Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2006-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-246/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2006-05-30
Bylos Nr.
2A-246/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Alė Bukavinienė (pran.), Vigintas Višinskis
Ieškovas
Ž. M.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Meto Baltic“
Kategorijos
  • 11.9.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-246/2006Procesinio sprendimo kategorija 11.9.12., 11.10. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRE NDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Alės Bukavinienės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Donato Šerno ir Viginto Višinskio,sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovui Ž. M. ,atsakovo atstovui adv. Tomui Bagdanskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Meto Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr.2-194-45/2006 pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Meto Baltic“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Ž. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti iš atsakovo UAB ,,Meto Baltic“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2005 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, negautą iki terminuotos sutarties pabaigos vidutinį darbo užmokestį 147 478,92 Lt. Nurodė, kad 2003 m. gegužės 8 d. ieškovas pagal neterminuotą darbo sutartį buvo priimtas UAB „Meto Baltic“ direktoriaus – administracijos vadovo pareigoms, nustatant mėnesinį darbo užmokestį – 5 305,00Lt. 2004 m. sausio 16 d. darbo sutartis su ieškovu buvo pakeista į terminuotą, nustatant, jog ieškovas paskirtas administracijos vadovu valdybos kadencijos laikui (ketveriems metams pagal įmonės Įstatų 8 str.). Tačiau 2005 m. rugsėjo 21 d. UAB „Meto Baltic“ valdybos sprendimu ieškovas buvo atšauktas iš UAB „Meto Baltic“ direktoriaus pareigų nuo 2005 m. rugsėjo 21 d., sumokant dviejų mėnesių vidutinę darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Toks darbo sutarties nutraukimas prieštarauja su ieškovu sudarytos sutarties 11 straipsniui, Darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnio penktajai daliai, 130 straipsnio pirmajai daliai. Ieškovas nurodė, jog nėra gavęs įspėjimo prieš du mėnesius nutraukti sutartį, negavo pasiūlymo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, taip pat nesumokėtas likęs vidutinis darbo užmokestis pagal terminuotą sutartį. Ieškovas prašė teismo pripažinti jo atleidimą neteisėtu, vadovaujantis DK 129 straipsnio penktąja dalimi ir 297 straipsnio ketvirtąja dalimi priteisti jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, bei priteisti negautą iki terminuotos sutarties pabaigos vidutinį darbo užmokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino, jog Ž. M. pagal darbo sutartį pas atsakovą UAB „Meto Baltic“ atleistas iš pareigų pagal DK 129 straipsnio penktąją dalį, priteisė iš atsakovo UAB „Meto Baltic“ ieškovui Ž. M. neišmokėtą dviejų mėnesių dydžio vidutinę darbo užmokesčio dydžio išmoką 13 468,06 Lt., nuo 2005 m. rugsėjo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojant 0,06 procento dydžio delspinigius. Nurodė, kad bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl darbo sutartims, sudaromoms su bendrovės vadovu, DK nustatytos bendrų taisyklių išimtys. Viena iš tokių išimčių yra DK 124 straipsnio 1 punktas, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis baigiasi šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama, vadovą išrinkusiam organui jį atšaukus iš vadovo pareigų. Vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti nesusijusi su jo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, ji – absoliuti. Bendrovės valdyba šią teisę įgyvendina atsižvelgdama į ABĮ 19 straipsnio 8 dalies reikalavimą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Atsakovas atsiliepime į ieškinį valdybos 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą dėl ieškovo atšaukimo iš UAB „Meto Baltic“ direktoriaus pareigų motyvavo tuo, kad, atsižvelgiant į 2005 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, dėl einamųjų finansinių metų nuostolių esą atsakingas ieškovas (b.l. 150-153). Tokia išvada teismo teigimu, reiškia, kad bendrovės valdymo organai nebepasitikėjo ieškovo tinkamumu veikti kuo naudingiau bendrovės naudai, todėl buvo būtina imtis atitinkamų priemonių, siekiant įmonės veiklą padaryti efektyvesnę. Įmonės valdybai suteikta absoliuti teisė atšaukti vadovą, nepriklausomai nuo vadovo kaltės buvimo. Tačiau valdybos sprendime nurodytas įmonės vadovo atšaukimo pagrindas turi būti pagrįstas ir įrodytas, kadangi tai suponuoja atleidimo priežasties suformulavimą, ko pasėkoje taikomos atitinkamos socialinės garantijos (išeitinė pašalpa ir pan.), tinkamo darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimas ir atsiskaitymo tvarka. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įmonės pelno (nuostolio) ataskaitos ir balanso (b.l. 157-158) negalima spręsti apie ieškovo kaltės buvimą. Iš išdėstytų argumentų galima daryti išvadą, kad UAB „Meto Baltic“ valdyba turėjo teisę atšaukti ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų ir toks valdybos 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas (b.l. 70) laikomas teisėtu, tačiau atleidimo pagrindas taikytinas kitas, nei nurodo atsakovas, t.y. nesant darbuotojo kaltės. Teismas konstatavo, kad atitinkamų garantijų šalių teisėms ir pareigoms, numatytų DK, taikymui esminę reikšmę turi keletas aplinkybių: ar su įmonės vadovu sudaryta terminuota ar neterminuota darbo sutartis, ar esant terminuotai darbo sutarčiai vadovas atšaukiamas iš pareigų dėl jo kaltės ar be kaltės. Atsakovas su ieškovu buvo sudaręs terminuotą darbo sutartį, valdybos kadencijos laikui (ketveriems metams) (b.l. 5). Todėl teismas nurodė, jog nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos (LAT 2001 m. spalio 16 d. civilinėje byloje Nr.3K-7-760/2001, LAT 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-954/2003, LAT 2005 m. kovo 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2005) taikytinos terminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva nuostatos, nesant darbuotojo kaltės, DK 129 straipsnio penktosios dalies nuostatos, netaikant reikalavimų įspėti prieš du (ar keturis) mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo (DK 130 str.) bei pasiūlyti perkelti darbuotojo sutikimu į kitą darbą (DK 129 str. 5 d.), t.y. darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis DK 129 straipsnio nuostatų, esant svarbioms priežastims ir tik ypatingais atvejais. Nagrinėjamos bylos atveju, įmonę ir vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam darbuotojui. Ir todėl svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį teismas pripažino ieškovo pasitikėjimo netekimą veikti išimtinai įmonės interesais. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-954/2003 bei į sisteminę DK 129 straipsnio penktosios dalies ir 140 straipsnio pirmosios dalies analizę, teismas konstatavo, kad atsakovas privalėjo išmokėti įmonės vadovui išeitinę išmoką. Ž. M. nepertraukiamas darbo stažas bendrovėje nuo 2000 m. rugsėjo 4 d. (b.l.159) iki 2005 m. rugsėjo 21 d. Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą darbovietėje - nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimt mėnesių - keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio ( DK 140 str. 1 d. 4 p.). UAB „Meto Baltic“ valdybos sprendimas (b.l.6) patvirtina, jog Ž. M. išmokėta dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, todėl teismas ieškinį pripažino dalinai pagrįstu ir priteisė iš atsakovo likusią neišmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Šalys patvirtino, jog ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 6 734,03 Lt neatskaičius mokesčių, todėl teismas priteisė 13 468,06 Lt. Teismo teigimu, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami 0,06 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, pradedant delspinigius skaičiuoti nuo 2005 m. rugsėjo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (DK 207 str.1d.).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Meto Baltic“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovo naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino bendrovės vadovo atleidimo iš pareigų pagrindus formuluojančių teisės normų nuostatas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bendrovės vadovo ir bendrovės santykiai dėl savo specifinio pobūdžio iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Bendrovės vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atšaukimo bei atleidimo iš užimamų pareigų tvarką reglamentuoja ABĮ. Tuo tarpu teismas vertindamas bendrovės vadovo teisinį statusą reglamentuojančias normas, pritaikė DK 129 straipsnio penktąją dalį ir 140 straipsnio pirmąją dalį, tuo nukrypdamas nuo formuluojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-760/2001) ir prieštaraudamas sprendime išdėstytiems savo argumentams dėl bendrovės teisinio statuso.

