimas gali būti įvykdytas. Tvirtinama, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir neanalizavo šioje dalyje nukentėjusiosios E. J. duotų paaiškinimų nenuoseklumo, prieštaringumo, o E. J. deklaratyviai iškeltos versijos nepatvirtina jokie kiti objektyvūs ir patikimi bylos įrodymai. Pažymi, kad iš pirminių E. J. duotų paaiškinimų ikiteisminio tyrimo pareigūnams seka, kad E. J. buvo smaugiama jiems stovint, vėliau ji teigė, kad ji buvo parversta ant žemės, o jis (A. J.) apžergęs viena ranka ją neva smaugė, o kita ranka laikė prispaustą jos ranką. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad E. J. nurodytoje įvykio vietoje bei jos nurodytomis aplinkybėmis tai objektyviai nebuvo galima padaryti. Kaip matyti tiek iš įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukų, tiek ir iš įvykio vietos apžiūros metu filmuotos medžiagos bei kitos byloje pateiktos vaizdinės medžiagos, nukentėjusiosios nurodomas konfliktas įvyko nedidelėje erdvėje (nedideliame kambario plote), kur nebuvo jokios galimybės nukentėjusiosios E. J. parversti, ją apžergti bei tuo labiau smaugti, laikant kitą jos ranką ir pan., ką melagingai šioje byloje teigė nukentėjusioji. Be to, kaip matyti iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), neužilgus po nagrinėjamo įvykio E. J. apžiūrėję specialistai jokių sužalojimų ar smaugimo žymių ant nukentėjusiosios kaklo nefiksavo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas smaugimo žymes iš esmės konstatavo nespalvotose nuotraukose įžvelgus ant nukentėjusiosios E. J. kaklo tariamus tamsesnius odos plotus, tačiau byloje nebuvo apžiūrėti nei šių nuotraukų originalai, jokiais objektyviais įrodymais nebuvo ištirta ir nustatyta, kad teismo minimi tamsesni odos plotai iš tikrųjų yra tariamo smaugimo žymės ir pan. Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl tariamo nukentėjusiosios smaugimo bei grasinimo nužudyti yra grindžiamos prielaidomis bei išsamiai neištirtais ir išsamiai neįvertintais duomenimis.
3.5. Apibendrindamas skundo argumentus dėl nepagrįsto nuteisimo, apeliantas mano, kad faktiniai bylos duomenys akivaizdžiai kelia pagrįstų abejonių dėl byloje surinktų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų patikimumo, išsamumo, teisingumo, tikrumo. Bylą nagrinėjant teisme nebuvo užtikrintas objektyvus, sąžiningas procesas. Tiek kaltinimas, tiek ir teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas grindė iš esmės vien tik nukentėjusiosios nurodytomis tariamomis aplinkybėmis apie nagrinėjamą įvykį, vien tik jos subjektyviais paaiškinimais, ignoruojant jų prieštaringumą, neišsamumą. Bylą nagrinėjant teisme nebuvo imtasi jokių veiksmų surinkti kitus objektyvius ir patikimus duomenis, kurie galėtų patvirtinti/paneigti bylai svarbias aplinkybes nepagrįstai atmetant gynybos prašymus apklausti gynybai svarbius liudytojus bei prijungti prie bylos svarbų specialiomis žiniomis pagrįstą tyrimą - psichofiziologinio tyrimo poligrafu specialisto išvadą bei apklausti tyrimą atlikusį specialistą. Tokiu būdu, pasak apelianto, buvo formuojama išankstinė nuomonė, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
3.6. Nesutikdamas su paskirtos bausmės rūšimi ir griežtumu apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmių individualizavimo ir skyrimo taisykles, paskirdamas aiškiai per griežtą, neproporcingą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas iš esmės be jokių aiškių ir pagrįstų motyvų jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes (vykdymą atidedant), nepagrįstai nesvarstė galimybės jam paskirti sankcijoje numatytas alternatyvias su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nors tiek BK 140 str. 2 d., tiek ir BK 140 str. 1 d. sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir kitos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas. Pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, padarė prielaidą, kad bausmės tikslų nebūtų galima pasiekti pritaikius kitas sankcijose numatytas alternatyvias bausmes (kaip pvz., laisvės apribojimą, kurį siūlė taikyti prokurorė, kartu metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudžiant per nustatytą laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ar vartoti alkoholinius gėrimus). Pažymi, kad byloje esantys duomenys, kad V. J. nėra linkęs sistemingai nusikalsti, nėra smurtautojas ar kitaip pavojingas (tiek ir sutuoktinei ar bendriems vaikams) asmuo, todėl mano, kad šiuo atveju, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę bei siekiant bausmės tikslų, buvo pakankama skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
4. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pirmos instancijos teismas įvertino teisiamojo V. J., nukentėjusiosios E. J. ir liudytojų – policijos pareigūnų parodymus, įvertino med.specialisto tyrimo rezultatus ir padarė teisingą išvadą - ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. J. padarė jam inkriminuojamas veikas ir pripažino jį dėl to kaltu.
