Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą suinteresuotiems asmenims V. R., antstoliui Tomui Ubartui ir „Swedbank“, AB dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. kovo 22 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas (2-3 b. l.), kuriuo prašoma vykdomojoje byloje Nr. 0136/09/01206/1 pakeisti išieškotoją „Swedbank“, AB jo teisių perėmėju uždarąja akcine bendrove „Gelvora“.

Suinteresuotų asmenų antstolio Tomo Ubarto kontoros ir „Swedbank“, AB atstovai į teismo posėdį neatvyko ir nuomonės dėl prašymo nepareiškė. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (21 b. l.).

Suinteresuotam asmeniui V. R. pranešimas apie posėdžio vietą ir laiką bei procesiniai dokumentai neįteikti (38-39 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas pakeisti išieškotoją vykdymo procese atmestinas.

Byloje esanti vykdomojo rašto (11-12 b. l.) kopija patvirtina, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu Nr. 2-854-446/2009 buvo priteista iš V. R. „Swedbank“ AB 6515,39 Lt skolos, 14 procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą 3003,90 Lt kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009 m. liepos 17 d. – iki visiško kredito grąžinimo, 11,50 procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą 3132,90 Lt kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009 m. liepos 17 d. – iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009 m. liepos 17 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 98 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš V. R. yra pateiktas vykdymui antstolio Tomo Ubarto kontorai.

Iš teismui pateiktos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 11-20-29 ir išrašo (4-8, 16 b. l.) matyti, kad 2011 m. birželio 28 d. „Swedbank“, AB (pradinis kreditorius) perleido, o uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ (naujasis kreditorius) įgijo reikalavimus į V. R. skolą, t. y. teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš šio tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia įstatymai bei reikalavimus pagrindžiantys dokumentai.

Lietuvos Respublikos CK 6.109 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos numato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu (CK 1.65 straipsnis).

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ teismui pateiktame prašyme nurodo, jog apie reikalavimo teisės perleidimą V. R. buvo informuotas raštiškais pranešimais, kaip to reikalauja CK 6.109 straipsnio nuostatos. Pareiškėjas taip pat pateikė registruotos pašto siuntos lydraščius (24-27 b. l.), teigdamas, jog V. R. buvo informuotas apie reikalavimo teisių į jo įsiskolinimus perleidimą. Duomenys įrodantys, kad V. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas pranešimus siuntė adresu (duomenys neskelbtini)), gavo reikalavimo teisių perleidimo faktą patvirtinantį dokumentą (skolininkui apie tai yra žinoma), kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos CK 6.109 straipsnio nuostatos, teismui nepateikti. AB Lietuvos pašto internetiniame tinklalapyje www.post.lt atlikus viešą siuntų paiešką (32-35 b. l.), nustatyta, kad 2001 m. liepos 29 d. uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ siųsta korespondencija V. R. įteikta nebuvo, ji 2011 m. rugsėjo 7 d. grąžinta siuntėjui – uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“.

Teismas pareiškėjo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) – suinteresuotam asmeniui V. R. siuntė pranešimą ir pareiškėjo procesinius dokumentus, tačiau jie taip pat neįteikti (38-39 b. l.). Kadangi byloje nėra skolininko V. R. sutikimo, kad reikalavimas būtų perleistas, bei duomenų, patvirtinančių, jog skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinantį dokumentą, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą ir pakeisti išieškotoją vykdymo procese nėra pagrindo, toks prašymas atmestinas (Lietuvos Respublikos CK 6.109 straipsnis).

Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog jo atstovės – teisininkės A. R. teismui pateiktame pranešime (22-23 b. l.) cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje Nr. 3K-7-168/2010, kasacinis teismas yra pasisakęs tik dėl pranešimo formos ir būdo (sąskaitose-faktūrose įrašyto pranešimo apie reikalavimo perleidimą), o ne dėl reikalavimo perleidimo skolininkui pateikimo. Be to, pareiškėjo atstovė neužsimena apie tai, kad toje pačioje kasacinio teismo nutartyje nurodoma, jog „sąskaitose-faktūrose įrašytas pranešimas, kad iš sąskaitos kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti kasatoriui, laikytinas tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą CK 6.109 straipsnio normos prasme ir nuo tokio pranešimo gavimo ieškovui tapo žinoma, kad sąskaitoje nurodytos sumos reikalavimas priklauso kasatoriui“, t. y. apie reikalavimo perleidimą (cesiją) turi būti pranešta ir, kad „skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas“. Neįteikus V. R. pranešimo (bet kokios formos ir bet kokiu būdu) apie reikalavimo perleidimą, negalima teigti, jog jis gavo reikalavimo teisių perleidimo faktą patvirtinantį dokumentą (skolininkui apie tai yra žinoma), kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos CK 6.109 straipsnio nuostatos. Pažymėtina, kad įstatyme yra numatyta galimybė, jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu (Lietuvos Respublikos CK 1.65 straipsnis, 6.109 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 582 straipsniu, 593 straipsniu ir 596 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą suinteresuotiems asmenims V. R., antstoliui Tomui Ubartui ir „Swedbank“, AB dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.