Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. Z., kaltinamajam V. R., jos gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

V R, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, LR pilietis, lietuvis, specialaus išsilavinimo, senatvės pensininkas, vedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012-09-15 16.00 val. viešoje vietoje, Kosmonautų g. prie namo Nr. 9, Jonavoje, išsakydamas žodžius „tu debilas, asilas, kurva, tu iš debilų giminės, aš tave užmušiu, blet“ užgauliai pažemino L. Z..

Be to, kad jis 2012-09-28 laikotarpyje tarp 11 val. ir 14 val., Jonavos mieste, tiksliai vieta nenustatyta, važinėdamas automobiliu (markė nenustatyta), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsakydamas žodžius „debilas“ užgauliai pažemino L. Z..

Be to, kad jis 2012-10-13 apie 16.10 viešoje vietoje, Kosmonautų g. prie namo Nr. 7, Jonavoje, išsakydamas žodžius „piderastai du piderastai“ ir tai kartodamas daug kartų, užgauliai pažemino L. Z.., t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 155 str. 1 d.

Kaltinamasis V. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-09-15 prie Kosmonautų g. 7 namo pamatė nukentėjusįjį einantį į laiptinę su vaiku. Iš straipsnių rajono laikraštyje žinodamas, kad L. Z. yra teisiamas už pedofiliją ir įtardamas, kad jis vaikui gali ką negero padaryti, nutarė jį pasekti. Privažiavus dviračiu prie L. Z., L. Z. pradėjo jį fotografuoti, o kartu ir keikti, užgaulioti. Toks jo elgesys jį suerzino ir jis atsakė tuo pačiu, t.y. pavadino L. Z. debilu. Tokį jo elgesį L. Z. pats išprovokavo.

2012-09-28 ryte jis su kaimynėmis važiavo grybauti. Tik sėdant į automobilį atėjo L. Z. ir pradėjo fotografuoti. Tokio jo elgesio nesuprato, sėdo į automobilį ir išvažiavo, grįžo apie 14 val. po mietą nevažinėjo ir L. Z. debilu nevadino.

2012-10-13 pamatė L. Z. su paaugliu einantį į namo laiptinę, kurioje gyvena. Įtardamas, kad L. Z. gali daryti nusikaltimą, informavo apie tai policiją, tačiau pareigūnai atsisakė atvykti. Pederastu L. Z. nevadino, jį stebėjo maždaug 50 metrų atstumu.

V. R. teisme paaiškino, kad iš visų pateiktų kaltinimų jis pripažįsta tik pirmąjį, ir tai tiktai formaliai, kadangi įžeisti L. Z. jis nesiekė, o kaltinime minimus žodžius jis pasakė paveiktas emocijų, išprovokuotas paties L. Z.. Privataus kaltintojo pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.

Privatus kaltintojas, nukentėjęs, civilinis ieškovas L. Z., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2012-09-15 prie Kosmonautų 9 namo sutiko V. R., kuris važiavo dviračiu, be jokios priežasties kaltinamasis jį išvadino „debilu, asilu, iš debilų giminės“, grasino užmušti. Visa tai jis nufilmavo ir kreipėsi į Policiją. Mano, kad V. R. jam kėlė realų pavojų nors ir neturėjo jokio įrankio, tačiau jis išsigando ir buvo priverstas bėgti.

2012-09-28, kai kaltinamasis išvažinėjo su automobiliu iš kiemo, jį filmavo. Taip darė, nes jam patinka. Laike tarp 11-14 val. matė kaltinamąjį važiuojant Kosmonautų ir Lietavos gatvėmis ir jis pravėręs automobilio langą vadino jį debilu. Kaltinamasis automobilyje buvo vienas.

2012-10-13 Kosmonautų g. tarp 5 ir 7 namų prie jo ir N. B. prišoko kaltinamasis ir šaukė „pederastai du pederastai“, atrodo, kad fotografavo, nes ištiestoje rankoje laikė mobilųjį telefoną. Kaltinamasis jį vijosi iki laiptinės, jis išsigando ir įbėgo į butą. Reiškia 3000,00 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė dvasinę skriaudą, gatvėje išgirdo žeminantį savęs vertinimą.

Liudytoja A. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad V. R. yra jos kaimynas. 2012 m. rugsėjo mėnesį V. R., ji ir dar kelios kaimynės išvažinėjo grybauti. Z stovėjo prie dešinio automobilio sparno, praskleidęs švarką ir atrodė, kad juos fotografuoja ar įrašinėja. V. R. pasakė „pažiūrėkit, ką tas idiotas daro“. Jie išsyk išvažiavo, bet toks Z elgesys sukėlė nemalonius pojūčius, ją sutrikdė ir nepatiko. Grįžo jie po pietų, apie 16 val.