2. Teismas neteisėtai ieškovo naudai priteisė išeitinę išmoką. Sistemiškai aiškinant ABĮ bei DK nuostatas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą, nutraukus darbo sutartį su bendrovės vadovu atšaukiant jį iš užimamų pareigų taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymo su atleidžiamu asmeniu tvarką. Tačiau kalbant apie konkrečios tarp šalių sudarytos darbo sutarties ir atskirų jos sąlygų reikšmę šalių teisėms ir pareigoms, kylančioms iš šios sutarties, konstatuotina, kad atitinkamų garantijų, numatytų DK, taikymui esminę reikšmę turi aplinkybė, jog su bendrovės vadovu buvo sudaryta darbo sutartis, o bendrovės vadovas atšauktas iš pareigų dėl jo kaltės (tai patvirtina teismui pateiktas bendrovės turto balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita). Vadovo ir bendrovės santykiai fiduciariniai, o tokių santykių atveju, kaltės klausimas neturi būti sprendžiamas. DK 140 straipsnio antrosios dalies prasme konstatuotina, kad vadovo kaltė dėl atleidimo nustatyta, nes egzistavo aplinkybės, sudarančios net ir mažiausią pagrindą nepasitikėti (bendrovės nuostolinga veikla). Atsakovui įrodžius, jog darbo sutartis nutraukta dėl darbuotojo kaltės, ieškovo teisė gauti išeitinę išmoką kaip kompensaciją turėtų būti apribota. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-760/2001, kurioje nurodyta, kad bendrovės vadovo atleidimo atveju analogiškai vertinant pagal šiuo metu galiojančias teisės normas DK 140 straipsnio pirmoji dalis netaikoma, galima daryti išvadą, jog teismo sprendimas priteisti ieškovo naudai papildomai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, įvertinus aplinkybę, jog atsakovas tokio dydžio išmoką jau yra išmokėjęs ieškovui, yra nepagrįstas.

