Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-04 · Civilinė byla Nr. e2S-527-864/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
e2S-527-864/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo
Suinteresuotas asmuo
L. M., I. S., biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinės paramos centras
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto I. S. atskirąjį skundą dėl 2020 m. lapkričio mėn. 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl V. S. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje, suinteresuoti asmenys – L. M., I. S., biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinės paramos centras.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras (toliau ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl V. S. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje. Pareiškėjas nurodė, kad V. S. nesiorientuoja socialinėse situacijose, negeba savarankiškai pasirūpinti savimi, jai sutrikęs aplinkos suvokimas, nurodė, kad jai reikalinga pašalinių asmenų pagalba apsirengti, susitvarkyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. priėmė nutartį, kuria paskyrė ekspertizę, nes siekiant išsiaiškinti proceso metu kylančius klausimus, reikalingos specialios žinios psichiatrijos mokslo srityje.

3. Pirmosios instancijos teismas nutarė paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir pavesti ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriui. O taip pat pavedė ekspertams atsakyti į šiuos klausimus: ar V. S. serga kokia nors psichine liga; ar V. S. gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; ar V. S. pagal sveikatos būklę gali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklausta; kokia asmens galimybė veikti savarankiškai, t. y. suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, vadovaujantis asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015-12-10 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-742; ar pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį asmuo gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti savo turtinių santykių srityse, tokiose kaip: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir kt.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (testamento sudarymas, palikimo priėmimas, palikimo atsisakymas); ar pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį asmuo gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti savo asmeninių neturtinių santykių srityse, tokiose kaip: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas); kokiose srityse asmuo dėl psichikos sutrikimo visiškai negeba suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti; kokiose srityse asmuo dėl psichikos sutrikimo iš dalies negeba suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti?

4. Atsižvelgiant į tai, teismas sustabdė bylą iki kol bus atlikta ekspertizė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Suinteresuotas asmuo I. S. (toliau ir apeliantas) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti 2020 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis naikintina dėl netinkamai taikytų materialiųjų bei procesinių teisės normų. Pasak apelianto, skundžiama nutartis priimta vadovaujantis iškreipta informacija dėl ligonės V. S. (apelianto dukters) veiksmų, t. y. siekiant sukelti patyčias. Nurodo, kad prokuroro pareiškime visiškai nepasisakoma dėl apelianto, kaip ligonės tėvo globėjo globos ir ligonės veiksmų faktinių aplinkybių, nes pareiškime nurodomos visiškai niekuo nesusijusio su V. S. globa asmens prielaidos, galimai siekiant V. S. žaloti. Taip pat, nepasisakoma, kokiu pagrindu V. S. buvo išrašomi vaistai.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

8. Pažymi, kad apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai leidžia suprasti, jog apelianto nuomone, jo dukters V. S. sveikatos būklė yra gera ir jos neveiksnumo klausimas neturi būti nagrinėjamas. Nurodo, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nėra susiję su teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimu ir procesiniu sprendimu sustabdyti bylą. Skunde iš esmės reiškiamas nesutikimas su prokuroro pateiktu prašymu pradėti civilinę bylą dėl asmens neveiksnumo ir globos jam nustatymo bei turto administratoriaus paskyrimo. Pažymi, kad asmens gebėjimas pasirūpinti savimi ir priimti tinkamus sprendimus yra tiek teisinis, tiek medicininis klausimas, todėl tik teismo psichiatrijos ekspertui nustačius, kad tam tikrose srityse nesugebama pasirūpinti savimi ir priimti tinkamų sprendimų, teismui būtų pagrindas vertinti ar dėl nustatytų medicininių pagrindų yra galima riboti asmens veiksnumą.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. M. prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

10. Nurodo, kad byla dėl neveiksnumo nustatymo tam tikrose srityse, yra iškelta pagrįstai ir būtent siekiant apginti sergančios V. S. interesus. Tai liudija į bylą pateikti duomenys apie V. sveikatos būklę (2020 m. spalio 14 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad V. S. diagnozuotas F.20.0 – Paranoidinė šizofrenija, daug kartų gydėsi psichiatriniuose stacionaruose, 2013 m. gegužės mėn. pradėtas gydymas Sol. Paliperidoni palmitati; VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2020 m. spalio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais – epikrizėmis, 2020 m. rugsėjo 2 d. išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad prokuroro pareiškimas buvo surašytas ne iš suinteresuoto asmens L. M. prielaidų, bet iš rašytinių įrodymų, pagrindžiančių V. S. psichikos būklę ir jos gebėjimą suprasti savo veiksmus ir būtinumo apginti sergančios V. S. interesus ginant viešąjį interesą. Paaiškina, kad iš byloje esančių surinktų įrodymų – tiek medicininių, tiek ir nemedicininių - matyti, kad V. S. serga psichine liga – Paranoidine šizofrenija, tai įrodo byloje esantys duomenys apie V. S. psichikos sveikatos sutrikimą. Kadangi teismo psichiatrinė ekspertizė iki tol nebuvo atlikta, teismas, siekdamas nustatyti asmens psichinę būklę, privalo paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę.

