Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį (žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo) išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

2) Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, 2018 m. kovo 2 d. paleistas atlikęs bausmę,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

V. Č. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - motinai K. Z., o būtent: 2020 m. liepos 23 d. apie 23³⁰ val. namuose (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė rankomis už nukentėjusiosios K. Z. kaklo ir ją smaugė, pargriovė ją ant grindų, dėl to nukentėjusioji susimušė kairę koją, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. Č. nurodė, kad nenori sutikti su kaltinimu, bet sutinka, nes turi kitų reikalų ir nori, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo jo mamos gimtadienis. Mama namo grįžo gerokai išgėrusi. Gimtadienio proga kaltinamasis nupirko mamai brendžio butelį, abu išgėrė. Prie jų prisijungė teta S., vėliau teta S. pradėjo kabinėtis prie sūnėno. Mama irgi buvo „pergėrusi“. Atvyko policijos pareigūnai patikrinti, kaip kaltinamasis laikosi „namų arešto“. Mama lindo pareigūnams į akis, norėjo, kad sūnų išvestų.

(Per incidentą) kaltinamasis suėmė mamą už pečių ir papurtė. Viena ranka praslydo nuo peties kaklo link, bet kaltinamasis nesmaugė mamos ir/ar nemetė ant žemės. Teta S. buvo virtuvėje, todėl nieko nematė. Mama net nenorėjo kviesti policijos, nes nieko nebuvo, bet teta S. įbruko mamai telefoną ir liepė kviesti policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai (antrą kartą per tą pačią dieną), jie matė, kad visi akivaizdžiai neblaivūs, pasakė (mamai) rašyti pareiškimą kitą dieną, kai išsiblaivys. Kaltinamasis taip pat buvo neblaivus. Alkoholis jo veiksmams galėjo šiek tiek turėti įtakos. Pripažįsta, kad mamai sukėlė fizinį skausmą, bet nestiprų. Sumušimų nebuvo, greitosios nereikėjo, mama tikrai nesusimušė kojos - jai viskas buvo gerai. Visi žino, kad kaltinamojo mamai negalima gerti (alkoholio). Kai ji užgeria, pradeda nusišnekėti, „blūdyti“. Kaltinamasis tenorėjo nuraminti ją supurtydamas. Po to jis atsiprašė mamos už tai, kad išgėręs stipriau suėmė ir supurtė. Šiaip kaltinamasis visada susilaikydavo, tik tą dieną nesusilaikė (nuo fizinio smurto).

Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. kaltu neprisipažino ir paaiškino (1 t., b. l. 83-84), kad gyvena pas savo motiną K. Z. adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20⁰⁰ val. į namus grįžo mama. Ji buvo gerai „įkalusi“. Kadangi buvo mamos gimtadienis, V. Č. nupirko jai brendžio butelį „Grand Cavalier“ ir padovanojo. Abu pradėjo gerti (alkoholį). Kai išgėrė butelį, atvažiavo policijos pareigūnai patikrinti, ar V. Č. namuose. Su pareigūnais V. Č. kalbėjo per durų tarpą. Mama pasakė pareigūnams, kad sūnus nedirba ir pana. Būdama girta mama visada konfliktuoja. Pareigūnai išvyko, V. Č. su mama nuėjo į virtuvę. Mama toliau priekaištavo, kad sūnus nieko nedirba, kad eitų lauk iš jos namų. V. Č. suėmė mamą už pečių ir papurtė. Mama nenugriuvo ant grindų, pradėjo vaidinti, jog jis ją smaugia. V. Č. pasakė mamai eiti miegoti. Jis įvykio metu buvo neblaivus.

