Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Broniaus Januškos, dalyvaujant pareiškėjams J. M., R. M., pareiškėjų atstovui advokato padėjėjui Jonui Povilioniui, atsakovo atstovei Justei Žibūdienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų J. M. ir R. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Turto bankas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai J. M. ir R. M. 2015-08-17 skundu, patikslintu 2015-10-28 ir 2015-11-17, kreipėsi į teismą prašydami: 1) įpareigoti valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Turto banką įregistruoti pastato, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas), teisinę registraciją VĮ Registrų centre; 2) įpareigoti VĮ Turto banką organizuoti ginčo pastato viešąjį aukcioną; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad pareiškėjai kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su prašymu dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo pareiškėjams priklausančioje žemėje esančiam senam ir griūvančiam ginčo pastatui. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-02-06 sprendimu c. b. Nr.2-177-956/2015 tokį pareiškėjų prašymą atsisakė patenkinti konstatavęs, kad ginčo pastatas yra valstybės nuosavybė. Teismas išaiškino, kad siekdami įgyti nuosavybėn ginčo pastatą pareiškėjai turi kreiptis į valstybę atstovaujančią instituciją, t. y. VĮ Turto banką, kuri, atlikusi ūkinio pastato Nr.4I1ž teisinę registraciją, galėtų sudaryti pirkimo - pardavimo sandorį. Kadangi įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui ginčo pastatas perėjo į VĮ Turto banko balansą ir ši institucija turi pareigą tokius pastatus administruoti, organizuoti aukcionus ir juos parduoti, pareiškėjai 2015 m. balandžio 3 d. raštu kreipėsi į VĮ Turto banką prašydami atlikti teisinę ginčo pastato registraciją ir pareiškėjams jį parduoti. Atsakovas 2015 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (3.5-32)-SK4-2987 pareiškėjams pateikė nekonkretų atsakymą nurodydamas, kad teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistravus valstybės nuosavybę į ginčo pastatą bei paskyrus šio turto patikėtinį, bus sprendžiamas klausimas dėl šio turto naudojimo ar pardavimo, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai, siekdami įsigyti ginčo pastatą, galės dalyvauti viešajame aukcione. Pareiškėjai 2015 m. birželio 30 d. raštu kreipėsi į VĮ Turto banką prašydami atlikti teisinę ginčo pastato registraciją ir organizuoti ginčo pastato pardavimą, tačiau atsakovas atsakymo į šį prašymą nepateikė. VĮ Turto bankui funkcijos deleguotos atskirais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, pagrindinės VĮ Turto banko veiklos kryptys yra valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16¹ straipsniu VĮ Turto bankui pavestos valstybės nekilnojamojo turto, kai jis neatitinka valstybės įmonių, įstaigų ar organizacijų poreikių įgyvendinant valstybės funkcijas, atnaujinimo ir koordinavimo funkcijos. Turto bankas privalo vykdyti valstybinio turto priežiūrą, remontą, registraciją ir organizuoti viešą aukcioną. Šiuo atveju VĮ Turto bankas ginčo pastato neprižiūri, jo neremontuoja, neatlieka teisinės registracijos ir neorganizuoja aukciono. Tokie atsakovo veiksmai vertintini, kaip vilkinimas atlikti VĮ Turto bankui teisės aktais deleguotas funkcijas (2015 m. balandžio 27 d. rašto Nr. (3.5-32)-SK4-2987 atžvilgiu) ir atsisakymas jas vykdyti (nepateikiant atsakymo į pareiškėjų 2015 m. birželio 30 d. prašymą). VĮ Turto bankas nenori prisiimti atsakomybės, kurią gynė Panevėžio miesto apylinkės teisme c. b.Nr.2-177-956/2015 prieštaraudamas pareiškėjų siekiui įgyti ginčo pastatą pagal įgyjamąją senatį. Ginčo pastatas šiuo metu pradeda griūti, jam būtinas remontas ir valstybei kyla pareiga pasirūpinti šiuo turtu. Remiantis VĮ Turto banko nuostatais ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-06 sprendimu c. b. Nr.2-177-956/2015 atsakovas privalo registruoti ginčo pastatą Registrų centre ir organizuoti viešą aukcioną, t. y. vykdyti teisės aktais pavestas funkcijas.

