- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- M1-704-522/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45095-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Nukentėjusysis
- G. J.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, R. J. ir jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,
uždarame teisiamajame posėdyje, naudojantis vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo techninėmis priemonėmis (ZOOM) ir teismo salėje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam ir deklaruojančiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, nevedusiam, registruotam Užimtumo tarnyboje, neteistam,
dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. J. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.
R. J. 2023-11-24, apie 04.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,07 prom. neblaivumas), savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su broliu G. J. metu, tyčia metė į jį keramikinę lėkštę, pataikė į dešinąją ranką, kuria G. J. užsidengė veidą, ir ranką sužalojo.
2. Be to, R. J. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
R. J. 2023-11-24, apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,03 prom. neblaivumas), paėmęs 5 litrų bakelį su benzinu, savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia virtuvės patalpoje išlaistė ir užpylė ant savęs ir savo brolio G. J. benziną, paėmė į rankas žiebtuvėlį ir grasino uždegti ir viską sudeginti, susprogdinti. Tokiais veiksmais, norėdamas įbauginti, grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, pavojingai psichologiškai veikė, kėlė baimę, sukūrė bauginančią aplinką ir tokiu būdu sudarė realų pagrindą G. J. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdyti.
3. R. J., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, teismo posėdyje parodė, kad nelabai ką apie įvykius atsimena, bet pripažįsta, kad tikriausiai atliko nurodytus veiksmus. Nemano, kad brolis galėjo jį apkalbėti. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis miegojo, stalas buvo nukritęs, gal ir jis tą stalą nuspyrė. Neatsimena, ar metė lėkštę į brolį. Dėl epizodo su benzinu irgi nepamena, nes buvo „stogas nuvažiavęs“. Pareigūnus jis išsikvietė pats, nes ant jo puolė čečėnai. Su broliu sugyvena gerai, santykiai normalūs, kartais broliškai apsižodžiauja. Nieko su broliu apie tuos įvykius jis nekalbėjo, nes neatsimena. Alkoholį vartoja saikingai. Nedažnai jam taip būna. Prieš 7 metus psichiatrinėje ligoninėje gulėjo, depresija buvo. Tuomet gydymas padėjo. Sutinka dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.
4. Nukentėjusysis G. J. teismo posėdžio metu parodė, kad R. J. yra jo brolis. Jis broliui pretenzijų neturi, būna gyvenime klaidų, jis nesuvokė ką daro. Kvailioti pradėjo, benziną (pusę kanistro) laistė po visą virtuvę, metė lėkštę į jį (G. J.), pataikė jam į pirštą. Nedažnai taip įvyksta. Benziną R. J. pylė, kai jis (G. J.) buvo lauke. Jam atėjus į namus, degėsių nebuvo, tik benzino smarvė. Dabar situacija normali, viskas gerai. Sugyventinė šiuo metu kartu su juo nebegyvena. Dabar brolio nebijo, viskas gerai su juo, vartoja vaistus. Gydymas turėjo jam (R. J.) teigiamos įtakos.
5. Ekspertė G. M. teismo posėdyje patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės 2024-03-12 – 2024-04-10 akte nurodytas aplinkybes ir parodė, kad išanalizavus pateiktą medicininę dokumentaciją, bylos medžiagą, pakalbėjus su pačiu R. J., atlikus jo psichikos būklės ištyrimus, psichologinį tyrimą, buvo nustatyta, kad jo elgesį 2023-11-24 padarytų veikų metu sąlygojo išsivystęs ūminis psichozinis sutrikimas, kurį sukėlė alkoholio vartojimas. Psichozinis sutrikimas pasireiškia mąstymo, emocijų sferų sutrikimais su iškreiptu realybės suvokimu ir psichomotoriniu sujaudinimu bei kritikos savo būklei ir elgesiui stoka. Buvo nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, psichozinis sutrikimas. Dėl savo psichikos būklės jis negalėjo suvokti savo veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. R. J. buvo nustatyta priklausomybė alkoholiui. Buvo nustatyta, kad jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei dalyvauti teismo posėdyje. R. J. buvo rekomenduota taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ir vienos veikos metu ir kitos veikos metu jis buvo nepakaltinamas.
