Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gekra“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bauleta“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gekra“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bauleta“, ieškinį atsakovui E. T. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Gekra“ prašė iš E. T. priteisti 27 108,43 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas. Nurodė, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2015-04-20 nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bauleta“. Įmonės valdymo organai neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Bankroto administratorius išreikalavo iš AB SEB banko įmonės sąskaitų išrašus ir nustatė, jog buvęs vadovas E. T. 2011 m. liepos-spalio mėnesiais išgrynino 27 108,43 Eur. Pinigai negrąžinti į sąskaitą ir neaišku, kam panaudoti. Įmonės vadovas atsako už jam patikėtą turtą, dokumentų tvarkymą. Remiantis CK 2.87 straipsniu įmonės vadovas privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jeigu netinkamai vykdo savo pareigas.

Atsakovas E. T. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turėjo teisę išgryninti lėšas. Pinigai buvo išmokami pagal kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo vadovas ir buhalteris. Išgrynintos lėšos buvo reikalingos vykdyti įmonės finansinius įsipareigojimus, mokėti darbo užmokestį. Atsakovo, kaip direktoriaus, įgaliojimai pasibaigė 2014-12-09 ir jis visus dokumentus perdavė naujam direktoriui V. I. (V. I.). Ieškovas neįrodė, jog atsakovas pinigines lėšas panaudojo ne pagal paskirtį. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „DVV apskaita“, kurios pateikti piniginių operacijų registrai pagrindžia, jog visos piniginės lėšos buvo apskaitytos kasoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad E. T. nuo 2011-04-29 iki 2014-11-30 buvo BUAB „Gekra“ vadovu. Laikotarpiu nuo 2011-07-20 iki 2011-10-20 iš sąskaitos išgrynino viso 93 600 Lt (27 108,43 Eur). 2014-12-02 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu atsakovas perdavė V. I. akte išvardintus dokumentus ir vertybes. Vilniaus apygardos teismo 2015-04-20 nutartimi UAB „Gekra“ iškelta bankroto byla. V. I. neperdavė dokumentų bankroto administratoriui. UAB „Gekra“ kasos išrašas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 pagrindžia, jog atsakovo išgrynintos piniginės lėšos, tą pačią ar sekančiomis dienomis buvo apskaitytos kasoje kaip gautos pajamos: 2011-07-20 – 6 000 Lt; 2011-08-18 – 6 000 Lt; 2011-08-22 – 5 400 Lt; 2011-08-27 – 500 Lt; 2011-09-03 – 5 500 Lt; 2011-10-10 – 50 000 Lt; 2011-10-13 – 2 000 Lt; 2011-10-16 – 18 000 Lt; 2011-10-20 – 200 Lt. Kasos išraše nurodyta apie kasoje esančių pinigų išmokėjimą asmenims: 2435 – atsakingiems asmenims pagal klientus ir 4461 – atlyginimai. Liudytoja D. D. paaiškino, jog ji suvesdavo UAB „Gekra“ direktoriaus pateiktus pirminius finansinius dokumentus (originalus) į apskaitą, matydavo įmonės banko išrašus, išgryninti pinigai buvo padengiami kasos orderiais, įmonėje darbuotojams atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais. Pripažino, kad ieškovas neįrodė atsiradusios žalos ir jos dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas BUAB „Gekra“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo E. T. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palikti nepakeistą; prašė ieškinį tenkinti ir priteisti 27 108,43 Eur atsakovo E. T. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad atsakovo E. T. pateiktas nepasirašytas kasos registro išrašas įrodo, jog atsakovas iš UAB „Gekra“ banko sąskaitos išgrynintas pinigines lėšas grąžino į kasą, tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti 1 737,72 Eur, kadangi kasos registro išraše 2011-07-20 apskaitytas kasos pajamų orderis Nr. 38, neįrodo, kad būtent atsakovas į UAB „Gekra“ kasą įnešė 1 737,72 Eur.

