Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui N. B., gynėjui adv. V. J., nukentėjusiosios mažametės A. M. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei L. M., nukentėjusiajai A. M. nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1935-03-07 Kelmėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 4 klasių išsilavinimo, pensininkas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 153 str.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. R. tvirkino mažametį asmenį: 2012 m. vasario mėnesį, tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, A. G. gatvėje namo Nr. 4 kieme, Marijampolės mieste, žinodamas, kad A. M., gim. 2005-04-21, yra mažametė, rankomis per drabužius lietė jos lytinius organus, tuo būdu tvirkino mažametį asmenį.

Apklaustas kaltinamuoju V. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 metų vasario mėnesį, tikslesnio laiko neatsimena, jis vaikščiojo namo kieme. Kieme buvo ir maža mergaitė. Ji buvo apsirengusi treningu ir paltuku. Mergaitė buvo maža, bet atrodė stambi, todėl ją užkalbino, klausė, koks jos amžius. Jis sakė, kad rudenį eis ar tai į darželį, ar tai į mokyklą. Todėl jis jos paklausė, kiek ji sveria. Mergaitė atsakė, kad 26 kilogramus. Tada paėmė ją abiem rankomis per tarpkojį ir taip pakėlė. Po to nuleido ant žemės ir ji nuėjo namo. Pakėlimas truko gal pora minučių. Mergaitę tik pakėlė ir nuleido ant žemės. Jai lytinių organų nečiupinėjo ir neglostė. Ta mergaitė ir jos giminaitės moterys viską prisigalvojo, kad iš jo ištraukti 10 000,00 litų. Mergaitės taip neprašė apie pakėlimą niekam nepasakoti. Tai nesąmonė, tokios kalbos nebuvo. Kadangi nieko blogo nepadarė, civilinio ieškinio nepripažįsta. Pats kreipsis į policiją, kad mergaitės tėvas jam grasina.

Liudytoja L. M. parodė, kad yra nukentėjusiosios motina. Gyventi į(duomenys neskelbtini) gatvėje atsikėlė gal prieš metus laiko. Kaltinamasis yra kaimynas iš šio paties namo. Be dukters Agnetos, jiems neseniai yra gimęs dar vienas vaikas. 2012 metų vasario mėn. išleido dukrą į kiemą. Pati buvo namuose ir dukrą kurį laiką matė per langą. Vienu metu mergaitės per langą nesimatė. Netrukus mergaitė sugrįžo ir pasakė, kad susipažino su name gyvenančiu dėde, kuris turi katiną. Sakė, kad dėdė ją buvo pakėlęs ir klausinėjo, ar ji lanko darželį. Po kurio laiko dukra buvo pas jos motiną. Telefoninio pokalbio su motina metu sužinojo, jog Agneta senelei pasipasakojo, kad tas ją kilnojęs žmogus, kuomet ją kilnojo, per rūbus grabinėjo jos lyties organus. Tai sužinojusi, iškart nuėjo pas kaltinamąjį į namus pasiaiškinti. Ten buvęs kaltinamojo sūnus ją išprašė ir nesileido į jokias kalbas. Po šio įvykio iš kaimynų sužinojo, kad kaltinamasis ir anksčiau yra lindęs prie vaikų. Po šio įvykio, dar iki pokalbio su savo motina, buvo pastebėjusi, kad pasikeitė dukters elgesys. Ji pradėjo bet kokia kaina vengti viena išeiti į lauką. Didelio dėmesio tam neskyrė, nes pagalvojo, kad taip mergaitė sureagavo į broliuko atsiradimą ir gyvenamosios vietos pakeitimą. Tačiau visai kitaip būna, kuomet ji būna pas senelę. Tada mergaitė noriai ir džiaugsmingai eina į lauką. Kaltinamąjį mergaitė vadina „mėlynuko dėdė“. Taip yra, nes kaltinamasis laiko Europos mėlynųjų veislės katiną. Kuomet mergaitė, būdama namuose, raginama eiti į lauką, jis sako, kad eitų tik su sąlyga, jei nebūtų lauke „mėlynuko dėdės“. Dukra meluoti ar fantazuoti polinkio neturi. Iš motinos sužinojo, kad mergaitė pasipasakojo pirma jai, nes jai buvo labai gėda. Su kaltinamuoju anksčiau jokių konfliktų nebuvo. Jau bylai esant teisme, 2013 m. sausio pradžioje, jos vyras pašto dėžutėje rado kaltinamojo laišką, kuriame šis reikalauja atsiimti visus kaltinimus dėl priekabiavimo prie mergaitės, priešingu atveju grasina vyrą apskųsti policijai dėl grasinimo nužudyti ir sumušti.