7. Kaltinamasis neigė vartojęs smurtą, teigė, jog nukentėjusiojo iki išėjimo iš namų nebuvo sužalota ir neturėjo jokių kraujosruvų, tačiau pagal iškvietimą atvykę policijos patruliai A. L. ir G. Č. (duomenys neskelbtini) namo kieme rado labai išsigandusią ir susijaudinusią nukentėjusiąją su mažamečiu vaiku, ši teigė patyrusi sutuoktinio smurtą, bute buvo netvarka, išdaužtas balkono langas, nukentėjusioji parodė sužalojimus, jie buvo nufotografuoti. Liudytoja A. L., be to, nurodė, kad ant nukentėjusiosios kaklo matė paraudimus - smaugimo žymes, kad nukentėjusioji klupčiojo dėl kojos skausmo. Byloje esančioje policijos pareigūno G. Č. įvykio vietoje padarytoje nukentėjusiosios kaklo nuotraukoje matyti, kad jos kaklo oda nevienodos spalvos (t. 1, b.l. 31). Įvykio vietos apžiūros metu taip pat buvo fotografuojami tiek bendras buto vaizdas, tiek ir sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno. Nespalvotoje nuotraukoje Nr. 11, kurioje nufotografuota nukentėjusiosios kaklo kairioji pusė, kaklo apatinėje dalyje matomas tamsesnes odos plotas ( t. 1 b.l. 15-25, aktuali nuotrauka – b.l. 25). Nukentėjusiosios E. J. sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. J. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2018-01-21 kietu buku daiktu buvo padaryti nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinami kūno sužalojimai: abiejų pečių, abiejų žastų, abiejų dilbių, krūtinės ląstos, kairės pėdos poodinės kraujosruvos, kairės krūtinės odos nubrozdinimas, juosmens kairės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu.
8. Visi šie ištirti įrodymai buvo tarpusavyje susiję tiek laiko, tiek loginiu ryšiu, sutapo su objektyviomis 2018 01 20-21 nakties aplinkybėmis. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmos iunstancijos teismas padarė teisingą išvadą – V. J. vartojo smurtą sutuoktinė atžvilgiu ir grasino ją nužudyti būdamas neblaivus .
9. V. J. parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Nors jis tvirtino, kad nebuvo labai girtas, kad gėrė tik vyną, policijos pareigūnai sulaikė jį vairuojantį transporto priemonę 2018-01-21 01.09 val. (duomenys neskelbtini), jo kraujyje rasta 2,44 promilės etilo alkoholio ((t.2 b.l.55-58). V. J. teigė nevartojęs smurto, tačiau pripažino, kad stūmė E. J. ir ši nuvirto ant nugaros. Apeliantas teigė, jog nvažiavo automobiliu, nes girta sutuoktinė su vaiku išėjo kažkur gerti, kad jis norėjo surasti girtą sutuoktinę ir su vaiku parvežti namo, kad matė ją einančią Spaudos rūmų link, tačiau sutuoktinė, pasak policijos pareigūnų, buvo išgėrusi bet adekvati ir sėdėjo su vaiku gyvenamojo namo kieme stovėjusiame automobilyje. V. J. teigė reiškęs pretenzijas žmonai dėl dažno alkoholio vartojimo, bet patvirtino leidęs gerti degtinę su savo motina, kuri patvirtino nedraudusi marčiai gerti degtinę.
10. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, tvirtinama, kad teismas išvadas dėl V. J. nusikalstamų veiksmų, kaltės padarė išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, remdamasis prielaidomis, nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti tikrąsias įvykių aplinkybes, nuosekliai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų. Taip neva pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė išvadas neatitinkančias faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat manoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetęs gynėjo prašymus dėl liudytojų apklausos bei tyrimo poligrafu specialisto išvados prijungimo prie bylos, ir apsiribojęs vien kaltinimo pateiktų ir atrinktų duomenų tyrimu ir vertinimu, apribojo apelianto galimybę teikti į bylą jo teisingumą patvirtinančius duomenis, išsamiai neišnagrinėjo šios bylos, kas lėmė nepagrįstų išvadų padarymą bei neteisėto nuosprendžio priėmimą.
