Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimo, kuriuo E. P. pripažinta kalta pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. sausio 24 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), žinodama, kad tuo pačiu adresu gyvena ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini),, kuriam 2016 m. lapkričio 24 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas leidimas laikyti (nešioti) ginklus, t. y. asmuo, kuris dėl teistumo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, laikė savo vardu registruotus ginklus: lygiavamzdį šautuvą TOZ 34ER, Nr. (duomenys neskelbtini),,12x70 kalibro, graižtvinį šautuvą ANSCHUTZ 522, Nr. (duomenys neskelbtini), 22 LR kalibro, graižtvinį šautuvą ROSSLER TITAN 6, Nr. (duomenys neskelbtini), 3006 SPRINGFIELD kalibro, ir šaudmenis. Tokiais savo veiksmais E. P. pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 9 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 229 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai E. P. pripažino kalta pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde ginčijamas E. P. kaltės klausimas teigiant, kad jos veiksmuose nėra ANK 229 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta.

7. ANK 229 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisėtai įgytų ginklų, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Kaip matyti, šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir kitus poįstatyminius teisės aktus. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, t. y. B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiose kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje apibrėžti asmenys, kurie nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos. Minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos nelaikomi asmenys, turintys teistumą.

8. Iš 2016 m. lapkričio 24 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo matyti, kad buvo nuspręsta panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato V. P. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus ir nuspręsta paimti šaunamuosius ginklus ir įpareigoti V. P. per 1 mėnesį pateikti siūlymą dėl šaunamųjų ginklų realizavimo per įmonę, turinčią teisę prekiauti tos rūšies ginklais (b. l. 7). Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad V. P. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 3012,05 Eur bauda. Iš Lietuvos tesimų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad šis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 4 d., V. P. jam paskirtą baudą sumokėjo 2016 m. balandžio 4 d.

9. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Kadangi V. P. buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl jis trejus metus po bausmės atlikimo turėjo teistumą, t. y. po baudos sumokėjimo (2016 m. balandžio 4 d.) V. P. teistumą turėjo iki 2019 m. balandžio 4 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. P. minėtas teistumo terminas buvo sutrumpintas ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

10. E. P. inkriminuojamas administracinis nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. sausio 24 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai jos tėvo V. P. teistumas nebuvo išnykęs. Nors E. P. teigia, kad ji nieko nežinojo apie tai, kad jos tėvas buvo teistas, ir tai esą patvirtina jos prie apeliacinio skundo pateikta VĮ Registrų centro pažyma, tačiau pažymėtina, kad ši pažyma išduota 2019 m. lapkričio 18 d., t. y. jau pasibaigus V. P. teistumo terminui, todėl šia pažyma nėra pagrindo vadovautis ir ši pažyma jokiais būdais nepatvirtina aplinkybės, kad E. P. nežinojo, kad tėvas yra teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Iš byloje esančio E. P. apklausos protokolo (b. l. 14–15) matyti, kad ji žinojo, kad jos tėvui išduotas leidimas laikyti ir nešiotis ginklus buvo panaikintas, todėl akivaizdu, kad turėjo žinoti ir šio leidimo panaikinimo priežastis, t. y. kad leidimas panaikintas būtent dėl to, kad jos tėvas nuteistas už tyčinį nusikaltimą.

11. Akivaizdu, kad E. P., pateikdama prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, turėjo būti susipažinusi su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir jame numatytais reikalavimais dėl ginklų laikymo ir nešiojimo bei jame numatytais apribojimais. Taigi šiuo atveju E. P. turėjo būti žinoma, kad, atlikus visus patikrinimus ir gavus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, adresu, kuriuo bus laikomi ginklai ir šaudmenys, negali gyventi asmenys, kuriems leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas dėl teistumo, t. y. negali gyventi asmenys, kurie negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį. Aplinkybė, kad jos tėvas V. P. 2017 m. birželio 13 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu(duomenys neskelbtini), nešalina E. P. administracinės atsakomybės, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. P. minėtą gyvenamąją vietą deklaravo 2017 m. birželio 13 d., t. y. prieš vieną dieną, iki E. P. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, dėl to akivaizdu, kad V. P. gyvenamąją vietą kitu adresu deklaravo tik dėl to, kad jo dukrai E. P. būtų išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nes jam nedeklaravus kitos gyvenamosios vietos E. P. prašymas būtų buvęs atmestas. Iš byloje esančių liudytojų apklausų protokolų (b. l. 10–11, 14–15, 18) matyti, kad V. P. nors ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitu adresu, tačiau realiai ir toliau jis gyveno kartu su šeima adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ten, kur E. P. laikė ginklus pagal jai išduotą leidimą. Kadangi administracinio nusižengimo padarymo metu (nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. sausio 24 d.) V. P. turėjo neišnykusį teistumą ir gyveno adresu(duomenys neskelbtini), t. y. tuo adresu, kur E. P. laikė ginklus, kuriuos laikyti turėjo išduotą leidimą, akivaizdu, kad ji pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pažymėtina, kad būtent E. P., kuriai buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (lygiavamzdį šautuvą TOZ 34ER, Nr. (duomenys neskelbtini), 12x70 kalibro, graižtvinį šautuvą ANSCHUTZ 522, Nr. (duomenys neskelbtini), 22 LR kalibro, graižtvinį šautuvą ROSSLER TITAN 6, Nr. (duomenys neskelbtini), 3006 SPRINGFIELD kalibro, ir šaudmenis), privalėjo užtikrinti tinkamą šių ginklų laikymą nepažeisdama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų, tačiau ji šios savo pareigos nevykdė, todėl pagrįstai yra nubausta pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį.

12. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Įvertinus anksčiau aptartus duomenis daroma išvada, kad nėra pagrindo keisti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimą, todėl E. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimą nepakeistą ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.