Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam J. M., nukentėjusiajam R. J. V., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:1) Raseinių rajono apylinkės teismo 1993-12-13 nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 148 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams, pritaikius BK 42 str. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams; Raseinių rajono apylinkės teismo 1994-03-17 nuosprendžiu pagal BK 148 str. 2d., laisvės atėmimu 5 metams, vadovaujantis LR BK 42 str., pridėta 1993-12-13 nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams; 2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1999-06-08 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; 3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-08-03 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; 4) Šiaulių apygardos teismo 2003-02-25 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 273 str. 2 d., 278 str. 1 d., BK 42 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 43 str., subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-08-03 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams, Lietuvos apeliacinio teismo 2003-05-20 nuosprendžiu veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 273 str. 2 d. į 2000 m. BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., iš BK 271 str. 2 d., į BK 178 str. 2 d., BK 278 str. 1 d. neperkvalifikuota, ir pritaikius BK 42 str.1 d. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d, subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-08-03 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams; 5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių, 2009-04-21 paliestas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atlikęs bausmę; 6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-10-25 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesių ir laisvės atėmimu 2 metams. Atlikęs bausmę 2013-04-22; 7) Šakių rajono apylinkės teismo 2013-12-20 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str.2d. ir paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant pataisos namų areštinėje. Vadovaujantis BK 64-1 str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu (1/3) ir paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant pataisos namų areštinėje, turėdamas neišnykusį teistumą, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2014 m. rugpjūčio 13 d. laike tarp 13-14 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas kumštimi mažiausiai vieną kartą į veidą Romaldui J. V., padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ko pasėkoje jis nugriuvo ir prarado sąmonę, iškraustęs jo drabužių kišenes, pagrobė R.J. V. priklausančius 230 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam 230 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. M. nurodė, kad prisipažįsta kaltu. Jie išgėrė, kai prisigėrė, susimušė ir jis paėmė pinigus. Tačiau pinigų neišleido, juos grąžino. Jis tik vieną smūgį sudavė į akį. Prisimena, kaip sudavė. Nežino dėl ko sudavė, gal susipyko. Nežino, kodėl paėmė pinigus, buvo girtas. Nežino, kas jam girtam šovė į galvą. Gal tie pinigai iškrito nukentėjusiajam iš kišenės. Pinigai voliojosi kieme. Banko kortelės neėmė. Jis matė, kad nukentėjusysis turi pinigų, kiek nežinojo. Smūgių sudavė ne todėl, kad norėjo apiplėšti. Jie gražiai bendravo, nežino, kodėl vėliau taip gavosi. Negali pasakyti, kokiu tikslu sudavė smūgį, buvo girtas. Atsimena, kad davė smūgį, bet kodėl negali atsakyti. Buvo labai girtas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. J. V. paaiškino, kad buvo Kudirkos Naumiestyje, pasiėmė iš kortelės pinigų, nusipirko vyno, važiavo ir sutiko žmogų, kuriam pasiūlė vyno išgerti. Kartu gėrė, rūkė. Atsibudęs pamatė, kad guli ant žemės, pamatė, kad pinigų neturi. Jis smūgių neatsimena. Iki įvykio su kaltinamuoju gražiai bendravo, nesipyko. Kaltinamasis matė, kiek jis turėjo pinigų. Kaltinamasis reikalavimų dėl pinigų nereiškė, jis pats davė jam pinigų, kad parneštų alaus. Kodėl viskas taip įvyko nežino. Pinigai grąžinti, ieškinio nereiškia. Smūgio nepajuto, tik atsibudo kruvinas ant žemės. Po įvykio vienas dantis trūko, dėl jo niekur nesikreipė, nesigydė. Kaltinamasis prisipažino, kad atėmė pinigus, kuriuos po įvykio grąžino.

Nusikalstamos veikos aplinkybes taip pat patvirtina šie byloje esantys įrodymai:

Iš protokolo-pareiškimo matyti, jog R. J. V. 2014 m. rugpjūčio 18 d. pranešė apie tai, jog išgertuvių metu jis buvo sužalotas ir iš jo pagrobta 230 Lt. (b.l. 7).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašyta nusikalstamos veikos padarymo vieta. (b.l. 3-8).

