Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3753-311/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
1-3753-311/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20037-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
L. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1- 3753 -311/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20037-2019 -7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.25.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės R. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, pasak jo, dirba neoficialiai (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota ­– (duomenys neskelbtini), teistas – 2018-03-14 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – laisvės apribojimas 6 mėn. su įpareigojimais, bausmę atlikęs (2018-10-10 L. B. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B.

2019-05-14 apie 07.49 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai tokia teisė neįgyta, taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkotesteriu Alcotest Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr. 0856948 buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, kol automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, automobiliui keleiviui V. K. sukėlė sužalojimą, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis L. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-05-14 telefonu kalbėjo su pažįstamu V. K.. Vakare sutarė susitikti, išgerti alkoholinių gėrimų. Iš namų (duomenys neskelbtini), su dviračiu apie 18.00 val. išvažiavo pas V. Susitikę nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje nusipirko po dvi skardines alkoholinio gėrimo – alaus (0.5 l talpos, stiprumo nežino). Tiesa, V. K. prieš susitinkant jau buvo neblaivus. Sakė, kad prieš atvažiuojant, kol laukė, išgėrė alaus. Iš parduotuvės nuėjo į automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas stovėti prie V. K. namų. Atsisėdę į automobilį, išgėrė alų. Laiko neatsimena, tačiau jau buvo po 22 val. vakaro, kadangi alkoholio įprastoje parduotuvėje nebegalėjo nusipirkti, todėl su automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. K., nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini). Ten nusipirko vieną bokalą alaus, jį išgėrė per pusę. Išsinešimui nusipirko 0,5 l talpos brendžio butelį (pavadinimo, stiprumo nežino) ir su automobiliu grįžo prie V. K. namų, kur toliau gėrė. Išgėrus brendį, nusprendė nusipirkti dar. Išsikvietė taxi, nuvažiavo į tą patį barą, ten dar kartą nusipirko to paties brendžio, tik šį kartą 0.7 l talpos. Nusipirkę grįžo atgal, atsisėdo į automobilį, toliau gėrė. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau tai buvo ryte, kai jau buvo šviesu, gal būt apie 07.30 val. Tuomet V. K. pasiūlė L. B. pavežti iki autobuso stotelės (esančios prie prekybos centro (duomenys neskelbtini)). L. B. pasakė, kad norėtų vairuoti pats, kad būtų proga pasimokinti vairuoti. V. K. sutiko. Apsikeitė vietomis, atsisėdo vairuotojo vietoje, užkūrė variklį, pradėjo važiuoti. Link stotelės važiavo per aplinkines gatves, kadangi norėjo išnaudoti progą ir pasimokyti vairuoti. Pamena, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) g. nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į medį. Po susidūrimo išlipo iš automobilio, V. K. atsisėdo prie vairo, bandė užkurti automobilį, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi iš automobilio variklio skyriaus pradėjo bėgti skysčiai. Nepavykus užkurti automobilio, V. persėdo ant priekinės keleivio vietos ir tuomet atvyko policijos pareigūnai. L. B. labai išsigando, atvykusiems pareigūnams melavo, nurodė, kad vairavau ne jis. Buvo du kartus patikrintas alkotesteriu. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 89–90).

Liudytojas T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi pusbrolį L. B., gimusį (duomenys neskelbtini) metais. Žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Dažniausiai su pusbroliu susiskambina telefonu, susitinka dažniausiai per šventes. Kiek žino, L. neturi vairuotojo pažymėjimo, t. y. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. T. S. turi draugą V. K., kuris turi „VW Passat“ automobilį, žalios spalvos, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjęs. Būdavo, kad visi trise kartu susitikdavo. Tiksliai nurodyti datos negali, tačiau pamena, kad gegužės mėnesį skambino V. ir klausė, ar žino, kur yra L. V. K. trumpai paaiškino, kad įvyko eismo įvykis, su jo automobiliu, kurį vairavo L. ir atsitrenkė į medį. T. S. bandė tomis dienomis ieškoti L., skambino jam į mobilų telefoną. Pavykus prisiskambinti L. sakė, kad reikėtų V. grąžinti pinigus už automobilį, tačiau smulkmenų neklausinėjo. Dar gegužės mėnesį skambino L. ir sakė, kad jo ieško policijos pareigūnas, kad jis turi paskambinti tyrėjai. Tai buvo paskutinis kartas, kai bendravo su Luku. Susitikęs su juo iš viso nebuvo. Kiek yra žinoma, L. dirbo (duomenys neskelbtini). Ar jis iki šiol dirba ten, nėra žinoma. L. neklausinėjo nieko apie eismo įvykį, nes nėra įdomu, turi savo asmeninių rūpesčių (b. l. 44, 45).