Laikė, kad nepasirašytas kasos registro išrašas iš buhalterinės apskaitos programos neįrodo fakto, jog atsakovas grąžino pinigus į kasą. Teismas neišsiaiškino, kodėl mokėjimai negalėjo būti atlikti bankiniu pavedimu. Vyriausybės 2009-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Kasos taisyklės) 3 punkte nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Šiuo orderiu įrodomas pinigų įnešimas į kasą. Kadangi atsakovas nepateikė antrinio egzemplioriaus, tai reiškia, kad jis pinigų negrąžino. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos turi būti pagristos apskaitos dokumentais.

Atsakovas turėjo pareigą išsaugoti ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad pinigines lėšas įnešė į kasą, kasos pajamų orderį atsakovas turėjo pareiga saugoti dešimt metų (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintų bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės II dalies 10.15 punktas). Toks įpareigojimas nustatytas kiekvienam nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui ir įtvirtintas Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.

Pagal Kasos taisyklių 17 punktą ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnį kasos knyga ir apskaitos dokumentai turi būti pasirašyti. Pagal kasos išlaidų orderius darbo užmokestis išmokėtas asmenims, kurie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nebuvo darbuotojai, pavyzdžiui, 2011-05-24 893,30 Lt išmokėta G. G., 2011-06-08 197,13 Lt išmokėta A. K., 2011-09-27 J. S. į kasą įnešė 84 Lt. Šis mokėjimas apskaitytas kaip darbo užmokestis. Laikė, kad kasos registro išrašas yra fiktyvus ir negali būti laikomas įrodymu. Teismas neįvertino, kad kasos registro duomenys apie darbo užmokestį yra labai skirtingi. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius (4 259,69 Lt), yra 15 kartų mažesnis, nei atsakovui išmokėtas iš kasos (65 341,29 Lt).

Teismas neanalizavo, kokiu pagrindu itin didelės piniginės lėšos, kaip avansas, išmokėtos atsakovui ir kitiems darbuotojams, pavyzdžiui A. N. 2011-08-31 kasos išlaidų orderiu Nr. 37 išmokėta 39 481,34 Lt, 2011-09-30 orderiu Nr. 43 išmokėta 68 269,66 Lt, 2011-10-31 orderiu Nr. 50 išmokėta 55 000 Lt. A. N. pradėjo dirbti nuo 2011-05-16. Laikė, kad liudytojos parodymai negali būti vertinami, nesant kasos pajamų orderių. Teigė, kad liudytoja negali prisiminti, kaip tvarkyta buhalterinė apskaita.

Kasos registro išraše nurodyta, kad 2011-07-20 į kasą pagal kasos pajamų orderį Nr. 38 įnešta 1 737,72 Eur. Nenurodyta, kad pinigus įnešė E. T., todėl pinigus galėjo įnešti ir kiti asmenys.

Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Laikė, kad ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Įrodytas tik pinigų išėmimas iš banko sąskaitos nėra neteisėtas veikimas. Įrodinėjimo našta neteisingai buvo perkelta atsakovui. Atsakovas veikė išimtinai įmonės naudai, vykdė veiklą, siekė uždirbti pelno ir nepadarė. Kad išgrynintos lėšos grąžintos į kasą, pagrindžia kasos registro išrašas iš buhalterinės apskaitos programos. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnį tik gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas, privalo saugoti sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus ne trumpiau kaip 10 metų. Kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius nėra nei pajamas, nei išlaidas patvirtinantis dokumentas, todėl atsakovas neturi pareigos saugoti dokumento. Atsakovui niekada nebuvo išmokėtas ieškovo nurodyto dydžio atlygis. UAB „DVV apskaita“ teikė buhalterines paslaugas ieškovui, grynųjų pinigų operacijas registravo bei išsaugojo registrus savo elektroninėje erdvėje. Ieškovo minėta 65 341,29 Eur suma buvo išgryninta įmonės veiklai vykdyti, apmokėti darbo užmokesčius įmonės darbuotojams. Jeigu ieškovui kilo abejonių, jis galėjo iškviesti A. N. kaip liudytoją. Avansas A. N. išmokėtas atsiskaitymui su tiekėjais. Įmonė veiklą pradėjo 1996-02-28, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacija pateikta už laikotarpį nuo 2011-04-29 iki 2016-11-24. Ieškovas neįrodė, kad per daugiau nei 15 metų apeliaciniame skunde minimi asmenys nebuvo UAB „Gekra“ darbuotojai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo už iš įmonės kasos išgrynintų lėšų panaudojimą.

