Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) AS „UniCredit bank“ Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AS „UniCredit bank“ Lietuvos skyriaus pareikšimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotam asmeniui D.N.P. (skolininkui ir įkeisto daikto savininkui).

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D.N.P., užtikrindamas iki 2007-08-15 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė kreditoriui „Uni Credit bank“ jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2/55 dalis parkingo, t.y automobilių stovėjimo vietą, pažymėta Nr. 11 ir Nr. 16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2010-01-27 teisme buvo gautas kreditoriaus AS „UniCredit bank“ prašymas skirti skolininko D.N.P kuratoriumi Rūtą Luošaitę, kuri sutinka būti šio asmens kuratoriumi, ar kitą teismo nuožiūra tinkantį asmenį.

Kreditorius nurodė, kad nutarties skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) Anglijos piliečiui D.N.P nepavyko įteikti nei Lietuvoje (AB Lietuvos pašto Vilniaus filialo 2010-01-29 raštas), nei Jungtinėje karalystėje, kuri buvo siųsta vadovaujantis Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 nuostatomis (2009-12-21 gautas Sertifikatas apie dokumentų neįteikimą, nes nurodytu adresu tokio asmens nėra). Paaiškino, jog Hipotekos skyriui ir kreditoriui kita skolininko gyvenamoji ar darbo vieta nėra žinoma, kreditorius nėra gavęs iš skolininko jokių pranešimų apie jo gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas kreditoriaus prašymą paskirti kuratorių atmetė, kadangi tai pažeistų skolininko (įkeisto turto savininko) teisę būti informuotam apie kuratoriaus reikalavimą grąžinti skolą per nustatytą terminą bei šios pareigos neįvykdymo pasekmes.

Be to, teismas pažymėjo, jog Hipotekos skyrius 2010-02-24 raštu užsiklausė LR Teisingumo ministeriją dėl galimybės sužinoti kitą Jungtinės Karalystęs piliečio D.N.P gyvenamosios vietos, taip pat darbovietės adresą. Teismas taip pat išaiškino kreditoriui, kad Hipotekos skyriui gavus reikiamų duomenų, procesiniai dokumentai skolininkui bus persiųsti naujai paaiškėjusiu adresu.

Teismas taip pat nurodė, kad kreditorius turi domėti bylos eiga, bendradarbiauti su teismu ir imtis priemonių savo iniciatyva aiškinti kitą galimą skolininko gyvenamosios vietos adresą, bei rūpintis atstovo minėtam asmeniui paskyrimu Lietuvoje.

1) teismas paskiria kuratorių, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo, kad adresato gyvenamoji ar darbo vietos nežinomos. Taigi Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo atsižvelgti į kreditoriaus pateiktą informaciją apie tai, kad jam nėra žinomos D.N.P nei gyvenamoji, nei darbo vietos, ir paskirti kuratorių. To neatlikus, tolimesnis skolos išieškojimas sustabdomas neribotam laikui, tuo pačiu kreditoriaus siekis patenkinti reikalavimus iš hipoteka įkeisto turto tampa nebeįmanomas;

2) skolininkas jau beveik metus nevykdo kredito sutartyje nustatytų mokėjimų, bet neteikia kreditoriui jokių tokio savo elgesio paaiškinimų. Tokiu būdu, apelianto nuomone, skolininkas šiurkščiai pažeidžia jam, kaip kredito bei hipotekos sandorių šaliai tenkančias tinkamo sutarčių vykdymo, bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigas. Teigia, jog apeliantas nebūdamas Jungtinės karalystės ūkio subjektu neturi jokių praktinių galimybių atlikti minėto asmens paieškos, todėl skundžiamoje nutartyje išdėstytas nurodymas kreditoriui užsiimti skolininko paieškos funkcija yra nepagrįstas ir prieštaraujantis proceso ekonomiškumo principui. Be to, kreditoriaus nuomone, tokio nurodymo vykdymas, neturint jokio pakankamo pagrindo manyti, jog jis bus sėkmingas dar labiau padidintų kreditoriaus dėl netinkamo prievolės vykdymo patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 24 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kuratoriaus paskyrimo klausimą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis laikoma neteisėta ir nepagrįsta.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo areštuoti skolininkui D.N.P nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai: butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 2/55 dalis parkingo, t.y automobilių stovėjimo vieta, pažymėta Nr. 11 ir Nr. 16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Šv. (duomenys neskelbtini) (b.l.101-102). Vadovaujantis tarybos Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 nuostatomis ir tvarka, 2009-09-01 kreditoriaus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), skolininkui D.N.P buvo išsiųsta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartis (b.l. 137-143). Tačiau 2009-08-12 arešto nutartis buvo įteikta ne skolininkui D.N.P, o gaunančiajai agentūrai (duomenys neskelbtini), kuri, vykdydama teisinės pagalbos prašymą persiunčia dokumentus adresatui. 2009-12-21 teisme buvo gautas šios agentūros 2009-12-16 pranešimas, kad dokumentai skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) D.N.P neįteikti, nes nurodytu adresu tokio asmens nėra (b.l. 173-174). 2009-08-12 turto arešto nutartis buvo siųsta skolininkui D.N.P adresais (duomenys neskelbtini), tačiau įteikti jos skolininkui taip pat nepavyko, kadangi gavėjas registruotos pašto korespondencijos neatsiėmė (b.l. 203).