Liudytojas A. S. paaiškino, kad 2019-05-14 dirbo kartu su Kauno apskr. P. K. policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiais patruliais A. S. ir R. K.. Apie 07.50 val. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą nuvykti (duomenys neskelbtini), kur pagal pirminę informaciją įvyko eismo įvykis – automobilis atsitrenkė į medį. Atvykus į įvykio vietą matė stovintį, užgesintu varikliu automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinė dalis, o konkrečiai – priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, buvo apgadinti. Automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, transporto priemonės savininkas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ant vyriškio kaktos matėsi muštinė žaizda. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, tačiau neigė, kad jis vairavo transporto priemonę. Ar vyriškis sėdėjo su užsegtu saugos diržu ar ne, neatsimena. Toje pačioje gatvėje, t. y. (duomenys neskelbtini) g., matomumo zonoje, maždaug už 40 metrų, matė šviesių plaukų vaikiną, kuris ėjo Kalniečių g. nuo apgadintos transporto priemonės link Riešutų g. Su tarnybiniu automobiliu privažiavo prie jo. Matė, kad vaikinas akivaizdžiai neblaivus, eidamas svirduliavo. Vaikino, kaip vėliau paaiškėjo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), paprašė sustoti, sėsti į tarnybinį automobilį, sugrįžo į eismo įvykio vietą. Paklausus L. B., kas vairavo transporto priemonę, šis nurodė V. K.. Paklausus V. K. to paties, šis nurodė, kad vairavo L. B.. Nei iš vieno, nei iš kito asmens neišgirdo detalizuojančių aplinkybių, kaip viskas įvyko. Matė, kad asmenys, tikėtina, naktį nemiegojo, gėrė, todėl buvo stipriai neblaivūs ir pavargę. Patikrinus alkotesteriu, V. K. pirminiu tikrinimu nustatytas 2,15 prom. girtumas, palaukus 15 min. pakartotiniu tikrinimu nustatytas toks pat – 2,15 prom. girtumas. L. B. pirminiu tikrinimu nustatytas 1,97 prom. girtumas, palaukus 15 min. pakartotiniu tikrinimu nustatytas – 1.95 prom. girtumas. Kadangi V. K. kaktos srityje buvo matyti akivaizdi muštinė žaizda, su greitosios medicinos pagalbos automobiliu jis buvo išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas. Automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į policijos saugojamų transporto priemonių aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu nustatyti, kuris iš asmenų eismo įvykio metu vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimybės nebuvo. (b. l. 47–48)

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-14 dirbo kartu su Kauno apskr. P. K. policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliais A. S. ir R. K.. Apie 07.50 val. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, nuvykti (duomenys neskelbtini), kur pagal pirminę informaciją įvyko eismo įvykis – automobilis atsitrenkė į medį. Tarnybinį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. S., A. S. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, R. K. ant galinės automobilio sėdynės už A. S.. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) g. matė stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipo, priėjo apžiūrėti, matė, kad automobilis apgadinta: priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas. Automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, transporto priemonės savininkas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ant vyriškio kaktos matėsi muštinė žaizda. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, tačiau neigė, kad jis vairavo transporto priemonę. Toje pačioje gatvėje, t. y. Kalniečių g., matomumo zonoje, maždaug už 40 metrų, matė šviesių plaukų vaikiną, kuris ėjo nuo apgadintos transporto priemonės link (duomenys neskelbtini) g. Su tarnybiniu automobiliu privažiavo prie jo. Matė, kad vaikinas akivaizdžiai neblaivus, eidamas svirduliavo. Vaikino, kaip vėliau paaiškėjo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), paprašė sustoti, sėsti į tarnybinį automobilį, sugrįžo į eismo įvykio vietą. Paklausus L. B., kas vairavo transporto priemonę, jis nurodė V. K.. Paklausus V. K. to paties, šis nurodė, kad vairavo L. B.. Nė iš vieno nė iš kito asmens neišgirdo detalizuojančių aplinkybių, kaip viskas įvyko. Asmenys tiesiog pasyviai teigė nevairavę transporto priemonės eismo įvykio metu, nustatyti kuris

atsakingas galimybės nebuvo. Matėsi, kad asmenys nepailsėję, pavargę, stipriai neblaivūs. Patikrinus alkotesteriu, V. K. pirminiu tikrinimu nustatytas 2,15 prom. girtumas, palaukus 15 min. pakartotiniu tikrinimu nustatytas toks pat – 2,15 prom. girtumas. L. B. pirminiu tikrinimu nustatytas 1,97 prom. girtumas, palaukus 15 min. pakartotiniu tikrinimu nustatytas – 1.95 prom. girtumas. Eismo įvykio liudininkų nustatyta nebuvo (b. l. 50–51).

Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-14 apie 07.48 val. Kaune, vairuodama automobilį Toyota Picnic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), kai ties (duomenys neskelbtini) sankryža pamatė žalios spalvos automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo užvažiavęs ant dešinės pusės šaligatvio bei atsitrenkęs į medį. Sulėtino greitį, žiūrėjo kas įvyko, kadangi labai nustebo, kaip automobilis tokioje ramioje vietoje atsitrenkė į medį. Automobilio stiklai buvo skaidrūs, matė, kad vairuotojo vietoje sėdi vairuotojas. Važiuodama labai lėtai žiūrėjo į automobilio vairuotoją bandydama suprasti kas nutiko, gal vairuotojui reikalinga pagalba. Privažiavusi greta automobilio VW Passat matė automobilio vairuotoją, kuris kaip tik tuo metu atsisuko. Aiškiai matė, kad vairuotojas, sprendžiant iš veido, buvo pakankamai jaunas, apie 25 metų amžiaus, viršutinę kūno dalį dengė tamsios spalvos drabužis, ant galvos mano, kad dėvėjo kepurę. Kokios spalvos buvo kepurė nežino, ar su snapeliu ar ne, taip pat nežino. Jei su snapeliu, tai snapelis buvo nukreiptas į nugarą. Vairuotojas nedėvėjo akinių. Pravažiavusi pro automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei pranešė apie eismo įvykį. Nepastebėjo, ar automobilyje buvo keleivių (b. l. 53-54).

Liudytoja R. K. paaiškino, kad 2019-05-14 dirbo kartu su Kauno apskr. P. K. policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiais patruliais A. S. ir A. S.. Apie 07.50 val. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pirminę informaciją įvyko eismo įvykis – automobilis atsitrenkė į medį. Atvykus į įvykio vietą pamatė automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo užvažiavęs ant šaligatvio ir atsitrenkęs į medį. Automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo stipriai neblaivus vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, transporto priemonės savininkas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ant vyriškio kaktos matėsi muštinė žaizda. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje. Jis visą laiką sėdėjo automobilyje, kadangi nesugebėjo išlipti. (duomenys neskelbtini) g. pamatė nueinantį vaikiną, kuris sukėlė įtarimą, kad gali būti susijęs su eismo įvykiu. Vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išties važiavo VW Passat automobiliu, tačiau neigė, kad vairavo transporto priemonę. L. B., nors buvo akivaizdžiai neblaivus, buvo kur kas žvalesnis už V. K.. Ir vienas ir kitas asmuo kaltino vienas kitą. Asmenys buvo patikrinti alkotesteriu, buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema. L. B. ant galvos dėvėjo sportinę kepuraitę su snapeliu, kuris buvo nukreiptas į nugaros pusę (b. l. 56–57).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2019-05-13 pažįstamas L. pasiūlė išgerti. L. - draugo pusbrolis, apie 20 metų amžiaus, jo pavardė nėra žinoma. Pas V. K. L. atvažiavo dviračiu, buvo apie 20.00-21.00 val. L. pastatė savo dviratį V. K. rūsyje ir kartu nuėjo nuošaliau, kur yra pieva. Pasipilstė brendį, gėrė abu, galimai pradėjo gerti ir antrą butelį brendžio, tačiau nėra dėl to tikras. Savo automobilyje V. K. turėjo alaus, jį abu su L. gėrė. Pasidarė vėsu, todėl susėdo į automobilį, kuris stovėjo lygiagrečiai šaligatvio. L. atsisėdo į vairuotojo vietą. Negali pasakyti, ar automobilyje sėdėdami gėrė, ar nebe. Negali pasakyti, ar su Luku sėdėdami mašinoje kalbėjosi. Mano, kad labai greitai V. K. užmigo. Pamena, kad pajuto, jog automobilis juda. Koks tada buvo laikas ir kiek laiko buvo praėję nuo to momento, kai užmigo, pasakyti negali. Gali būti, kad prasimerkė, o gal viską matė per sapnus, tačiau pastebėjo, kad važiuoja (duomenys neskelbtini) pr. Tai buvo, galimai, sankryža su (duomenys neskelbtini) g. Matė, kad už automobilio vairo sėdi L. Nepamena, kad būtų ką nors L. sakęs. Vėl paniro į miegą. Nežino, kiek praėjo laiko, kai pabudo nuo smūgio. Jautė, lyg būtų į kažką atsitrenkę priekine automobilio dalimi. Smūgio metu dešine kaktos puse trenkėsi į dėtuvę, t. y. į viršutinę jos panelės dalį. Pabudo pilnai, bet labai skaudėjo galvą ir ji svaigo. Matė, kad ties automobilio viduriu automobilis atsirėmęs į medį. Lauke kažkas vaikščiojo ties automobilio priekiu. V. K. iš automobilio išlipęs nebuvo, L. automobilyje nebuvo. L. priėjęs nebuvo, su juo nesikalbėjo. Matė, kad L. stovi kiek toliau nuo automobilio, prie jo priėjo policijos pareigūnas ir jie kalbėjosi. Pamena, kad atsigavęs pamatė, jog yra medikų automobilyje – gulėjo, kalbino medikė moteris. Buvo priėjęs policijos pareigūnas, jį patikrino alkotesteriu. Pareigūnui pasiteiravus, kas vairavo automobilį VW PASSAT, V. K. atsakė, kad buvo keleivis. Po įvykio porą kartų mobiliu telefonu skambino Lukui, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Tikslaus L. gyvenamosios vietos adreso nežino, pas jį nei namuose, nei šalia namų būti neteko. Po įvykio buvo susitikęs su L. giminaičiu, kuris yra V. K. draugas – T. S., jis sakė, kad po įvykio bendravo su L. Jis sakė, kad L. minėjo, jog norėtų atlyginti atsiradusią žalą dėl sugadinto automobilio (b. l. 37–39).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019-05-14 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ str. 1 d. (b. l. 1).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) sankirta (b. l. 11, 12, 19).