3. Sistemiškai analizuojant DK nuostatas, galima daryti išvadą, kad tiek terminuotos, tiek neterminuotos darbo sutarties nutraukimo atveju bet kokios kategorijos darbuotojams taikomos tokios pat garantijos, tai yra numatytos DK 140 straipsnio pirmojoje dalyje. Tokiu būdu vadovo atleidimo atveju, vadovo ir bendrovės santykiams taikyti minėtą nuostatą, remiantis tuo, kad su vadovu sudaryta terminuota darbo sutartis valdybos kadencijos laikui, nėra pagrindo. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-244/2005 nurodė, kad apie išmokas vadovui darbo sutarties nutraukimo atveju galima kalbėti tik tada, jei tokios išmokos bus atskirai aptartos tarp bendrovės ir vadovo. Nesant papildomų susitarimų, atsižvelgiant į tai, kad darbuotoją ir vadovą savo esme sieja civiliniai santykiai, DK numatytos išmokos, net įskaitant išmokas numatytas DK 140 straipsnio antrojoje dalyje, netaikytinos.

4. Teismas nepagrįstai ieškovo naudai priteisė delspinigius. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai. Po darbo santykių pasibaigimo delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje T. P. v. UAB ,,Agvita“, bylos Nr.3K-3-177/1999). Tačiau teismas delspinigius ieškovui priteisė pasibaigus šalių tarpusavio teisiniams santykiams, o kaip delspinigių skaičiavimo pradžią siejo su darbo sutarties nutraukimu. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 15 d. nutartyje A.K. v. UAB ,,Interarbo“, bylos Nr.3K-3-192/2004, konstatavo, jog kadangi tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o prievolė yra piniginė, prievolės įvykdymo termino praleidimo padarinių klausimas turi būti sprendžiamas pagal CK 6.37 ir 6.210 straipsnius. Tokiu būdu vadovo atleidimo atveju taikytinos minėtos CK nuostatos.

Ieškovas Ž. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.).

