Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, Lietuvos adrbo biržoje neregistruota, išsiskyrusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, žinodama ir sutikdama su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005-04-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-02155-141-2005, kuriuo jai buvo priteista išlaikyti nepilnametį vaiką – sūnų E. M., gim. (duomenys neskelbtini), privalėjo mokėti teismo priteistus pinigus pervedant juos į G. M. sąskaitą po 150 lt kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2005-02-10 iki vaiko pilnametystės, ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pakeistu 2009-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1712-600/2009, kuriuo jai buvo priteista išlaikyti nepilnametį vaiką – sūnų E. M., privalėjo mokėti teismo priteistus pinigus pervedant juos į G. M. sąskaitą po 400 litų kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2008-11-13 iki vaiko pilnametystės, išskyrus laikotarpį nuo 2005-05-17 iki 2005-06-27, kai ji buvo registruota Vilniaus teritorinėje darbo biržoje ir laikotarpį nuo 2006-09-25 iki 2006-10-03, kai jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau pinigų E. M. išlaikymui nemokėjo, tokiais veiksmais vengė išlaikyti savo vaiką, dėl ko nuo 2005-04-12 iki 2013-08-01 atsirado finansinis įsiskolinimas.

Šiais savo veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta I. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 12 d. sprendimas, kuriuo jai buvo pavesta mokėti sūnaus E. M. naudai išlaikymui pinigus po 150 lt. kas mėnesį, jai buvo žinomas, ji jį suprato. Taip pat žinojo ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. priimtą sprendimą, kuriuo ji sūnaus E. M. naudai jo išlaikymui privalėjo mokėti po 400 lt kas mėnesį, tačiau abiejų teismo sprendimų ji nevykdė, nes neturėjo tokios finansinės galimybės. Sūnui ji kitos materialinės pagalbos taip pat neteikė. Ji tuo metu nedirbo. Ji su vyru G. M. 2005 metais išsituokė. Nuo to laiko ji jo nematė ir su juo nebendravo. Su sūnumi ji paskutinį kartą matėsi maždaug 2006 metais, tikslios dienos neprisimena. Šiuo metu ji taip pat nedirba, bet galėtų iš savo sankaupų sūnui mokėti ne daugiau kaip 200 lt kas mėnesį. Tačiau nori būti tikra, kad jos mokėti pinigai tikrai pasieks jos sūnų. Nenori, kad jos buvęs vyras G. M. kaip nors pasisavintų tuos pinigus. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, savo kaltę supranta. Daugiau pasakyti neturi ką (b.l. 87). Papildomai parodė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 12 d. sprendimas, kuriuo jai buvo pavesta mokėti jos sūnaus E. M. naudai išlaikymui pinigus po 150 Lt kas mėnesį, jai buvo žinomas, ji jį suprato. Su vyru G. išsiskyrė dėl jo neištikimybės. Taip pat žinojo ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. priimtą sprendimą, kuriuo ji sūnaus E. M. naudai jo išlaikymui privalėjo mokėti po 400 lt kas mėnesį. Abiejose teismo posėdžiuose dalyvavo, tačiau sprendimų neišklausė. Apie sprendimus buvo informuota paštu gavus teismo sprendimo nuorašą. Šių teismo sprendimų ji nevykdė, nes neturėjo tokios finansinės galimybės. Visą laiką nuo 2005 metų balandžio 12 dienos ji dirbo dviejuose įmonėse: laikotarpiu nuo 2006-08-23 iki 2006-10-10 UAB (duomenys neskelbtini) ir 2006-10-16 iki 2006-12-15 UAB (duomenys neskelbtini). Iš jos gautų atlyginimų ji pati savo vaikui E. pinigų nemokėjo, antstoliai taip pat nieko neišskaičiavo. Po 2006-12-15 metų legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Nuo 2005-05-17 iki 2005-06-27 buvo registruota darbo biržoje, tačiau socialinės pašalpas negaudavo. Po šio laikotarpio daugiau nenorėjo registruotis darbo biržoje, nes nematė tame prasmės. Nors LDB konsultantai jai siūlė darbo, jis jai netikdavo, todėl atsisakydavo. Bandė pati ieškotis darbo, tačiau nesėkmingai. Laikotarpiu nuo 2006-09-25 iki 2006-10-03 turėjo nedarbingumo lapelį. Pinigai, gauti už nedarbingumą, buvo pervedami į jos asmeninę banko sąskaitą, iš kurios, kaip ji