- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- e2-2366-1141/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01216-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- B. U., E. U., I. S., L. S.
- Atsakovas
- M. G., L. G.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Advokatai
- Tadas Zaremba, Vaidotas Vaičius, Karolis Žibas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. U., E. U., I. S. ir L. S. ieškinį atsakovams M. G. ir L. G. dėl nekilnojamųjų daiktų trūkumų nustatymo ir šalinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo A. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai B. U., E. U., I. S. ir L. S. (toliau kartu – ir ieškovai) 2018 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. G. ir L. G. (toliau kartu – ir atsakovai) dėl nekilnojamųjų daiktų trūkumų nustatymo ir šalinimo išlaidų priteisimo, kuris priimtas teismo 2018 m. balandžio 12 d. rezoliucija. Teismo 2022 m. balandžio 6 d. rezoliucija priimtas ieškovų patikslintas ieškinys, kuriuo solidariai iš atsakovų prašoma priteisti: 1) ieškovams I. S. ir L. S. (toliau kartu – ir S.) 18 357,04 Eur sumą, reikalingą ištaisyti (pašalinti) 206,02 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas Nr. 1) defektams ir jų padariniams, taip pat 600 Eur sumą defektų nustatymo išlaidoms ir 338,80 Eur sumą faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidoms atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) ieškovams B. U. ir E. U. (toliau kartu – ir U.) 22 739,96 Eur sumą, reikalingą ištaisyti (pašalinti) 223,32 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas Nr. 2) defektams ir jų padariniams, taip pat 600 Eur sumą defektų nustatymo išlaidoms ir 338,80 Eur sumą faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidoms atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patikslintas ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Buto Nr. 1 ir Buto Nr. 2 statyba užbaigta 2011 m. lapkričio 22 d., Butą Nr. 1 ieškovai S. nusipirko iš atsakovų 2016 m. balandžio 25 d. sutartimi, o Butą Nr. 2 ieškovai U. nusipirko iš atsakovų 2015 m. vasario 26 d. sutartimi. Ginčo butų pirkimo metu jų fizinio nusidėvėjimo procentas buvo lygus 0, t. y. ieškovai nusipirko iš atsakovų naujos statybos ginčo butus. Ieškovams įsikėlus gyventi į ginčo butus, ėmė ryškėti tam tikri ginčo butų defektai, todėl 2017 metais ieškovai kreipėsi į ekspertą D. K. dėl ginčo butuose esančių defektų nustatymo ir užfiksavimo. Minėtas ekspertas nustatė ginčo butuose tam tikrus defektus ir 2018 m. kovo 14 d. ieškovai kreipėsi į atsakovus su pretenzijomis. Minėto eksperto sąmatos perskaičiavimą pagal paskutinius patvirtintus įkainius atliko specialistas A. K. 2022 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje. Trūkumai atsirado (išryškėjo) ginčo butų eksploatacijos metu, t. y. ginčo butų pirkimo-pardavimo metu šie trūkumai ieškovams negalėjo būti žinomi ir įvertinti.
1.2. Atsakovai ginčo butų pirkimo-pardavimo sutartyse garantavo, kad butai yra tinkami naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių, esminių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių nebūtų galima ginčo butų naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovai, žinodami apie tuos trūkumus, apskritai nebūtų ginčo butų pirkę arba nebūtų tiek už juos mokėję. Atitinkamai, atsakovams kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 6.328 straipsnio 2 dalį.
1.3. Eksperto D. K. 2018 m. vasario 14 d. vertinimo aktuose buvo konstatuota, kad ginčo butuose yra paslėptų defektų. Taigi, jiems taikytinas 10 metų garantinis terminas, skaičiuotinas nuo 2011 m. lapkričio 22 d. Tam tikri defektai kvalifikuotini kaip neakivaizdūs (atidus pirkėjas negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo). Ieškovai S. pretenziją atsakovams pareiškė nepraleidę 2 metų (garantijos pagal įstatymą) termino.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepime prašė ieškovų patikslintą ieškinį atmesti, taip pat prašė vadovautis kitais į bylą pateiktais atsakovų procesiniais dokumentais. Atsakovų atsiliepimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Daikto trūkumais yra laikomi ne bet kokie apdailos ar įrengimo sprendimai, o tik tokie, kurie neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimų. Eksperto D. K. vertinimo aktas yra neišsamus, nemotyvuotas ir neobjektyvus, D. K. daugeliu atveju nevertino defektų atsiradimo priežasties, neatsižvelgė į ginčo butų nusidėvėjimą bei pastato energetinio naudingumo klasę, nevertino, ar defektai galėjo būti ieškovų netinkamo pastato eksploatavimo pasekmė. Be to, nėra aišku, kuo vadovaujantis buvo apskaičiuotos lokalinėje sąmatoje nurodytos trūkumų šalinimo išlaidos.
2.2. Net ir pripažįstant nurodytus defektus daikto trūkumais CK 6.333 straipsnio prasme, nėra pagrindo teigti, kad už juos atsakingi atsakovai. CK 6.327 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pardavėjas neatsako už daiktų trūkumus, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Ginčo butų trūkumai nėra paslėpti, t. y. tokie, kurie gali būti įvertinami tik atlikus konstrukcijų ardymo, griovimo ar išmontavimo darbus. Ieškovai apžiūrėję ginčo butus dėl jų būklės bei kokybės jokių pretenzijų neturėjo, todėl prarado teisę iš atsakovų reikalauti atsakyti už ginčo butų perdavimo metu buvusius akivaizdžius defektus. Be to, ieškovams buvo parduoti ne nauji butai, todėl ieškovai negalėjo pagrįstai tikėtis, kad ginčo butai atitiks naujam daiktui keliamus reikalavimus.
2.3. Ieškovų U. atžvilgiu taikytina ieškinio senatis, nes 2 metų garantinis terminas pasibaigė 2017 m. vasario 26 d., o 5 ar 10 metų garantinis terminas, numatytas CK 6.698 straipsnyje, pastato pardavėjui netaikytinas. Net ir nustačius, kad šie terminai taikytini ir atsakovams, 5 metų terminas pretenzijoms dėl trūkumų reikšti taip pat yra pasibaigęs, nes šis terminas skaičiuojamas nuo 2011 m. Atsižvelgiant į tai, kad trūkumai nėra paslėpti, 10 metų terminas netaikytinas.
2.4. Internetinėje svetainėje infostatyba.lt skelbiamos tik orientacinės statybos darbų kainos, kurios negali būti laikomos rinkos kainomis. „Infostatybos“ kainos turėtų būti lyginamos su UAB „Sistela“ galutine darbų kaina, nes „Infostatyboje“ nėra išskiriama darbo užmokesčio dalis. Visiškai neteisingas A. K. išvados teiginys, jog UAB „Sistela“ rekomenduojami darbų įkainiai kai kuriais atvejais yra ženkliai mažesni, nei „Infostatybos“ pateikiama rinkos kaina, kuria tie darbai atliekami. Be to, minėto asmens išvada patvirtina, kad D. K. aktuose nurodytos kainos buvo neproporcingai didelės.
2.5. Teismui nustačius atsakovų atsakomybę už defektus yra pagrindas mažinti priteistiną sumą, nes pastato savininkai ne tik privalo pastebėti pastato trūkumus, bet ir juos šalinti, nes priešingu atveju ir toliau daroma žala pastatui, auga defektų šalinimo išlaidų dydis.
3. Trečiasis asmuo A. M., atstovaujama advokato Vaidoto Vaičiaus, atsiliepime į ieškinį prašė spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismo nuožiūra, toliau nagrinėti bylą jai nedalyvaujant bei priteisti iš atsakovų solidariai 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2019 m. birželio 20 d. teisme gautas A. M. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad jos vardu advokato pateikto atsiliepimo turinys žymia dalimi prasilenkia su faktinėmis aplinkybėmis, todėl prašo jos atsiliepimą laikyti niekiniu ir pašalinti iš bylos medžiagos. Atsiliepimo į ieškovų patikslintą ieškinį minėtas trečiasis asmuo teismui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi paskyrė ginčo butų statybų ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui S. Š. Už ekspertizės atlikimą atsakovams pavesta įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 350 Eur. 2019 m. birželio 6 d. teisme gautas teismo eksperto S. Š. Teismo ekspertizės aktas. Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ginčo butų statybų ekspertizę, pavesdamas ją atlikti teismo ekspertui S. M. bei įpareigodamas atsakovus į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 2 420 Eur ekspertizės atlikimui. 2020 m. kovo 24 d. teisme gautas teismo eksperto S. M. Pakartotinės teismo ekspertizės aktas.