Jeigu šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, taip pat šaliai, kuri neturi jai atstovaujančio organo, turi būti įteiktas ieškinio nuorašas arba kiti procesiniai dokumentai, sukeliantys būtinumą ginti šios šalies teises, iki jos gyvenamosios ar darbo vietos paaiškėjimo arba atstovo įstojimo į procesą, minėti dokumentai gali būti įteikiami kuratoriui, kurį paskiria bylą nagrinėjantis teismas suinteresuotos šalies prašymu (CPK 129 str. 1 d.). Teismas paskiria kuratorių, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos arba jei šalis neturi jai atstovaujančio organo (CPK 129 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kuratoriaus instituto paskirtis yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, procesines teises. Esant CPK 39 straipsnyje ir 129 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms kuratorius skiriamas šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva.

Pažymėtina, jog kuratoriaus paskyrimas – laikinas sprendimas, siekiant sudaryti sąlygas operatyviam bylos nagrinėjimui ir tam tikrų procesinių klausimų išsprendimui. Kuratoriaus įgaliojimai pasibaigia arba atlikus atitinkamą procesinį veiksmą, kuriam atlikti jis buvo paskirtas, arba nustatyta tvarka paskyrus šalies atstovą pagal įstatymą.

Taigi remiantis procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančiomis teisės normomis, kurios įtvirtintos CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje, nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos kuratoriaus paskyrimui. Pirma, skolininko (įkeistų daiktų savininko) Anglijos piliečio D.N.P nei gyvenamoji, nei darbo vietos nežinomos, kadangi nutarties skolininkui nepavyko įteikti nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje, kuri buvo siųsta vadovaujantis Tarybos Reglamento (EB) nuostatomis. Kreditorius AS „UniCredit Bank“ pateikė informaciją apie tai, kad jam kitos D.N.P gyvenamosios vietos adresas, nei pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui, nėra žinomas (b.l. 194). Antra, būtina atlikti skubius procesinius veiksmus –CK ir CPK nustatyta tvarka atlikti skolos išieškojimą iš skolininko. Trečia, yra kreditoriaus prašymas skirti kuratorių ir sutikimas apmokėti visas išlaidas, numatytas CPK 39 str. 3 d.

Be to, teisėjų kolegija išanalizavusi Hipotekos ir įkeitimo teisinius santykius reglamentuojančias CPK XXXVI skyriaus teisės normas, pastebi, jog minėtos normos nedraudžia teismui šios kategorijos bylose skirti kuratoriaus. Priešingai, CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. Taigi pati CPK XXXVI skyriaus teisės norma nukreipia į CPK bendrąsias nuostatas, kuriose ir yra numatyta galimybė skirti kuratorių.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra.

Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui.

Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis.

Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų bankų kreditavimo rinkoje. Tokią situaciją iš esmės lemia, kaip jau buvo aukščiau minėta, supaprastinta kreditoriaus teisių įgyvendinimo tvarka, kuri reiškia, kad kreditorius, nesikreipdamas į teismą ieškinio teisenos tvarka, turi teisę kreiptis su pareiškimu į hipotekos teisėją, kuris, atsižvelgdamas į specialiąsias išieškojimą iš įkeisto daikto reglamentuojančias proceso normas, areštuoja turtą ir įspėja skolininką apie priverstinį išieškojimo nukreipimą į įkeistą turtą. Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kuris leidžia patikimai apsaugoti kreditoriaus teises ir supaprastinta tvarka (ypatingosios teisenos tvarka) užtikrina materialiųjų teisių įgyvendinimą. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės normos– įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „ Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nepaskyrus kuratoriaus, tolimesnis skolos išieškojimas sustabdomas neribotam laikui, t.y. kol paaiškės skolininko gyvenamoji ar darbo vieta. Tokiu būdu kreditorius lieka tam tikroje nežinioje, kadangi jo siekis patenkinti savo reikalavimus iš hipoteka įkeisto turto tampa nebeįmanomas, jis netenka galimybės susigrąžinti skolą, nors įstatymų leidėjas ir yra nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kuris leidžia patikimai apsaugoti kreditoriaus teises ir supaprastinta tvarka (ypatingosios teisenos tvarka) užtikrinti jo teisių įgyvendinimą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad Hipotekos skyrius 2010-02-24 raštu užsiklausė LR Teisingumo ministeriją dėl galimybės sužinoti kitą Jungtinės Karalystės piliečio D.N.P gyvenamosios vietos, taip pat darbovietės adresą, nėra kliūtis šioje byloje tenkinti kreditoriaus prašymą ir skirti kuratorių. Nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti skubius procesinius veiksmus – CK ir CPK nustatyta tvarka atlikti skolos išieškojimą iš skolininko, tačiau D.N.P nei gyvenamoji, nei darbo vietos nežinomos, kadangi nutarties skolininkui nepavyko įteikti nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje, o kreditoriui AS „UniCredit Bank“ kitos D.N.P gyvenamosios vietos adresas, nei pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui, nėra žinomas. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 2.17 str. 3 d. numato imperatyvią fizinio asmens pareigą pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Šios pareigos nevykdant, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus ir atlikti kitus veiksmus paskutinėje žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkui nepavyksta įteikti dokumentų jo gyvenamojoje vietoje, darytina išvada, kad skolininkas neįvykdė minėtos pareigos savo kreditoriui pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, tokiu atveju asmuo prisiima su tuo susijusias neigiamas pasekmes- jis praranda galimybę būti realiai informuotas apie kitos sandorio šalies ar kreditorių veiksmus. Tokiu atveju nesąžiningo skolininko interesas būti realiai informuotu negali būti prioritetinis, lyginant su kreditoriaus interesu atlikti tas procedūras, kurias jis turi teisę atlikti, atsižvelgiant į kitos sandorio šalies veiksmus. Šiuo atveju kreditoriui neturi būti apribota galimybė reikalauti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, vien dėl to, kad skolininkas neinformavo apie savo adreso pasikeitimą. Tokiu atveju kreditorius, o taip pat ir teismas, įgyja teisę skolininkui procesinius dokumentus įteikti alternatyviais Civilinio proceso kodekse numatytais būdais ir toks įteikimas neprieštarauja hipotekos procedūras reglamentuojančioms civilinio proceso normoms.

Teisėjų kolegija nurodo, jo apeliacinės instancijos teisme nėra tikslinga skirti kuratorių, kadangi visi procesiniai klausimai, susiję su priverstiniu skolos išieškojimu, turės būti atliekami Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriuje.

CPK įsakmiai nenusako, kas gali būti skiriamas kuratoriumi, tačiau teismas, skirdamas kuratorių, turi užtikrinti, kad tai būtų pilnametis veiksnus fizinis asmuo, galintis tinkamai pasirūpinti atitinkamos šalies teisių ir teisėtų interesų apsauga. Kuratoriumi galėtų būti skiriami advokatai ar advokatų padėjėjai, atitinkamos šalies šeimos nariai ar giminaičiai arba kiti asmenys, kurie suinteresuoti atitinkamo asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga. Kuratoriumi negali būti skiriamas asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jeigu šis suinteresuotumas yra priešingas atstovaujamosios šalies interesams (CPK 39 straipsnio 4 dalis).

Kuratoriaus paskyrimas yra teismo prerogatyva, todėl teismas nėra saistomas šalies siūlymu skirti konkretų asmenį kuratoriumi.

Taigi pirmosios instancijos teismas turėtų apsvarstyti kreditoriaus pateikto galimo kuratoriaus – R.L. kandidatūrą ir jei yra tinkama, skirti D.N.P kuratoriumi.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti kreditoriaus prašymą dėl kuratoriaus paskyrimo, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to kuratoriaus paskyrimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), o kuratoriaus paskyrimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 137 str. 1 d., 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus AS “UniCredit Bank” prašymą dėl kuratoriaus paskyrimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.