Buvo dar teta S.. V. Č. nežino, ar teta S. matė (įvykį), bet teta S. buvo neblaivi, „sapaliojo“. Kiek pamena, mama nenorėjo kviesti policijos, o teta S. jai siūlė kviesti policiją.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji K. Z. parodė, kad (įvykio) dieną, (2020 m.) liepos 23 d., ketvirtadienį, buvo jos gimtadienis. Nukentėjusioji iš pradžių buvo pas dukrą L. Č.. Pas dukterį truputį šventė gimtadienį, vėliau dukra parvežė mamą namo. Grįžusi iš dukros nukentėjusioji nuėjo pas greta gyvenančią savo seserį. Sesuo padovanojo nukentėjusiajai dovaną bei padėjo ją parsinešti. Namuose buvo nukentėjusiosios sutuoktinis ir (sūnus) V.. V. sveikino nukentėjusiąją su gimtadieniu, padovanojo brendžio. Nukentėjusioji su seserimi ir sūnumi išgėrė brendžio, šampano. Už 20-30 min. pas V. norėjo ateiti vienas moteriškos lyties asmuo. Viešnia jauna. Nukentėjusioji nežino, ar ji sulaukusi pilnametystės. Ta moteris yra vietinė, ji yra iš vaikų namų. Nukentėjusiosios sūnus yra gyvenęs vaikų globos namuose, nes buvęs sutuoktinis smurtaudavo prieš nukentėjusiąją. Nukentėjusioji neleido, kad į jos namus ateitų nepageidaujami žmonės. Nukentėjusioji paprašė nepageidaujamo asmens išeiti ir ji išėjo.

Už 20 minučių atvyko policijos pareigūnai patikrinti V.. Policija kiekvieną dieną atvykdavo patikrinti V., nes jis turi bylų. V. turėdavo būti namuose nuo 19⁰⁰ val. vakaro iki 8⁰⁰ val. ryto. Nukentėjusioji atėjo ir pasakė pareigūnams, kad jos namuose (pas V.) lankosi nepageidaujami asmenys, prašė, kad pareigūnai išsivežtų sūnų.

Nukentėjusioji ėjo į virtuvę. Koridoriuje prie virtuvės sūnus ją puolė: suėmė iš abiejų pusių už kaklo (ne už pečių), paklausė: „ką tu darai?“, pakėlė (neaukštai, bet kojomis nukentėjusioji nesiekė žemės) ir paleido, bet nedusino. Nukentėjusioji nukrito prie vonios ir tualeto, išsigando. Numesta apsiverkė ir nubėgo į kitą kambarį. Tai buvo pirmas atvejis, kai sūnus smurtavo prieš ją. Mėlynių, smaugimo žymių nebuvo ir kaklo neskaudėjo, skaudėjo tik koją, nes krito ant kojos. Sesuo sėdėjo virtuvėje ir matė, kaip nukentėjusioji nukrito, ir pasakė skambinti policijai. Paskambinusi policijai nukentėjusioji pasakė, kad (sūnus) ją pakėlė ir metė ant žemės. Tuo metu sūnus vaikščiojo po namus. Policijos pareigūnai sūnų išsivežė. Nukentėjusioji atleido savo vaikui.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. Z. parodė (1 t., b. l. 24-25), kad sūnus V. Č. gyvena jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Sūnus pas ją gyvena su pertraukomis. Kurį laiką sūnus gyveno vaikų globos namuose, „sėdėjo“ kalėjime, grįžęs apsistodavo mamos namuose.

2020 m. liepos 23 d. buvo nukentėjusiosios gimtadienis. Dieną ji buvo pas dukrą (duomenys neskelbtini), ruošėsi kepti šašlykus, po to važiavo iki parduotuvės, apie 20⁰⁰ val. su seserimi S. S. grįžo į savo namus. Namuose buvo nukentėjusiosios sutuoktinis V. Z., (mažametis sūnus) A. Z., kitas sūnus V. Č.. V. Č. atrodė blaivus. V. Č. pasveikino su gimimo diena ir padovanojo nukentėjusiajai brendžio butelį „Grand Cavalier“. Trise – nukentėjusioji, jos sūnus V. Č. ir jos sesuo - atsisėdo prie stalo ir gėrė alkoholį. V. Z. kitame kambaryje rūpinosi jų neįgaliu sūnumi A. Z.. Nukentėjusioji priekaištavo V. Č., kad jis vedžiojasi į namus nepilnamečių merginų bei kitų pašalinių asmenų, nesusiranda darbo.

