Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Juozapo Surblio ir Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. P. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nustatyta tvarka šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityta pagal 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžius atlikta bausmė bei sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. balandžio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nustatyta tvarka šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 5 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2009 m. spalio 20 d., į bausmės laiką įskaityta pagal 2008 m. spalio 9 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. ir R. P. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2007 m. birželio 28 d. apie 16.37 val. UAB „Paslaugų tiekimo centro statyboms“ patalpose, esančiose Priestočio g. l, Klaipėdoje, apgaule, iš anksto žinodami, kad už išnuomotą vibroplokštę nuomos mokesčio nemokės, o išnuomota vibroplokštė bus parduota kitiems asmenims, V. P. pateikus savo asmens tapatybės kortelę, išsinuomojo 8600 Lt vertės benzininę vibroplokštę „AMMANN Honda 5,5 l“, kurią R. P. tą pačią dieną pardavė A. A..

Teismas, į V. P. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką neįskaitydamas laikino sulaikymo ir suėmimo laiko nuo 2007 m. liepos 24 d. iki 2007m. lapkričio 26 d., taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. nuo 2007 m. liepos 24 d. iki 2007 m. lapkričio 26 d. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas. BPK 140 str. 9 d. įtvirtinta nuostata, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. BK 66 str. numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Vadovaujantis šiomis BPK ir BK nuostatomis, į V. P. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką turėjo būti įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. liepos 24 d. iki 2007m. lapkričio 26 d.

Teismas, nurodydamas, kad V. P. bausmės pradžia skaitoma nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikdamas nepakeistą kardomąją priemonę -suėmimą ir į bausmės laiką įskaitydamas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. balandžio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus. BPK 335 str. nurodyta, kad vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Tokia BPK nuostata suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas taip pat turi būti skaičiuojamas tik nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o ne nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Todėl teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turėjo nurodyti, kad V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama ne nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismui nurodžius, kad V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaitoma nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikus nepakeistą kardomąją priemonę suėmimą ir į bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. balandžio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, susidarė situacija, kad nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra skaičiuojamas ir V. P. skirtos laisvės atėmimo bausmės laikas, ir suėmimo laikas. Šis suėmimo laikas nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo turės būti įskaitytas į V. P. bausmės laiką, taigi faktiškai viena laisvės atėmimo/suėmimo diena bus prilyginta dviem laisvės atėmimo dienom - laikas nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo į V. P. bausmę bus įskaitytas du kartus. Tokia situacija visiškai nepagrįstai žymiai sumažintų V. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turėtų būti nurodyta, kad V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama ne nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tokiu būdu į V. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę būtų įskaitomas suėmimo laikas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o po nuosprendžio įsiteisėjimo būtų skaičiuojama paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, R. P. pagal BK 182 str. 1 d. paskirtą 2 m. laisvės atėmimo bausmę subendrindamas su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 metams, R. P. paskyrė aiškiai per švelnią savo dydžiu, tai yra neteisingą bausmę. BK 54 str. 2 d. nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad į šias aplinkybes teismas turi atsižvelgti ne tik skirdamas bausmę už atskirą nusikalstamą veiką, bet ir bendrindamas paskirtas bausmes - parinkdamas visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą, bausmes bendrinant dalinio sudėjimo būdu nusprendžiant, kokio dydžio švelnesnių bausmių dalys turi būti pridedamos prie griežčiausios bausmės. Teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę R. P., pasirinko dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir prie 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo 5 mėnesius laisvės atėmimo, nors R. P. pagal BK 182 str. 1 d. buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Ypatingas dėmesys parenkant bausmių sudėjimo būdą ir nusprendžiant, kokio dydžio švelnesnės bausmės dalis turi būti pridedama prie griežčiausios bausmės, turėjo būti skirtas R. P. asmenybei. R. P. skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu buvo pakankamai jauno amžiaus, vos 27 metų, tačiau šiuo nuosprendžiu jis buvo nuteistas jau aštuntą kartą. Pirmą kartą R. P. buvo nuteistas 2001 metais, o jau po dvejų metų jis tapo recidyvistu. Per pastaruosius aštuonerius savo gyvenimo metus R. P. buvo nuteistas už keliolika vagysčių, nesunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą ir sukčiavimą, beveik visais atvejais jam buvo paskirtos pakankamai griežtos ir realios laisvės atėmimo bausmės, ir tik vieną kartą buvo paskirta arešto bausmė. Atlikęs jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes ir išėjęs į laisvę, R. P. netrukus ir vėl grįždavo į teisiamųjų suolą, iš kur būdavo pasiunčiamas atlikti naujai paskirtų laisvės atėmimo bausmių. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. P. jokių išvadų dėl savo elgesio iš teistumų nedaro, nėra linkęs pasitaisyti, nesiruošia keisti savo gyveninio būdo, lėšų pragyvenimui įgydamas nusikalstamu būdu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad siekiant BK 41 str. numatytų bausmės tikslų - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, prie 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu R. P. paskirtos 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės turėtų būti pridėta visa ar bent žymiai didesnė dalis 2 metų laisvės atėmimo bausmės, kuri skundžiamu nuosprendžiu R. P. buvo paskirta pagal BK 182 str. 1 d. Teismas, nurodydamas, kad R. P. bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus. BPK 335 str. nurodyta, kad vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Tokia BPK nuostata suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas taip pat turi būti skaičiuojamas tik nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o ne nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Todėl teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turėjo nurodyti, kad R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama ne nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismo posėdyje prokuroras prašė patenkinti prokuroro apeliacinį skundą bei iš dalies patenkinti nuteistojo V. P. apeliacinį skundą. Nuteistasis V. P. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo V. P. apeliacinį skundą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis R. P. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o R. P. išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Šioje byloje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nėra gautas nuteistojo R. P. apeliacinis skundas. Prokuroro ir nuteistojo V. P. apeliaciniuose skunduose nuteistųjų V. P. ir R. P. kaltės bei veikos kvalifikavimo klausimai nėra kvestionuojami, todėl nuteistojo R. P. atsikirtime (teisme gautas 2009-12-08) į prokuroro apeliacinį skundą bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareikštas prašymas jį išteisinti apeliacine tvarka nenagrinėjamas.