mano, antstoliai, iš karto juos nuskaičiavo. Laikotarpiu nuo 2005-04-12 iki 2013-07-30, kiek ji prisimena, iš mokesčių inspekcijos jai į sąskaitą buvo grąžinta apie 2000 lt pinigų sumos (mokesčių gražinimo pagrindu), kurią taip pat iš karto, tikriausiai, antstoliai, nuskaičiavo iš jos banko sąskaitos. Savo vardu šiuo metu turi registruotą tik vieną kilnojamąjį turtą, t.y. automobilį BMW 316, 1993 metų. Kito turto, ar banko sąskaitų jos vardu neturi. Nuo to laiko, kai išsiskyrė su jos buvusiu vyru G. M. (2005 m. balandžio 12 d), ji jų sūnaus E. nematė ir su juo nebendravo. Jokios materialinės pagalbos jam neteikė. Jai pačiai buvo labai sunku išlaikyti save finansiškai. Kokia yra šiai dienai susiformavusi vaikui E. atiduotina pinigų suma už jo išlaikymą ji nežino. Mano, kad ji turi būti didelė, tačiau ji vis vien neturės galimybės jos sumokėti, nes neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šiuo metu nedirba, nors yra darbinga. Dėl to, kad nuo 2005 metų teismo sprendimo iki jos sūnaus E. pilnametystės ji jam nemokėjo pinigų išlaikymui, ji labai gailisi. Nors jai ir rūpi jo likimas, tačiau negali su juo laisvai bendrauti, nes nei jos buvęs vyras, nei visa jo šeima nenori, kad ji bendrautų su savo vaiku, jie prieš ją priešiškai nusiteikę. Kitų vaikų ji neturi. Po 2005 metų skyrybų su G. M., daugiau santuokų nesudarinėjo. Daugiau pasakyti neturi ką (b.l. 92-93).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. parodė, kad 1995 metais susituokė su buvusia žmona I. M., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė sūnus E. M., gim. (duomenys neskelbtini). 2005 metais su žmona išsituokė, nes apie porą metų negyveno kartu, žmona nesirūpino sūnumi. 2005-04-12 Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas nutraukė jų su I. M. santuoką, sūnaus E. M. gyvenamąją vietą nustatė su juo ir nustatė I. jo naudai mokėti sūnaus išlaikymą po 150 lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant nuo 2005-02-10 iki pilnametystės. Po ištuokos I. vieną kartą buvo jam sumokėjusi 150 ar 200 litų, tačiau kada tai buvo tiksliai neprisimena. Kiek pamena, tai buvo iš karto po ištuokos. Jokių čekių ar tai patvirtinančių dokumentų jis neturi. Daugiau I. sūnaus išlaikymui jam nėra davusi jokių pinigų, apskritai ji nėra lankiusi jų sūnaus, juo nesidomėjo. Paskutinį kartą I. matė teisme dėl jų ištuokos. 2008 metų vasario mėnesį kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl išmokos vaiko išlaikymui skyrimo. Šių fondų administracijos direktorius priėmė sprendimą mokėti E. M. nuo 2008-02-06 po 150 lt dydžio išmoką iš vaikų išlaikymo fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį. Iš vaikų išlaikymo fondo išmokas jis gauna iki šiol. Kadangi jokių lėšų sūnui išlaikyti iš buvusios žmonos I. negaudavo, vėl kreipėsi į teismą dėl sumos vaikui išlaikyti pakeitimo. 2009-11-05 Vilniaus m. 1 –sis apylinkės teismas priėmė sprendimą iš I. M. sūnui E. M. 2005-04-12 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo priteisto išlaikymo dalį padidinti iki 400 lt per mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-11-13 iki sūnaus pilnametystės. Nuo tos dienos iš vaikų išlaikymo fondo gauna po 195 lt kas mėnesį. I. M. jam nėra daugiau sumokėjusi jokių lėšų vaiko išlaikymui. Ji žino apie pareigą mokėti. 2005 metais teisme ji dalyvavo pati, o 2009 metais, jo žiniomis, šaukimus į teismą ji gaudavo, pasirašydavo, tačiau į teismą neatvyko. Kur ji gyvena ir kaip, jam nežinoma. Kiek jam žinoma, ji gali gyventi (duomenys neskelbtini), ten buvo siunčiami šaukimai į teismą ir ji juos gaudavo. Jokių ryšių su I. nepalaiko, daugiau apie ją nieko nežino. I. sūnaus nėra mačiusi nuo jų ištuokos, kai E. buvo devyni metukai. Ji niekaip nesirūpino juo ir nesidomėjo jo auklėjimu. Jis kreipėsi į antstolį V. M. dėl sūnaus išlaikymo išieškojimo iš I. M., tačiau nei iš antstolio, nei iš pačios I. jokių lėšų nėra gavęs. Koks yra susidaręs įsiskolinimas vaikui išlaikyti tiksliai negali pasakyti, nes nėra skaičiavęs (b.l. 22-23).