Liudytojas E. M. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio metu duotus parodymus apie tai, kad 2011 metų sausio mėnesį su šeima pradėjo gyventi(duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Iš matymo pažįsta to paties namo gyventoją V. R.. 2012 balandžio mėnesį tikslios dienos neprisimena, paskambino žmona L. M. ir pasakė, kad jai motina B. K. pasakė, jog kaimynas buvo nusivedęs jo dukrą A. M. už namo, ją kilnojo ir grabinėjo lyties organus. Dukters prašė papasakoti kaip viskas buvo, tačiau mergaitė vengė, nedrįso pasakoti, sakė, mama viską žino, todėl iš dukros apie įvykį pats nieko nesužinojo. Kai sužinojo, jog su dukra buvo taip pasielgta, jis tik tada prisiminė ir atkreipė dėmesį, jog mergaitė, kažkur nuo vasario mėnesio vengia būti viena lauke, į kiemą viena visiškai neidavo. Taip pat prisimena, jog 2012-04-21 dukra primygtinai prašė eiti kartu su ja į lauką, nors anksčiau to niekada nedarė. A. M. sakė, jog viena nenori eiti į lauka, bijo. Dukra supranta, kad tai kas vyko su kaimynu, buvo negerai, taip pat ji jaučiasi kažkiek ir pati kalta, kad bendravo su nepažįstamu žmogumi. Niekada nebuvo atvejų, jog mergaitė ką nors fantazuotų, pasakoti neįtikėtinus dalykus, todėl jis tikrai tiki, kad mergaitė sako tiesą. Dėl įvykio kreipėsi į policiją. Jau bylai esant teisme, rado pašto dėžutėje kaltinamojo laišką. Jame buvo reikalaujama atsiimti kaltinimus dėl priekabiavimo prie mergaitės, priešingu atveju grasinama apkaltinti grasinimu susidoroti su kaltinamuoju. Vertina tai kaip kaltinamojo norą likti nenubaustam ir taip išsisukti. Kaltinamajam yra sakęs, kad jam už veiksmus teks atsakyti pagal įstatymą, tačiau fiziškai su juo susidoroti niekada negrasino.

Liudytoja B. K. parodė, kad 2012-04-28 pas ją svečiavosi anūkė A. M.. Ji papasakojo, kad namuose bijo išeiti į kiemą, nes bijo „Mėlynuko dėdės“. Paaiškino, kad taip vadina seną kaimyną, kuris turi katiną ir su juo vaikšto. Jis gyvena to paties namo kitoje laiptinėje. Tada mergaitės klausė, kodėl bijo šio kaimyno. Mergaitė nieko neatsakė, todėl pakartojo klausimą kelis kartus ir tik tada nenorom mergaitė pasakė, kad ją kaimynas grabinėjo. Sakė, kad buvo žiema, ji buvo lauke su kombinezono kelnėmis. Kaimynas ją pasikvietė kartu nueiti už namo. Ji sutiko. Už namo tas kaimynas ją pakilnojo, paklausė kiek ji sveria, paklausė vardo. Kilnodamas į tarpkojį įkišo ranką, per kombinezoną pakuteno ir klausė, ar jai smagu. Tą veiksmą mergaitė parodė. Po to ji išsigando ir liepė apie tai niekam nesakyti, pergyveno, kas dabar bus, kad ji viską pasakė senelei. Mergaitė pergyveno, nes tas dėdė jai buvo pasakęs niekam nieko apie tai nesakyti. Iš anūkės pasakojimo ji suprato, kad tai įvyko vieną kartą, nes daugiau mergaitė į lauką viena neidavo, bijojo. Kai anūkė su ja eina kartu, praeinant pro senesnio amžiaus vyrus, stipriai suspaudžia jai ranką. Iš to supranta, kad mergaitė pradėjo bijoti vyresnio amžiaus vyrų. Apie viską, ką sužinojo iš anūkės, pasakė dukrai L. M..

