Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2021-07-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-2323-1005/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-26
Bylos Nr.
e2YT-2323-1005/2021
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00134-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
G. K.
Suinteresuotas asmuo
T. K., A. K., A. P., Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2323-1005/2021Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00134-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. 3.2.6.5. 3.4.5.1. 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 26 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant pareiškėjos G. K. atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,suinteresuotam asmeniui T. K.,

nedalyvaujant pareiškėjai G. K., suinteresuotiems asmenims A. K., A. P., Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. K., A. P., T. K. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė pagal testamentą palikimą, atsiradusį po savo močiutės I. K. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos močiutė I. K. mirė (duomenys neskelbtini) būdama ne santuokoje (išsituokusi). Yra trys pirmos eilės įpėdiniai – A. K. ir A. P. (pareiškėjos tetos) ir T. K. (pareiškėjos tėtis). I. K. sudarė oficialųjį testamentą (2017-11-09 testamentą patvirtino Kupiškio rajono Notarų biuro notarė A.Grambienė, registro Nr.AG-(duomenys neskelbtini)). Pagal šį testamentą I. K. visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, savo mirties atveju paliko savo vaikaitei G. K.. Šiai dienai I. K. palikimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą niekas kreipdamasis su pareiškimu į notarą niekas nepriėmė, palikimą faktiniu valdymu pagal testamentą priėmė palikėjos anūkė G. K. (tam ši ir kreipiasi į teismą, kad įteisintų faktinę situaciją dėl palikimo priėmimo ir gautų paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, kuriuo palikimo priėmimo faktą galėtų panaudoti prieš trečiuosius asmenis, įregistruotų nuosavybę savo vardu viešame registre). I. K. palikimą sudaro: butas/patalpa- butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Kupiškio r.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos G. K. atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjos G. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose 2021-07-05 buvo gautas T. K. prašymas įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu. Prašyme nurodoma, kad pareiškėja G. K. yra T. K. dukra. T. K. prašyme nurodo, kad sutinka su pareiškimo reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, žino bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021-07-07 nutartimi T. K. buvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo T. K. prašė pareiškimą tenkinti. Parodė, kad G. K. yra jo dukra. Jo motina atsiklausė savo vaikų, kam reiktų palikti butą po savo mirties. Buto niekam iš vaikų nereikėjo, todėl buvo sutarta, kad motina užrašys butą anūkei G.. Patvirtina teismui, kad dukras G. žinojo, kad yra testamentas ir butas po močiutės mirties bus jos. Kai motina mirė, dukra G. laiku nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, nes tiksliai nežinojo termino, o paskui paaiškėjo, kad terminas palikimui priimti yra praleistas. Po močiutės mirties G. mokėjo už buto patarnavimus, butą prižiūrėjo, kaip savo, turėjo buto raktus.

Atsiliepimas

Kiti suinteresuoti asmenys nustatytais terminais atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti tinkamai.

Liudytoja G. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra G. K. kaimynė ir draugė. I. K. mirė (duomenys neskelbtini), po to, G. K. butą prižiūrėjo, tvarkė, laistydavo gėles. Įsiskolinimų už butą nėra, nes G. K. moka už patarnavimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. K. mirė (duomenys neskelbtini) būdama ištuokoje, jos vaikai yra A. K., A. P. ir T. K.. Iš Kupiškio rajono notarų biuro 2017-11-09 testamento matyti, kad I. K. yra padariusi patvarkymą, kuriuo visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, savo mirties atveju palieka savo vaikaitei G. K.. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po I. K. mirties nėra įregistruotų palikėjos I. K. palikimo priėmimo faktų. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad I. K. vardu yra registruotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) Kupiškio r.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savos močiutės mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po I. K. mirties G. K. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau pradėjo faktiškai valdyti I. K. testamentu jai paliktą turtą - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) Kupiškio r. Pareiškėja moka už buto komunalinius patarnavimus, šį turtą turi savo žinioje.

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens bei liudytojos paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad G. K. priėmė savo mirusios močiutės palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su I. K. įpėdinių subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal testamentą, atsiradusį po I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po I. K. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

T. R. Rakauskas