11. Kaip minėta, V. J. pripažintas kaltu padarius veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2d. ir 145 str. 2d., t.y. pripažinta, kad jis vartojo 2018-01-20 smurtą prieš savo žmoną E. J. ir grasino ją nužudyti. V. J. neigė padaręs jam inkriminuojamas veikas ir tvirtino, kad smurto nevartojo, nužudyti negrasino, kad jo žmona E. J. visą tai išgalvojo. Apeliantas nurodė, jog jo žmona kartu su brolio A. J. žmona R. J. ir jo mama M. J. bei teta D. šventė brolio gimtadienį namuose pas jo motiną M. J.. Šventimas vyko 2018-01-19, kai buvo susirinkę vien moterys, o jis ir jo brolis A. tą dieną dirbo. 2018-01-20 šventimas tęsėsi pas juos bute (duomenys neskelbtini). Prieš vidurnaktį jo brolis su žmona išvyko namo, o jo žmona norėjo neva tęsti vakaronę ir skambino jo broliui, kviesdama juos grįžti. Broliui atsisakius tai daryti, žmona norėjo išeiti iš namų, jis neleido, tuomet žmona puolė jį, o jis gindamasis stūmė ją nuo savęs. Dėl jo stūmimo žmona nuvirto, bet nesusižalojo, o jis nuėjo parūkyti į balkoną. Tuo metu žmona užrakino balkono duris, aprengė vaiką ir išėjo iš namų. Per balkoną pamatė, kad žmona eina Spaudos rūmų link, todėl išdaužė balkono durų stiklą, išlėkė į lauką ir su savo automobiliu nuvažiavo jų ieškoti. Važiuojant jį sulaikė policijos pareigūnai. Apeliantas prašė kviesti jo brolį su žmona, jo motiną ir tetą, nes šie žmonės gali patvirtinti jo nurodomas aplinkybes. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 22 str. numato, kad kaltinamasis turi teisę rinkti ir teikti įrodymus, t.y. duomenis, kurie kokiu nors būdu gali patvirtinti ar paneigti nagrinėjamas aplinkybes, susijusias su inkriminuojama veika. Todėl apeliacinės instancijos kolegija tenkino V. J. prašymą ir apklausė minėtus asmenis.
12. Liudytojas A. J. (kaltinamojo brolis) paaiškino, kad V. žmona negera, nesurūpino vaikais, buvo neištikima vyrui, nes du kartus permiegojo su juo – vyro broliu. Brolis niekada jam nieko nepasakojo apie kokius nors konfliktus šeimoje. E. J. taip pat niekada nesiskundė dėl vyro elgesio. A. J. patvirtino, kad 2018-01-20 šventė jo gimtadienį brolio namuose ir prieš vidurnaktį su žmona išvažiavo. Moterys gėrė degtinę, o jis su broliu gėrė tik vyną. Prieš vidurnaktį su žmona išvyko, tuomet E. buvo sveika, sužalojimų nebuvo, dėl skausmo nesiskundė. Po kelių minučių, dar jiems nepasiekus namų, E. skambino ir siūlė grįžti bei tęsti vakaronę, tačiau jis atsisakė tai daryti. Žino, kad brolis tą naktį išvažiavo iš namų, bet nežino kur jis važiavo, gal vijosi žmoną su vaiku. Sužinojęs, kad jis permiegojo du kartus su jo žmona, V. J. nesupyko, bet vos neverkdamas sakė „koks tu brolis“. Paskutinį kartą su V. J. žmona permiegojo prieš du metus; apie tai pats papasakojo broliui.
13. Liudytoja M. J. – V. J. motina patvirtino, kad 2018 01 19 pas ją namuose su marčiomis gėrė degtinę, o sūnūs nedalyvavo nes dirbo. E. buvo girta, sužalojimų nebuvo, dėl sveikatos nesiskundė. Savaitė prieš šį gėrimą E. sakė, kad jai skauda koją, tačiau mėlynių nebuvo. Kodėl leido E. gerti, paaiškinti negalėjo, teigė negalinti drausti to daryti. V. J. pas ją pagyvendavo pavasariais, tai buvo gal kokius 3-4 kartus po kelis mėnesius po vestuvių, o po to paskambindavo E. ir V. grįždavo į savo namus. 2018-01-19 pas ją buvo atvažiavusi ir jos sesuo D. S..
14. Liudytoja D. S. ( M. J. sesuo) patvirtino, kad buvo 2018 01 19 pas seserį, moterys gėrė degtinę, buvo kažkiek išgėrusios. E. ėjo į lauko tualetą, paslydo ant aptrupėjusių laiptelių ir nuvirto, po to atsistojo ir grįžo į kambarį.
15. Liudytoja R. J. – A. J. žmona paaiškino, kad pradžioje po vestuvių bendravo su V. žmona E., o po to sužinojo, kad E. miega su jos vyru ir bendravimą nutraukė kokiems trims metams. V. yra geras žmogus, E. taip pat gera, tik, gudri, veidmainė. Geriant pas M. J. 2018-01-19 E. ėjo į tualetą, tačiau ji nežino, ar E. buvo nuvirtusi. Nei 2018-01-19, nei 2018-01-20 (iki jų išėjimo) E. dėl sužalojimų neskundė.