Iš 2005-04-12 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimo matyti, kad juo nutraukta G. M. ir I. M. santuoka. Iš I. M. priteistas išlaikymas jų sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), pervedant į sąskaitą G. M. kiekvieną mėnesį mokamomis po 150 lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant nuo 2005-02-10 iki pilnametystės. (b.l. 27).

Iš 2009-11-05 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta iš I. M. sūnui E. M. 2005-04-12 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo priteisto išlaikymo dalį padidinti iki 400 lt per mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-11-13 iki sūnaus pilnametystės (b.l. 28).

Iš E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo matyti, kad jo tėvas yra G. M., gim. (duomenys neskelbtini), o motina I. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25).

Iš 2008-03-28 Vaikų išlaikymo fondo direktoriaus sprendimo matyti, jog E. M. nuspręsta mokėti po 150 (vieno šimto trisdešimties) Lt dydžio išmoką nuo 2008-02-06 iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras LR vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti mokėjimą. Ši išmoka pervedama į G. M. banko sąskaitą (b.l. 16).

Iš 2013-04-12 Vaikų išlaikymo fondo rašto matyti, kad išieškojimas iš skolininko – I. M. vyks civilinio proceso tvarka, ieškinio šiame tyrime jie nereiškia (b.l. 18).

Iš 2013-08-01 pateiktas antstolio V. M. rašto matyti, kad bendra įsiskolinimo suma iki E. M., gim. (duomenys neskelbtini), sudaro 29786,91 Lt (b.l. 72).

Iš 2013-08-22 Valstybinės Mokesčių inspekcija rašto matyti, kad I. M. per 2005-2012 metų laikotarpį 2007-05-04 susigrąžino gyventojų pajamų mokestį – 243 lt už 2006 metų mokestinį laikotarpį. Taip pat ji gavo laikotarpiu nuo 2006-2012 metų su darbu susijusias pajamas, kurios sudarė 2526 Lt (b.l. 62-64).

Iš 2013-08-22 Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2005-04-12 iki 2013-07-30 I. M. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota nuo 2005-05-17 iki 2005-06-27. Registracijos laikotarpiu I. M. rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama (b.l. 68).

2013-08-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2005-04-12 iki 2013-07-30 I. M. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2006-09-25 iki 2006-10-03 (b.l. 73).

Išdėstytais faktiniais duomenimis ir kitais byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamoji I. M. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios I. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nėra.

Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti viešųjų darbų bausmę. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamoji I. M. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl prokuroro siūlomos skirti bausmės rūšies ir jos dydžio I. M. pareiškė, kad su siūloma bausme sutinka (b.l. 116).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad yra padarytas nesunkus nusikaltimas, civilinis ieškinys nepareikštas, atsižvelgiama į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, bedarbė, neteista. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta I. M. skirtina viešųjų darbų bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

pripažinti I. M. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir skirti jai 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. M. galutinę sumažintą bausmę - 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas palikti kaltinamajai I. M. galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinimas apie viešųjų darbų bausmę: viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę vykdančią instituciją (pagal gyvenamąją vietą, Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145). Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo yra paskirta viešųjų darbų bausmė, yra pateikiamas vykdyti apygardos probacijos tarnybai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Ši tarnyba, kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomąja institucija pagal bausmės vykdymo vietovėje esančių įmonių, įstaigų ar organizacijų, taip pat visuomeninių organizacijų paraiškas arba nuteistojo pageidavimą parenka konkrečią viešųjų darbų atlikimo vietą ir konkretų darbą.

Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajai nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.