- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- ATP-138-174/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00762-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. Š. skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarimo, kuriuo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 123 str. 1 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 123 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. 80 Lt bauda; pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 20 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 126 str. 4 d. 2 000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trims metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnes, ir P. Š. paskirta galutinė nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims metams ir šešiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011 m. gruodžio 7 d. P. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 6 d., 17 val., Šilalės r., Šaltiškės k., vairuodamas traktorių MTZ 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino medelį, nutraukė elektros laidus, nuvertė medinį stulpą, prie kurio buvo pritvirtintas elektros kabelis ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu nulenktas medelis, nutraukti elektros laidai, nuverstas elektros laidus laikęs medinis stulpas. Po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimo ir kol bus patikrintas blaivumas vartojo alkoholį. Transporto priemonė be valstybinių numerio ženklų, neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Transporto priemonės registracijos liudijimo su savimi neturėjo ir nepateikė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 4; 5; 9; 16; 133; 232; 234; 233; 237 punktų reikalavimus. Šiais savo veiksmais P. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d. ir ATPK 126 str. 4 d.
Šilalės rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. nutarimu P. Š. pripažino kaltu padarius ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d. ir ATPK 126 str. 4 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir, vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d., paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 3 000 Lt baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones atėmimas trims metams ir šešiems mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu P. Š. prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. nutarimo dalį, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. ir dėl šių pažeidimų bylą jam nutraukti, nes, apelianto teigimu, jis už minėtus pažeidimus buvo nubaustas nepagrįstai.
Apelianto teigimu, teismo nutarimo dalis dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam prieštaringa, t. y. teismas skundžiamame nutarime nurodė: „...laikytina, kad P. Š. traktoriaus vairavimo metu buvo blaivas ir aplinkybė, kad jis traktorių vairavo būdamas neblaivus šalinama iš kaltinimo administracinio teisės pažeidimo protokolo. Nenustačius, kad P. Š. eismo įvykį padarė būdamas neblaivus jo veika dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nulėmusio turto sugadinimą iš ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuotina į ATPK 127 str. 2 d.“. Tačiau nutarimo rezoliucinėje dalyje jis buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d., todėl, apelianto įsitikinimu, nutarimo rezoliucinė dalis prieštarauja motyvams, nurodytiems nutarimo motyvuojamoje dalyje.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. R. Š. nurodo, kad teismui jį nubaudus už transporto priemonės vairavimą neblaiviam arba dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio (šios aplinkybės, apelianto teigimu, teismo posėdžio metu buvo visiškai paneigtos), remiantis ATPK 330 str., jis nuo nutarimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2012-01-06 neteko teisės vairuoti transporto priemones. Policijos pareigūnai atsisakė išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, motyvuodami tuo, kad jis buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d.
Dėl eismo įvykio vietoje buvusio turto, daiktų sugadinimo, žalos nukentėjusiajam asmeniui padarymo
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, kad jis – P. Š. – apgadino medelį, nutraukė elektros laidus ir nuvertė medinį stovą, laikiusį elektros laidus.
Dėl elektros laido nutraukimo ir laidą laikančio medinio stovo nuvertimo apeliantas P. Š. aiškina, kad elektros laidą kliudė ne dėl savo kaltės, o dėl prastų oro sąlygų. Aiškina, kad tą dieną buvo prastos oro sąlygos, snigo, todėl buvo blogas matomumas. Teigia, kad elektros laidą laikiusio medinio stovo traktoriumi jis nekliudė, medinis stovas, prie kurio buvo pritvirtintas elektros laidas, nuvirto traktoriui užkliuvus už elektros laido (laidas buvo apsnigtas, apledėjęs ir pasviręs žemiau nei įprasta,) kuris buvo pritvirtintas prie medinio stovo. Elektros laidą laikiusio medinio stovo traktoriumi jis nepervažiavo, tačiau dėl to, kad buvo kliudytas prie jo pritvirtintas elektros laidas, stovas nuvirto. Įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad elektros laidas nebuvo nutrauktas, tačiau dėl to, kad jis buvo kliudytas, buvo dingęs kontaktas su elektrinio piemens įrenginiu, tačiau tai netrukus buvo sutvarkyta, ranka pritvirtinus laidus reikiamoje vietoje, dėl to netrukus atsirado kontaktas. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas D. G. taipogi nenustatė, kad elektros laidas buvo nutrauktas, jo surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykio metu nulenktas medelis, nuverstas elektros laidus laikęs stulpas. Be to, apeliantas P. Š. pažymi, kad jo kaimynas A. J. prieš atvykstant policijos pareigūnams nuverstą elektros laidus laikiusį medinį stulpą jau buvo įstatęs atgal į vietą. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis pareiškė, kad dėl to jokių pretenzijų neturi, nes jų, R. Š. nuomone, ir negalėjo būti.
