Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo parama“ skundą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių tauro televizoriai“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Insolvensa“, dėl 2015-06-17 kreditorių susirinkimo nutarimo dvyliktuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 1 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – LR ĮBĮ). LR ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.. LR ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Bankroto proceso teisėtumo kontrolė pavesta teismui, ji inter alia apima ir kreditorių susirinkimo priimamų sprendimų atitikties imperatyvioms LR ĮBĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms patikrinimą. Teismas įgyvendindamas šiuos savo įgaliojimus, t. y. nagrinėdamas skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, patikrina ar buvo laikytasi LR ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms LR ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).

Esant LR ĮBI 12 straipsnyje numatytoms sąlygoms, bankroto procedūros gali būti vykdomos ne teismo tvarka. Tokiu atveju teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (LR ĮBI 13 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti vykdant bankroto procedūras ne teismo tvarka, gali buti skundžiami teismui bendrąja tvarka (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-524/2010).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2015-03-16 BUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ kreditorių susirinkimas nutarė iškelti bankroto bylą BUAB „Šiaulių tauro televizoriai“, bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“. 2015-06-17 kreditorių susirinkime 12 darbotvarkės klausimu dėl informacijos apie įmonės bankroto procedūrų eigą teikimo tvarkos nustatymo, įmonės kreditoriai 71,64 procentų balsų dauguma pritarė administratoriaus siūlomam projektui ir patvirtino informacijos apie įmonės bankroto procedūrų eigą teikimo tvarką (8 b.l.). Patvirtintos tvarkos 6 punktas nustatė, kad „tais atvejais, kai kreditorius pareiškia norą gauti tam tikrus bankrutuojančios įmonės buhalterinės apskaitos, veiklos ar kitus ne su bankroto procesu susijusius dokumentus, administratorius privalo sudaryti sąlygas norą pareiškusiam kreditoriui susipažinti su norimais gauti dokumentais ir savo (kreditoriaus) sąskaita daryti norimų gauti dokumentų kopijas, vadovaujantis LR ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Kreditorius susipažįsta su dokumentais administratoriaus skirtoje patalpoje, atliekant antstoliui faktinių aplinkybių konstatavimą. Antstolio paslaugas apmoka kreditorius, kurio prašymu administratorius teikia dokumentus susipažinimui. Dokumentų susipažinimui atrinkimo, paruošimo, perdavimo - perėmimo ir gabenimo paslaugos apmokamos kreditorių nustatytais ir patvirtintais įkainiais. Ši nuostata netaikoma valstybinių institucijų (VMI, VSDFV ir kt. reikalavimams įvykdyti. Susipažinimui neteikiami dokumentai ir informacija, kuri susijusi su komercinių paslapčių (remiantis LR CK nuostatomis) ir asmens duomenų (remiantis LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis) paviešinimu bei atskleidimu.“ (15 b.l.). 2015-10-01 kreditorių susirinkimas 4 darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti AB „Lietuvos draudimas“ kreditorinio reikalavimo sumoje 41,97 Eur perleidimą UAB „Verslo parama“ ir patvirtinti UAB „Verslo parama“ kreditorinį reikalavimą 41,97 Eur sumai, AB „Lietuvos draudimas“ išbraukti iš BUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ kreditorių sąrašo (19-20 b.l.). Pareiškėja UAB „Verslo parama“ 2015-10-29 pateikė skundą dėl 2015-06-17 kreditorių susirinkime 12 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dėl informacijos apie įmonės bankroto procedūrų eiga teikimo tvarkos patvirtinimo panaikinimo, teigdama, jog skundžiamas nutarimas pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepagrįstai riboja kreditorių teisę gauti informaciją apie įmonės bankroto eigą.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamu atveju duomenų, jog buvo pažeistos skundžiamo nutarimo priėmimo procedūros byloje nėra, nei pareiškėja, nei kiti asmenys neginčija, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas laikantis LR ĮBĮ 24 straipsnyje reglamentuotos kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimo tvarkos, todėl teismas turi pagrindo išvadai, jog šis nutarimas buvo priimtas laikantis LR ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos.