6. Liudytoja N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra R. J. sugyventinė, kuri kartu su juo ir jo broliu G. J. gyvena viename name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023-11-24, apie 04.45 val., visi vartojo alkoholinius gėrimus. R. J. pasidarė labai agresyvus, pradėjo keikti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, metė į ją jos mobilaus ryšio telefoną. Nepataikęs pradėjo telefoną daužyti. Tada tarp G. J. ir R. J. kilus žodiniam konfliktui, pastarasis pradėjo ant žemės mėtyti įvairius indus. Į G. J. jis metė lėkštę ir pataikė jam į dešiniąją ranką. Iš rankos pradėjo tekėti kraujas. G. J. iškvietė policijos pareigūnus bei Greitąją medicininę pagalbą (toliau – ir GMP). Įvykio metu jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas, nuo savo sugyventinio nenukentėjo, pretenzijų jam jokių neturi. 2023-11-24, apie 14.00 val., R. J. grįžęs iš policijos (iš vakaro buvo kviesti policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje) atsivežė pakuotę (6 butelius) alkoholinio alaus, kurį trise išgėrė. Vėliau išgėrė dar 3 butelius degtinės. Vienu momentu pamatė pas R. J. rankoje 5 litrų talpos bakelį su geltonos spalvos skysčiu, kaip vėliau paaiškėjo benzinu, kitoje rankoje jis laikė žiebtuvėlį. R. J. benzino užpylė ant brolio, savęs ir, laistydamas namuose (virtuvės patalpoje) pasakė „aš jus padegsiu kartu su namu" ir bandė degti žiebtuvėlį. Ji išsigandusi norėjo išbėgti į lauką, bet R. J. jos nenorėjo išleisti. Tada G. J. su R. J. apsistumdė. Ji išbėgo į lauką. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, GMP, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (toliau – PGT). GMP R. J. išvežė jį į Naujosios Vilnios ligoninę. Išgertuvių metu jokių kalbų apie namo padegimą ar gaisrą nebuvo. Jokių kalbų apie padegimus iš jo nėra girdėjusi (I t., b. l. 86-89).
7. 2023-11-24 5.45-6.55 val. atlikta įvykio vietos (namo) apžiūra, užfiksuota sudaužytos lėkštės buvimo vieta (I t., b. l. 27-34).
8. 2023-11-24 18.32-19.33 val. atlikta įvykio vietos (namo) apžiūra, užfiksuotas apžiūrimame name apžiūros metu jaučiamas benzino kvapas (I t., b. l. 37-44).
9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Tautvydo Šikšnio tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023-11-24, apie 4.51 val.. dirbant kartu su vyr. tyrėju I. Vasilevskiu iš Vilniaus apskr. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo broliui prasidėjo agresijos priepuolis, viską daužo. Įvykio vietoje pranešėjas G. J. paaiškino, kad į namus grįžo jo neblaivus brolis R. J. ir pradėjo konfliktuoti. G. J. pamanė, kad broliui sutriko psichika, kadangi namuose jis pradėjo daužyti daiktus. Aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad R. J. metė keramikinę baltos spalvos lėkštę į brolį ir į jį pataikė bei taip sukėlė jam fizinį skausmą. Lėkštė nežymiai sužalojo G. J. ranką. Panaudojus alkoholio kiekio matuoklį R. J. nustatytas 2,07 prom. neblaivumas (I t., b. l. 45).
10. Asmens apžiūros metu užfiksuota, kad ant G. J. dešiniosios plaštakos matoma paviršinė žaizda (I t., b. l. 46-52).
11. Alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ 2023-11-24 05.22 val. nustatytas 2,07 prom. R. J. neblaivumas (I t., b. l. 96).
12. Alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ 2023-11-24 17.38 val. nustatytas 2,03 prom. R. J. neblaivumas (I t., b. l. 99).
13. Iš ROIK 0123000710983 išrašo matyti, kad 2023-11-24, apie 17.04 val., pranešėjas R. J. skambino į BPC ir teigė, kad jį kažkas užpuolė, tie asmenys šiuo metu namuose, ginkluoti, nori padegti namą, namą apipylė benzinu. Pranešėjas kalba keistai (I t., b. l. 8).
14. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023-12-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 nurodyta, kad R. J. diagnozuotas ūmus psichikos sutrikimas (psichozinis sutrikimas), siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (II t., b. l. 17).
15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės 2024-03-12 – 2024-04-10 akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. J. aptariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu konstatuojamas ūminis psichikos sutrikimas – psichozinis sutrikimas, sukeltas alkoholio vartojimo, dėl kurio jis negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Pagal savo psichikos būklę R. J. aptariamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu R. J. konstatuojamas alkoholio sindromas, dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. R. J. gali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklausiamas, bet apie inkriminuojamas veikas jis negali duoti išsamių parodymų dėl tuo metu buvusio laikino psichikos sutrikimo jis negali suprasti ir įsiminti reikšmingų bylai aplinkybių, šiuo metu jam konstatuojama (duomenys neskelbtini) – R. J. tik fragmentiškai pamena juridiškai reikšmingu laikotarpiu buvusius įvykius. Rekomenduojama R. J. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (II t., b. l. 46-51).
16. R. J. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir 145 straipsnio 1 dalį, nes jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikaltimai yra įrodyti nukentėjusiojo G. J. parodymais, liudytojos N. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniu pranešimu, 2023-11-24 įvykio vietos apžiūros protokolu, 2023-11-24 asmens apžiūros protokolu, alkoholio matuoklio duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
17. Teismas, įvertinęs ekspertizės akto duomenis ir ekspertės teisme duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad R. J., darydamas pirmiau nurodytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, sirgo ūminiu psichoziniu sutrikimu, kurį sukėlė alkoholio vartojimas. Dėl tokios savo psichikos sveikatos būklės R. J. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad R. J. dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, yra nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis).
18. BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.
19. Atsižvelgiant į ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas ir ekspertės G. M. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, įvertinus R. J. psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, padarytų veikų pobūdį ir jų pavojingumą bei asmens, padariusio įstatymo uždraustas veikas, socialinį pavojingumą, jo duotus parodymus teisiamajame posėdyje, taip pat siekiant užtikrinti paties R. J. tinkamą priežiūrą bei nukentėjusiojo G. J. interesus, kad panašūs įvykiai nepasikartotų, jam taikytina švelniausia priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 393 straipsnio 1 dalis, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).
20. Paskirdamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1, 2 dalys).
21. 2023-11-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato nutarimu R. J. paskirtos kardomosios priemonės (I t., b. l. 101-107, 109-112), nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos.
22. Daiktai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veiklai tirti ir nagrinėti: baltos spalvos dužusios keramikinės lėkštės šukės perduotos/paliktinos nukentėjusiajam G. J. (I t., b. l. 35-36).
23. Kadangi R. J. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, proceso išlaidos ir atlyginimas už advokato darbą iš nepakaltinamo asmens yra nepriteisiami ir yra atlygintini iš valstybės lėšų, kadangi nepakaltinamas asmuo nėra nuteistasis, todėl jam negali būti pritaikytos BPK 105 ir 106 straipsniuose numatytos taisyklės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti, kad R. J. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Baudžiamojoje byloje R. J. paskirtas kardomąsias priemones, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veiklai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos dužusios keramikinės lėkštės šukės, perduotos/paliekamos G. J..
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.