Dėl medelio apgadinimo apeliantas aiškina, kad jo vairuojamam traktoriui įvažiavus į griovį, prie traktoriaus pritvirtintas sniego valytuvas atsirėmė į medelį ir jį šiek tiek palenkė, tai matyti iš byloje esančios vaizdo lentelės. Tačiau medelis nebuvo nulaužtas, žievė, šakos taip pat nebuvo pažeisti. Be to, R. Š. teigia, kad šis ir kiti šalia augantys medeliai ir anksčiau būdavo užkliudomi sunkiasvorės žemės ūkio technikos, tačiau dėl tokių menkaverčių pažeidimų niekada nekilo mintis pildyti eismo įvykio vietos deklaraciją ar kviesti policijos pareigūnus.
Teismas visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo aplinkybės, jog nukentėjusysis, pastebėjęs, kad jam tariamai padaryta žala, jo – P. Š. – apie tai neinformavo, nors jis ir nukentėjusysis gyvena tame pačiame name, tik skirtinguose aukštuose. Apelianto nuomone, jeigu nukentėjusysis būtų kreipęsis į jį, ginčą jie būtų sugebėję išspręsti taikiu būdu. Tačiau šiuo atveju nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus, nors galėjo susitarti taikiai.
Paminėtos aplinkybės, apelianto teigimu, patvirtina, kad jis vairuojamu traktoriumi nuvažiavęs nuo kelio jokios žalos niekam nepadarė. Byloje pareigūnų surinkti įrodymai taip pat nepatvirtina žalos padarymo fakto.
Turto apgadinimo požymiai – medelio apgadinimas, elektros stulpo nuvertimas ir elektros laido nutraukimas, kuriuos nustatė teismas, apelianto teigimu, paneigti aukščiau paminėtomis aplinkybėmis. Teismas, nurodęs, jog dėl medelio nulenkimo buvo padaryta žala gamtai ir aplinkai, nesivadovavo jokiu teisės aktu. Tokia teismo išvada neparemta jokiais objektyviais įrodymais, nes nenustatyta, kad medelis, kaip nurodė teismas, buvo suluošintas. Kaip minėta, medelis tik nežymiai buvo palenktas. Be to, P. Š. nurodom, kad šį ir kitus medelius kartu su kaimynu sodino ir jo tėvas.
Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos
Pagal ATPK130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT), aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas, nurodė, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009).
Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, kyla tik tuo atveju, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Įvykio metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jei eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvyky dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 269.7 p.), taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 272 p.). R. Š. teigia, jog jis tiek policijos pareigūnams, tiek teismui nuosekliai paaiškino, kad traktoriumi įvažiuodamas į griovį žalos niekam nepadarė, todėl nematė reikalo apie įvykį pranešti policijos pareigūnams.