Dėl naujų įrodymų

Prie apeliacinio skundo ieškovas pridėjo papildomus dokumentus – Valstybinio socialinio draudimo fondo vaidybos sistemos duomenis apie UAB „Gekra“ apdraustuosius asmenis ir duomenis apie E. T. draudžiamąsias pajamas. Bendroji taisykle ta, kad įrodymai renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis), o apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kadangi ieškovas turėjo galimybes su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui, CPK 314 straipsnio aplinkybės yra neįrodytos ir dokumentus atsisakoma priimti.

Dėl bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-04-20 nutartimi UAB „Gekra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bauleta. E. T. nuo 2011-04-29 iki 2014-11-30 buvo BUAB „Gekra“ vadovu. Gavęs banko sąskaitų išrašus bankroto administratorius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011-07-20 iki 2011-10-20 atsakovas iš sąskaitos išgrynino 27 108,43 Eur. 2014-12-02 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu atsakovas perdavė V. I. akte išvardintus dokumentus ir vertybes. V. I. neperdavė dokumentų bankroto administratoriui.

Ieškinys pareikštas atsakovui, kaip įmonės vadovui, CK 2.87 straipsnio pagrindu. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organo nario pareigos, tarp jų 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

Ieškovas byloje įrodinėja, jog atsakovas pasisavino įmonės pinigines lėšas, jas išgrynindamas ir nepanaudodamas įmonės reikmėms bei negrąžindamas įmonei. Ieškovas pateikė duomenis, jog pagal sąskaitų išrašus E. T. 2011 m. liepos-spalio mėnesiais išgrynino 27 108,43 Eur. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra įrodymų dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms pakankamumo vertinimas. Atsakovas neneigia, jog jis išgrynino įmonės lėšas, tačiau teigia, jog yra pateikęs pakankamus dokumentus lėšų panaudojimui įmonės reikmėms pagrįsti. Nustatant įrodinėjimo naštą, laikytina, jog pateikdamas sąskaitos išrašus ieškovas įrodo savo poziciją dėl piniginių lėšų perėjimo atsakovo žinion. Atsakovui tenka įrodinėjimo našta, kad jis pinigus panaudojo įmonės reikmėms. Pinigų panaudojimą įmonės reikmėms atsakovas įrodinėjo BUAB „Gekra“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „DVV apskaita“ pateiktu piniginių operacijų registru bei buhalterinę apskaitą tvarkiusios liudytojos D. D. parodymais.

Apylinkės teismas nustatė, jog kasos operacijų registru patvirtinta, kad atsakovo iš BUAB „Gekra“ banko sąskaitos išgrynintos piniginės lėšos tą pačią dieną ar sekančiomis dienomis buvo apskaitytos kasoje kaip gautos pajamos. Teismo sprendime pažymėta, jog į kasą iš viso buvo įnešta 93 600 Lt (27 108,43 Eur). Šie duomenys nustatyti remiantis kasos operacijų registru. Ieškovas nurodo, jog teismui pateiktas kasos operacijų registras nėra pakankamas dokumentas, kuriuo būtų galima pagrįsti aplinkybę, jog atsakovas išgrynintus pinigus įmokėjo į įmonės kasą, kadangi tai yra antrinis, nepasirašytas dokumentas.

Buhalterinės apskaitos įstatymas apibrėžia, jog apskaitos dokumentas yra dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Apskaitos registru laikoma remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais arba buhalterinėmis pažymomis. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. To paties įstatymo 13 straipsnio 3 dalis nurodo, jog įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.