Atsakovas VĮ turto bankas atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad atsakovas nevykdo teisės aktuose jam pavestų funkcijų - neprižiūri, neremontuoja ginčo pastato, neatlieka šio pastato teisinės registracijos ir neorganizuoja viešo aukciono. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas neįvykdė teisės aktuose jam pavestų funkcijų ir/ar savo veiksmais (neveikimu) pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjai patikslintame skunde nenurodė nei vienos konkrečios teisės normos, kurią, jų nuomone, pažeidė atsakovas. Reikalavimas įpareigoti atsakovą įregistruoti ginčo pastato teisinę registraciją VĮ Registrų centre yra suformuluotas netinkamai ir negali būti tenkinamas, nes sprendimų dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimo priėmimo ir registracijos atlikimo funkcijos teisės aktais priskirtos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, viena pagrindinių VĮ Turto banko funkcijų - įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą. Įgyvendindamas minėtą funkciją atsakovas atstovavo valstybei Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-177-956/2015 pagal pareiškėjų J. M. ir R. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į ginčo pastatą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Išnagrinėjęs minėtą civilinę bylą teismas 2015 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškimą atmetė nustatęs, kad ginčo pastatas yra valstybės nuosavybė. Teisės aktai nenustato atsakovui pareigos atlikti valstybės nuosavybės teisės į turtą, teismo sprendime pripažintą valstybės nuosavybe, įregistravimo veiksmus, be to, nėra reglamentuotos tokių veiksmų atlikimo procedūros ir terminai. Nepaisant to, Panevėžio miesto apylinkės teismui sprendime konstatavus, kad ginčo pastatas yra valstybės nuosavybė, atsakovas kreipsis į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti ginčo pastatą valstybės vardu. Tuo atveju, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas tenkinti atsakovo prašymą ir Nekilnojamojo turto registre bus įregistruota valstybės nuosavybės teisė į ginčo pastatą, atsakovas parengs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl ginčo pastato perdavimo atsakovui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Tik po tokio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priėmimo atsirastų teisinis pagrindas tolimesnėms procedūroms ir sprendimams dėl šio turto naudojimo ar pardavimo priimti. Reikalavimą įpareigoti atsakovą organizuoti ginčo pastato aukcioną yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1179 patvirtinto Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo nuostatomis viešasis aukcionas gali būti organizuojamas tik dėl tokio valstybės nekilnojamojo turto, kuris yra įregistruotas valstybės nuosavybės teise, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas patikėtinis ir kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Kadangi valstybės nuosavybės teisė į ginčo pastatą dar nėra įregistruota, nėra paskirtas šio turto patikėtinis ir ginčo pastatas nėra įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, atsakovas negali būti įpareigotas organizuoti ginčo pastato aukcioną.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti iš esmės skunde nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Skundas atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai 2015 m. balandžio 3 d. raštu kreipėsi į VĮ Turto banką prašydami atlikti teisinę ginčo pastato registraciją ir parduoti pareiškėjams ginčo pastatą.

VĮ Turto bankas 2015 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (3.5-32)-SK4-2987 atsakė pareiškėjams, kad teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistravus valstybės nuosavybės teisę į ginčo pastatą bei paskyrus šio turto patikėtinį, bus sprendžiamas klausimas dėl šio turto naudojimo ar pardavimo, taip pat nurodė, kad pareiškėjai, siekdami įsigyti ginčo pastatą, galės dalyvauti viešajame aukcione.

Pareiškėjai 2015 m. birželio 30 d. raštu kreipėsi į VĮ Turto banką prašydami atlikti teisinę ginčo pastato registraciją ir organizuoti ginčo pastato pardavimą.

VĮ Turto bankas atsakymo į pastarąjį pareiškėjų prašymą nepateikė.

Pareiškėjai teigia, kad atsakovas VĮ Turto bankas, nepateikdamas atsakymo į pareiškėjų 2015 m. birželio 30 d. prašymą, atsisako vykdyti teisės aktais jam pavestas funkcijas, o 2015 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (3.5-32)-SK4-2987 pateikdamas pareiškėjams nekonkretų atsakymą į 2015 m. balandžio 3 d. pareiškėjų rašte suformuluotus prašymus, vilkina atlikti teisės aktais jam pavestas funkcijas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse inter alia nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Aukščiau paminėtos ABTĮ nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad administraciniai teismai gali nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo, kuriais buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-123/2013, 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2162/2013, 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-259-261/2015, 2015 m. vasario 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-248-146/2015, 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7⁷30-492/2015). LVAT yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (LVAT 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.). Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (LVAT 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007', Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovo VĮ Turto banko objektyviai išreikštą atsisakymą atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus. Iš pareiškėjų skundo ir patikslintų skundų argumentų bei byloje esančių rašytinių įrodymų turinio darytina išvada, kad pareiškėjai skundžia teismui ne atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus, bet atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, vilkinimą atlikti pareiškėjų 2015 m. balandžio 3 d. ir 2015 m. birželio 30 d. prašymuose nurodytus veiksmus, t. y. atlikti ginčo pastato teisinę registraciją VĮ Registrų centre bei organizuoti šio pastato pardavimo viešąjį aukcioną. Taigi, šioje byloje pareiškėjų keliamo ginčo dalykas - įpareigojimas VĮ Turto bankui atlikti ginčo pastato teisinę registraciją VĮ Registrų centre ir organizuoti ginčo pastato pardavimo viešąjį aukcioną, o pagrindas - atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, vilkinimas atlikti pareiškėjų 2015 m. balandžio 3 d. ir 2015 m. birželio 30 d. prašymuose nurodytus veiksmus.

