Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-337/2011

Teisėjas Donatas Jatužis Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00492-2010-9

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gegužės 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-17 nuosprendžio, kuriuo M. N. nuteistas:

- pagal BK 178 str. 1 d. (V. S. turto vagystė) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 302 str. 1 d. (V. S. dokumentų pagrobimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 (trims) metams;

- pagal BK 214 str. 1 d. (V. S. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų įgijimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 (trims) metams;

- pagal BK 215 str. 1 d. (V. S. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 (trims) metams;

- pagal BK 182 str. 1 d. (V. S. turto įgijimas apgaule) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. šios bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, ir M. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Be to, iš M. N. priteista 16, 70 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei, bei iš M. N. ir Š. G. solidariai priteista: 2300 Lt V. S., o Š. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimą išieškoti iš kaltinamojo motinos J. G. iki Š. G. sulauks pilnametystės.

Asmens kratos metu iš M. N. paimti pinigai – 10 Lt, automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automagnetolos „Sony“, „Alpine“, konfiskuotos paimant valstybės nuosavybėn.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas ir Š. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- kartu su Š. G. 2010 m. nuo gegužės 3 d. 24 val. iki gegužės 4 d. 1 val., veikdami bendrininkų grupėje, iš nerakinto automobilio „Audi A6“ valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie Prekybos g. 5 namo, Panevėžyje, pagrobė svetimą, V. S. priklausantį turtą už 2652 Lt: magnetolą „Pioneer“ už 200 Lt, juodos spalvos vyrišką rankinę už 100 Lt, pinigus 810 Lt, vyrišką striukę už 20 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700“ su SIM kortele už 250 Lt, automobilio „Volvo“ valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį už 150 Lt, 3 raktus nuo buto durų spynų užraktų už 60 Lt, 2 raktus nuo degalų bako pakabinamos spynelės už 12 Lt, raktą nuo sandėlio durų spynos užrakto už 30 Lt, automobilio „Audi A6“ valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) užvedimo spynelės raktelį su gamykliniu signalizacijos pulteliu ir mobilaizerio plokštele už 1 000 Lt, sportinį krepšį už 20 Lt, dokumentus: Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. 11579831, vairuotojo pažymėjimą Nr. JG 069570, hidromanipuliatoriaus – operatoriaus pažymėjimą Nr. 137486, automobilio „Audi A6“, valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini), atitikties pažymėjimą, išduotus V. S. vardu, automobilio „Volvo“ valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros taloną Nr. 800-0003123, „Volvo“ transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės „Narko“ valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Ūkio banko“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. vardu, šios mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą;

- kartu su Š. G., turėdami tikslą panaudojus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę apgaule savo ir M. N. naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, esančius banko kortelės „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, paėmė minėtą kortelę iš bendrininko M. N. ir panaudodamas šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra V. S., neteisėtai inicijavo ir atliko 3 finansines operacijas ir šitaip apgaulės būdu įgijo svetimą, V. S. priklausantį turtą - 900 Lt, o būtent: 2010 m. gegužės 4 d. AB „Swedbank“ bankomate H019, esančiame Panevėžyje, Jakšto g. 6, 1.49 val. įgijo 200 Lt, 1.50 val. įgijo 500 Lt, 1.51 val. įgijo 200 Lt.

Nuteistasis M. N. apeliaciniu skundu nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-17 nuosprendžiu ir iš skundo turinio matyti, kad prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pažymi, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai, paaiškino nusikaltimų padarymo priežastis bei nurodė jų darymo aplinkybes, dėl padarytų nusikaltimų gailisi. Apelianto teigimu, jis pats į automobilį nelindo ir jokių daiktų iš ten neėmė, bet matė, kaip tai darė Š. G., kuris paskui pas jį, M. N., pasidėjo iš automobilio paimtus daiktus. Š. G. dar jo paprašė palydėti iki bankomato. Jis Š. G. šiek tiek palydėjo, bet stovėjo kažkur 100 metrų iki bankomato. Po to nuo bankomato atėjęs Š. G. padavė jam pinigus, kuriuos jie abu kitą dieną išleido automobiliui pirkti ir jo gimtadieniui. Nurodo, kad iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje, būdamas laisvėje stengėsi įsidarbinti ir nedaryti naujų nusikaltimų, iš savivaldybės gaudavo socialinę pašalpą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai kvalifikavo nuteistojo M. N. nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir paskyrė teisingą bausmę.

Apeliantas skunde dėsto prieštaringus teiginius – teigia kaltu prisipažįstantis visiškai bei tuo pačiu nurodo pats į automobilį nelindęs ir jokių daiktų iš ten neėmęs. Byloje esančių įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi paties M. N., kito nuteistojo Š. G. parodymais, jų parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, įvykio vietos apžiūrų protokolais, specialisto išvadomis bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo M. N. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, apeliantui baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Nuteistasis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu teismo paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeidžiant materialinės teisės normų, parinko ir paskyrė apeliantui M. N. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei subendrintą bausmę, todėl minėtas jo prašymas netenkintinas. Nuteistajam M. N. bausmės pagal visus jam inkriminuotus baudžiamojo įstatymo straipsnius paskirtos sankcijų ribose, nepažeidžiant BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo sušvelninti jam paskirtų bausmių. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui M. N. bausmes, įvertino BK 54 straipsnių 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, padarymo motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadijas (padaryti penki baigti, tyčiniai nusikaltimai, trys kurių – apysunkiai bei du – nesunkūs), kaltininko asmenybę (M. N. yra teistas ir turi neišnykusį teistumą, administracine tvarka baustas, nesimokantis, nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas patenkinamai), taip pat atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, bei nurodė bausmės skyrimo motyvus. Įvertinusi šias bei kitas skiriant bausmę reikšmingas bylos aplinkybes kolegija konstatuoja, M. N. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra artimos BK straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams, taip pat ir subendrintą bausmę pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Skunde apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, kad jis stengėsi įsidarbinti, buvo registruotas darbo biržoje, gavo pašalpą minėtos išvados nepaneigia. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui M. N. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.

Apeliantas tvirtina, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau šis nuteistojo teiginys nepagrįstas. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Tokių aplinkybių visumos byloje nėra. Priešingai, M. N. ikiteisminio tyrimo metu išsakė kelias nusikalstamų veikų versijas, jo prisipažinimas bei reiškiamas gailestis buvo tik formalus ir teismas tai tinkamai įvertino bei pagrįstai konstatavo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.