Nuteistasis V. P. yra recidyvistas, pagal byloje esančią medžiagą oficialiai nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ne kartą realiai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, naują nesunkų tyčinį savanaudišką nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumams už ankstesnes nusikalstamas veikas, po šio nusikaltimo padarė dar dvi tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžiais. Tokiu savo elgesiu V. P. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl apylinkės teismas už naują tyčinį savanaudišką nusikaltimą pagrįstai skyrė V. P. griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Paskirdamas nuteistajam V. P. už tyčinį nesunkų nusikaltimą didesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybę (recidyvistas, sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas, nekeičia gyvenimo būdo, niekur nedirba), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, į dalinį kaltės prisipažinimą bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Kolegija negali sutikti su nuteistojo V. P. teiginiu, jog jis pilnai prisipažino nusikaltęs. Nors per pirminę apklausą 2007 m. liepos 25 d. V. P. prisipažino nusikaltęs, tačiau nuslėpė, kad šį nusikaltimą padarė kartu su R. P.. 2007 m. rugsėjo 7 d. apklausos metu V. P. jau prisipažino, kad nusikaltimą padarė kartu su R. P., tačiau 2008 m. spalio 2 d. ir 2009 m. sausio 19 d. apklausų metu nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 7 d. duoti parodymai yra neteisingi, o nusikaltimą jis padarė vienas. Apylinkės teisme V. P. taip pat parodė, kad nusikaltimą padarė vienas. Akivaizdu, kad nuslėpdamas reikšmingas nusikaltimo aplinkybes ir kaitaliodamas parodymus, V. P. nebuvo nuoširdus, todėl apylinkės teismas, nustatęs, jog nusikaltimą V. P. padarė bendrininkų grupe su R. P., pagrįstai nepripažino V. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino nusikaltęs. Taigi teismas, skirdamas V. P. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už naują nusikaltimą rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu.

Tuo tarpu prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo V. P. paskirtų bausmių bendrinimo yra pagrįsti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas už 2008 m. balandžio 22 d. padarytą veiką pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. 40 parų arešto, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo momento.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas už 2008 m. gegužės 5 d. padarytą veiką pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. gegužės 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi V. P. 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nustatyta tvarka subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008 m. liepos 17 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. liepos 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi BVK 157 str. tvarka V. P. 2008 m. gruodžio 11 d. lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikęs dalies 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paskirtos subendrintos bausmės.

Skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas už 2007 m. birželio 28 d. padarytą veiką pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nustatyta tvarka šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityta pagal 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžius atlikta bausmė bei sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. balandžio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, padarė akivaizdžių klaidų. Pirma, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nustatyta tvarka bendrino ne su 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, kuria BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nustatyta tvarka V. P. 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės jau yra subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausme, kaip to reikalauja formuojama teismų praktika, o su atskiromis 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Antra, nurodydamas, jog anksčiau minėtas bausmes bendrina BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nustatyta tvarka dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nepridėjo nei vienos dienos ankstesnių bausmių, nors į galutinės bausmės laiką įskaitė atliktą šių bausmių dalį.