LVAT 2016 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-19-146/2016 pažymėjo, kad atsižvelgiant į šioje byloje pareiškėjų suformuluoto ginčo dalyką, byloje turi būti svarstomi šie klausimai: 1) ar teisės aktai suteikia atsakovui VĮ Turto bankui kompetenciją atlikti pareiškėjų reikalaujamus atlikti veiksmus, t. y. atlikti ginčo pastato teisinę registraciją VĮ Registrų centre ir organizuoti ginčo pastato pardavimo viešąjį aukcioną, 2) ar atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais sprendė jo kompetencijai priskirtus klausimus.

Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo statusą, įgaliojimus bei veiklos ir valdymo principus reglamentuoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas. Minėto įstatymo 3 straipsnis nustato, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (toliau – įmonė) yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonė, turinti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu (1 dalis); įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija (toliau – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija) (2 dalis); įmonė savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nereglamentuoja kitaip, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais ir savo įstatais (3 dalis); įmonės veiklos tikslai – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, organizuoti valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, išieškoti skolas valstybei ir administruoti pagal pavedimo sutartis perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas (4 dalis). Vadovaujantis Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-5 punktais, įmonė įstatymų nustatyta tvarka atlieka šias pagrindines funkcijas: 1) įgyvendina centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą; 2) privatizuoja jai patikėjimo teise perduotas valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančias akcijas; 3) išieško skolas valstybei ir administruoja pagal pavedimo sutartis su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus; 4) rengia valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitą; 5) atlieka valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, (toliau – valstybės valdomos įmonės) valdymo politikos įgyvendinimą koordinuojančios institucijos funkciją.

Taigi, viena pagrindinių VĮ Turto banko funkcijų - įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-10 punktai nustato, kad įgyvendindamas minėtą funkciją atsakovas atlieka šiuos veiksmus: 1) valdo, naudoja jam įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patikėjimo teise perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus ir jais disponuoja; 2) parduoda įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus ir kitus nekilnojamuosius daiktus pagal Vyriausybės patvirtintą parduodamų valstybės nekilnojamųjų daiktų sąrašą; 3) gali sudaryti sutartis su savivaldybėmis dėl joms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų pardavimo; 4) teikia patikėjimo teise perduoto valdyti administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas pagal kartu su panaudos sutartimis su turto valdytojais sudarytas valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugų sutartis; 5) teikia teisės aktų nustatyta tvarka išvadas dėl turto valdytojų derinti pateiktų sprendimų, susijusių su jų patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, projektų; 6) pagal teisės aktų nustatytus rodiklius ir normatyvus vertina administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumą ir rengia apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų sąnaudų ir naudos analizės vertinimus; 7) įsigyja naują administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą (pirkdama, statydama), organizuoja ir koordinuoja valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą įstatymų nustatyta tvarka; 8) atstovauja valstybei bylose dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; 9) atlieka Valstybės turto informacinės paieškos sistemos tvarkytojo funkcijas; 10) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su centralizuotu valstybės nekilnojamojo turto valdymu.

Vadovaujantis Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 9 straipsnio 2, 4 dalių nuostatomis, savininko kapitalą atitinkantis turtas, perduotas įmonei patikėjimo teise, nurodomas įmonės balanse; turtas, kurį įmonė valdo patikėjimo teise ir kuris yra skirtas parduoti ir (ar) privatizuoti, nurodomas įmonės balansinėse atsargų ir įsipareigojimų sąskaitose.

Pažymėtina, kad nei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, nei Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatyme, nei kituose teisės aktuose atsakovui VĮ Turto bankui nenustatyta pareiga atlikti valstybės nuosavybės teisės į turtą, teismo sprendime pripažintą valstybės nuosavybe, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8, 9 ir 21 straipsnių nuostatomis, nekilnojamuosius daiktus (tarp jų – ir statinius) Nekilnojamojo turto registre registruoja VĮ Registrų centro teritoriniai padaliniai pagal registruojamo nekilnojamojo turto buvimo vietą. Taigi, šiuo atveju atsakovui VĮ Turto bankui teisės aktai nesuteikia teisės atlikti pareiškėjų prašomus atlikti veiksmus, t. y. atlikti ginčo pastato teisinę registraciją VĮ Registrų centre.

