- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-602-343/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00448-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Gintautas Koriaginas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- J. K., P. K.
- Atsakovas
- V. Š., P. T.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Gintaras Platūkis
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų V. Š. ir P. T. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-779-384/2009 pagal ieškovų J. K., P. K. ieškinį atsakovams V. Š., P. T. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 2-4) ieškovai prašė priteisti iš atsakovų solidariai 7121,40 Lt žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė nuosavybės teise valdantys 3,08 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. gruodžio mėnesį atvykus apžiūrėti sklypą, paaiškėjo, jog be ieškovų žinios yra iškirsta 0,24 ha miško - 16 eglių, 15 ąžuolų, 3 uosiai, 7 beržai, 24 drebulės, 3 baltalksniai (iš viso 54,78 m³ medienos). Ieškovams kreipusis į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad mišką iškirto atsakovas P. T., kurį tai daryti įgaliojo atsakovas V. Š., manęs, jog miškas patenka į jam priklausantį žemės sklypą. Nenustačius atsakovų veikoje subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Sklypo dalis, kurioje kirsti medžiai, atsakovui V. Š. niekada nepriklausė, sklypo riba sutampa su grioviu, kuris laikytinas aiškiu riboženkliu. Neteisėtai kertant mišką ieškovams padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 42) atsakovas P. T. prašė ieškinį atmesti ir nurodė užsiimantis miško kirtimu, jo išvežimu ir medienos paruošimu. Kirtimo darbus atsakovas atliko atsakovo V. Š. pavedimu, remdamasis jam išduotu leidimu kirsti mišką, Miško tvarkos projektu, medžiai buvo kertami atsakovui V. Š. priklausančio sklypo ribose, todėl nurodė laikantis save netinkamu atsakovu byloje.
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 43-44) atsakovas V. Š. prašė ieškinį atmesti ir nurodė (duomenys neskelbtini) turintis 17,2 ha privatų mišką, kurio dalį nusprendė iškirsti ir dėl kirtimo 2008 m. rugpjūčio mėnesį susitarė su atsakovu P. T., pateikė jam leidimą kirsti mišką, aprodė numatytą kirsti 5,1 ha miško plotą, kirtimo ribas ir kirstinus medžius. Medžiai buvo iškirsti atsakovui priklausančiame sklype, vadovaujantis Miškotvarkos projekto byloje esančiais planais ir sklypo ribas žyminčiais betoniniais riboženkliais. Ieškovų nurodytas griovys planuose nepažymėtas, todėl riboženkliu nelaikytinas. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovų nurodyta žalos suma tesudarė 3439,98 Lt, tuo tarpu ieškinyje jau nurodoma daugiau nei dvigubai didesnė suma.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu (b.l. 154-157) ieškinį patenkino, priteisė ieškovams iš atsakovų solidariai 7121,40 Lt turtinei žalai atlyginti, 1824Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovų solidariai 33 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovams ir atsakovui V. Š. priklausantys žemės sklypai ribojasi, atsakovai pripažino atlikę miško kirtimą, ginčijo tik kirtimo vietos priklausomybę. Aplinkybę, jog dalis kirtimo darbų buvo atlikta ieškovams priklausančiame sklype patvirtino specialiai šiam tikslui sudaryta komisija. Sklypų ribas aiškiai atskyrė ne tik riboženkliai, bet ir miškų branda, kadangi ieškovams priklausantis miškas yra žymiai brandesnis. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojais kviesti komisijos nariai. Atlikti kirtimo darbai nebuvo suderinti su gretimų sklypų savininkais, nepatikslinus sklypų ribų, iškirsta ir dalis dar vienam gretimą sklypą valdančiam asmeniui priklausančio miško, kuriam žala buvo atlyginta geranoriškai. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad leidimas kirsti buvo išduotas nebrandžiam miškui, koks ir buvo atsakovui V. Š. priklausančiame sklype, todėl dalis medžių iškirsta neteisėtai, už tai atsakovui P. T. skirta administracinė nuobauda. Teismui taip pat nekilo abejonių dėl ieškovų pateikto patirtos žalos apskaičiavimo pagrįstumo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 162-165) atsakovas V. Š. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, jog buvo iškirsta dalis ieškovams priklausančio miško, paremta tik ieškovams palankiais liudytojų parodymais bei ieškovų pateiktu miškotvarkos projektu, neįvertinus atitinkamo atsakovo pateikto projekto, taip pat oficialiu įrodymu laikytino atsakovo žemės sklypo plano, nepasisakius dėl jų pagrįstumo. Atsakovo pateiktų įrodymų įrodomoji galia yra didesnė, nei ieškovų pateikto 2009 m. kovo 4 d. patikrinimo akto. Teismo išvada, jog atsakovas turėjo vadovautis gretimai esančio sklypo, priklausančio A. R., riboženkliu, niekuo nesusijęs su byloje nagrinėjamu ginču. Tas pats pasakytina ir apie argumentą, jog kirtimo plotis buvo 209 m. Koks bebūtų kirtimo plotis, ieškovams priklausančio sklypo plotis toje vietoje yra 200 m., todėl platesnis kirtimas niekaip nesusijęs su jų teisėmis ar teisėtais interesais. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad trečiuoju asmeniu į bylą nebuvo įtrauktas Valstybinis miško institutas, kurio parengtų dokumentų duomenimis vadovavosi atsakovas ir jų teisingumą ginčijo ieškovai. Nustatydamas žalos dydį teismas nesirėmė pačių ieškovų pateiktu biržės taksavimo lapu, kuriame nurodyta 3671,33 Lt medienos kaina. Teismas neteisingai taikė Vyriausybės nustatytą tvarką žalos dydžiui apskaičiuoti, nenustatė, kiek medžių buvo augančių, kiek iš jų buvo sausuoliai, koks buvo nukirstų medžių skersmuo. Teismas nepagrįstai taikė 1,3 koeficientą žalos dydžiui apskaičiuoti, kadangi jis taikomas tik neteisėta veika aplinkai padarytai žalai apskaičiuoti.
Apeliaciniu skundu (b.l. 166-169) atsakovas P. T. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, pakartodamas visus atsakovo V. Š. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, papildomai nurodo, kad 2009 m. kovo 4 d. komisijos patikrinimo aktas yra nepasirašytas, todėl negalėjo būti vertinamas kaip įrodymas. Be to, kaip matyti iš akto turinio, komisija jokių matavimų neatliko, tik, remdamasi jokiuose planuose nepažymėtais kriterijais, konstatavo, jog riba tarp sklypų yra aiškiai matoma. Jeigu komisija būtų atlikusi atsakovui priklausančio sklypo matavimus, būtų akivaizdu, jog kirtimas atliktas būtent atsakovui priklausančiame sklype. Kadangi patikrinimas atliktas šališkai, komisijos narių, kaip liudytojų, parodymai taip pat kelia abejonių. Kadangi pareiga įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą tenka ieškovams, jiems atsisakius atlikti sklypų geodezinius matavimus, jų reikalavimas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 177-179) ieškovai prašo skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, įvertino ne tik ieškovų, bet ir atsakovo V. Š. pateiktus planus. Nors ginčo sklypus sieja 200 m riba, dėl kirtimo vykdymo įstrižu kampu ši riba prailgėjo iki 209 m. ieškovams priklausančio sklypo ribose, o ne gretimo sklypo sąskaita, todėl šis pirmosios instancijos teismo argumentas, skirtingai nei nurodo atsakovai, tiesiogiai susijęs su ieškovų teisėmis ir jų reiškiamo reikalavimo pagrįstumu. Atmestinas ir atsakovų argumentas dėl ieškovų atsisakymo atlikti geodezinius matavimus. Ieškovai teismui pateikė žemės sklypo naudojimo tvarką, prie kurios pridėti ir licencijuotos bendrovės atlikti geodeziniai matavimai, atitinkantys žemės sklypo planą. Visi šie duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo V. Š. nurodyti betoniniai riboženkliai nustato gretimo sklypo ribas ir nėra susiję su ribos tarp ginčo sklypų nustatymu, todėl atmestinas apeliacinių skundų argumentas, jog teismas neįvertino pastatytų riboženklių egzistavimo fakto. Atmestini ir argumentai dėl netinkamo žalos dydžio apskaičiavimo. Žalos dydis buvo apskaičiuotas laikantis privalomai taikytino teisės akto reikalavimų. Kadangi teisme nebuvo reiškiami reikalavimai dėl Valstybinio miškotvarkos instituto išduotų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, ši institucija neturėjo būti traukiama į bylą dalyvaujančiu asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimas naikintinas, klausimas išspręstinas iš esmės, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikęs ir aiškinęs įrodinėjimo tvarką reglamentuojančias proceso teisės normas bei civilinės atsakomybės taikymo sąlygas reglamentuojančias materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą, todėl naikintiną sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas vienintelis materialus teisinis reikalavimas dėl civilinės atsakomybės atsakovų atžvilgiu taikymo. Tokio pobūdžio ginčo ribas sudaro įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti - asmens neteisėtų veiksmų, patirtos žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltės (CK 6.246-6.249 str.) - egzistavimo įvertinimas. Kadangi neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė yra preziumuojama, ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą. Byloje nėra ginčijamas konkretus atliktas veiksmas - medžių iškirtimo faktas. Ginčas kyla dėl šio veiksmo teisėtumo ir ieškovų patirtos žalos realumo. Šias būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ieškovai sieja su tuo, jog atsakovai iškirto medžius, augusius ieškovams priklausiusiame žemės sklype. Norint nustatyti šias faktines aplinkybes, būtina žinoti tikslias šalims priklausančių sklypų ribas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys dėl sklypų ribų nesutaria. Teisės aktų reikalavimus atitinkančių, nustatyta tvarka patvirtintų geodezinių matavimų dokumentų, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą dėl žemės sklypų ribų, į bylą ieškovai nepateikė. Net ir apeliacinės instancijos teismui atidėjus bylos nagrinėjimą, suteikiant šalims galimybę pasirūpinti dokumentais, kuriuose būtų nustatytos oficialios žemės sklypų ribos, tokių dokumentų dėl tarpusavio nesutarimų šalys teismui nepateikė. Vadovaujantis CK 4.45 str. 1 d., ginčai dėl sklypų ribų sprendžiami teismine tvarka, atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Nors šalys į bylą pateikė įvairių įrodymų, susijusių su konkrečių sklypų ribų nustatymu, reikalavimo teismine tvarka nustatyti sklypų ribas nei šioje civilinėje byloje, nei savarankiškame civiliniame procese jos nepareiškė. Nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, kaip minėta, nėra susijęs su žemės sklypų ribų nustatymu, byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo ginčijamame sprendime pasisakydamas dėl įrodymų, susijusių su sklypų ribų nustatymu, akivaizdžiai nukrypo nuo bylos esmės. Tik nustačius konkrečias žemės sklypų ribas būtų galima įvertinti ieškovų pareikšto ieškinio argumentų, jog atsakovai medžius kirto ieškovams priklausančiame žemės sklype, jog dėl atsakovų veiksmų ieškovai patyrė žalą, pagrįstumą. Ieškovams nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų neginčijamas žemės sklypų ribas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovai neįvykdė CPK 12, 178 str. nustatytos pareigos įrodyti teisme reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį patenkino nepagrįstai, todėl apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, klausimas spręstinas iš esmės, ieškinys atmestinas. Kartu teisėjų kolegija atkreipia šalių dėmesį į tai, jog šio sprendimo priėmimas neužkerta kelio ieškovams teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu po to, kai bus išspręstas šalių ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo.
Apeliacinius skundus patenkinus iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinas atsakovo V. Š. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas (b.l. 142) - po 350 Lt atsakovui V. Š., atsakovų paduodant apeliacinius skundus sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 161, 172) - po 107 Lt atsakovams V. Š. ir P. T., atsakovo V. Š. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas (b.l. 187) - po 400 Lt atsakovui V. Š.. Iš viso ieškovai atsakovui V. Š. privalo atlyginti po 857 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui P. T. - po 107 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš ieškovų valstybei priteistina po 28,32 Lt teismų patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinius skundus patenkinti.
Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą.
Priimti naują sprendimą, ieškovų ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ir P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)) po 857 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis litus) atsakovui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš ieškovų J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ir P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)) po 107 Lt (šimtą septynis litus) atsakovui P. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš ieškovų J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ir P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)) po 28,32 Lt (dvidešimt aštuonis litus 32 ct) valstybei teismų patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.