Apie 23⁰⁰ val. į namus atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai tikrina sūnų V. Č.. Nukentėjusioji pasakė pareigūnams, kad V. Č. butą vedasi visokius asmenis, nepilnametes drauges. Pareigūnai išvažiavo.

Nukentėjusioji ėjo į virtuvę. Šalia virtuvės, hole, V. Č. pribėgo prie nukentėjusiosios, labai staigiai abejomis rankomis suėmė jai už kaklo, pakėlė į orą, smaugė, po to numetė ant grindų. Griūdama nukentėjusioji susitrenkė kairę koją. Nors sužalojimų neatsirado nukentėjusiajai skaudėjo kairę koją ir kaklo srityje. V. Č. sakė: „ko tu mane skundi policijai? Tu man visą laiką pridirbi nesąmones“ ir panašiai. Nukentėjusioji atsistojo nuo grindų ir pasakė V. Č., kad skambins į policiją. V. Č. nurimo ir nuėjo į kitą kambarį. Sesuo S. šaukė ant V. Č. dėl tokio jo elgesio, klausė: „ar tu Heraklis, kad taip elgiesi su mama“. Sesuo pritarė, kad reikia kviesti policiją, sakydama: „kiek gali čia kentėti?“. Nukentėjusioji iškvietė policiją. Kol atvyko policija, V. Č. elgėsi ramiai, tačiau susižodžiavo su nukentėjusiosios seserimi S.. Sesuo priekaištavo V. Č. dėl jo elgesio, dėl to, kad jis neturi darbo, turi reikalų su policija. Smurtą V. Č. prieš mamą naudoja nebe pirmą kartą, tačiau ji jam atleisdavo.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja S. S. parodė, kad (įvykio dieną) buvo K. Z. gimtadienis. Išgėrusi K. Z. atėjo pas liudytoją S. S.. Seseriai liudytoja S. S. padovanojo šampano butelį ir jos išėjo pas K. Z. į namus. Sesers namuose buvo sesers sutuoktinis, (mažametis) vaikas ir V. Č.. Sesers namuose V. padovanojo seseriai (savo mamai) brendžio butelį ir jie virtuvėje atsisėdo gerti. Liudytoja S. S. gėrė šampaną. Liudytojos S. S. sesuo nepriekaištavo savo sūnui dėl jo gyvenimo būdo ir pan.

Atvyko policija patikrinti V.. Liudytojos S. S. sesuo nuėjo pas pareigūnus ir pasakė, jog nenori, kad sūnus į namus vedžiotųsi nepilnametes. Ir anksčiau V. vedžiodavosi į namus nepilnametes. Policijos pareigūnai nieko neatsakė ir išvyko.

Tuo metu liudytoja S. S. sėdėjo virtuvėje ir matė, kad V. su jos seserimi ėjo koridoriumi. V. abiem rankomis paėmė liudytojos S. S. seseriai už kaklo ir sviedė į kampą. Liudytojos S. S. sesuo išsigando, verkė. Liudytoja S. S. pasakė V.: „ką tu čia darai?“. V. apsiramino. Anksčiau V. buvo davęs motinai į nosį, bet ši niekur nesikreipė. Šį kartą ant sesers kaklo žymių nebuvo. Liudytoja S. S. pasakė seseriai kviesti policiją. Jos nuėjo į kitą kambarį. Sesuo skambino policijai ir pasakė: „ar galit atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), nes sūnus pastūmė, suėmęs už kaklo, ir metė“. Atvykę pareigūnai surašė, kaip ir kas buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. parodė (1 t., b. l. 68-69), kad 2020 m. liepos 23 d. vakare susitiko su savo seserimi K. Z., nes buvo sesers gimimo diena. Liudytoja S. S. pasveikino seserį su gimimo diena, padovanojo du butelius šampano, dovaną. Apie 20⁰⁰ val. liudytoja S. S. nuėjo į sesers namus (duomenys neskelbtini). Sesers namuose buvo sesers sutuoktinis V. Z., jų sūnus A. Z. ir pilnametis sūnus V. Č.. V. Č. taip pat pasveikino K. Z. su gimimo diena ir padovanojo jai butelį brendžio „Grand Cavalier“. K. Z., V. Č. ir liudytoja S. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytoja S. S. per visą vakarą išgėrė tik kelias taures lengvo šampano.