Nustatyta, kad atsakovas VĮ Turto bankas, įgyvendindamas centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, atstovavo valstybei Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-177-956/2015 pagal pareiškėjų J. M. ir R. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Išnagrinėjęs minėtą civilinę bylą Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjų J. M. ir R. M. pareiškimą atmetė nustatęs, kad ginčo pastatas, į kurį pareiškėjai siekia pagal įgyjamąją senatį įgyti nuosavybės teisę, yra valstybės nuosavybė.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atsakovas VĮ Turto bankas 2016 m. vasario 12 d. VĮ Registrų centro Panevėžio filialui pateikė prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ginčo pastatą, valstybės nuosavybės teisę ir VĮ Turto banko patikėjimo teisę į jį. Kartu su prašymu atsakovas pateikė įsiteisėjusį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-06 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-177-956/2015. VĮ Registrų centro teritorinis registratorius 2016 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. PAS-1400 tokį atsakovo prašymą atsisakė patenkinti nustatęs, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys patikėjimo teisės į ginčo pastatą atsiradimą VĮ Turto banko vardu. Byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu jis nėra paskirtas ginčo pastato patikėtiniu, 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (15.5-22)-SK4-2993 Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateikė sprendimo dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo VĮ Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti projektą, kurį prašė pateikti pagal kompetenciją svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178 patvirtintame Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos apraše reglamentuojamos valstybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu organizavimo ir vykdymo sąlygos bei procedūros nustatant, kad valstybės nekilnojamųjų daiktų viešame aukcione parduodami tik tie valstybei nuosavybės teise priklausantys statiniai, patalpos ar jų dalys ir jiems priskirti žemės sklypai ir kiti nekilnojamieji daiktai, kurie įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą arba Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą (3 punktas).

Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių, patalpų ar jų dalių ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymą ir tvarkymą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1179 patvirtinto Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 12, 13, 19 ir 20 punktai nustato, kad viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo pakeitimo projektus ne dažniau kaip kartą per einamųjų metų pusmetį - iki birželio 1 d. ir gruodžio 1 dienos rengia Turto bankas ir teikia juos Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka, šiuos projektus rengia, derina ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pagal Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 17 punktą, viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo arba jo pakeitimo projekte turi būti pateikiami šie duomenys: turto valdytojo pavadinimas; nekilnojamasis turtas (unikalus numeris, adresas, nekilnojamąjį daiktą identifikuojantys duomenys) ir jo likutinė vertė; žemės sklypą (jeigu jis suformuotas) identifikuojantys duomenys, jo plotas ir balansinė vertė.

Taigi, pagal aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas viešasis aukcionas gali būti organizuojamas tik dėl tokio valstybės nekilnojamojo turto, kuris yra įregistruotas valstybės nuosavybės teise, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas patikėtinis (valdytojas) ir kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nuostatomis, atsakovas neturi teisės aktų leidybos iniciatyvos teisės, todėl nagrinėjamu atveju tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą perduoti ginčo pastatą VĮ Turto bankui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, minėtas pastatas, vadovaujantis Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 9 straipsnio 4 dalimi, galės būti įtrauktas į VĮ Turto banko balansinių atsargų ir įsipareigojimų sąskaitas kaip turtas, kurį atsakovas valdo patikėjimo teise ir kuris yra skirtas parduoti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės nuosavybės teisė į ginčo pastatą Nekilnojamojo turto registre dar nėra įregistruota, atsakovas nėra paskirtas šio turto patikėtiniu ir ginčo pastatas nėra įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, atsakovas negali būti įpareigotas organizuoti ginčo pastato aukcioną.

Dėl pareiškėjų teiginio, kad atsakovas, neprižiūrėdamas ir neremontuodamas ginčo pastato, nevykdo teisės aktuose jam pavestų funkcijų, teismas pasisako, kad pagal Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą VĮ Turto bankas valdo, naudoja jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patikėjimo teise perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoja. Minėta, kad ginčo pastatas nėra perduotas atsakovui patikėjimo teise, t. y. atsakovas šio pastato nevaldo, nenaudoja ir juo nedisponuoja, todėl jis neturi teisės ir pareigos prižiūrėti ir remontuoti ginčo pastatą.

Vadovaujantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad atsakovas VĮ Turto bankas tinkamai įvykdė teisės aktuose jam pavestas funkcijas ir savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsisakius patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus, pareiškėjų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas ABTĮ 44 str. 1 d. numatytu pagrindu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjų J. M. ir R. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.