Svarbus momentas nustatant asmens kaltę yra aplinkybės, ar asmuo suvokė padaręs eismo įvykį išsiaiškinimas ir nustatymas. R. Š. aiškina, kad iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad nuo palenkto medelio iki jo mamos Šimkienės ir J. sodybos yra 15 metrų. Po tariamo eismo įvykio jis, išvažiavęs iš griovio, traktorių pastatė gyvenamojo namo kieme už 5 metrų nuo palenkto medelio. Nors eismo įvykio vietos schemoje policijos pareigūnai nepažymėjo traktoriaus stovėjimo vietos, tačiau jis stovėjo gyvenamojo namo kieme tarp gyvenamojo namo ir palenkto medelio. Taigi jis savo vairuoto traktoriaus niekur nepaslėpė, nesiėmė jokių veiksmų sunaikinti eismo įvykio įrodymų, pats niekur nepasislėpė. Pastatęs traktorių jis nuėjo į savo mamos butą, esantį tame pačiame name, kuriame gyvena ir nukentėjusysis. Policijos pareigūnai, kaip vėliau paaiškėjo, buvo iškviesti jam nežinant, po tariamo eismo įvykio praėjus daugiau kaip dviem valandoms. Tuo metu, kai maždaug po valandos atvyko policijos pareigūnai, jis miegojo, taigi jis niekur nesislapstė. Ant jo vairuoto traktoriaus jokių sužalojimų nebuvo rasta.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT nutartys Nr. N9-1711/2006, N662-2336/2009). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apelianto teigimu, teismas spręsdamas klausimą dėl jo patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. faktiškai vadovavosi tik nukentėjusiojo A. J. parodymais, tačiau nepatikrino šių įrodymų patikimumo, nevertino jų kartu su kitais bylos duomenimis, tuo pažeidė aukščiau nurodytas įrodymų vertinimo nuostatas. R. Š. įsitikinimu, teismas visiškai nenustatė jokių motyvų bei aplinkybių, kuriomis remiantis būtų nustatyta jo kaltė pagal ATPK 130 str. 1 d. Eismo įvykio vietos schema neišsami, nes joje nenurodyta traktoriaus stovėjimo vieta. Nutarime nenurodyta, kuo remiantis teisėjas padarė išvadą, kad palenkus medelį buvo padaryta žala gamtai ir aplinkai. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis suvokė padaręs eismo įvykį, t. y. suvokiau, kad užkliudęs medelį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, apeliantas teigia, jog teismas visiškai neįvertino jo elgesio po eismo įvykio.
Byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad jis suprato, jog yra susijęs su eismo įvykiu ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaujantis principu, kad visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliantas prašo administracinę teiseną pagal ATPK 127 str. 1 d., 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. jam nutraukti, nes, P. Š. teigimu, neįrodyta šių pažeidimų sudėtis.
Skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Įrodinėjant minėtų administracinių teisės pažeidimų sudėtį, būtina nustatyti pažeidimų objektyviąją pusę apibūdinančią aplinkybę – aktyvius pažeidėjo veiksmus, t. y. transporto priemonės vairavimą. Ši aplinkybė yra neginčytinai nustatyta, jos neneigia ir P. Š.. Pagal Kelių eismo taisyklių 3 punktą, eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Toks turtas – medelis, elektros kabelis buvo apgadinti tai patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, be to, pats P. Š. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad nulenkė medelį, nuvertė medinį stovą, prie kurio buvo pritvirtinti elektros laidai. Pažymėtina, kad KET 232 punktas numato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti, tačiau jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. KET 234 punktas taip pat numato pareigą su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Taigi nagrinėjamu atveju, remiantis minėtomis KET nuostatomis, turėjo būti užpildyta eismo įvykio deklaracija arba apie įvykį pranešta policijai, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykio deklaracija užpildyta nebuvo ir P. Š. apie eismo įvykį policijai nepranešė. Tai patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek savo pirminiame paaiškinime, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Tai įvertinus, pareiškėjo iškelta versija, kad jis neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nesiekė išvengti atsakomybės ir nesuvokė, jog minėtas įvykis laikytinas eismo įvykiu, atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Teismas taip pat pabrėžia, kad KET 233 punktas numato pareigą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad P. Š. privalėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, konstatuotina, kad jam kilo pareiga laikytis KET 233 punkto reikalavimų, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo minėtą pareigą pažeidė, kadangi, kaip pripažino pats pareiškėjas, po eismo įvykio, dar nenustačius jo aplinkybių ir nepatikrinus su įvykiu susijusių asmenų blaivumo, jis vartojo alkoholį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.
Įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-01-06 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.