Iš transporto priemonė techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinta jo būklė po autoįvykio (b. l. 13–18).

Iš alkotesterio kvitų matyti, kad alkoholio matuokliu Alcotest 6810 L. B. 2019-05-14 08.23 val. nustatytas 1,97 ‰ (prom.) girtumas, 2019-05-14 08.39 val. nustatytas 1,95 ‰ (prom.) girtumas (b. l. 24).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. K. (b. l. 26).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilio “VW Passat“, 1998 metų laidos vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 1130 eurų (b. l. 29).

Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai (liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo rodmenys, kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis L. B. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai tokia teisė neįgyta, taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkotesteriu Alcotest Nr. ARFM-0365, patikros sertifikato Nr. 0856948 buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, kol automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, automobiliui keleiviui V. K. sukėlė sužalojimą, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pripažintina, kad L. B. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Kaltinamasis L. B. yra kaltas ir baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

L. B.

sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 97–99).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 10,12 str.). Jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas vieną kartą už nusikaltimą nuosavybei, bausmę atlikęs (b. l. 70–71, LITEKO duomenys), administracine tvarka baustas, tame tarpe –ir už vairavimą esant neblaiviam, kai pritaikius paklaidą nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 66–69), duomenų apie priklausomybės ir psichiatrinių ligų gydymą nėra, SODROS duomenimis, nedirbantis (b. l. 64).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis-bauda, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios teisės atėmimo terminas maksimaliam terminui ­ – penkeriems metams šiuo atveju atitinka proporcingumo principą (BK 68 str. 2 d.).

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad L. B. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,95 promilių etilo alkoholio kraujyje), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta L. B. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui – V. K. (b. l. 26). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma (be PVM) – 933 eurų (b. l. 29).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė–įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Automobilis “VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas (duomenys neskelbtini) (b. l. 30, 31), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas šios transporto priemonės savininkui – V. K. (b. l. 26).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 57 (penkiasdešimt septynių) MGL, t.y. 2850 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties) Eurų bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. paskirti galutinę bausmę – 38 (trisdešimt aštuonių) MGL, t.y. 1900 (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų bauda.

Įpareigoti L. B. per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos įmokos sumokėjimą, kas mėnesį pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

– išieškoti valstybės naudai iš L. B. konfiskuotino turto – transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 933 (devynis šimtus trisdešimt tris) eurus.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikjti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, automobilį “VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini), grąžinti šios transporto priemonės savininkui – V. K..

L. B. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rimantas Grigas