Apie 23⁰⁰ val. į namus atvyko policijos pareigūnai. Jie dažnai tikrina V. Č.. Policijos pareigūnams K. Z. pasakė, kad V. Č. į jos butą vedasi nepilnametes, kad ji nenori bėdų. V. Č. nieko nesakė. Pareigūnai išklausė seserį ir išvyko.

Sėdėdama virtuvėje, liudytoja S. S. pamatė, kad V. Č. suėmė K. Z. abejomis rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, laikydamas už kaklo pakėlė K. Z. į orą ir po to metė ant grindų. Nugriuvusi K. Z. atrodė labai išsigandusi, apsiverkė. Liudytoja S. S. pasakė: „K., netylėk. Skambink į 112 ir kviesk pareigūnus, nežaisk“. Sesuo paskambino į policiją. Iki atvyko policija, V. Č. nurimo. Įvykio metu K. Z. sutuoktinis V. Z. ir jų sūnus A. Z. buvo kitame kambaryje. Jie nesikišo į įvykį, nes, kaip liudytoja S. S. supranta, V. Z. bijo V. Č., visi bijo V. Č.. Policija ir sulaikė V. Č..

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas G. M. parodė, kad byloje nagrinėjamas įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kas sūnus smurtauja prieš mamą. Liudytojas G. M. sureagavo į pranešimą. Įvykio vietoje duris atidarė sūnus (V. Č.). Bute buvo sūnaus mama (K. Z.), teta (S. S.), vyras (V. Z.) ir nepilnametis vaikas (A. Z.). Liudytojas G. M. bendravo su visais išvardytais asmenimis. Mama sakė, kad sūnus (V. Č.) ją smaugė ir sukėlė fizinį skausmą. Vizualiai sužalojimo žymių nesimatė. Sūnus (V. Č.) sakė, kad nesmurtavo. Jis buvo savimi užtikrintas, ramus, neįsitempęs, be agresijos. Vyras (V. Z.) buvo blaivus, bet atsisakė komentuoti situaciją. (Mažametis) vaikas nebuvo išsigandęs. Teta teigė, kad (kaltinamasis nukentėjusiąją) smaugė. Abi moterys buvo akivaizdžiai neblaivios. Liudytojas G. M. neprisimena, ar buvo neblaivus sūnus (V. Č.). Sūnų (V. Č.) patikrino alkotesteriu. Jeigu nebūtų patikrinę alkotesteriu, liudytojas G. M. nebūtų pasakęs, kad kaltinamasis yra išgėręs: jis mąstė blaiviai, kalbėjo rišliai. Konflikto dalyviai konflikto priežasčių nenurodė, sakė, kad per daug alkoholio. Išklausę paaiškinimus pareigūnai pagal faktą suformino tarnybinį pranešimą apie smurtą artimojoje aplinkoje. Įtariamąjį pristatė į sulaikymo patalpą ir perdavė tyrėjams toliau tirti įvykį.