11. Nurodo, kad V. S. serga psichine liga ir jai yra reikalinga kito asmens priežiūra ir pagalba. Kitu atveju, ja gali pasinaudoti piktos valios žmonės, ji nesuprasdama savo veiksmų reikšmės gali pridaryti žalos kitiems asmenims. Suinteresuotas asmuo L. M., faktiškai rūpindamasi mirusios sesers dukra, supranta V. teisinę padėtį, siekia apsaugoti sergančios V. S. interesus, dėl ko pagrįstai kreipėsi į atitinkamą instituciją su prašymu. Tuo tarpu, kaip nurodo suinteresuotas asmuo, apeliantas nesiėmė jokių veiksmų dėl dukters interesų apsaugojimo, nors žino apie dukters ligą. Iš to, kad apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jam nesuprantama dėl ko V. S. nebuvo išrašomi vaistai, akivaizdu, kad apeliantas nesidomi dukters sveikatos būkle ir jai nepadeda, nes vaistai V. S. yra išrašomi (įrodo medicininiai įrodymai byloje) ir nuvežti V. S. suleisti vaistų pasirūpina kaip ir visuomet pasirūpindavo suinteresuotas asmuo - teta L. M..

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

12. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalis 3 punktas). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo galima CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalis 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – 2020 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria V. S. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir jos atlikimo laikui sustabdyta byla.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras su pareiškimu dėl V. S. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 212 ir 466 straipsniais, paskyrė teismo psichiatrinę ekspertizę tikslu nustatyti ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti, kaip tą numato CPK II skirsnis, reglamentuojantis bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimo tvarką.

15. Teisėjas gali skirti teismo psichiatrinę ekspertizę tada, kai yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą. Taigi, pagal įstatymą net teismo teisė skirti teismo psichiatrinę ekspertizę yra saistoma atitinkamų reikalavimų, nustatytų CPK 465 straipsnyje. Svarbu tai, kad sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, kyla pavojus pažeisti fundamentalias asmens teises, todėl tokio proceso inicijavimui turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys tinkamai asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugai, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad neveiksnumo nustatymas yra ypač sunkus teisės į privatų gyvenimą ribojimas, tai gi asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 41, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas 3). Vertinant asmens veiksnumą, turėtų būti atsižvelgiama į pakankamą šio asmens supratimą dėl sprendimo pasekmių svarbos. Asmens elgesio racionalumas, ekscentriškas elgesys ar elgesys, nukrypstantis nuo vyraujančių normų, taip pat nėra reikšmingi bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad teismas išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-29-2014).

18. Pirmosios instancijos teismas pasirengimo bylai stadijoje nustatė reikšmingus bylai spręsti faktus, jog siekiant išsiaiškinti proceso metu kylančius klausimus, taip pat ištirti ar pareiškėjo pareiškime nurodyti motyvai, jog V. S. nesiorientuoja socialinėse situacijose, negeba savarankiškai pasirūpinti savimi, jai sutrikęs aplinkos suvokimas, jai reikalinga pašalinių asmenų pagalba apsirengti, susitvarkyti, yra pagrįsti. Sutiktina su teismo išvada, kad įvertinti į bylą pateiktus duomenis apie asmens sveikatos būklę bei nustatyti asmens psichinę sveikatą reikalingos specialios žinios psichiatrijos mokslo srityje. Byloje nėra duomenų, kad V. S. psichiatrinė ekspertizė atlikta anksčiau. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai paskyrė atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę.

19. CPK 212 straipsnyje, kuriame reglamentuojama ekspertizės ir ekspertų skyrimo tvarka, galimybė skųsti teismo nutartį, kuria paskirta ekspertizė nėra numatyta. Nutartis skirti ekspertizę neužkerta kelio bylos eigai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirasis skundas galėtų būti paduodamas tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantas šiuo nurodytu pagrindu pirmos instancijos teismo nutarties neskundžia.

20. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nutartis dalyje dėl ekspertizės skyrimo yra skundžiama. Kita vertus, tokia teismo nuoroda negali pakeisti aptarto teisinio reglamentavimo dėl apeliacinio apskundimo objekto. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, negali būti laikoma apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

21. Procesą nutraukus, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kuriais apeliantas nesutinka su pareiškėjo pareiškimu. Pažymėtina, kad šiuos argumentus apeliantas galės teikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir/ar kaip apeliacinio skundo motyvus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal apelianto I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio mėn. 23 d. nutarties nutraukti.

.

Teisėja Ramunė Mikonienė