Pareiga pasirašyti registrus nėra numatyta teisės aktuose. Pareiga pasirašyti nustatyta tik dėl apskaitos dokumentų. Pagal šio įstatymo 14 straipsnį numatyta pareiga pasirašyti tik apskaitos dokumentus. Ūkio subjekto vadovas turi pareigą patvirtinti asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudarytoje su užsakovu. 2012-04-02 BUAB „Gekra“ sudarė sutartį su UAB „DVV apskaitos paslaugos“, kuria paslaugos teikėjas įsipareigojo pagal pirminius ir suvestinius apskaitos dokumentus tvarkyti buhalterinę apskaitą. Vesdamas buhalterinę apskaitą paslaugos teikėjas įsipareigojo patikrinti, ar pateikti apskaitos dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus. 2012-04-02 sutarties 6 punkte nustatyta, jog užsakovas privalo pateikti patvirtintą sąrašą asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, ir jų parašų pavyzdžius. Su buhalterines paslaugas teikiančia įmone sudaryta sutartis patvirtina, jog apskaitos dokumentai turėjo būti sudaromi ir pasirašomi BUAB „Gekra“ vadovo paskirtų asmenų, o apskaitos registras, kaip pirminius apskaitos dokumentus apibendrinanti suvestinė neturi būti pasirašoma. Atsakovas nurodo, jog apskaitos registrus yra gavęs iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „DVV apskaita“. Liudytoja D. D. patvirtino, kad ji tvarkė buhalterinę apskaitą, matydavo banko išrašus ir visada išgryninti pinigai buvo padengiami kasos orderiais. Liudytoja patvirtino, jog apskaitos registras, pateikiant jį atsakovui, nebuvo koreguojamas. Byloje nėra duomenų, jog pateikti apskaitos registrai yra suklastoti ir UAB „DVV apskaita“ būtų turėjusi interesą pateikti klaidingus duomenis. Nors ieškovas ir teigia, kad šie duomenys suklastoti, tačiau jokių įrodymų klastojimo įrodymų nepateikė. CPK 184 straipsnis reglamentuoja pareiškimo apie įrodymų suklastojimą tyrimo tvarką. Pagal nustatytas taisykles, atsakovui neatsisakius naudoti įrodymo, dėl kurio suklastojimo padarytas pareiškimas, pareiškusi apie įrodymo suklastojimą šalis turi pateikti suklastojimo įrodymus. Nėra pagrindo laikyti, jog šie dokumentai yra netinkami. Tiek pateiktais registrais, tiek liudytojos D. D. parodymais patvirtintas atsakovo teiginys, jog grynaisiais pinigais mokėtas darbo užmokestis, atsiskaitoma už prekes, duodami pinigai darbuotojams nupirkti prekes. Liudytoja patvirtino, kad grynaisiais pinigais buvo mokamas atlyginimas darbuotojams pagal žiniaraštį, vadovui buvo išduodami pinigai atlyginimams, surenkami parašai. Nesant duomenų apie tai, kad apskaitos registruose esantys duomenys yra prieštaringi bei neįrodžius apskaitą tvarkiusios įmonės intereso padėti atsakovui apsiginti nuo ieškinio, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais apskaitos registrais.