5. 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje apklausti teismo ekspertai S. M. ir S. Š., parodymus davė liudytojas nekilnojamojo turto brokeris M. J. tarpininkavęs tarp atsakovų ir ieškovų S. sudarant Buto Nr. 1 pirkimo-pardavimo sandorį. Liudytojas, atsakydamas į atsakovų klausimus, nurodė, kad Bute Nr. 1 nebuvo jokių baldų ir daiktų, todėl ieškovai S. turėjo galimybę gerai apžiūrėti visą Butą Nr. 1. Be to, antrą kartą į Buto Nr. 1 apžiūrą ieškovas S. atvyko su statybų specialistu ir iki valandos skyrė Buto Nr. 1 apžiūrai. Liudytojas nurodė, kad pats taip pat dalyvavo apžiūroje ir jokių trūkumų nepastebėjo. Liudytojas, atsakydamas į ieškovų atstovų klausimą, nurodė, kad ant stogo nebuvo lipta (teismo posėdžio 28–45 min.).
6. 2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje paaiškinimus davė ieškovai U., taip pat davė parodymus liudytoju apklaustas D. K. 2021 m. birželio 18 d. teismo posėdyje ieškovai S. davė paaiškinimus. Ieškovas I. S. nurodė, kad prieš pirkdamas Butą Nr. 1 apžiūrėjo jį keturis kartus, jokio statybinio broko apžiūrint Butą Nr. 1 nepastebėjo, ant stogo nelipo, pasitikėjo atsakovais, Buto Nr. 1 pardavime dalyvaujančiais tarpininkais. I. S. paaiškino, kad vieną kartą Butą Nr. 1 apžiūrėjo kartu su draugu (juristu), kuris nesenai buvo pasistatęs namą. Paaiškino, kad į Butą Nr. 1 įsikėlė gyventi 2016 m. rugpjūčio 31 dieną, o kai prasidėjo lietūs (rudenį) pastebėjo, kad pro stogą bėga vanduo, kreipėsi į atsakovą M. G., kuris nebendravo, nesulaukę atsakymo iš atsakovo, kreipėsi į statybos ekspertą D. K. L. S. paaiškino, kad įsikėlus gyventi paaiškėjo trūkumai, t. y. stipriai lyjant paaiškėjo, kad per stoglangius bėga vanduo, taip pat pastebėjo, kad rekuperatoriaus durelės neatsidaro, o atsakovas M. G. „nėjo į kontaktą“. L. S. nurodė, kad „viskas pasirodė“ maždaug per pusės metų laikotarpį nuo įsikėlimo į Butą Nr. 1 (garso įrašo 6–55 min.). 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdyje buvo baigtas bylos nagrinėjimas ir 2021 m. rugpjūčio 9 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi šis teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Bylą nagrinėjant iš naujo 2022 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje ieškovas B. U. ir ieškovų atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė vadovautis ankstesniuose teismo posėdžiuose duotais ieškovų ir jo atstovo paaiškinimais. Atsakovų atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimų argumentus, prašė patikslintą ieškinį atmesti, taip pat prašė vadovautis ankstesniuose teismo posėdžiuose duotais paaiškinimais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo A. M. bylą nagrinėjant iš naujo teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl teismingumo
8. Byloje reiškiamas ieškinio reikalavimas iš viso yra 42 974,56 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo aspektu kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad neprivalomojo bendrininkavimo atveju, rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal atskirus ieškovų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų S. ir ieškovų U. atskiri reikalavimai neviršija 40 000 Eur, teismas vertina, kad byla yra teisminga apylinkės teismui.
Dėl ginčo dalyko
9. Byloje nagrinėjama, ar nekilnojamojo turto (butų) pirkėjai (ieškovai) pagrįstai reikalauja iš pardavėjų (atsakovų) atlyginti pirkėjų išlaidas butų trūkumams nustatyti ir ištaisyti.
10. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Ieškovai šiuo atveju remiasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, numatančiu, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę reikalauti, jog pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsikirsdami į pareikštus reikalavimus, atsakovai, be kita ko, rėmėsi CK 6.695 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad atsakomybė už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų nekyla, jeigu įrodoma, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukelia neigiamų pasekmių. Atsakovai, kaip minėta, byloje prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje nurodė, kad tam, jog tinkamai pritaikyti (netaikyti) ieškinio senaties nuostatas, pirmiausia būtina nustatyti, kokius ieškovų nurodytus ginčo butų defektus, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, teismas laiko nustatytais, kurie iš nustatytų defektų egzistavo sutarčių sudarymo metu, kurie iš jų buvo akivaizdūs, o kurie – paslėpti, kurie defektai atsirado po sutarčių sudarymo ir dėl kokių priežasčių (ar dėl netinkamai atliktų statybos darbų, ar dėl netinkamo eksploatavimo po sutarčių sudarymo), taip pat įvertinus, ar yra (nėra) atsakovų nurodytų aplinkybių, šalinančių pardavėjo atsakomybę už defektus (nutarties 56 punktas). Atitinkamai, teismas, vadovaudamasis šioje byloje Panevėžio apygardos teismo pateiktais išaiškinimais, pirmiausiai vertins aplinkybes, susijusias su defektų egzistavimu ar neegzistavimu, o tik po to spręs ieškinio senaties taikymo ir kitus klausimus.
Dėl ieškovų S. įsigyto Buto Nr. 1
12. Ieškovai S. prašo priteisti iš atsakovų 18 357,04 Eur Buto Nr. 1 defektų šalinimo išlaidų. Patikslintame ieškinyje defektai, kurių šalinimui prašoma priteisti nurodytą sumą, yra įvardyti kaip paslėpti ir neakivaizdūs, išskiriamos keturios defektų grupės: 1) stogo bei lietaus nuvedimo sistemos įrengimo defektai; 2) vidaus apdailos darbų ir langų įrengimo defektai; 3) namo fasado ir išorės konstrukcijų defektai; 4) inžinerinių sistemų įrengimo defektai. Atsižvelgdamas į šioje byloje apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, teismas, spręsdamas dėl patikslinto ieškinio pagrįstumo, toliau vertins, ar kurie nors iš ieškovų nurodytų defektų, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, egzistavo ginčo butų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ir nebuvo akivaizdūs, arba atsirado po šių sutarčių sudarymo dėl priežasčių, buvusių iki sutarčių sudarymo (dėl netinkamai atliktų statybos darbų). Jei bus nustatyta tokių defektų, toliau teismas vertins atsakovų atsikirtimus, taip pat ir prašymą taikyti senatį.
Dėl stogo bei lietaus nuvedimo sistemos
13. Kaip minėta, Buto Nr. 1 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. balandžio 25 d. Šios sutarties 7.6 punkte nurodyta, kad nekilnojamasis turtas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdų, esminių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių nebūtų galima Butu Nr. 1 naudotis pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų jo pirkę, arba nebūtų tiek už jį mokėję.
14. Ieškovai su ieškiniu pateikė eksperto D. K. Buto Nr. 1 2018 m. vasario 14 d. vertinimo aktą (toliau – ir Vertinimo aktas Nr. 1), iš kurio matyti, kad ekspertas, apžiūrėjęs Butą Nr. 1 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d., nustatė netinkamai sumontuotus stogo latakus (nuo latako išorinio krašto iki stogo plokštumos tęsinio pagal statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 2.05.02:2008 62.7 punktą turi būti ne daugiau kaip 25 mm, o yra 95 mm), taip pat nustatė, kad sumontuoti 80 mm skersmens lietvamzdžiai, nors pagal minėto STR 62.3 punktą, turėjo būti 185 mm diametro. Minėtas ekspertas taip pat nustatė, kad vietomis stogo danga prilydyta ne pagal gamintojų rekomendacijas. Ekspertas užfiksavo pažeistą stogo dangą montuojant varžtais skardinius elementus ir tokiu būdu pažeistą minėto STR 13 punkto reikalavimą. Ekspertas nurodė, kad kanalizacijos alsuoklis nepratęstas aukščiau už ventiliacijos angas, be to, stoglangių angų viršus yra žemiau nei numatyta minėto STR 33 punkte, t. y. žemiau kaip 250 mm virš stogo paviršiaus. Ekspertas taip pat nustatė, kad garo izoliacija nėra įrengta sandariai, nors pagal minėto STR reikalavimus ji turi sandariai užsidengti iš apatinio sluoksnio ir būti vientisa. Ieškovai pateikė į bylą specialisto A. K. 2022 m. vasario 28 d. išvadą (toliau – A. K. išvada), iš kurios matyti, kad visų šių defektų šalinimo išlaidos siekia 6 145,24 Eur (paskaičiuota pagal 2021 m. spalio mėnesio normatyvus naudojant sąmatų sudarymo programą „Sistela“).