Vertinant pareiškėjos skundo argumentų dėl informacijos teikimo tvarkos prieštaravimo kreditorių interesams, pagrįstumą, teismas pažymi, kad LR ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Pagal LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą bankroto administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Toks LR ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams (LR ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalis), o kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (LR ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, plati kompetencija spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus suteikta kreditorių susirinkimui, o ne pavieniams kreditoriams vadovaujantis vienu iš pagrindinių bankroto proceso principų - visų kreditorių lygiateisiškumu. Šio principo turinys pasireiškia tuo, kad visiems kreditoriams (nepriklausomai nuo jų turimo finansinio reikalavimo dydžio) turi būti užtikrintos vienodos galimybės dalyvauti kreditorių susirinkimuose, naudotis įstatymo suteiktomis kreditorių teisėmis bei prisiimti su įmonės bankroto procedūromis susijusius įsipareigojimus, taip pat vienodos galimybės gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Atsižvelgiant į išdėstyta darytina išvada, kad tuo atveju, jei priimtu kreditorių susirinkimo nutarimu yra pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas, tai toks nutarimas laikomas neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 straipsnis) bei iš esmės pažeidžiančiu kreditorių teises. Vadinasi, tokio pobūdžio nutarimas naikintinas dėl jo materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1160/2014).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju 2013-10-09 kreditorių surinkimo nutarimu patvirtintos informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarkos 6 punktas yra ydingas tuo aspektu, kad yra perteklinis ir, priešingai nei nurodo bankroto administratorius, neužtikrinantis bankrutuojančios įmonės duomenų konfidencialumo ir tikrumo. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – LR AĮ) nuostatomis, faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole; faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis; garso ar vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi (LR AĮ 23 straipsnio 1 dalis). Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų (LR AĮ 23 straipsnio 2 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos patvirtina, kad antstolis konstatuodamas faktines aplinkybes atlieka tik tam tikrų aplinkybių išsamų aprašymą, tačiau jis negali atlikti jokių kitų aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti įmonės duomenų konfidencialumą (vertinti kokie duomenys yra konfidencialūs, neleisti susipažinti su dokumentais, uždrausti juos kopijuoti ir kt.). Teismo vertinimu konkrečiu atveju būtent bankroto administratoriaus, kurio dispozicijoje yra įmonės dokumentai, pareiga yra įvertinti ir nustatyti kokia įmonės informacija yra konfidenciali bei spręsti ar yra pagrindas leisti kreditoriui su ja susipažinti (LR ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktas). Šiuo atveju antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas, kuomet nėra aiškiai ir apibrėžtai nustatyta kokie įmonės duomenys yra laikytini konfidencialiais, neatlieka jokios realios apsaugos funkcijos, ir yra sietinas tik su papildomomis finansinėmis išlaidomis, kurias kreditoriai patirtų siekdami susipažinti su įmonės dokumentais. Pažymėtina, kad aiškindamas informacijos savininko veiksmų, nukreiptų į jos apsaugą, kriterijų kasacinis teismas yra konstatavęs, kad protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą, inter alia, galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą. Pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Konkrečiu atveju teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad bankrutuojančios įmonės konfidencialios informacijos apsauga turėtų būti užtikrinama kitomis priemonėmis (pvz. patvirtinant komercinių paslapčių sąrašą, pasirašant konfidencialumo sutartis ir kt.), nes antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinamas tik kaip papildomas įkainis už informacijos gavimą, tačiau ne kaip apsaugos mechanizmas nuo konfidencialios informacijos panaudojimo. Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje yra pagrindo spręsti, kad bankroto administratorius nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir paaiškinimų, patvirtinančių, kad jo pasirinktas informacijos konfidencialumo bei tikrumo užtikrinimo būdas atitinka deklaruojamą tikslą – įmonės konfidencialių duomenų apsaugą.

Pareiškėjos nurodytus argumentus, kad didieji BUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ kreditoriai AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ bei bankroto administratorius yra suinteresuoti, jog kiti kreditoriai, informacijos susijusios su BUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ bankrotu lengvai negautų, teismas atmeta kaip neįrodytus, kadangi pareiškėja nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (LR CPK 178 straipsnis). Taip pat teismas nesutinka su bankroto administratoriaus pozicija, kad vieno kreditoriaus nuomonė negali būti priešpastatyta prieš daugumos kreditorių nuomonę, kadangi, kaip minėta, teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog visiems kreditoriams (nepriklausomai nuo jų turimo finansinio reikalavimo dydžio) turi būti užtikrintos vienodos galimybės dalyvauti kreditorių susirinkimuose, naudotis įstatymo suteiktomis kreditorių teisėmis bei prisiimti su įmonės bankroto procedūromis susijusius įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į nurodytą, bei siekiant užtikrinti tinkamą kreditorių interesų apsaugą, teismas pripažįsta, kad 2015-06-17 kreditorių susirinkimo 12 nutarimu patvirtintos informacijos teikimo tvarkos 6 punktas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, yra perteklinis, neužtikrinantis bankroto administratoriaus nurodyto tikslo – užtikrinti įmonės konfidencialių duomenų apsaugą bei iš esmės pažeidžiantis kreditorių teises. Remiantis tuo, kad pareiškėja nors ir pareiškė reikalavimą panaikinti 2015-06-17 kreditorių susirinkimo nutarimą dvyliktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta informacijos teikimo tvarka visa apimtimi, tačiau iš pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėja iš esmės ginčija tik vieną (šeštą) iš aštuonių informacijos teikimo tvarkos punktų bei jokių argumentų dėl kitų punktų nepagrįstumo nenurodo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti 2015-06-17 kreditorių susirinkimo nutarimą 12-uoju darbotvarkės klausimu tik dalyje dėl informacijos teikimo tvarkos 6 punkto patvirtinimo, šį klausimą perduodant kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsniu, 12 straipsniu, 13 straipsniu, 23 straipsniu, 24 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos UAB „Verslo parama“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2015-06-17 BUAB „Šiaulių tauro televizoriai“ kreditorių susirinkimo nutarimą 12-uoju darbotvarkės klausimu dalyje dėl informacijos teikimo tvarkos 6 punkto patvirtinimo ir šį klausimą perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.