Šioje byloje ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, paskutinis įmonės vadovas nėra įvykdęs pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus. Dėl šios priežasties susidaro situacija, kad galimybė remtis pirminiais apskaitos dokumentais ir patikrinti apskaitos registruose pateiktų duomenų teisingumą, yra ribota. Atsakovas yra pateikęs 2014-12-02 Dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį jis yra perdavęs įmonės dokumentus V. I.. Liudytoja D. D. patvirtino, kad ji suvesdavo pirminius dokumentus į apskaitą. Po metų pateikti dokumentų originalai buvo grąžinami UAB „Gekra“. Kadangi atsakovas dokumentus yra perdavęs V. I., o liudytojos parodymai patvirtina, kad originalai buvo grąžinami įmonei, laikyti, jog atsakovas turi turėti įmonės dokumentus ir gali juos pateikti į bylą, tačiau neteikia, neteisinga. Atsakovas, kaip fizinis asmuo, priešingai nei teigia ieškovas, neturi pareigos saugoti antrą kasos pajamų orderio egzempliorių 10 metų. Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės nustatyti dokumentų saugojimo terminai taikomi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotų asmenų dokumentų, sudaromų vykdant vidaus administravimo ir kitas bendrąsias funkcijas, saugojimui. Rodyklėje nustatyti minimalūs saugojimo terminai taikomi ir nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentams, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai. Šis teisės aktas fiziniams asmenims netaikomas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nurodo, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas, nurodytas šio įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo. Asmuo, kuris įneša pinigus į kasą, nesinaudoja Gyventojų pajamų mokesčio 21 straipsnio lengvatomis, todėl neturi pareigos saugoti dokumentų 10 metų. Apibendrinant išdėstytą daroma išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nevykdė pareigos išsaugoti antrą kasos pajamų orderio egzempliorių, nes tokia pareiga jam nenustatyta. Bankrutuojančios įmonės vadovui neperdavus dokumentų bankroto administratoriui, nėra galimybių patikrinti pirminių apskaitos dokumentų.

Ieškovas kėlė abejones dėl liudytojos D. D. parodymų, teigdamas, jog liudytoja negali prisiminti aplinkybių, kadangi tvarkė ne vienos įmonės apskaitą, įvykiai, apie kuriuos davė paaiškinimus, buvo prieš šešerius metus. Teismo posėdžio metu liudytoja pabrėžė, jog ji visų įmonių apskaitą tvarkė vienodai ir tiksliai žino, kokiu būdu tvarkyta ir šios įmonės apskaita. Liudytoja neatsakė į klausimus, kai neprisiminė faktinių aplinkybių. Nevertinti jos paaiškinimų nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Ieškovas argumentus dėl to, kad pagal kasos išlaidų orderius darbo užmokestis išmokėtas asmenims, kurie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nebuvo darbuotojai, bei tai, kad išmokėtas darbo užmokestis yra žymiai didesnis, nei matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų, bei svarstymus dėl A. N. išmokėtų pinigų, pateikė tik apeliaciniame procese. CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisako. Teikdama klausimus teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovo atstovė pažymėjo, jog darbuotoju nebuvo A. K., tačiau duomenų nepateikė. A. K. išmokėta 197,13 Lt suma nėra reikšminga ir sudaro itin mažą dalį ginčijamos sumos. Kadangi įmonėms nėra draudžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais, tai aiškinimasis teismo procese, kodėl atsiskaitymai vykdyti tokiu būdu, neturi reikšmės. Ieškovas neteikė įrodymų ar argumentų, jog tokie atsiskaitymai prieštaravo teisės aktams ar verslo logikai.

Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat ginčijo kasos registro išraše nurodyta, kad 2011-07-20 į kasą pagal kasos pajamų orderį Nr. 38 įnešta 1 737,72 Eur, tačiau nenurodyta, kad pinigus įnešė E. T., todėl pinigus galėjo įnešti ir kiti asmenys. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad koks nors kitas asmuo įnešė pinigus, todėl, įvertinus, jog pinigai įnešti panašiu laiku, kai atsakovas išgrynino pinigus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuos pinigus įnešė atsakovas.

Nagrinėjama byla baigta, kaip byla dėl civilinės vadovo atsakomybės, nesprendžiant civilinės atsakomybės ir darbuotojo atsakomybės klausimo. Įvertinus tai, kad ieškinys yra atmestas, tokia baigtis leidžia apeliacinės instancijos teismui nespręsti klausimo dėl atsakomybės rūšies, nes tai nekeistų teisinio rezultato.

Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nusprendžia:

ieškovo BUAB „Gekra“ apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą nepakeistą.