15. Atsakovai nurodo, kad eksperto D. K. išvadomis negali būti vadovaujamasi kaip nepatikimu įrodymu, kad jo išvados buvo surašytos pagal ieškovų paaiškinimus, o ne objektyviai įvertinant visas aplinkybes. Tokie atsakovų argumentai teismo atmetami kaip deklaratyvūs, nepagrįsti bylos duomenimis ir neatitinkantys faktinių aplinkybių. Iš Vertinimo akto Nr. 1 matyti, kad ekspertas D. K. savo išvadas surašė apžiūrėjęs Butą Nr. 1 vietoje, atlikęs matavimus (juos užfiksavęs fotonuotraukose), prireikus, atlikęs skaičiavimus pagal statybos techniniuose reglamentuose pateikiamas formules. Be to, byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad D. K. nuo 2009 metų turi statybos inžinerijos mokslo daktaro laipsnį, taip pat turi statinio projekto ekspertizės dalies vadovo ir ypatingojo statinio dalinės ekspertizės vadovo, statybos vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatus ir kitus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Teismas neturi pagrindo vertinti D. K. išvadų Vertinimo akte Nr. 1 kaip nepatikimo įrodymo. Priešingai, D. K. kvalifikacija leidžia šį įrodymą vertinti kaip patikimą. D. K. išvadą, kad minėti statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai (Vertinimo akto Nr. 1 93 psl.) iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (tam tikrais atvejais D. K. nustatytus defektus patvirtina abiejų teismo paskirtų ekspertizių išvados). Atsakovai taip pat kėlė ir teismo eksperto S. Š. kvalifikacijos tinkamumo klausimą. S. Š. nurodė turintis statybos inžinieriaus išsilavinimą, taip pat nurodė turimus kvalifikacijos atestatus. Į teismo ekspertų sąrašą jis yra įrašytas nuo 2015 metų, šis ekspertas taip pat atliko Buto Nr. 1 apžiūrą vietoje, tačiau šiuo atveju teisiškai reikšminga tai, kad S. Š. Butą Nr. 1 apžiūrėjo 2019 m. balandžio 12 d., t. y. praėjus dviem metams nuo D. K. pirmosios apžiūros ir net 4 metams nuo Buto Nr. 1 pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Atsakovai byloje ginčijo ne tik ekspertų D. K. ir S. Š. išvadas, bet ir teismo eksperto S. M. ekspertizės išvadas, nurodydami, kad šis ekspertas nors ir atlikto išsamesnį tyrimą, bet taip pat padarė klaidų. Tokie atsakovų argumentai (dėl teismo eksperto S. M. padarytų klaidų) teismo atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis (neįrodyti). Byloje esantys duomenys apie šio teismo eksperto išsilavinimą ir kvalifikaciją (nuo 1992 metų statybos technologijos srities mokslų daktaras, nuo 2012 metų technologijos mokslų profesorius, 2006 metais į teismo ekspertų sąrašą įrašytas kaip statybos ekspertas) neleidžia teismui abejoti šio teismo eksperto išvadomis, kurios nėra byloje paneigtos tokio paties patikimumo įrodymais. Visgi, šiuo atveju taip pat teisiškai reikšminga yra tai, kad S. M. ginčo butus apžiūrėjo dar vėliau nei S. Š.
16. Nors eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 218 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pakartotinėje teismo ekspertizėje teismo ekspertas S. M. nenustatė defekto, susijusio su netinkamu atstumu nuo latako išorinio krašto iki stogo plokštumos tęsinio, tačiau nustatė stogo latakų nesandarų sujungimą. Minėtas ekspertas nurodė, kad tai neatitinka minėto STR 15 punkto. Stogo dangos perlipdymą (vietomis), kaip ir stogo dangos pažeidimą (pradūrimą) pritvirtinant varžtais vėjalentę, taip pat kaip ir netinkamą alsuoklio įrengimą bei nesandarų dūmtraukį, minėtas ekspertas taip pat laikė defektais, kurie galėjo būti nustatyti tik turint specialių žinių (defektas, susijęs su dūmtraukiu, galėjo išaiškėti pradėjus kūrenti židinį, o defektai susiję su stoglangių netinkamų įrengimu galėjo išaiškėti pradėjus eksploatuoti butą). Ekspertas nurodė, kad minėti defektai iš esmės atsirado statybos darbų vykdymo metu. Pakartotinės ekspertizės metu ekspertas nepatvirtino išvadų, susijusių su netinkamų lietvamzdžių ir garo izoliacijos įrengimu, tačiau dalis defektų šioje grupėje buvo patvirtinti ir pakartotinės teismo ekspertizės metu.
17. Teismo paskirto eksperto išvadoje esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, yra labiau patikimi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, todėl, atsakovams jų nepaneigus tokio paties patikimumo duomenimis, teismas iš į bylą pateiktų duomenų daro išvadą, kad pastato statybos darbų vykdymo metu atsirado tam tikri Buto Nr. 1 stogo įrengimo defektai, kurie ieškovams S., neturintiems specialių žinių negalėjo būti matomi Buto Nr. 1 apžiūros metu, tačiau galėjo ir turėjo būti pastebėti pradėjus eksploatuoti Butą Nr. 1. Būtent tai patvirtina ir į bylą pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovai S., įsikėlę gyventi į Butą Nr. 1, pastebėjo tam tikrus žymesnius trūkumus (pvz., vandenį praleidžiančius stoglangius ir kt.). Taigi, teismas, konstatuoja, kad iš esmės visi ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyti šios grupės defektai, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo (išskyrus tuos, kurie susiję su lietvamzdžių ir garo izoliacijos įrengimu), yra nustatyti bei labiau tikėtina, kad dėl netinkamai (nesilaikant aptartų STR 2.05.02:2008 nuostatų) atliktų statybos darbų egzistavo Buto Nr. 1 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu (2016 m. balandžio 25 d.). Nustatyti defektai nebuvo paslėpti statinio konstrukcijose, tačiau nebuvo akivaizdūs (negalėjo būti pastebėti specialių žinių neturinčių ieškovų S. normaliai apžiūrint Butą Nr. 1). Pavyzdžiui, dėl stoglangių įrengimo Pakartotinės teismo ekspertizės akte, be kita ko, nurodyta, kad užlipus ant stogo apžiūros metu nustatyta, kad stoglangių viršus nuo stogo dangos yra iškilęs 10–12 cm (turėtų būti, kaip minėta, ne mažiau kaip 25 cm), t. y. stoglangiai buvo įmontuoti daugiau nei dvigubai žemesniame lygyje, nei numato minėto STR reikalavimai. Teismo ekspertas S. M. nurodė, kad šis defektas nėra paslėptose konstrukcijose, jis matomas apžiūrint stogą, tačiau norint jį nustatyti reikia turėti specialių žinių ir atlikti matavimus (akto 62 psl.). Taigi, nors ieškovai S., kaip minėta, ant stogo nebuvo užlipę nei vienos iš keturių Buto Nr. 1 apžiūrų metu, tačiau net jei ir būtų užlipę, labiau tikėtina, kad šio trūkumo, neturėdami specialių žinių, nebūtų pastebėję.
Dėl vidaus apdailos darbų
18. Vertinimo akte Nr. 1 ekspertas D. K. išvardijo nustatytus defektus, susijusius su langų įrengimu ir vidaus apdailos darbais. Pagal A. K. išvadą, šių defektų šalinimo išlaidos siekia 4 575,08 Eur. Ekspertas S. Š. teismo ekspertizės akte taip pat nurodė, kad vidaus apdailos darbai ir langai įrengti su defektais. Pakartotinėje teismo ekspertizėje taip pat nustatyta, kad kanalizacijos vamzdis neuždengtas akle (defektas matomas vizualiai apžiūrint). Taip pat minėtas teismo ekspertas defektu laikė netinkamai įrengtą rekuperatorių (neužtikrintas patogus priėjimas). Tai galėjo būti matoma atidarant rekuperatoriaus dureles. Ekspertas S. M. pakartotinės ekspertizės teismo ekspertizės akte nurodė, kad apžiūros metu pastebėtas I ir II aukštuose sutrūkęs apdailos sluoksnis. Minėtas ekspertas nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog defektas atsirado eksploatavimo metu ir galėjo būti nustatytas apžiūrint normaliai butą. Be to, nustatyta, kad lango išoriniai angokraščiai yra suformuoti su nuolydžiu į pastato pusę (defektui nustatyti reikia turėti specialių žinių ir atlikti matavimus). Ekspertas S. M. taip pat nustatė, kad yra įtrūkių I aukšto langų angokraščiuose, kurie labiausiai tikėtina, kad atsirado eksploatavimo metu ir galėjo būti nustatyti normaliai apžiūrint. Minėtas ekspertas taip patvirtino, kad statybos darbų vykdymo metu atsirado defektas susijęs su grindų nelygumu ir lingavimu einant II aukšto miegamajame. Pakartotinės ekspertizės metu nustatyta, kad II aukšte sunkiai atsidaro ir užsidaro langas (nurodyta, jog labiausiai tikėtina, kad šis defektas atsirado eksploatavimo metu). Be to, statybos darbų vykdymo metu yra atsiradęs defektas, susijęs su II aukšte viename kambaryje netolygiai padengtu lubų apdailos sluoksniu. Defektas nepaslėptas, matomas vizualiai apžiūrint patalpą. I aukšto tam tikrose patalpose esantys lubų nelygumai galėjo būti nustatyti turint specialių žinių ir atliekant matavimus. Taigi, pakartotinės ekspertizės metu iš esmės buvo patvirtintos kitų ekspertų išvados dėl vidaus apdailos darbų defektų, tačiau netolygiai sumontuotų PVC gaminių pakartotinės ekspertizės metu, atliktos 2020 m. vasario-kovo mėnesiais, nebuvo nustatyta.
