Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, rengdamasis nagrinėti Z. A. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Z. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 163² str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados pareigūnės Z. A. 2015 m. balandžio 29 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad Zita A. K., (duomenys neskelbtini), nuosavo namo garaže laikė 1152,31 litrus dyzelino, kurio kokybė neatitinka Lietuvoje vartojamų degalų (dyzelino) privalomųjų Kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 bei LST EN 590 reikalavimų ir kurio vertė, įskaičius privalomus sumokėti mokesčius yra 1060,12 Eur (27,89 MGL). Nurodoma, kad šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymo Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punkto reikalavimus. Jos veika kvalifikuota pagal LR ATPK 163² str. 3 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovadai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Z. A. kaltinama tuo, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosavo namo garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė 1152,31 litrus dyzelino, kurio kokybė neatitinka Lietuvoje vartojamų degalų (dyzelino) privalomųjų Kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 bei LST EN 590 nustatytų reikalavimų ir kurio vertė įskaičius privalomus sumokėti mokesčius yra 1060,12 eurų. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymo Nr. VA-117 patvirtintų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skysčių gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL). Atitinkamai šio straipsnio 3 dalis numato atsakomybę, kuomet akcizais apmokestinamų prekių vertė nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL).

Akivaizdu, kad ši norma yra blanketinė, todėl norint asmens veiką kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą minėtame straipsnyje, būtina nurodyti kokį teisės aktą asmuo pažeidė laikydamas, gabendamas, naudodamas ar realizuodamas akcizais apmokestinamas prekes. Iš to taip pat galima daryti išvadą, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pats savaime nėra neteisėtas, jis tampa neteisėtu, kai pažeidžiama teisės aktuose nustatyta laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarka. Tokiu būdu atsakomybė kyla ne dėl paties veiksmo, t.y. laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo, kaip tokio, bet dėl veikimo ar neveikimo, kuris draudžiamas ar imperatyviai reikalaujamas teisės aktais, kurie nustato akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ar dėl aplinkybių, kurioms esant, tokių prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas tampa neteisėtu. Iš akcizais apmokestinamų prekių apyvartą reglamentuojančių teisės aktų matyti, kad tokios prekės laikomos, gabenamos, naudojamos ar realizuojamos neteisėtai, kai neturima tokių prekių įsigijimo dokumentų, jų apyvarta vyksta draudžiamose vietose, draudžiamu laiku, jų apyvartos apimtys neatitinka teisės aktų ar kitų dokumentų apibrėžtų ribojimų, jų apskaita tvarkoma nesilaikant nustatytų reikalavimų ir kt. Todėl formuluojant kaltinimą šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, būtina nurodyti aplinkybes, apibūdinančias inkriminuojamos veikos neteisėtumą, t.y. ne tik, kad tokios prekės buvo laikomos, gabenamos, naudojamos ar realizuojamos, bet ir kuo pasireiškė laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo neteisėtumas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymų Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punkte, kurio pažeidimu administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinama Z. A. nurodoma, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose (kuro objektuose) naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, privalo turėti šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus. Šie dokumentai reikalingi tol, kol tose kuro talpyklose (kuro objektuose) saugomi dokumentuose nurodyti produktai, ir turi būti pateikti tikrinimo metu. Jeigu naftos produktų, bioproduktų ar kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ar gabenimo dokumentai yra įforminti elektroninėmis priemonėmis, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys turi turėti galimybę juos atspausdinti. Tuo tarpu taisyklių 12 punkte reikalaujama turėti naftos produktų, bioproduktų ar kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo dokumentus, kai jų kiekis viršija 40 litrų.

Kaip matyti, minėto teisės akto 20 punkte nustatytą naftos produktų laikymo tvarką galima pažeisti keliomis alternatyviomis veikomis, t.y. kai naftos produktai laikomi neturint šių produktų įsigijimo dokumentų, arba kai naftos produktai laikomi turint įsigijimo dokumentus, tačiau jie nepateikiami tikrinimo metu arba jie neišsaugojami iki sunaudojant laikomus naftos produktus, arba, kai naftos produktų įsigijimo dokumentai buvo įforminti elektroninėmis priemonėmis, tačiau nėra galimybės juos atspausdinti.

Z. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad ji savo nuosavo namo garaže laikė dyzeliną, kurio kokybė neatitinka Lietuvoje vartojamų privalomų kokybės rodiklių ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymų Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punkto reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 3 d. Pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko patvirtintų taisyklių 20 punkte laikomiems naftos produktams kokybės reikalavimai nėra nustatyti. Administracinio teisės pažeidimo byloje užfiksuotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens laikyto dyzelino kokybės rodiklių neatitikimas nustatytiems reikalavimams patvirtina tik vieną reikšmingą aplinkybę, t.y., kad Z. A. laikomi naftos produktai nebuvo įsigyti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėse narėse, tačiau to nepakanka, norint veiką kvalifikuoti pagal ATPK 163² str.

Darytina išvada, kad Z. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu suformuluotas abstrakčiai, nurodant, kad ji laikė dyzeliną pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymų Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punkto reikalavimus, tačiau nekonkretizuojant, kuo pasireiškė jos veikos neteisėtumas, t.y. ar ji neturėjo jų įsigijimo dokumentų, ar ji jų nepateikė tikrinimo metu, ar ji jų negalėjo atspausdinti, jei jie buvo įforminti elektroninėmis priemonėmis, taip pažeidžiant atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Z. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole esantys trūkumai laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, teismas pats jų ištaisyti negali, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., teismas

nutarė:

Z. A. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovadai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.