Asmens blaivumo testai, patvirtina, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis buvo neblaivūs (b.l. 9, 28).

Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad R. J. V. buvo padaryti sužalojimai (b.l. 15).

Specialisto išvadoje nurodoma, kad R.J. V. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan., galimai ir įvykio metu nurodomu laiku. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b.l. 17). Specialisto paaiškinime nurodoma, kad sužalojimas nustatytas R.J. V. – poodinė kraujosruva kairės akies vokuose būdingesnis smūgio sudavimui. Taip susižeisti griūnant mažai tikėtina. (b.l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog J. M. įvykdė nusikalstamą veiką, tai yra pagrobė iš R. J. V. 230 Lt. Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. M. pripažino savo kaltę ir nurodė, kad jis sudavė nukentėjusiajam, dėl ko šiam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismo posėdžio metu apklausus kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, nustatyta, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų J. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sudavė nukentėjusiajam, tačiau jis neturėjo tikslo pagrobti pinigų, jų nereikalavo iš nukentėjusiojo. Teigė, kad sudavė dėl to, kad buvo nemažai išgėręs, galbūt dėl kažko susiginčijo. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, kuris nurodė, kad su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, pats kaltinamajam davė pinigų, jog šis nupirktų alkoholio, iš jo pinigų nebuvo reikalaujama, ir jam nebuvo grasinta. Nukentėjusysis nesuprato, kodėl jam buvo suduotas smūgis.

Byloje kaltinimai J. M. pateikti pagal BK 180 str. 1 d., tačiau teismas konstatuoja, jog J. M. veiksmuose nėra plėšimo sudėties požymių. BK 180 str. 1 d. nusikaltimo objektas yra nuosavybė ir asmens sveikata. Objektyviajai pusei būdinga, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, tai yra fiziniu smurtu, grasinimu. Plėšimas gali būti padarytas panaudojus ir psichinį smurtą, tai grasinant nedelsiant panaudoti smurtą, pavojingą ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Inkriminuojant plėšimą svarbu yra tai, kaip kilusią grėsmę suvokė pats nukentėjusysis. Veika gali būti pripažinta plėšimu tik tokiu atveju, kai kaltininko grasinimai nukentėjusiajam nesukėlė jokių abejonių dėl jų realumo. Grasinimas nedelsiant panaudoti smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais, gestais, daiktų, kuriais galim sukelti pavojų gyvybei ar sveikatai, demonstravimu ir pan., grasinimai turi būti panaudoti nusikaltimo vietoje arba labai netoli jos. Nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismas privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, tai yra kokio tikslo siekė bei kokiu padarinius numatė kaltininkas. Jei asmuo naudojo fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau toks sumanymas kaltininkui kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų tai, kad kaltinamasis smurtą naudojo turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiojo turtą. Posėdžio metu tiek kaltininkas, tiek nukentėjusysis nurodė, kad pinigų nebuvo reikalaujama, pats nukentėjusysis kaltinamajam davė pinigų, kad šis nupirktų alkoholio. Kaltininkas teigė, kad jis neturėjo tikslo pagrobti turto, o nukentėjusiajam sudavė dėl per didelio girtumo. Kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog smurtas buvo panaudotas siekiant užvaldyti turtą byloje nėra, tad teismas konstatuoja, jog nėra BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties ir nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama kaip vagystė ir sveikatos sutrikdymas.