19. Teismas iš į bylą pateiktų duomenų daro išvadą, kad pastato statybos darbų vykdymo metu atsirado tam tikri Buto Nr. 1 vidaus apdailos darbų trūkumai, kurie nors ir nebuvo paslėpti statinio konstrukcijose, tačiau ieškovams S., neturintiems specialių žinių negalėjo būti matomi Buto Nr. 1 apžiūros metu. Dalis apdailos trūkumų atsirado jau Buto Nr. 1 eksploatavimo metu dėl natūralaus nusidėvėjimo (pvz., sutrūkęs apdailos sluoksnis, įtrūkiai angokraščiuose), o dalis ieškovų nurodytų vidaus apdailos trūkumų iš esmės turėjo būti pastebėti ieškovų S. apžiūrint Butą Nr. 1 (pvz., linguojančios grindys miegamajame, netolygiai padengtas kambario II aukšte lubų apdailos sluoksnis, akle neuždengtas kanalizacijos vamzdis, neužtikrintas laisvas priėjimas prie rekuperatoriaus, sunkiai atsidarantis/užsidarantis langas). Taip pat nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad eksperto D. K. nustatytas defektas, susijęs su tuo, kad I aukšte langų profiliuočių nelygumai viršija leistinas ribas nėra išsamiai aptartas Vertinimo akte Nr. 1. 2019 m. eksperto S. Š. ekspertizės akte nustatytas itin nežymus langų nuokrypis nuo horizontalės, t. y. 1 mm/m (teismo ekspertizės akto 22 psl.), o pakartotinės ekspertizės metu (2020 metais) netolygiai sumontuotų PVC gaminių jau apskritai nebuvo nustatyta. Taigi, dėl nustatytų šioje grupėje defektų, kurie negalėjo būti ieškovų S. pastebėti Buto Nr. 1 apžiūros metu, teismas papildomai pažymi, kad šie vidaus apdailos trūkumai nebuvo pastebėti ne tik dėl to, kad ieškovai neturėjo specialių žinių, bet ir dėl to, kad minėti apdailos trūkumai nebuvo tokio masto, kad būtų pastebėti apdailoje normaliai apžiūrint Butą Nr. 1.
Dėl fasado ir išorės konstrukcijų
20. Vertinimo akte Nr. 1 ekspertas D. K. išvardijo nustatytus defektus, susijusius su fasadu ir išorės konstrukcijomis. Pagal A. K. išvadą, šių defektų šalinimo išlaidos siekia 6 082,46 Eur. Ekspertas S. Š. teismo ekspertizės akte taip pat nurodė, kad namo fasadas ir išorės konstrukcijos įrengtos su defektais. Pakartotinės teismo ekspertizės metu nustatyti vietomis neužglaistyti tarpai tarp plytelių ir struktūrinio tinko. Nustatyta, kad vietomis matomi šviesesnės spalvos fasado ruožai. Minėtas ekspertas nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, kada ir dėl ko tai galėjo atsirasti. Fasade matomi įtrūkiai, tikėtina, kad atsirado eksploatavimo metu. Pakartotinės ekspertizės metu ekspertas S. M. nurodė, kad fasado paviršiaus nelygumai iki 10 mm vizualiai nėra matomi. Pakartotinės ekspertizės metu patvirtinta kitų ekspertų išvada, kad fasade esantys profiliai vietomis ištepti dažais (defektas atsiradęs statybos darbų vykdymo metu ir pastebimas vizualiai apžiūrint), vietomis neužbaigti fasado apdailos darbai. Nustatyta, kad tarpai tarp palangių ir angokraščių tinko nėra užhermetizuoti arba tik iš dalies užhermetizuoti. Šis defektas, pasak S. M., yra matomas (nepaslėptas konstrukcijose), tačiau galėjo būti nustatytas tik turint specialių žinių. Be to, teismo eksperto S. M. buvo nustatyti ir kiti defektai (išorinės skardinės palangės nepritvirtintos prie pagrindo, neužhermetizuoti tarpai tarp membranos tvirtinimo profilio ir apdailos sluoksnio). Nurodyta, kad defektas, susijęs su vietomis susibangavusia ar suplyšusia drenažine membrana, galėjo atsirasti ir statybos darbų metu ir dėl netinkamo eksploatavimo (mechaniškai pažeidus membraną).
21. Teismas iš į bylą pateiktų duomenų daro išvadą, kad dalis nustatytų fasado ir išorės konstrukcijų įrengimo darbų defektų atsirado statybos darbų vykdymo metu ir galėjo būti pastebėti ieškovų S. apžiūrint Butą Nr. 1 (pvz. neužbaigti fasado apdailos darbai, vietomis nežymiai dažais ištepti profiliai) prieš priimant sprendimą sudaryti minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tam tikriems defektams buvo būtina turėti specialių žinių, todėl galėjo būti minėtų ieškovų nepastebėti (neužhermetizuoti tarpai). Šiuo atveju taip pat reikšminga yra tai, kad nėra galimybės nustatyti, kada ir dėl kokių priežasčių vietomis susibangavo ir suplyšo membrana, kada ir dėl kokių priežasčių vietomis pasikeitė fasado spalva, todėl teismas vertina, kad nesant byloje su tuo susijusių įrodymų, laikytina, kad ieškovai neįrodė, jog šie trūkumai yra defektai, egzistavę Buto Nr. 1 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir nebuvo akivaizdūs, arba atsirado po šios sutarties sudarymo dėl netinkamai atliktų statybos darbų. Dėl nustatytų defektų, kurie ieškovų S. negalėjo būti pamatyti normaliai apžiūrint Butą Nr. 1 teismas papildomai pažymi, kad tokie trūkumai labiau tikėtina ieškovų S. nebuvo pastebėti ne tik dėl to, kad ieškovai neturėjo specialių žinių, bet ir todėl, kad šie trūkumai buvo nežymūs (pvz., fasado nelygumai iki 10 mm).
Dėl inžinerinių sistemų
22. Vertinimo akte Nr. 1 ekspertas D. K. išvardijo nustatytus defektus, susijusius su inžinerinėmis sistemomis, t. y. akte konstatuotos aplinkybės, kad periodiškai perpildytas nuotekų surinkimo šulinys ir neveikia lauko rozetės. Ieškovai nurodo, kad šiems defektams pašalinti reikalinga 1 554,26 Eur (dėl nuotekų šalinimo šulinio) ir 57,45 Eur (dėl lauko rozečių). Teismo ekspertizių aktuose nurodyta, kad apžiūros metu savininkas nurodė, jog nuotekų surinkimo sistemą yra pakeitęs – įrengęs naują, taip pat pakeitė elektros instaliaciją. Teismo ekspertizių metu nenustačius aplinkybių, susijusių su inžinerinių sistemų trūkumais, jos teismo vertinamos kaip nenustatyti defektai. Įrodymų apie tai, kad nuotekų surinkimo sistema ar elektros instaliacija po 2016 m. balandžio 25 d. buvo pakeistos naujomis, šalinant tam tikrus buvusius jų trūkumus, byloje nėra pateikta.
23. Kaip minėta, dėl inžinerinių sistemų trūkumų šalinimo ieškovai nurodė, kad reikalinga 1 611,71 Eur ir pagal A. K. išvadą likusių defektų šalinimo išlaidos yra 16 802,78 Eur, taigi, iš viso už Buto Nr. 1 ieškovų nurodytų defektų šalinimą bendra suma yra 18 414,49 Eur. Ieškovai, kaip minėta, teismo prašo priteisti iš atsakovų 18 357,04 Eur, t. y. 57,45 Eur mažiau, nei ieškovai nurodo, kokios išlaidos yra reikalingos šalinimui visų ieškovų nurodytų Buto Nr. 1 defektų pagal aukščiau aprašytas keturias statybų darbų grupes. Šis skirtumas sutampa su lauko rozečių defektų šalinimo išlaidų suma, todėl teismas daro išvadą, kad šių išlaidų ieškiniu nėra reikalaujama.
Dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį ieškovų S. reikalavimams
24. Atsakovų atstovas 2021 m. birželio 18 d. vykusiame teismo posėdyje paprašė taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Pasak atsakovų, ieškovai apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo vėliausiai 2017 m. balandžio 28 d. (D. K. atliktos apžiūros diena), tačiau pretenziją atsakovams pareiškė tik 2018 m. kovo 19 d. Atsakovų nuomone, šiuo atveju taikytina ir CK 6.327 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.
25. Ieškovai 2021 m. liepos 13 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo. Ieškovų nuomone, jie kreipėsi į teismą nepraleidę ieškinio senaties termino. Nustačius, kad ieškinio reikalavimai (ar jų dalis) pareikšti praleidus įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą, ieškovai prašė senaties terminą atnaujinti. Ieškovai paaiškino, kad jie neturi specialiųjų žinių statybos srityje, todėl objektyviai negalėjo realizuoti savo teisės į teisminę gynybą, kol pastatų defektų, jų apimties neužfiksavo ekspertas ir nenustatė jų šalinimo išlaidų. Ieškovai nurodė, kad operatyviai ir aktyviai rūpinosi pažeistų interesų gynyba.
26. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip minėta, ieškovai į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018 m. balandžio 6 d. Tuo metu galiojusios CK 1.125 straipsnio redakcijos 5 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Kasacinis teismas savo praktikoje aiškindamas minėtą CK nuostatą, yra nurodęs, kad senaties terminas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012). Taigi, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga tai, koks garantijos terminas galioja šiuo atveju.
27. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.) 41 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šiuo atveju statinio garantinis terminas skaičiuotinas nuo statybos užbaigimo dienos, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 22 d. Byloje ieškovai nesiremia aplinkybėmis, susijusiomis su tyčia paslėptais defektais, todėl 20 metų garantinis terminas byloje nėra aktualus.
28. Ieškovai visus stogo, fasado ir inžinerinių sistemų įrengimo defektus vertina kaip tokius, kuriems taikytinas 10 metų statinio garantinis terminas. Šiuos ieškovų argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus atsižvelgiant į tai, kad 10 metų statinio garantinis terminas yra siejamas būtent su paslėptais statinio elementais (konstrukcijomis, vamzdynais ir pan.), o ne su paslėptais atliktų darbų trūkumais (tokiais, kurie negalėjo būti nustatyti užsakovui priimant atliktus statybos darbus) (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Paslėptos statinio konstrukcijos – tai vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptos konstrukcijos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Bute Nr. 1 nustatyti defektai nėra susiję su paslėptais statinio elementais, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis 5 metų statinio garantinis terminas, skaičiuotinas nuo 2011 m. lapkričio 22 d. Paslėpti darbų trūkumai CK 6.662 straipsnio 4 dalies prasme (ne defektai esant paslėptų statinio elementų) teisiškai reikšmingi ieškovams ginantis nuo atsakovų atsikirtimų, susijusių su tuo, kad ieškovai, apžiūrėję ginčo butus ir neturėję jokių pretenzijų dėl jų būklės bei kokybės, apskritai prarado teisę iš atsakovų reikalauti atsakyti už ginčo butų perdavimo metu buvusius akivaizdžius defektus. Taigi, tokiu atveju ieškovai S., tvirtindami, kad defektai buvo neakivaizdūs, o paslėpti (kurie negalėjo būti nustatyti jiems normaliai apžiūrint Butą Nr. 1), gali reikalauti atsakovų atsakomybės už šiuos defektus, tačiau tai turi daryti per įstatymo nustatytus terminus (6 mėn. nuo pastebėto teisės pažeidimo) arba per visą statinio garantinį terminą (šiuo atveju – per 5 metus nuo statybos užbaigimo).
29. Nagrinėjamu atveju statinio garantinis terminas pasibaigė 2016 m. lapkričio 22 d. Ieškovai, kaip minėta, su pretenzijomis į atsakovus kreipėsi 2018 m. kovo 14 d., t. y. pasibaigus statinio garantiniam terminui, todėl nagrinėjamu atveju vertinant, ar ieškiniui pareikšti ieškovai praleido įstatyme nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties termino pradžia nelaikytinas pardavėjo (atsakovų) atsisakymas tenkinti pretenziją, nes pretenzija nebuvo pareikšta per garantinį terminą. Laikytina, kad ieškovai S. apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo jiems įsikėlus gyventi į Butą Nr. 1, nes patikslintame ieškinyje nurodyta, kad jau tada ėmė ryškėti šio buto defektai – per stoglangius pradėjo patekti didelis atmosferos kritulių kiekis, atsirado įtrūkimai dalyje buto lubų, atšoko keltas grindų plytelių, periodiškai persipildydavo nuotekų surinkimo šulinys. Ieškovas I. S., kaip minėta, 2021 m. birželio 18 d. teismo posėdyje nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsikėlė gyventi į 2016 m. balandžio 25 d. įsigytą Butą Nr. 1, o ieškovė L. S. nurodė, kad viskas paaiškėjo iš esmės per pusę metų nuo įsikėlimo į Butą Nr. 1, buvo ne kartą kreiptasi į atsakovą M. G. su žodinėmis pretenzijomis, tačiau minėtas atsakovas nereagavo, todėl buvo kreiptasi į ekspertą D. K. statybinių defektų užfiksavimui. Be to, iš byloje esančio antstolio S. M. 2017 m. gegužės 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad užsakovė L. S. 2017 m. balandžio 28 d. prašė antstolio užfiksuoti namo vidaus ir išorės statybos darbų broką. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad apie savo teisių galimą pažeidimą ieškovai S. sužinojo 2016 metų antroje pusėje ir 2017 metų pradžioje. Tai, kad ieškovai S. 2016 metais dar nežinojo visų trūkumų, kurie buvo užfiksuoti atliekant specialius matavimus ir skaičiavimus specialių žinių turinčių asmenų, nereiškia, kad ieškovams S. iki tol nebuvo žinomi jų teisių pažeidimai, susiję su įsigyto daikto (Buto Nr. 1) kokybės trūkumais. Taigi, teismas pripažįsta pagrįstais atsakovų argumentus, susijusius su tuo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia šiuo atveju gali būti laikoma 2017 m. balandžio 28 d., t. y. diena, kai Butą Nr. 1 atvyko apžiūrėti statybų specialistas (D. K.), atsakovams nereaguojant į ieškovų S. žodines pretenzijas. Atitinkamai konstatuotina, kad ieškovai kreipdamiesi į teismą 2018 m. balandžio 6 d., daugiau nei 5 mėnesiais praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju buvo 6 mėnesiai, jo praleidimas 5 mėnesiais teismo vertinamas kaip ženklus.
30. Ieškovai tvirtina, kad jie nepraleido įstatyme nustatytų terminų ginti savo teises teisme, nes pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį, jie tokią teisę turėjo 2 metus nuo daikto perdavimo dienos (garantija pagal įstatymą). Šiuos ieškovų argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes ši CK nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju, kaip minėta, CK 6.698 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, o CK 6.338 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo daikto perdavimo dienos. Ieškovų atstovo teismo posėdyje nurodyti argumentai, kad 2 metų garantija pagal įstatymą taikytina, kai yra pasibaigęs daikto kokybės garantijos terminas, atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip minėta, CK 6.338 straipsnio 2 dalis 2 metų garantiją pagal įstatymą įtvirtina ne tokiu atveju, kai daikto kokybės garantijos terminas yra pasibaigęs, o kai toks terminas nėra apskritai nustatytas. Priešingas aiškinimas reikštų, kad ši CK norma būtų aiškinama plečiamai, o toks aiškinimas nėra galimas, nes neatitiktų įstatymų leidėjo valios.
31. Taigi, ieškovų ieškinys, kuriuo reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovams S. iš atsakovų 18 357,04 Eur defektų šalinimo išlaidų ir 938,80 Eur nuostolių, susijusių su defektų nustatymu ir faktinių aplinkybių konstatavimu, atmetamas, konstatavus, kad ieškovai praleido 6 mėnesių terminą ieškiniui pareikšti, nustatytą ieškinio pareiškimo metu galiojusiame CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte ir atsakovams prašant taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškovų argumentai, susiję su tuo, kad ieškinio senaties taikymas lemtų neteisingą sprendimą, teismo atmetami kaip nepagrįsti, nes CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atmetus ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino teismas toliau nepasisakys dėl kitų atsakovų atsikirtimų, susijusių su CK 6.662 straipsnio 3 dalies taikymu bei šalių argumentų, susijusių su nustatytų defektų šalinimo išlaidų dydžiu.