Liudytoja A. P. parodė, kad yra kaltinamojo ir L. M. kaimynė. 2012m. pavasarį, tikslios datos neatsimena, eidama iš lauko sutiko L. M.. Ji buvo apsiverkusi ir išeidinėjo iš kaltinamojo buto. Paklausta, kas atsitiko, L. M. pasakė, kad sužinojo, jog šis kaimynas lindo prie jos mažametės dukters. Per kelnes lietė jos lyties organus. Po šio pokalbio prisiminė, kad praeityje buvo atvejų, kai kitos mergaitės V. R. skambindavo į duris, jį erzindavo. Tos mergaitės buvo apie 12-13 metų.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas K. V. sutiko atsakyti į pasirinktus klausimus, parodė, kad yra kaltinamojo sūnus. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad namuose būna mažai, tik kartais prižiūri sunkiai sergančią motiną. Tėvas V. R. kiekvieną dieną vartoja alkoholį, yra alkoholikas. Pas tėvus kartais palieka savo 9 metų sūnų, tačiau niekada nebuvo atvejų, jog tėvas V. R. priekabiautų prie jo sūnaus. Nėra matęs, kad V. R. turėtų vaikų nuotraukų ar kitų pornografinių nuotraukų. Negirdėjo ir nematė, kad V. R. priekabiautų prie vaikų ar kitų asmenų. Kartą tėvas skundėsi, kad nukentėjusiosios mergaitės tėvas grasino su juo susidoroti.

Liudytoja R. M. parodė, kad prieš 4 metus atsikraustė gyventi (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Tik apsigyvenus, pavasarį, tikslaus laiko neatsimena, kieme džiaustė skalbinius. Prie jos pribėgo mergaitės iš šalia esančio Vytauto g. 62 namo. Jos buvo atėję pas jos sūnų. Joms galėjo būti apie 8-9 metai. Jų vardų ir pavardžių nežino. Mergaitės to nesuvokdamos ir besijuokdamos pradėjo pasakoti, kad joms atėjus į kiemą, kaimynas, tai yra, kaltinamasis kalbino jas eiti į krūmus ir siūlė „parodyti savo putytes“, parodyti „ką jos ten turi“. Ji pagalvojo, jog mergaitės juokauja, pasakė mergaitėms, kad neklausytų „senio“, nes jis girtas. Po to teko girdėti, kad kaimynas vaikus vilioja saldainiais. Kai sužinojo, kas nutiko kaimynės L. M. dukrai, šį atvejį prisiminė ir taip pat jai papasakojo. Daugiau apie kaltinamąjį kaimyną nieko nežino, nes su juo nebendrauja. Pastebėjo, kad jis vengia susitikti su L. M..

Iš nuketėjusiosios mažametės A. M. apklausos protokolo pas ikiteisminio tyrimo teisėją matosi, kad ji gyvena su mama L. M., tėte E. M. ir broliu I. M.. 2012 m. sausio mėn. atsikraustė gyventi į naują butą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Kartais išeidavo pasivaikščioti į kiemą. 2012 m. žiemą, tikslios datos nežino, bet lauke buvo šviesus paros laikas, išėjo į kiemą pasivaikščioti ir prie jos priėjo kaimynas, kurio ji nepažįsta. Kaimynas ją pasikvietė eiti už namo. Ji kartu su juo nuėjo už namo, kadangi, kaimynas sakė jog ten nėra vėjo. Kai nuėjo už namo, kaimynas jos paklausė kiek ji sveria. Ji pasakė – 30 kg. Kaimynas paėmė ir ją pakilnojo, sakydamas, kad ji sunki. Priekyje stovėdamas kaimynas pasilenkė prie jos ir pradėjo graibyti jai per kelnes „pimpę“, t.y., graibė jai tarp kojų. Jis savo ranka glostė jai tarpkojyje aukštyn-žemyn nemažiau du kartus. Savo rankos už kelnių užkišęs nebuvo, graibė per kelnes. Ji tuo metu buvo apsirengusi su paltu ir kombinezono kelnėmis. Glostydamas kaimynas klausė, ar jai nuo to smagu. Tačiau jai buvo nemalonu, nesmagu, todėl jam nieko nesakė, nuėjo nuo jo ir grįžo į namus. Einant nuo kaimyno, jis pasakė, kad ji apie tai nieko nesakytų mamai. Po šio karto ji bijo eiti viena į kiemą, nes bijo kaimyno, kad jis jos vėl negraibytų. Apie tai papasakojo močiutei, o paskui mamai ir tėčiui(b.l.13-14).