Nagrinėjamas ginčas yra darbo ginčas. Ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad jau susiformavusioje teismų praktikoje, ne vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra pabrėžiamas įmonės vadovo ir įmonės, kaip darbdavio, santykių specifiškumas ir jų teisinis reguliavimas. Teismas teisingai sprendė, kad su įmonės vadovu sudaryta darbo sutartis baigiasi vadovą išrinkusiam organui jį atšaukus iš pareigų, kaip tai numatė Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalis. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal UAB ,,Meto Baltic“ įstatus ir tuo metu galiojusį Akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovą rinko į pareigas ir atšaukė iš jų bendrovės valdyba (b.l. 19), tai ir ieškovą iš vadovo pareigų atšaukė bendrovės valdyba (b.l. 6). Ieškovo darbo sutartyje (b.l. 171) pažymėta, kad jo darbo sutartis nutraukta 2005-09-21 pagal Darbo kodekso 124 straipsnio 1 punktą ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį. Darbo kodekso 124 str. 1 p. numatyta, kad darbo sutartis baigiasi, ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi, ši teisės norma nustato išimtis, kuomet darbo santykių pasibaigimą reglamentuoja ne Darbo kodeksas, o kiti įstatymai, nagrinėjamu atveju – Akcinių bendrovių įstatymas. Todėl nutrūkus darbo santykiams Akcinių bendrovių įstatyme numatytu pagrindu (atšaukus vadovą iš pareigų), Darbo kodekse išvardinti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai neturi būti taikomi ir darbuotojo (vadovo) kaltės klausimas šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Apie tai ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs bendrovės valdymo organų atšaukimo teisės absoliutumą, bendrovės vadovo ir bendrovės santykių specifiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, civ. byloje Nr. 3K-3-457/2005; 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001).

Taipogi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Darbo kodekso 124 straipsnio 1 punktą bendrovės vadovas gali būti atleidžiamas bendrovės vadovą išrinkusio juridinio asmens organui pasinaudojus Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi suteikta teise atšaukti bendrovės vadovą iš einamų pareigų. Ši bendrovės vadovą renkamo bendrovės organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nėra nulemta jokių aplinkybių, taigi ji yra absoliuti. Tai reiškia, kad atitinkamas bendrovės organas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą, nepriklausomai nuo šio kaltės buvimo. Šiuo atveju bendrovės vadovui išmokama išeitinė pašalpa pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-191/2005).

Nagrinėjamoje byloje ieškovą bendrovės valdybai atšaukus iš administracijos vadovo pareigų, jam pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalį buvo išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Teismas be pagrindo nusprendė, kad dėl to, jog su ieškovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, ją nutraukus išeitinė pašalpa turėjo būti išmokėta pagal Darbo kodekso 140 str. 1 d., o atleidimo pagrindas - Darbo kodekso 129 straipsnio 5 dalis. Kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką ir teisės normas, reglamentuojančias bendrovės ir jos vadovo teisinius santykius, nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu, neturi būti įrodinėjami Darbo kodekse nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006, pažymėjo, kad Darbo kodekso 129 straipsnis reglamentuoja pagrindus ir tvarką, kai darbo sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių darbdavio iniciatyva ir nesant darbuotojo kaltės. Jeigu bendrovės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, tai pagal Darbo kodeksą yra taikomas Darbo kodekso 124 straipsnio 1 punkte numatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – darbo sutartis pasibaigia kitų įstatymų numatytais pagrindais, bet netaikomas Darbo kodekso 129 straipsnis, nes jis numato darbo sutarties nutraukimą Darbo kodekse nustatytu pagrindu ir kitokiomis aplinkybėmis.

Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė ieškovo atleidimo procedūrą pažeidžiančia teisės normas ir nepagrįstai iš dalies tenkino ieškinį, todėl teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

Apeliacinio skundo dalis dėl nepagrįstai priteistų delspinigių plačiau neanalizuotina, nes, atmetus ieškinį dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, nepriteistini ir delspinigiai.

Teisėjų kolegija, tenkindama atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovo priteisia atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir advokato atstovavimo išlaidas (CPK 93, 98 str.). Taip pat iš ieškovo priteistinos išlaidos, teismo turėtos ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Ž. M. (a.k. duomenys neskelbtini) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Meto Baltic“ (į.k. 125327893) 404,04 Lt (keturis šimtus keturis litus, 4 ct.) žyminio mokesčio išlaidų ir 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo Ž. M. 45,60 Lt (keturiasdešimt penkis litus, 60 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Alė BukavinienėTeisėjai Donatas ŠernasVigintas Višinskis