Liudytojas G. M. prieš tai tą pačią dieną, ne daugiau kaip prieš pusvalandį, taip pat buvo atvykęs į įvykio vietą. Pirmą kartą pareigūnai atvyko patikrinti, ar asmuo (V. Č.) yra namuose, laikosi intensyvios priežiūros sąlygų, nes jis buvo nusiėmęs apykoję (2020 m. birželio 13 d. ir 2020 m. liepos 9 d., 1 t., b. l. 136-141). Nuvykę pirmą kartą pareigūnai bendravo tik su sūnumi (V. Č.). Sūnus (V. Č.) bendravo tvarkingai, viskas normaliai. Kiti asmenys su pareigūnais nebendravo. Pareigūnai nebuvo užėję į butą, patikrino, kad asmuo yra namuose, ir išvyko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. parodė (1 t., b. l. 62-63), kad 2020 m. liepos 23 d. apie 23³⁷ val. dirbo su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu A. A.. Iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko akivaizdžiai neblaivus (nuo jo sklido alkoholio kvapas) V.. Pasak V., su mama K. šventė jos gimtadienį bei vartojo alkoholinius gėrimus. Mama, padauginusi alkoholio, nuolat kviečia policiją. Akivaizdžiai neblaivi pranešėja K. paaiškino, kad su sūnumi vartojo alkoholinius gėrimus, šventė gimtadienį, įvykus konfliktui, sūnus abiejomis rankomis suėmė jai už kaklo, smaugė, pargriovė ant grindų ir sukėlė fizinį skausmą. Ant moters kūno vizualiai sužalojimų nesimatė. Namų aplinka netvarkinga, grumtynių pėdsakų nesimatė. Šeimoje auga nepilnametis, jis perduotas blaivaus tėvo V. priežiūrai. V. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskries VPK laikino sulaikymo patalpas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi (1 t., b. l. 130-132) ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje pagal BK 145 straipsnio 2 dalį įtariamam V. Č. skyrė kardomąją priemonę – 6 mėnesių trukmės intensyvią priežiūrą, įpareigodama jį neišvykti iš (duomenys neskelbtini); nuo 19 val. iki 8 val. būti savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, per kitus asmenis ar ryšio priemonėmis nebendrauti, neieškoti ryšių su nepilnamete nukentėjusiąja ir jos motina.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnas A. A. 2020 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodė (1 t., b. l. 9-12), kad nukentėjusiajai K Gaidienei nustatytas 2,32 promilių girtumas. Nukentėjusiosios teigimu, 2020 m. liepos 23 d. apie 23³⁷ val. (duomenys neskelbtini), ji su sutuoktiniu V. Z., seserimi S. S. ir sūnumi V. Č. (jam nustatytos 1,10 promilių girtumas) šventė gimtadienį. Per išgertuves K. Z. sukonfliktavo su sūnumi V. Č.. V. Č. abiem rankomis paėmė mamai, suspaudė kaklą, metė ant žemės ir sukėlė fizinį skausmą. S. S. matė, kaip sūnus paėmė mamai rankomis už kaklo, ją smaugė ir numetė ant žemės. Įvykio vietoje filmuota „Body“ kamera.

BIRT ataskaitų žiūrylėje (1 t., b. l. 13-16) 2020 m. liepos 23 d. 23³⁷ val. užfiksuotas K. Z. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ji patyrė smurtą: neblaivus sūnus ką tik ją smaugė, laikė už gerklės.

Kitų objektų apžiūros 2020 m. liepos 24 d. protokole (1 t., b. l. 19-20) užfiksuota pareigūnų įvykio vietoje daryto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įrašuose matyti policijos pareigūnai, jie bendrauja su moterimi. Moteris sako: „kėlė mane, va taip va mane pakėlė“. Pasakodama moteris ranka suima sau už kaklo ir kalba toliau: „va taip va pakėlė ir metė ant žemės mane“. Moteris sako: „su dviem rankom, va taip kėlė ir metė ant žemės“. Moteris vėl rodo rankomis suimdama sau už kaklo, pasistiebia į viršų. Pareigūnas tikslinasi, ar su abiem rankomis (suėmė už kaklo). Moteris atsako, kad su abejomis, kad „kėlė į viršų ir metė“, jai skaudėjo „biški“ gerklę. Moteris parodo vietą, kur vyko smurtas. Moteris vėl pakartoja: „su dviem rankom kėlė ir metė“, taip padarė vieną kartą, jai skaudėjo. Moteris paaiškina, kad jos nemušė, tik smaugė. Moteris tvirtino, kad jai „biški“ skaudėjo, kai ją smaugė, dusino; kai „biški“ metė, irgi skaudėjo. Moteris atsisako rašyti pareiškimą, nori, kad jis (sūnus) išeitų iš jos namų. Pareigūnai paaiškina, kad tyrimas bus pradedamas pagal faktą, nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. Moteris teigia, kad įvykį matė sesuo. Kita moteris (gali būti, kad sesuo) teigia „bet tu negali, V., taip elgtis su mama“.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. liepos 24 d. specialisto išvadoje Nr. G 922/2020(04) (1 t., b. l. 45) rašoma, kad K. Z. kūne, atkreipiant dėmesį į nukentėjusiosios nurodytas vietas: veidą, kaklą, kojas, sužalojimų nėra.