16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai buvo apklausiamas apeliantas V. J., kuris paaiškino, kad su savo buvusia sutuoktine pragyveno kartu apie 5 metus, šiuo metu ja gyvena atskirai. Gyvenant kartu konfliktų nebuvo, tik žmona jį kiekvieną vasarą išvarydavo kokiems dviem mėnesiams iš namų. Jam pasakydavo, kad jis nusibodo, kad reikia pagyventi atskirai. Jis sutikdavo išeiti iš namų, nes gailėjo vaikų. Kalbėjosi su sutuoktine dėl jo elgesio, dėl neištikimybės, bet kokių nors griežtesnių priemonių nesiėmė ir nepyko. Po trečio karto jie pasikalbėjo apie tai, kad reiktų pabandyti gyventi atskirai, tačiau gimė antras vaikas. Pradžioje viskas buvo gerai, tačiau, artėjant vasarai, sutuoktinė ėmė keistis ir vėl jį varė lauk. Jis išeidavo pas savo tėvus, o kitiems giminėms apie žmonos elgesį ir jos neištikimybę niekam nepasakojo. Jis klausė pas sutuoktinę, kodėl ji parašė į policiją pareiškimą; sutuoktinė aiškino, kad buvo girta ir nenorėjo būti kalta, bijojo, kad iš jos gali atimti vaikus. Smurto prieš žmoną nevartojo ir nuteistas nepagrįstai. Jo žmona norėjo eiti gerti, o jis nesutiko jos išleisti. Tuomet žmona ėmė jį mušti per veidą, o jis, paėmė ją už rankų, atstūmė nuo savęs. Tai buvo vienintelis kartas, kai ją atstūmė. Žmonai koją skaudėjo ir anksčiau, iš kur pas žmoną žymės ant kaklo jis nežino, nes dvi dienas jos nematė. Žmona bendravo su jo motina, važiuodavo pas ją į svečius, bet tai buvo daroma, ieškant progos išgerti. Su jo broliu A. J. ir jo žmona R. J. pradžioje bendravo normaliai, susitikdavo vieną kartą per mėnesį, tačiau po to jo žmona permiegojo su broliu ir bendravimas nutrūko. Žmona bendravo su jo motina, jis tam neprieštaravo, nes tuomet jis galėjo būti ramus, kad vaikais bus pasirūpinta. Konflikto metu E. sudavė smūgį į veidą, iš nosies ėmė bėgti kraujas. Jis pats nesmurtavo, tik gynėsi ir dengėsi nuo žmonos smūgių.
17. Kaip minėta, policijos pareigūnai, med. specialistas patvirtino, kad ant nukentėjusiosios kūno netrukus po konflikto buvo matomi sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti kaltinime nurodomu laiku ir aplinkybėmis. V. J. kviesti liudytojai tvirtino, kad E. J. nesiskundė dėl sveikatos, nebuvo sužalota, t.y. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti tik po to, kai A. J. išvyko iš kaltinamojo namų iki atvykstant policijos pareigūnams, t.y. konflikto metu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. J. tvirtino niekam nepasakojęs apie konfliktus su žmona, nepasakojęs apie jos neištikimybę, minėti liudytojai – kaltinamojo giminaičiai tvirtino nieko nežinoję apie kokius nors konfliktus V. šeimoje, tačiau visi teigė, jog E. J. buvo gudri ir veidmainiška ir negera. Kaltinamojo artimų giminaičių nurodomos aplinkybės dėl nukentėjusiosios apibūdinimo, prieštaravimai parodymuose leidžia kolegijai abejoti V. J. ir jo giminaičių parodymų objektyvumu, tačiau tiesiogiai šie parodymai visiškai nesusiję su inkriminuotomis aplinkybėmis dėl smurto vartojimo ir grasinimų nužudyti, todėl jie nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų ir apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.
18. Apeliantas į teismo posėdį kvietė poligrafologą, kuris atliko kaltinamojo tyrimą. Šis asmuo – V. S. teigė, jog V. J. neigė smurtavęs ir grasinęs žmonai, kad šie teiginiai turėtų būti vertinami kaip teisingi. Teismas atkreipia dėmesį, kad V. J. pats pripažino stūmęs žmoną, dėl ši virto ir trenkėsi ant grindų, t.y. pripažino vartojęs smurtą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 01 22 V. J. teigė neprisimenąs įvykio aplinkybių, kad jo elgesys buvo alkoholio vartojimo pasekmė ir pilnai pripažino savo kaltę, ir žadėjo, kad tokie faktai niekada nepasikartos. Todėl apelianto užsakyto ir atlikto tyrimo rezultatais teismas nelaiko galimu remtis, kaip prieštaraujančiais paties kaltinamojo parodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str.1d.1p. teisėjų kolegija,
nutaria:
V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo momento.