32. Ieškovų prašymas atnaujinti praleistą terminą teismo netenkinamas, nes terminas atnaujinamas, jeigu pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovų nurodyta aplinkybė, kad jie neturi specialių žinių statybos srityje teismo nevertinama, kaip svarbi priežastis, sukliudžiusi laiku kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl įsigyto daikto (Buto Nr. 1) kokybės trūkumų. Pažymėtina, kad ieškovai nebuvo užsakovais rangos santykiuose, šalis siejo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovai S. dar 2016 metais supratę, kad įsigijo butą, kaip nurodyta jų pretenzijoje atsakovams – su statybiniu broku, nesikreipė į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos per įstatymo nustatytą pusės metų terminą, tačiau kreipėsi į specialistus dėl defektų užfiksavimo. Be to, ieškovai S., kreipęsi į statybos specialistus, iš jų nereikalavo operatyviai pateikti išvadų. Pažymėtina, kad D. K. vertinimo aktai buvo parengti tik 2018 m. vasario 14 d., kai pirmąją butų apžiūrą minėtas ekspertas atliko dar 2017 m. balandžio 28 d. Taigi, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovų nurodytus argumentus, kad jie operatyviai ir aktyviai rūpinosi savo galimai pažeistų teisių ir interesų gynyba.
33. Įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Šiuo atveju ieškovai S., žinodami apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą (6 mėnesius) ne tik nereagavo nereikšdami ieškinio teisme, bet ir nepateikdami atsakovams rašytinės pretenzijos. Taigi, negalima daryti išvados, kad ieškovai protingai ir sąžiningai siekė ginti savo pažeistas teises. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad jie patyrė daug išlaidų, susijusių su defektų nustatymu ir konstatavimu negali lemti išvados, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turi būti atnaujintas. Įstatymui šiuo atveju numatant sutrumpintą ieškinio senaties terminą, ieškovai turėjo siekti operatyvaus savo galimai pažeistų teisių gynimo teisme. Be to, ieškovų elgesys, kuriuo jie rinkosi mokėti antstoliams už faktinių aplinkybių konstatavimą, nepaisant to, kad ieškovai jau buvo kreipęsi į ekspertą dėl statybos veiklos metu padarytų defektų, yra vertinamas kaip veikimas savo rizika. Papildomai teismas pastebi, kad ieškovai ieškiniu reikalauja defektų pašalinimo išlaidų pagal užsakytus specialistų skaičiavimus ir perskaičiavimus dėl ilgainiui padidėjusių kainų, tačiau byloje nėra įrodymų, kad per visą savo gyvenimo Bute Nr. 1 laiką (daugiau nei 5 m.) ieškovai ėmėsi kokių nors priemonių, kad pastebėti trūkumai būtų iš tikrųjų pašalinti ir teismui būtų pateikti duomenys apie tai, kokios išlaidos ieškovų buvo realiai patirtos trūkumams pašalinti. 2021 m. birželio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovai S. nurodė, kad Buto Nr. 1 parduoti neketina. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, vandenį praleidžiantys stoglangiai ieškovų S. buvo pastebėti dar 2016 m. rudenį, tačiau iki šiol minėta problema ieškovų nėra sprendžiama, nors pagal pateiktą A. K. išvadą stoglangių permontavimas šiuo metu kainuotų šiek tiek daugiau nei 2 400 Eur (A. K. išvados 7 psl.), o pagal D. K. Vertinimo aktą Nr. 1 šie darbai prieš 4 metus nesiekė 2 000 Eur (akto 119 psl.), pagal teismo S. M. atliktą Pakartotinės teismo ekspertizės aktą šie darbai prieš 2 metus kainavo 2 046,49 Eur (akto 92 psl.). Visa tai lemia, kad teismas kritiškai vertina ieškovų S. argumentus apie didelį nustatytų trūkumų mastą ir neleidžia daryti išvados, kad pažeistos teisės gynyba šiuo atveju turi prioritetą prieš civilinių teisinių santykių stabilumą ieškovams operatyviai nereaguojant į savo teisės pažeidimą ir per įstatymo nustatytą terminą nepareiškiant ieškinio teisme.
Dėl ieškovų U. įsigyto Buto Nr. 2
34. Ieškovai U. prašo priteisti iš atsakovų 22 739,96 Eur Buto Nr. 2 defektų šalinimo išlaidų. Patikslintame ieškinyje defektai, kurių šalinimui prašoma priteisti nurodytą sumą, yra įvardyti kaip paslėpti ir neakivaizdūs, išskiriamos trys defektų grupės: 1) stogo bei lietaus nuvedimo sistemos įrengimo defektai; 2) pamatų hidroizoliacijos įrengimo defektai; 3) namo fasado ir išorės konstrukcijų defektai. Atsižvelgdamas į šioje byloje apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, teismas, spręsdamas dėl patikslinto ieškinio pagrįstumo, toliau vertins, ar kurie nors iš ieškovų nurodytų defektų, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, egzistavo ginčo butų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu ir nebuvo akivaizdūs, arba atsirado po šių sutarčių sudarymo dėl priežasčių, buvusių iki sutarčių sudarymo (dėl netinkamai atliktų statybos darbų). Jei bus nustatyta tokių defektų, toliau teismas vertins atsakovų atsikirtimus, taip pat ir prašymą taikyti senatį.
Dėl stogo bei lietaus nuvedimo sistemos
35. Kaip minėta, Buto Nr. 2 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. vasario 26 d. Šios sutarties 10.1 punkte nurodyta, kad parduodamas nekilnojamasis turtas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdų, esminių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių nebūtų galima Butu Nr. 2 naudotis pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų jo pirkę, arba nebūtų tiek už jį mokėję.
36. Ieškovai su ieškiniu pateikė eksperto D. K. Buto Nr. 2 2018 m. vasario 14 d. vertinimo aktą (toliau – ir Vertinimo aktas Nr. 2), iš kurio matyti, kad ekspertas, apžiūrėjęs objektą 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d., nustatė netinkamai sumontuotus stogo latakus (nuo latako išorinio krašto iki stogo plokštumos tęsinio pagal minėto STR 62.7 punktą turi būti ne daugiau kaip 25 mm, o yra 68 mm, be to, latakai nesandariai sujungti). Minėtas ekspertas taip pat nustatė, kad vietomis stogo danga prilydyta ne pagal gamintojų rekomendacijas, taip pat nustatė apdegintą stogo skardos lakštą, skardos lankstiniu neuždengtą židinio kaminą, korozijos pažeistą metalinę siją. Ekspertas užfiksavo pažeistą stogo dangą montuojant varžtais skardinius elementus ir tokiu būdu pažeistą minėto STR 13 punkto reikalavimą. Ekspertas nurodė, kad kanalizacijos alsuoklis nepratęstas aukščiau už ventiliacijos angas, be to stoglangių angų viršus sumontuotas žemiau nei numatyta minėto STR 33 punkte, t. y. žemiau kaip 250 mm virš stogo paviršiaus. Ekspertas taip pat nustatė, kad garo izoliacijos plėvelė nėra paklota sandariai, nors tai turi būti padaryta pagal minėto STR 63.2 punkto reikalavimus. Iš A. K. išvados matyti, kad šių defektų šalinimo išlaidos siekia 17 809,81 Eur (paskaičiuota pagal 2021 m. spalio mėnesio normatyvus naudojant sąmatų sudarymo programą „Sistela“).