Liudytojas N. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad L. Z. - jo kaimynas. 2012-10-12 su L. Z. ėjo iš „Iki“ parduotuvės ir prie Kosmonautų 7 namo sutiko kaltinamąjį, kuris jiems pasakė „du pederastai“. Jam nežinoma ar L. Z. priklauso seksualinėms mažumoms, o dėl tokio kaltinamojo pasakymo, jis neįsižeidė.

Liudytojas L. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad L. Z. jo pažįstamas, nes padeda atspausdinti skundus į įvairias institucijas. 2012-09-15 kai jis ėjo pas L. Z. pasiimti skundo, matė kaip kaltinamasis vaikėsi L. Z..

Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pateiktu vaizdo ir garso įrašu, kurį L. Z. pateikė per www.epolicija.lt nustatoma, kad V. R. nulipęs nuo dviračio mini žodžius „asilas, debilas, iš debilų giminės“ (b.l.33)

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi, baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, baudžiamas bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šios teisės normos prasme įžeidimas yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-694-149/2012).

Baudžiamosios teisės doktrinoje aiškinama, kad užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas, pavyzdžiui, spjūvis į veidą, tampymas už nosies, apliejimas fekalijomis ir pan.

Išanalizavus vaizdo ir garso įrašą, kuriame nufilmuotas kaltinamasis girdėti žodžiai „asilas, debilas, iš debilų giminės“, bet visiškai negirdėti „kurva“, „aš tave užmušiu“, „blet“, kurie nurodyti inkriminuojamajame kaltinime. Teisme apklausto liudytojo L. M. parodymų galima daryti tik prielaidą dėl pavartotų keiksmažodžių, o jo duoti parodymai, kad kaltinamasis nukentėjusįjį vaikėsi prieštarauja net ir paties kaltintojo parodymams, todėl verčia bejoti visų parodymų objektyvumu ir jais remiantis teismas negali daryti tvirtos išvados apie tai, kad V. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Tyčią, kaip tam tikrą kaltininko psichinį santykį su daroma nusikalstama veika, apibūdina du elementai – intelektinis ir valinis. Baudžiamosios teisės teorijoje priimta laikyti, taip pat tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 str., kad intelektinį tyčios elementą sudaro nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio suvokimas. Nusikalstamose veikose, baudžiamajame įstatyme aprašytose materialiosiomis sudėtimis, tradiciškai išskiriamas dar vienas intelektinio elemento aspektas – numatymas, kad dėl asmens veikos gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatyti padariniai. Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju padarytas veiksmas – gatvėje išsakyti žodžiai, negali būti laikomas padarytu tiesiogine tyčia, kadangi kaltininkas susiklosčiusioje situacijoje tinkamai nesuvokė (intelektualinis tyčios elementas) užgaulių ir žeminančių savo išsakytų žodžių privataus kaltintojo atžvilgiu pobūdžio, nenorėjo jo realiai užgauliai pažeminti (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-226-462/2012). Teismas konstatuoja, kad nėra nustatyta, jog V. R. nepagarbiai išsakytuose žodžiuose buvo motyvuoto ir sąmoningo ketinimo užgauliai pažeminti L. Z., o tokį jo elgesį išprovokavo paties L. Z. veiksmai – jo filmavimas ir pasakyti užgaulūs žodžiai. Darytina išvada, kad V. R. tyčia nesiekė šiurkščiai pažeisti kito žmogaus orumo. Taigi jo veikoje nebuvo subjektyviųjų tiesioginės tyčios įžeisti L. Z. požymių (elementų). Esant šioms aplinkybėms V. R. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., padarymo nėra teisinio pagrindo, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis V. R. pagal jam pareikštą kaltinimą išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d., požymių (BPK 3 str. 1d. 1p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltintojas L. Z. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų apie kaltinamojo V. R. 2012-09-28 ir 2012-10-13 neva padarytas nusikalstamas veikas. Jo kaltinimai yra deklaratyvaus pobūdžio, byloje išnaudojus visas procesines galimybes ir išsamiai ištyrus bylos duomenis, nepasitvirtino, kad V. R. 2012-09-28 ir 2012-10-13 padarė nusikalstamas veikas, nes neįrodytas jo dalyvavimas padarant jam inkriminuotus nusikaltimus, tad jis išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusiojo L. Z. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas negarinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. R. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d. pagal 2012-09-15 epizodą, išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. R. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d. pagal 2012-09-28 epizodą, išteisinti, neįrodžius dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

V. R. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d. pagal 2012-10-13 epizodą, išteisinti, neįrodžius dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

L. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.