Įvykio vietos apžiūros 2020 m. liepos 24 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 51-59) užfiksuota įvykio vietos, esančios Daugėlių g. 49-13, Kuršėnuose, Šiaulių r., apžiūra.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. pateiktoje skaitmeninio garso įraše kopijoje užfiksuota, kaip K. Z. 2020 m. liepos 23 d. 23³³ val. skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė, kad ją smaugė sūnus V., paėmė už gerklės ir iškėlė į viršų (2 t., b. l. 5-6).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuoti smurtiniai veiksmai prieš motiną įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Nors kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdyje neigė, kad smaugė nukentėjusiąją, vėliau jam antrino ir nukentėjusioji, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusioji susitrenkė koją, pirminiai ir ne vienkartiniai nukentėjusiosios parodymai bendraujant su bendrojo pagalbos centro operatore ir pareigūnais buvo kiek kitokie, t. y. kad kaltinamasis tyčia suėmė abiem rankomis jai už kaklo, smaugė, pakėlė į viršų ir paleido, kad nukentėjusioji griūdama ant grindų susimušė kairę koją, smaugiama juto fizinį skausmą.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimu nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis yra jauno amžiaus (26 m.), nuo 2019 m. lapkričio 8 d. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 89; 2 t., b. l. 17), turi oficialaus darbo stažo 2018-2019 m. 2018-2020 m. 10 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 2 kartus - už pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, 4 kartus - už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus ir pareigūnų reikalavimų nevykdymą, 1 kartą - už tyčinį turto sugadinimą, 3 kartus - už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t5skaiant už vairavimą neblaiviam (1 t., b. l. 91-99). Vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis (BK 93 str.). Teistas 3 kartus (1 t., b. l. 100-129). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastį, eigą, trukmę, smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajam už padarytą nusikaltimą galėtų būti švelnesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 4 d. 1-2 p.). Laisvės apribojimo bausmės dydis (trukmė) parenkamas mažesnis už sankcijos vidurkį (BK 48 str. 2 d.).

Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2020 m. liepos 24 d. 00¹⁵ val. iki 2020 m. liepos 25 d. 13⁴⁸ val. (dvi paras) (1 t., b. l. 77, 169). Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, kaltinamojo laikino sulaikymo laikas santykiu 1:2 įskaitomas į atliktą laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (1 t., b. l. 165-168) – taikoma, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, po to panaikinama (BPK 139 str.).

Baudžiamojoje byloje kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas E. J. (1 t., b. l. 177, 183). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo priteisti 250,72 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (2 t., b. l. 8). Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka kaltinamojo gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimas iš kaltinamojo nepriteisiamas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais (vienas prisegtas prie bylos viršelio, antra yra 2 t., b. l. 6), kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 ir 432 straipsniais, teismas

nusprendžia

V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per visą bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką santykiu 1:2 įskaičiuoti laiką, kurį V. Č. praleido būdamas laikinai sulaikytas (dvi paras), šį laiką prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Skirti V. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

V. Č. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo K. Z. – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, po to panaikinti.

Nepriteisti iš V. Č. valstybei 250,72 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.