Apeliacinės instancijos teismas ištaiso šias pirmosios instancijos teismo baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas. Skirdama naują subendrintą bausmę V. P., kolegija pirmiausia atsižvelgia į tai, jog 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi V. P. 2008 m. balandžio 28 d. ir 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžiais paskirtos už nusikalstamas veikas bausmės jau yra subendrintos, ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiai. Antra, spręsdama, kokią šios bausmės dalį pridėti prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, kolegija, sutikdama su prokuroro nuomone, jog į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes teismas turi atsižvelgti ne tik skirdamas bausmę už atskirą nusikalstamą veiką, bet ir bendrindamas paskirtas bausmes, atsižvelgia į tai, kad (kaip jau aptarta) pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės V. P. skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir paskyrė didesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, ir laiko galimu bei tikslingu, taikant tuos pačius vertinimo kriterijus, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti didžiąją 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paskirtos bausmės dalį. Taigi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė bendrinama dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi BK 63 str. nustatyta tvarka subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nustatant subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, skiriant ją atlikti pataisos namuose.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Kaip minėta, ankstesniais nuosprendžiais V. P. paskirtos bausmės 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi jau yra subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Jeigu visos bausmės būtų skirtos ir bendrintos vienu nuosprendžiu, būtų laikomąsi teismų praktikoje įtvirtintos nuostatos, jog BK 63 str. nustatyta tvarka bausmės paprastai yra bendrinamos vienu etapu, t. y. konkrečiu aptariamu atveju - vienu iš dviejų galimų būdų: dalinio sudėjimo arba visiško sudėjimo būdu. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirta už atskirą nusikaltimą bausmė bendrinama su jau subendrinta bausme, kuri nustatyta, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, tokiu pat principu turi būti bendrinama ir naujai paskirta bausmė. Todėl prokuroro apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas antrąjį bausmių bendrinimą atlikti visiško bausmių sudėjimo principu yra nepriimtinas, bausmės V. P. bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu (remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, analogiškai šis klausimas toliau bus sprendžiamas ir bendrinant bausmes R. P.).

Nors kolegija ir sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, jog apylinkės teismas, nuosprendžiu nustatydamas V. P. laisvės atėmimo bausmės pradžią nuo nuospendžio paskelbimo dienos, o į bausmės laiką įskaitydamas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. balandžio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įnešė painiavos, tačiau negali sutikti su prokuroro samprotavimais, jog BPK 335 str. nuostatos suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kolegija pažymi, kad, priešingai nei mano prokuroras, realios laisvės atėmimo bausmės pradžia sietina ne su nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o su faktiškai pradedamos atlikti bausmės diena. Šią išvadą akivaizdžiai patvirtina tokia situacija, kai nuosprendžiu paskiriama reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau iki nuosprenžio įsiteisėjimo nepaskiriama kardomoji priemonė suėmimas, todėl šiuo atveju bausmės pradžia nustatoma nuo faktinio nuteisto asmens sulaikymo dienos, o ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BK 64 str. nustatyta tvarka subendrintos bausmės pradžia taip pat negali būti nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi BK 64 str. nuostatos reikalauja pirmiausia nustatyti ankstesnės bausmės neatliktą dalį nuosprendžio paskelbimo dieną ir tik po to ją bendrinti su nauja bausme, o iš to seka, kad naujos subendrintos bausmės pradžia turi būti nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Įvairūs bausmės pradžios nustatymo variantai galimi ir BK 63 str. nustatyta tvarka subendrintos bausmės atveju. Kita vertus, bylose, kuriose dar iki nuosprendžio paskelbimo nuteistajam būna paskirta kardomoji priemonė suėmimas arba ši kardomoji priemonė paskiriama nuosprendžio paskelbimo dieną ir nuteistasis suimamas teismo salėje bei abiem atvejais nepertraukiamai laikomas suimtas iki nuospendžio įsiteisėjimo dienos, pirmosios instancijos teismai praktikoje dažnai naudoja ir prokuroro nurodytą konstrukciją, kai bausmės pradžia nustatoma nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o į bausmės laiką įskaitomas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo sulaikymo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ši konstrukcija yra iš principo teisinga, tačiau pernelyg griozdiška ir reikalaujanti papildomų skaičiavimų, todėl kolegijos nuomone, minėtais atvejais aiškumo dėlei tikslingiausia būtų nustatyti konkrečią bausmės pradžios dieną, kuri sutaptų su pirma nepertraukiamo buvimo suėmime diena, o BK 63 str. nustatyta tvarka subendrintos bausmės atveju – ir galimai, esant tam tikrom aplinkybėm, ankstesnės bausmės atlikimo pradžios diena. Taigi universalių taisyklių, kaip nustatyti laisvės atėmimo bausmės pradžią, nėra, tai priklauso nuo konkrečių tam reikšmingų bylos aplinkybių. Svarbiausia, kad bausmės pradžia būtų nustatyta teisingai ir būtų aiški ne tik nuteistajam, bet ir nuosprendį vykdančiai institucijai, o ją nustatant būtų atsižvelgta į BK 63 str. 9 d. ir BK 66 str. nuostatas.

Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjant bylą teisme V. P. 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas, vykdant šią nutartį jis buvo laikinai sulaikytas 2009 m. balandžio 25 d., 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatytas 3 menėsių suėmimo terminas, šis terminas 2009 m. birželio 17 d. nutartimi pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009 m. liepos 27 d., skundžiamu 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžiu jam paskirta kardomoji priemonė palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taigi V. P. nuo 2009 m. balandžio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo faktiškai atlikinėjo jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl kolegija, vengiant anksčiau aptartos griozdiškos formuluotės skaičiuojant bausmės laiką, V. P. galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžią nustato nuo 2009 m. balandžio 25 d.

Taip pat kolegija, šioje dalyje laikydama pagrįstu ir nuteistojo V. P. apeliacinį skundą, ištaiso akivaizdžią pirmosios instancijos klaidą ir į bausmės laiką įskaito V. P. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. liepos 24 d. (laikino sulaikymo diena) iki 2007 m. lapkričio 26 d. (paleidimo iš tardymo izoliatoriaus diena). Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitoma ir pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį atlikta bausmė nuo 2008 m. gegužės 5 d. (laikino sulaikymo diena) iki 2008 m. gruodžio 11 d. (lygtinio paleidimo iš pataisos namų diena).

Kolegija iš dalies sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistajam R. P. paskirta savo dydžiu per švelni galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. P. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė kartu su V. P. ir abu jie buvo aktyvūs vykdytojai. Todėl teisingumo, asmens lygybės prieš įstatymą principai reikalauja nusikaltimo bendrininkams, esant panašioms ir kitoms BK 54 str. 2 d. numatytoms reikšmingoms bausmės skyrimui aplinkybėms, skirti panašias tiek savo rūšimi, tiek savo dydžiu bausmes. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas abiems nuteistiesiems už naują nusikaltimą vienodas 2 metų laisvės atėmimo bausmes, šių principų laikėsi, tačiau paskirdamas galutines subendrintas laisvės atėmimo bausmes, teisingumo bei asmens lygybės prieš įstatymą principus akivaizdžiai pažeidė. Todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso ir šią apylinkės teismo klaidą.

Šiuo nuosprendžiu dalinio sudėjimo būdu subendrinus V. P. 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę su 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi BK 63 str. nustatyta tvarka subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu subendrinus bausmes, V. P. iš esmės prie ankstesnės 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta 1 metų 9 mėnesių dalis naujos 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdama į tai, kad R. P. pagal byloje sukauptus duomenis (recidyvistas, oficialiai nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ne kartą realiai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, naują nesunkų tyčinį savanaudišką nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumams už ankstesnes nusikalstamas veikas) yra ne mažiau pavojinga asmenybė negu V. P., jo vaidmuo bendrininkų padarytame nusikaltime buvo toks pat aktyvus, kolegija laiko teisingu R. P. prie 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu BK 63 str. nustatyta tvarka paskirtos subendrintos 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti 1 metų 9 mėnesių dalį (tokią pat dalį, kokia prie ankstesnės bausmės pridėta ir V. P.) pagal BK 182 str. 1 d. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, nustatant galutinę subendrintą 6 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, skiriant ją atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2008 m. sausio 10 d. – tos dienos, kai R. P. faktiškai nepertraukiamai pradėjo atlikinėti 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri iki šiol nėra atlikta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. nuostatų taikymo nuteistiesiems V. P. ir R. P..

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžiu V. P. pagal BK 182 str. 1 d. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi V. P. BK 63 str. nustatyta tvarka paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę V. P. skirti atlikti pataisos namuose, šios bausmės bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. balandžio 25 d., į bausmės laiką įskaityti pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartį atliktą bausmę nuo 2008 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. gruodžio 11 d. bei sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. liepos 24 d. iki 2007 m. lapkričio 26 d.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžiu R. P. pagal BK 182 str. 1 d. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu R. P. BK 63 str. nustatyta tvarka paskirta subendrinta 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 6 metams 4 mėnesiams. Bausmę R. P. skirti atlikti pataisos namuose, šios bausmės bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. sausio 10 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.