Kaltinime nurodoma, kad J. M. panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas kumštimi mažiausiai vieną kartą į veidą nukentėjusiajam, ko pasekoje šis nugriuvo ir prarado sąmone, taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Tai yra pagal kaltinimo formuluotė galima daryti išvadą, kad J. M. inkriminuojama BK 180 str. 1 d., nes suduodamas smūgį atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia veiksmų kvalifikacija yra neteisinga, nes teismų praktikoje yra laikoma, kad kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 str., yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo. Atėmimo galimybės nukentėjusiajam priešinti požymio esmė yra ta, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusysis netenka galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui. Smurto panaudojimas ar grasinimas jį panaudoti, sukėlęs nukentėjusiajam baimę, nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veikos atskirai nekvalifikuotinos. Galimybės nukentėjusiajam priešinti atėmimu teismų praktikoje pripažįstami atskiri veiksmai, pavyzdžiui, įstūmimas į kambarį ir užrakinimas, surišimas, uždarymas atskiroje patalpoje, kurios durys užremiamos sunkiu daiktu, dujų papurškimas į akis, prispaudimas prie žemės ar automobilio ir laikymas ir pan. Šioje byloje matyti, kad nukentėjusiojo sąmonės praradimas buvo panaudoto smurto pasekmė, tad aiškinti, kad smūgio sudavimu buvo atimta galimybė priešintis yra nepagrįsta, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Taip pat kaltinime nurodoma, kad iš R. J. V. buvo pagrobta 230 Lt ir Zanavykų banko kortelė. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad turto vertė kvalifikuojant turto pagrobimą gali lemti vienos ar kitos BK straipsnio dalies taikymą, tai yra pačios veikos kvalifikavimą, ir gali turėti reikšmės skiriant bausmę, todėl vertę būtina nustatyti. Tuo tarpu neturinčių vertės daiktų pagrobimas turto vertei, kartu ir veikos kvalifikavimui bei bausmės dydžiui neturi įtakos, todėl jų išvardijimas yra perteklinis. Įvairūs dokumentai, taip pat mokėjimo instrumentai neturi būti įvardijami aprašant vagystės ar plėšimo sudėtį, nes jie nėra vagystės ar plėšimo dalykas. Todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad buvo pagrobta Zanavykų banko kortelė, kurios vertė kaltinime nėra nurodoma.

Kaip jau buvo nurodyta byloje nėra duomenų, kad J. M. veiksmuose yra BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau jo veiksmai turi būti kvalifikuojama kaip vagystė ir sveikatos sutrikdymas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. M. pagrobė pinigus, iškraustydamas nukentėjusiojo drabužių kišenes, kas atitinka BK 178 str. 2 d. numatytą kvalifikuojantį požymį – kišenvagystę.

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam R.J. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas atitiktų BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. BPK 407 str. numatyta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK140 str. 1 d. procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, tai yra bylos yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. BPK 416 str. nurodoma, kad privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti sus kaltinamuoju, tokiu atveju bylos procesas teismo nutartimi nutraukiamas. BPK 417 str. 2 d. nurodoma, kad kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, iki įrodymų tyrimo pabaigos nukentėjusiojo paklausiama, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju. Teismo posėdžio metu apklausiant nukentėjusįjį R. J. V., šis nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, žala yra atlyginta, kas leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis susitaikė, kas laikytina, kad nukentėjusysis atsisakė savo kaltinimo dėl sveikatos sutrikdymo, todėl nėra pagrindo J. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d.

BPK 256 str. 4 d. nurodoma, kad apie veikos perkvalifikavimą nereikia pranešti, bei kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Teismas konstatuoja, jog J. M. pateikto kaltinimo faktinės aplinkybės nesikeičia, todėl nurodyti nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 178 str. 2 d., kaip padarius vagystę su kvalifikuojančiu požymiu – turtas buvo pagrobtas iš asmens drabužių.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra – bauda, areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas. J. M. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, šis įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. M. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė. J. M. yra nedirbantis, anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Jo veiksmuose nustatytina atsakomybę sunkinanti aplinkybė – buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą.

Kadangi J. M. anksčiau yra teistas, neišnykęs teistumas, šiuo metu nedirba, yra atsakomybę sunkinanti ir dvi lengvinančios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad pagrobto turto vertė nesiekia nedidelės vertės dydžio, susitaikė su nukentėjusiuoju, jam skirtina arešto bausmė. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. J. M. veiksmuose nustatyta atsakomybę sunkinanti ir dvi lengvinančios aplinkybės, taip pat atsižvelgiant į jo asmenybę, teismas konstatuoja, jog jam skirtina bausmė didesnė negu numatytos bausmės vidurkis. BK 178 str. 2 d. nėra nurodytos arešto dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 49 str. 3 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog už nusikaltimą skirtinas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų, taigi didesnis negu bausmės vidurkis nustatytinas 80 parų areštas.

J. M. buvo laikinai sulaikytas, tad pagal BK 66 str. reikalavimus sulaikymo laikas įskaitomas į atliktos bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti 80 (aštuoniasdešimties) parų areštą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 16 d.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.