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2012-04-30 protokolu-pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2012 m. vasario mėnesį, tikslesnė data nežinoma, lauke prie L. M. namų, esančių A. G. g. 4, Marijampolė, kaimynas per rūbus glostė L. M. mažametei dukrai A. M. lytinius organus ir tokiu būdu ją tvirkino(b.l.2); 2012-07-26 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra prie A. G. namo Nr. 4 vakarinės namo sienos, Marijampolėje(b.l.4-6); liudytojos L. M. teismui pateiktu kaltinamojo rašytu laišku su reikalavimu atsiimti kaltinimus dėl dukters tvirkinimo(b.l.94-95).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Kaltinamojo parodymai teismo vertinami kaip jo siekis išvengti atsakomybės. Aukščiau analizuotų įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad neabejotinai įrodyta, kad dėl kaltinamojo V. R. veiksmų A. M., būdama mažametė, patyrė seksualinės prievartos veiksmus, neigiamas poveikis jai pasireiškė ne tik dėl V. R. prievartos veiksmų, su tuo susijusių dvasinių išgyvenimų, bet ir dėl aplinkos vertinimo. A. M. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, gėdos jausmą prieš artimuosius, išgyveno nepatogumus dėl galimybės laisvai judėti, eiti į lauką, bendravimo su kiemo draugais galimybių sumažėjimo. Šios aplinkybės paveikė tolesnę mažametės emocinę būseną- bet kokio fizinio ar dvasinio kontakto su priešinga lytimi vengimas; kitos neigiamos pasekmės gali pasireikšti ateityje, kai ji pradės pilnai suprasti įtariamojo atliktų veiksmų esmę. Taip pat buvo pažeistas nukentėjusiosios A. M. seksualinis neliečiamumas, jos atžvilgiu buvo atlikti veiksmai galintys sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdė vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi. Tokiu būdu, ištirtų ir išanalizuotų faktinių bylos duomenų matyti, jog mažametė nukentėjusioji ne kartą patvirtino, kad kaltinamasis jos atžvilgiu atliko jam inkriminuotus nusikalstamus tvirkinimo veiksmus. Šias aplinkybes nukentėjusioji nurodė mamai, senelei, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisėjui, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui. Nukentėjusiosios parodymai itin nuoseklūs ir detalūs, atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Duomenų, jog nukentėjusioji A. M. davė tokius parodymus įtakota savo artimųjų, baudžiamojoje byloje nėra, bei nėra gauta nei subjektyvių, nei objektyvių duomenų apie galimą kitų asmenų poveikį A. M. duodamiems parodymams. Nukentėjusioji mažametė ir jos artimieji jokių piktumų, konfliktų su V. R. neturėjo, jį apkalbėti pagrindo nėra. Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo jo laiškas, rašytas nukentėjusiosios tėvams su reikalavimu atsiimti kaltinimus, priešingu atveju grasinama juos pačius apkaltinti grasinimu nužudyti.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų pagrindu, V. R. kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta. Jo veika pagal LR BK 153 str. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.

Byloje pareikštas 10 000,00 Lt. civilinis ieškinys nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

V. R. civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi neigia paties nusikaltimo padarymą.

Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.).

Pareikšto ieškinio pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, todėl pakartotinai neįrodinėtinas.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus ir įstatymo nustatytus kriterijus sprendžia, kad pareikštas ieškinys mažintinas. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji partyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, t.y., dalį iš LR CK 6.250 str. 1d. nurodytų neturtinės žalos požymių. Sprendžiant priteistinos sumos dydį atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, jis mažintinas atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, į tai, kad yra pensininkas, turi sunkiai sergančią sutuoktinę. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai A. M. iš V. R. priteistina 6000,00Lt. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis V. R. anksčiau teismo neteistas, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti parenkant ir skiriant laisvės apribojimo bausmę, atitinkančią sankcijos vidurkį, paskiriant specialų draudimą(LR BK 48 str.7d.). Ši bausmė rūšis ir draudimas padės sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų, bus pasiekti bausmės tikslai, nes ši bausmės rūšis realiai įvykdoma.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

V. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 153 str. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1(vieneriems)metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nesiartinti prie nukentėjusiosios A. M., su ja nebendrauti bei neieškoti ryšių su nepilnamečiais asmenimis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

Priteisti iš kaltinamojo V. R. nukentėjusiosios A. M. naudai 6000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

V. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą (2012-09-24 Turto arešto akto Nr.2012015005) iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio palikti galioti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjas Laimondas Noreika