37. D. K. išvadą, kad minėti statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai (Vertinimo akto Nr. 2 95–100 psl.) iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (tam tikrais atvejais D. K. nustatytus defektus patvirtina net ne vienos, o abiejų teismo paskirtų ekspertizių išvados). Nagrinėjamu atveju pakartotinėje teismo ekspertizėje teismo ekspertas S. M. nenustatė defekto, susijusio su netinkamu atstumu nuo latako išorinio krašto iki stogo plokštumos tęsinio, tačiau patvirtino stogo latakų nesandarų sujungimą. Ekspertas nurodė, kad tai neatitinka minėto STR 15 punkto. Stogo dangos perlipdymą (vietomis), kaip ir stogo dangos pažeidimą (pradūrimą) pritvirtinant varžtais vėjalentę, taip pat kaip ir pažeistą skardos dažų skluoksnį (tikėtina, nudeginant), netinkamą alsuoklio įrengimą bei nesandarų dūmtraukį minėtas ekspertas taip pat laikė defektais, papildomai nurodydamas, kad nors tai ir nėra paslėpti konstrukcijose defektai, tačiau jie galėjo būti nustatyti tik atliekant matavimus ir (arba) turint specialių žinių (defektas susijęs su dūmtraukiu galėjo išaiškėti pradėjus kūrenti židinį, o defektai susiję su stoglangių netinkamų įrengimu galėjo išaiškėti pradėjus eksploatuoti butą). S. M. taip pat nustatė defektą, susijusį su tuo, kad ant židinio kamino nėra įrengtas stogelis. Ekspertas nurodė, kad minėti defektai iš esmės atsirado statybos darbų vykdymo metu. Ekspertas taip pat patvirtino, kad dėl statybos darbų vykdymo metu neatliktų konstrukcijos dažymo darbų vienoje vietoje yra nežymiai aprūdijusi metalinė konstrukcija. Šis defektas, pasak S. M., yra paslėptas konstrukcijose, todėl nėra galimybės nustatyti, ar konstrukcijos aprūdijusios visame stoge. Taigi, iš esmės visi D. K. nustatyti defektai šioje grupėje buvo patvirtinti ir pakartotinės teismo ekspertizės metu. Teismo paskirto eksperto išvadoje esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, yra labiau patikimi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, todėl, atsakovams jų nepaneigus tokio paties patikimumo duomenimis, teismas iš į bylą pateiktų duomenų daro išvadą, kad iš esmės visi ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyti šios grupės defektai, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, yra nustatyti, išskyrus tai, jog byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog nežymus metalinės konstrukcijos vienoje vietoje aprūdijimas yra statybos darbų defektas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei vieno eksperto išvadose nėra nurodytas teisės aktas, kuris buvo šiuo atveju pažeistas. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad atliktų darbų defektais gali būti pripažinti tik tokie darbų trūkumai, kurie nukrypsta nuo projektinės dokumentacijos nustatytų reikalavimų arba pažeidžia privalomus statybos normatyvinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2004). S. M. pakartotinės teismo ekspertizės akte nurodyta tik tai, kad įprastai plieninės konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo korozijos. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ekspertas D. K. Buto Nr. 2 apžiūrą vykdė po daugiau nei 5 metų nuo statybų pabaigos, o S. M. objekto apžiūrą vykdė beveik po 10 metų, todėl tuo metu vienoje vietoje pastebėtas nežymus korozijos poveikis teismo nevertinamas kaip statybos darbų defektas.
38. Didžioji dalis nustatytų defektų nebuvo paslėpti statinio konstrukcijose (išskyrus neužsandarintą garo izoliacinę plėvelę), tačiau negalėjo būti pastebėti apžiūrint Butą Nr. 2 specialių žinių neturinčių ieškovų U. Dėl garo izoliacijos įrengimo defekto pakartotinės teismo ekspertizės akte nurodyta, kad buvo pažeistas minėto STR 25.1 punktas, be kita ko, numatantis, kad garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Ekspertas S. M. nurodė, kad apžiūros metu vienoje vietoje nustatyta, kad garo izoliacinė plėvelė užlenkta (neužsandarinta). Vienoje vietoje pastebėtas garo izoliacinės plėvelės nesandarumas nereiškia, kad visa garo izoliacinė plėvelė buvo įrengta netinkamai, t. y. pažeidžiant minėto STR 25.1 punktą. D. K. 2020 m. vasario 9 d. vertinimo akto papildyme nurodyta aplinkybė, kad apimtis nustatyta išmatavus antro aukšto lubų plotą, teismo vertinama atsižvelgiant į tai, kad jau po šio vertinimo akto papildymo buvo atlikta teismo skirta pakartotinė ekspertizė. Pakartotinė ekspertizė buvo atlikta 2020 m. vasario 12 d. – 2020 m. kovo 13 d. Jos metu teismo ekspertas S. M. nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta požymių, jog garo izoliacijos sujungimai būtų neužsandarinti visame stogo plote (akto 29 psl.). Atsižvelgdamas į tai, kad garo izoliacinės plėvelės nesandarumas pagal į bylą pateiktus duomenis nustatytas tik vienoje Buto Nr. 2 vietoje, teismas daro išvadą, kad šis nustatytas trūkumas dėl savo apimties negali būti vertinamas kaip statybos darbų defektas lemiantis būtinumą atlikti D. K. nurodytus darbus, t. y., kad reikia nuimti esančias gipso kartono plokščių lubas, sandariai įrengti garo izoliaciją, sumontuoti minėtas gipso kartono plokštes ir atlikti glaistymo bei dažymo darbus 125,44 kv. m plote. Pažymėtina, kad pakartotinės teismo ekspertizės metu S. M. tokių darbų neįtraukė į sąrašą darbų, kuriuos reikia atlikti siekiant ištaisyti nustatytus defektus (akto 35 psl.).
Dėl pamatų hidroizoliacijos
39. Vertinimo akte Nr. 2 ekspertas D. K. nurodė, kad drėgsta vidaus laiptai. Pagal į bylą pateiktą A. K. išvadą, šių trūkumų šalinimo išlaidos yra 2 314,23 Eur. Pakartotinės teismo ekspertizės akte nurodyta, kad apžiūros metu Buto Nr. 2 savininkas nurodė, jog patiesė plėvelę ties namo kampu ir laiptai nebedrėksta. Darytina išvada, kad D. K. 2017 metais nustatytų drėgstančių vidaus laiptų 2020 m. pradžioje nebuvo. Byloje nėra pateikta įrodymų apie patiestą plėvelę. Pakartotinės teismo ekspertizės metu nustatyta, kad ant dviejų apatinių laiptų matomos baltos spalvos apnašos, kurios nusivalo palietus ranka. Taigi, nenustačius drėgstančių vidaus laiptų, šios aplinkybės (baltos spalvos apnašos ant dviejų laiptų) teismo vertinimu neužtenka, kad būtų galima konstatuoti pamatų hidroizoliacijos įrengimo defektą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ir teismo eksperto S. Š. ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizės metu vidaus laiptai buvo sausi (akto 71 psl.). D. K. apžiūros metu ant laiptinės sienos užfiksuotas nežymus pelėsis taip pat neįrodo pamatų hidroizoliacijos įrengimo defekto. Dėl minėtų dėmių teismo ekspertas S. M. nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog dėmės galėjo atsirasti dėl netinkamai įrengtos pamatų hidroizoliacijos ir (arba) drenažinės membranos sluoksnio. Taigi, pakartotinę teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas S. M. negalėjo vienareikšmiškai pasakyti, dėl kurios priežasties galėjo atsirasti dėmės (dėl netinkamai įrengtos pamatų hidroizoliacijos ar dėl drenažinės membranos). Taigi, eksperto D. K. išvados dėl pamatų hidroizoliacijos įrengimo defekto nėra patvirtintos kitų teismo ekspertų išvadomis. Pažymėtina, kad teismo eksperto S. Š. ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizės metu siena buvo sausa. Tam tikros problemos, susijusios su per didele drėgme vidaus patalpose, gali būti susijusios ir su tuo, kad patalpa nėra tinkamai (reguliariai) vėdinama. Atsižvelgdamas į visą tai, teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė šio statybos darbų defekto, t. y. jog Bute Nr. 2 buvo netinkamai įrengta pamatų hidroizoliacija.
Dėl fasado ir išorės konstrukcijų
40. Vertinimo akte Nr. 2 ekspertas D. K. išvardijo nustatytus defektus, susijusius su fasadu ir išorės konstrukcijomis. Pagal A. K. išvadą, šių defektų šalinimo išlaidos siekia 2 615,92 Eur. Ekspertas S. Š. teismo ekspertizės akte taip pat nurodė, kad namo fasadas ir išorės konstrukcijos įrengtos su defektais. Pakartotinės teismo ekspertizės metu nustatyta, kad vietomis fasado sluoksnis neapdailintas dekoratyviniu tinku, vietomis apdailiniame sluoksnyje yra įtrūkių, vietomis matosi tuščias tarpas tarp dekoratyvinio akmens ir struktūrinio tinko. Be to, teismo eksperto S. M. buvo patvirtinti ir kiti defektai (išorinės skardinės palangės nepritvirtintos prie pagrindo, neužhermetizuoti tarpai tarp membranos tvirtinimo profilio ir apdailos sluoksnio).
41. Teismas iš į bylą pateiktų duomenų daro išvadą, kad dalis nustatytų fasado ir išorės konstrukcijų įrengimo darbų defektų atsirado statybos darbų vykdymo metu ir galėjo būti pastebėti ieškovų U. apžiūrint Butą Nr. 2 (pvz., neužbaigti fasado apdailos darbai, nepritvirtintos prie pagrindo skardinės palangės ir kt.) prieš priimant sprendimą sudaryti minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tam tikriems defektams buvo būtina turėti specialių žinių, todėl galėjo būti minėtų ieškovų nepastebėti (neužhermetizuoti tarpai), o dalis defektų labiau tikėtina, kad atsirado jau Buto Nr. 2 eksploatavimo metu dėl natūralaus nusidėvėjimo (pvz., įtrūkiai apdailiniame sluoksnyje), todėl negalėjo būti atsakovų aptarti su ieškovais Buto Nr. 2 pardavimo metu. Dalis D. K. nustatytų išvadų nebuvo patvirtintos teismo ekspertizių metu. Pvz., D. K. nustatė, kad netinkamai sumontuoti (be falcų) skardiniai elementai, išorinės siūlės skardų elementų nėra tinkamai užhermetizuotos, tačiau pakartotinės teismo ekspertizės metu S. M. nurodė, kad apžiūros metu nustatyta, jog skardiniai elementai sumontuoti užleidžiant skardos lakštus vieną ant kito, sukniedijant ir užhermetizuojant, t. y. palangių skardų jungties vietos nenustatyta, kad būtų nesandarios (akto 44–45 psl.).
Dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį ieškovų U. reikalavimams
42. Atsakovai byloje prašė taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Pasak atsakovų, ieškovai apie ginčo butų trūkumus sužinojo vėliausiai 2017 m. balandžio 28 d. (D. K. atliktos apžiūros diena), tačiau pretenziją atsakovams pareiškė tik 2018 m. kovo 19 d. Atsakovų nuomone, šiuo atveju taikytina ir CK 6.327 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Kaip minėta, pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Ieškovai, kaip minėta, remiasi CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu 10 metų garantijos terminu. Pagal minėtą CK nuostatą, atsakomybė kyla už defektus nustatytus per šį laikotarpį, tačiau esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.). Nesant paslėptų statinio elementų, taikytinas bendrasis – 5 metų garantijos terminas.
43. Bute Nr. 2 teismo nustatyti defektai nėra susiję su paslėptais statinio elementais, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis 5 metų statinio garantinis terminas, skaičiuotinas nuo 2011 m. lapkričio 22 d. Taigi, šiuo atveju statinio garantinis terminas pasibaigė 2016 m. lapkričio 22 d. Ieškovai U., kaip minėta, Butą Nr. 2 nusipirko 2015 m. vasario 26 d., o su pretenzijomis į atsakovus kreipėsi po daugiau nei trijų metų (2018 m. kovo 14 d.), t. y. jau pasibaigus statinio garantiniam terminui. Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant, ar ieškiniui pareikšti ieškovai praleido įstatyme nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties termino pradžia nelaikytinas pardavėjo (atsakovų) atsisakymas tenkinti pretenziją, nes pretenzija nebuvo pareikšta per garantinį terminą. Laikytina, kad ieškovai U. apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo jiems įsikėlus gyventi į Butą Nr. 2, nes patikslintame ieškinyje nurodyta, kad jau tada ėmė ryškėti šio buto defektai – per stoglangius pradėjo patekti didelis atmosferos kritulių kiekis, atsirado įtrūkimai dalyje buto lubų, atšoko keletas laiptų plytelių, kartais jausdavosi bute kanalizacijos kvapas. Patikslintame ieškinyje nenurodyta, kada ieškovai U. įsikėlė gyventi į 2015 m. vasario 26 d. įsigytą Butą Nr. 2, tačiau nurodyta, kad 2017 metais nusprendė kreiptis į D. K. dėl bute esančių statybinių defektų užfiksavimo. Byloje yra duomenys, kad D. K. apžiūrėjo Butą Nr. 2 2017 m. balandžio 28 d. Taigi, teismas daro išvadą, kad vėliausiai 2017 m. balandžio 28 d. (Buto Nr. 2 apžiūroje dalyvaujant statybos darbų ekspertui) ieškovams U. galėjo ir turėjo būti žinoma apie jų teisių pažeidimą dėl įsigyto daikto (Buto Nr. 2) kokybės trūkumų. Taigi, teismas pripažįsta pagrįstais atsakovų argumentus, susijusius su tuo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia šiuo atveju laikytina 2017 m. balandžio 28 d. Atitinkamai konstatuotina, kad ieškovai kreipdamiesi į teismą 2018 m. balandžio 6 d., daugiau nei 5 mėnesiais praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.
44. Ieškovai tvirtina, kad ginti savo teises teisme jie turėjo teisę 2 metus nuo daikto perdavimo dienos (pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį). Ieškovai nurodė, kad U. šį terminą yra praleidę ir prašo jį atnaujinti. Ieškovų prašymo atnaujinti minėtą terminą (garantijos pagal įstatymą) teismas nesprendžia, nes ši CK nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju CK 6.698 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, o CK 6.338 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 metus nuo daikto perdavimo dienos.
45. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Taigi, ieškovų ieškinys, kuriuo reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovams U. iš atsakovų 22 739,96 Eur defektų šalinimo išlaidų ir 938,80 Eur nuostolių, susijusių su defektų nustatymu ir faktinių aplinkybių konstatavimu, atmetamas, konstatavus, kad ieškovai praleido 6 mėnesių terminą ieškiniui pareikšti, nustatytą ieškinio pareiškimo metu galiojusiame CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte ir atsakovams prašant taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
46. Ieškovų nuomone, pritaikius ieškinio senatį, sprendimas būtų socialiai neteisingas. Per visą laiką nuo trūkumų nustatymo ieškovai tikėjosi, jog atsakovai imsis priemonių trūkumams ištaisyti. Šie ieškovų argumentai teismo atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis. Be to, byloje yra priešingi duomenys, t. y., kad 2018 m. kovo 14 d. pretenzijoje ieškovai U. prašė atsakovų ne ištaisyti pastebėtus trūkumus, o sumokėti ieškovams beveik 20 000 Eur sumą, reikalingą ištaisyti (pašalinti) nustatytus Buto Nr. 2 defektus. Ieškovai ieškiniu taip pat nereikalauja atsakovų imtis priemonių trūkumams ištaisyti, o reikalauja defektų pašalinimo išlaidų pagal ieškovų užsakytus specialistų skaičiavimus ir vėliau atliktus perskaičiavimus atsižvelgiant į išaugusias kainas. Byloje nėra įrodymų, kad per visą šį laiką (daugiau nei 5 m.) ieškovai ėmėsi kokių nors priemonių, kad nustatyti defektai realiai būtų pašalinti. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad didžioji dalis nustatytų trūkumų nėra esminiai ar paslėpti, dėl kurių nebūtų galima ginčo butais naudotis pagal paskirtį arba dėl kurių, ginčo butų naudingumas sumažėtų iš esmės.
47. Ieškovų argumentai, susiję su tuo, kad atsakovų pareikštas prašymas taikyti ieškinio senaties terminą yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes šis prašymas pareikštas praėjus daug laiko nuo ieškinio padavimo, teismo nepripažįstami pagrįstais, nes prašymas taikyti ieškinio senaties terminą gali būti pareiškiamas teismui bet kurioje proceso stadijoje iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atmetus ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino teismas toliau nepasisakys dėl šalių argumentų, susijusių su nustatytų defektų šalinimo išlaidų dydžiu.
48. Ieškovų prašymas atnaujinti praleistą terminą teismo netenkinamas, nenustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovų nurodyta aplinkybė, kad jie neturi specialių žinių statybos srityje teismo nevertinama, kaip svarbi priežastis, sukliudžiusi laiku kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl įsigyto daikto (Buto Nr. 2) kokybės trūkumų. Pažymėtina, kad ieškovai U. dar 2015 metais supratę, kad įsigijo butą, turintį kokybės trūkumų, nesikreipė į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos per įstatymo nustatytą pusės metų terminą, tačiau kreipėsi į specialistus (ekspertus), kaip nurodyta ieškovų U. pretenzijoje atsakovams, dėl statybinių defektų užfiksavimo. Be to, kreipęsi į specialistus, ieškovai iš jų nereikalavo operatyviai pateikti išvadų. Kaip minėta, D. K. vertinimo aktai buvo parengti tik 2018 m. vasario 14 d., nors pirmąją butų apžiūrą minėtas ekspertas atliko dar 2017 m. balandžio 28 d. Taigi, šiuo atveju ieškovai U., žinodami apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą (6 mėnesius) ne tik nereagavo nereikšdami ieškinio teisme, bet ir nepateikdami atsakovams pretenzijos. Atitinkamai, negalima daryti išvados, kad ieškovai protingai ir sąžiningai siekė ginti savo pažeistas teises. Įstatymui šiuo atveju numatant sutrumpintą ieškinio senaties terminą, ieškovai turėjo siekti operatyvaus savo galimai pažeistų teisių gynimo teisme, o to nepadarę, veikė savo rizika.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Atsakovai prašė priteisti iš ieškovų 15 764 Eur byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (tame tarpe 4 770 Eur už teismo ekspertizes). Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 7 862 Eur byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus ieškovų bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, o atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jas patyrusiam atsakovui M. G. iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 3 941 Eur iš kiekvieno ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovų I. S., L. S., B. U. ir E. U. patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 941 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 941 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo B. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 941 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 941 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.